- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- eI-7443-463/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02024-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra
- Advokatai
- Martynas Duksa
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovui asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ pirmininkui J. B. ir advokatui Martynui Duksai, atsakovės atstovei E. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ (toliau – ir Asociacija) skunde teismo prašo priteisti jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA), 74 952,29 Eur žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad LVPA neveikė taip kaip privalėjo veikti, savo funkcijas vykdė aplaidžiai, vertindama pareiškėjos vykdytus pirkimus ir pripažinusi, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbto supaprastinto riboto konkurso „Statybos rangos darbai projektui „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“ (projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014)“ (pirkimo Nr. 141748; toliau – Projektas arba Pirkimas) laimėtojas yra teisėtas, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014 pripažinus, kad Pirkimo laimėtojas neatitiko pirkimo sąlygose įtvirtinto kvalifikacijos reikalavimo. LVPA, vertindama pareiškėjos pateiktus dokumentus, privalėjo įvertinti Pirkimo laimėtojo išrinkimo teisėtumą, o nustačiusi, kad jis išrinktas neteisėtai, apie tai raštu informuoti pareiškėją. Teigė, kad LVPA, pateikdama netinkamą išvadą dėl pirkimo ir jo metu sudarytos Pirkimo sutarties teisėtumo, elgėsi neteisėtai, pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad įvykdytas Pirkimas yra teisėtas, laimėtojas išrinktas teisėtai ir pareiškėja galės įvykdyti 2013 m. spalio 21 d. pareiškėjos ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alytaus rentiniai“ sudarytą viešojo pirkimo sutartį (toliau – ir Sutartis).
Akcentavo ir tai, kad LVPA ne tik netinkamai atliko patikrinimą, bet vėliau, inicijavusi dar vieną patikrinimą ir įvertinusi tuos pačius dokumentus, pati nustatė pažeidimus ir pasiūlė pareiškėjai skirti sankciją. Taigi, LVPA neprisiėmė jokios atsakomybės, toks LVPA elgesys yra nesuderinamas su gero administravimo principu.
Nurodė, kad dėl neteisėtų LVPA veiksmų, pareiškėja negavo 74 952,29 Eur dydžio Projekto finansavimo, kurį pagrįstai tikėjosi gauti. Egzistuoja būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, nes būtent LVPA veiksmai lėmė pareiškėjos nuostolius.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad dėl neteisėtų LVPA veiksmų patyrė nuostolius, kuriuos ir prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovė viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad LVPA atlieka projekto vykdytojų patirtų išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimą, tačiau ji nėra specializuota atliktų viešųjų pirkimų priežiūrą ir vertinimą vykdanti institucija. Pažymėjo, kad LVPA 2013 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. R4-14548(13.2.2-1190; toliau – ir Raštas) išsakė tik nuomonę dėl Pirkimo dokumentų ir toks Raštas nelaikytinas sprendimu bei nepanaikina pačios perkančiosios organizacijos priimamų sprendimų ir atsakomybės. Vykdyto pirkimo neteisėtumą gali konstatuoti tik teismai. LVPA, vykdydama teismo sprendimą, turi įgyvendinti administracines procedūras. Teismas nevertino LVPA atlikto ir Rašte pateikto pirkimo dokumentų vertinimo ir dėl jo nepasisakė. Nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo. Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, kad pirkimo laimėtojas buvo parinktas neteisingai, pareiškėja negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kadangi iš neteisėtumo negali kilti jokia teisė.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes. Pabrėžė, kad Raštas nelaikytinas sprendimu, tėra tik rašytinė nuomonė dėl Pirkimo dokumentų vertinimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti turtinę žalą, kurią ji teigia patyrusi dėl neteisėtų LVPA veiksmų, vertinant pareiškėjos vykdytus pirkimus bei skyrus sankciją.
Remiantis elektroninėje byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Alytaus rentiniai“ buvo pasirašyta Sutartis Nr. 2013/10/21.
LVPA 2013 m. lapkričio 29 d. raštu informavo pareiškėją, kad peržiūrėjo Projekto rangos darbų pirkimo dokumentus ir Sutartį. Pirkimo rezultatams ir pirkimo sutarčiai pastabų neturėjo. Pažymėjo, kad pirkimo dokumentų įvertinimas neprilygsta išlaidų tinkamumo įvertinimui. Už tinkamą projektų vykdymą yra atsakingas projekto vykdytojas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 25 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2A-989/2014) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014 konstatavo, kad perkančioji organizacija netinkamai ir neapdairiai vykdė tiekėjų paraiškų (pasiūlymų) vertinimą, nesilaikė savo pačios nustatytų konkurso sąlygų, kadangi UAB „Alytaus rentiniai“ neturėjo įdiegtos kokybės vadybos sistemos visiems darbams (turėjo tik bendriesiems darbams). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartyje nurodyta, kad iš esmės susidarė tokia situacija, jog perkančioji organizacija aiškų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą keliems tiekėjams taikė skirtingai, dėl to buvo pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo priimtas sprendimas neatmesti UAB „Alytaus rentiniai“ pasiūlymo buvo neteisėtas.
Taigi, teismai, spręsdami dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir priimdami sprendimą pripažinti negaliojančia rangos sutartį, sudarytą su UAB „Alytaus rentiniai“, vertino, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo sutartį sudarė po septynių dienų po atsakymo į pretenziją, pažeisdama imperatyviai Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą atidėjimo terminą ir tai turėjo neigiamos įtakos ieškinį pareiškusio dalyvio galimybei sudaryti pirkimo sutartį, kad rangos sutarties pagrindu atlikta maža dalis darbų, perkamas objektas nėra ypatingai socialiai reikšmingas, kad nėra sąlygų, dėl kurių pirkimo sutartis negalėtų būti pripažinta negaliojančia Viešųjų pirkimų įstatymo 95¹ straipsnio 3 ir 4 dalių pagrindais ir kt. Be to, buvo konstatuota, kad nėra pagrindų palikti galioti Sutartį, kuri buvo sudaryta pažeidžiant viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5732-790/2015 pareiškėjos skundą, kuriame ji teismo prašė: panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-11-12 įsakymą Nr. 4-807 „Dėl lėšų projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 vykdytojui Asociacijai „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ sumažinimo ir susigrąžinimo; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-11-12 įsakymą Nr. 4-808 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-12-17 įsakymo Nr. 4-1079 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2014-12-02 sprendimą dėl projekto „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“, projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 finansavimo ir administravimo sutarties vienašalio pakeitimo Nr. 1“, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad skundžiami individualūs administraciniai aktai priimti kompetentingo administravimo subjekto jam suteiktų įgaliojimų ribose, nepažeidžiant procedūrinių taisyklių, pagrįsti tinkamai nustatytomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra pagrįsti ir teisėti, o pagrindo juos panaikinti nėra. Be to, pažymėjo, kad projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatomis būtent pareiškėjas kaip projekto vykdytojas įsipareigojo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir atsakyti už šio įstatymo nuostatų laikymąsi. Todėl, teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad LVPA 2013 m. lapkričio 29 d. raštu, peržiūrėjusi rangos darbų pirkimo dokumentus ir pasirašytą sutartį, neišreiškė pastabų pirkimo rezultatams ir pasirašytai rangos sutarčiai, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartyje, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo, konstatavo, kad pareiškėjai pritaikyta finansinė korekcija laikytina proporcinga priemone, nes netinkamų finansuoti išlaidų dalis buvo apskaičiuota pritaikant 25 procentų finansinės korekcijos dydį nuo deklaruotų darbų, atliktų pagal Sutartį, vertės. Taip pat buvo įvertinta ir aplinkybė dėl Rašto, nustatyta, kad tai neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės už padarytus viešojo pirkimo pažeidimus. Minėta aplinkybė niekaip neriboja LVPA atlikti pažeidimo tyrimą, kuris yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra, ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinomis netinkamomis, finansuoti.
Minėtose bylose nustatyti faktai įsiteisėjusiais galutiniais teismų sprendimais civilinėje ir administracinėje bylose, vertinant pareiškėjos padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, turės prejudicinę galią šiai bylai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėja turtinės žalos dydį grindžia jai pritaikytos finansinės korekcijos, t. y. pripažintų projekto išlaidų netinkamomis finansuoti 74 952,29 Eur (258 795,28 Lt) suma. Teigė, kad Agentūra savo funkcijas vykdė aplaidžiai, paviršutiniškai, neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, vertindama Pirkimo dokumentus bei pritaikydama sankciją.
Pažymėtina, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pirmiausiai vertinama, ar LVPA atliko neteisėtus veiksmus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ 3.1.2 punkte nustatyta, kad LVPA yra įgyvendinančioji institucija. Be to, šiuo nutarimu patvirtintos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse (toliau – Atsakomybės ir funkcijų taisyklės), kurių 10 punkte nustatyta, kad ji atlieka (ginčui aktualios funkcijos): 10.3. įsitikina ir patvirtina, kad pagal sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų: 10.3.1. tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti, rengia ir teikia atitinkamai institucijai paraiškas asignavimų valdytojui dėl lėšų išmokėjimo projekto vykdytojui.
Be to, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, kuriose reglamentuoja ir pirkimų patikra. Pagal šių taisyklių 463 punktą, įgyvendinančioji institucija, atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. Išankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo. Išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Paskesnė pirkimų patikra atliekama tikrinant projektų vykdytojų pateiktus mokėjimo prašymus ir nustatant išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 464 punkte nustatyta, kad kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Ne perkančioji organizacija atsako už Sutarties dėl ES veikimo principų ir šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi.
Taigi, išankstine patikra siekiama galimų pažeidimų prevencijos. Tačiau išankstinė patikra tėra tik procedūros dalis siekiant gauti finansavimą ir toks vertinimas negali būti laikomas sprendimu Projekto išlaidos finansuoti.
Pareiškėjas teigia, kad Pirkimo patikrą LVPA atliko aplaidžiai ir netinkamai.
Minėta, kad LVPA Rašte informavo pareiškėją, jog peržiūrėjo Projekto rangos darbų pirkimo dokumentus ir Sutartį. Pirkimo rezultatams ir pirkimo sutarčiai pastabų neturėjo. Ta aplinkybė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo pripažinta kaip neturi reikšmės nagrinėjama bylai. Minėtame Rašte be to, kad LVPA neturėjo pastabų, buvo nurodyta, kad pirkimo dokumentų įvertinimas neprilygsta išlaidų tinkamumo įvertinimui. Už tinkamą projektų vykdymą yra atsakingas projekto vykdytojas. Iš šio Rašto turinio pareiškėja neturėjo jokio pagrindo manyti, kad dokumentai Projekto išlaidoms finansuoti teigiamai įvertinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, Rašto turinys patvirtina, kad jame buvo išreikšta nuomonė dėl Pirkimo dokumentų ir Sutarties. Rašte buvo nurodyta, kad pirkimo dokumentų įvertinimas neprilygsta išlaidų tinkamumui įvertinti. Taip pat nurodyta, kad už tinkamą pirkimų vykdymą atsakingas būtent projekto vykdytojas (pareiškėja). Teismas sutinka su LVPA pozicija, kad Rašte LVPA išdėstyta nuomonė, kuri nepanaikina ir nešalina pareiškėjos, kaip Projekto vykdytojos, atsakomybės tinkamai vykdyti pirkimus.
Pažymėtina, kad paraiškų vertinimą sudaro šie etapai: administracinės atitikties vertinimas; projekto tinkamumo finansuoti vertinimas; projekto naudos ir kokybės vertinimas (53 punktas). Administravimo taisyklių 54 punktas numato, kad paraiškų vertinimą atlieka įgyvendinančioji institucija. dokumentų, vertina ir viešųjų pirkimų dokumentų ir atliktų procedūrų įvertinimą. Taigi, LVPA nėra specializuota atliktų viešųjų pirkimų priežiūrą ir vertinimą vykdanti institucija. Pareiškėjos pateiktų Pirkimo pateiktų dokumentų įvertinimas yra sudėtinė išlaidų tinkamumo finansuoti proceso vertinimo dalis. Taigi, dokumentų administracinės atitikties vertinimas negali būti tapatinamas su galutiniu projekto vertinimu. Pažymėtina, kad Rašto turinys negalėjo pareiškėjai suteikti teisėtų lūkesčių, kad Projektas tinkamas finansuoti ir kad nuo Rašto priklauso Pirkimo teisėtumas. Priešingai, Rašte buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad būtent pats pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą pirkimų vykdymą.
Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi buvo panaikintas pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas pripažinti UAB „Alytaus rentiniai“ laimėjusiu konkursą ir pareiškėjo su UAB „Alytaus rentiniai“ sudaryta sutartis buvo pripažinta negaliojančia.
Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 6.20 punkte nustatyta, kad pirkimas pagal projektą (toliau – pirkimas) – siekiant įgyvendinti projekto veiklas pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, vykdomas pirkimas, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas arba kuriam jis netaikomas šiame įstatyme nustatytais atvejais, arba pareiškėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, vykdomas pirkimas. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta, kad jeigu projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102), jis atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi (182 punktas). Pareiškėja atitiko perkančiosios organizacijos sąvoką (Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnis), todėl ji buvo atsakinga už tinkamą minėto įstatymo nuostatų laikymąsi. Rašte apie pareiškėjos atsakomybę buvo nurodyta. Minėta, kad teismai pasisakė ir dėl Rašto, pripažinę, kad aplinkybė, jog LVPA pastabų dėl viešojo pirkimo rezultatų ir pasirašytos sutarties neturėjo, neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjos atsakomybės už padarytus viešojo pirkimo pažeidimus. Buvo įvertinta ir tai, kad negalėjo būti pažeistas pareiškėjos teisėtas lūkestis.
Be to, pareiškėjos skundo argumentai, kad LVPA nepagrįstai, vertindama tuos pačius pirkimo dokumentus, priėmė sprendimą 74 952,29 Eur Projekto išlaidų pripažinti netinkamomis finansuoti, atmestini kaip nepagrįsti. Konstatuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracines teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo panaikinimo, konstatavo, kad tiek LVPA, pradėdama ir atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą bei teikdama pasiūlymą ministerijai, tiek atsakovas, priimdamas skundžiamus individualius administracinius aktus, veikė nustatytos kompetencijos ribose ir vykdė įgaliojimus, nustatytus ES ir nacionalinės teisės nuostatose.
LVPA 2014 m. rugsėjo 25 d. pažeidimo tyrimo išvadoje, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi, konstatavo, kad pareiškėja, sudarydama rangos sutartį su konkurso laimėtoju UAB „Alytaus rentiniai“, kuri neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pirkimo skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 32 straipsnio 5, 6 dalies reikalavimus, Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 punktą bei projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktą ir specialiųjų sąlygų 8.3 punktą. Buvo konstatuota, kad Projekto vykdytojas (pareiškėjas), 2013 m. spalio 21 d. pasirašydamas Rangos sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nes UAB „Alytaus rentiniai“ (rangovas) neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų ir jo pasiūlymas turėjo būti atmestas. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad Rangos sutartis sudaryta pažeidžiant viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos būtų atlikusi LVPA, atlikdama pažeidimo tyrimo veiksmus, teismai nenustatė. Teismo vertinimu, LVPA, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktu, priėmė sprendimą pripažinti 74 952, 29 Eur (258 795,28 Lt) Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir, vadovaudamasi minėtų taisyklių 197.2 ir 197.3 punktais, pateikė pasiūlymą Ūkio ministerijai pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, išskaičiuojant sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos bei išskaičiuoti nesumokėtų netinkamų finansuoti išlaidų sumą iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos. Pareiškėja jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų neteisėtus LVPA veiksmus, teismui nepateikė. Pažymėtina, kad teismai, nagrinėdami minėtas civilinę ir administracinę bylas, galutiniuose sprendimuose nepasisakė dėl atsakovės kaltų veiksmų.
Teismo nuomone, įrodyti atsakingos institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) privalo pareiškėjas, atitinkami faktai ir aplinkybės yra išdėstomi skunde teismui ir yra viena iš esminių skundo pagrindą sudarančių dalių, tuo pačiu apibrėžiančių ir bylos nagrinėjimo faktines ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1642-492/2015).
Teismas šioje byloje irgi nenustatė netinkamo ir aplaidaus LVPA pareigų atlikimo, o būtent, kad LVPA būtų pažeidusi galiojančių teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu bendro pobūdžio pareiškėjos nurodyti argumentai neatitinka įrodinėjimo reikalavimų nagrinėjamos kategorijos bylose. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl gero administravimo principų pažeidimo atmestini, kadangi byloje vertinami įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatyti faktai dėl pareiškėjos vykdyto Pirkimo ir jai pritaikytos finansinės korekcijos skirtai paramai. Pareiškėja skundą grindžia neteisėtais LVPA veiksmais, kurie susiję su Pirkimo dokumentų vertinimu bei pažeidimo tyrimo procedūrų atlikimu, o teismas, remdamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, neteisėtų LVPA veiksmų nenustatė. Konstatuotina, kad LVPA Rašte ir atsisakydama skirti pareiškėjai paramą pagal jos paraišką, tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir neteisėtų veiksmų neatliko.
Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad LVPA pareiškėjos atžvilgiu neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytai deliktinei atsakomybei kilti, todėl šiuo atveju valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą, o toks pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Atsižvelgęs į tai, teismas dėl kitų deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo)) buvimo išsamiau nepasisako, nes toks vertinimas būtų perteklinis ir neturi reikšmės bylos baigčiai.
Netenkinus pareiškėjos skundo ji neįgijo teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.