Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Regina Pocienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ str. 1 d. nutraukta, nesant R. Ž. veikoje šio pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija) 2013 m. liepos 3 d. gavusi A. R. skundą ir pagal jį atlikusi asmens duomenų tvarkymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtumo patikrinimą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Ž. atžvilgiu, dėl to, kad jis, 2011 m. lapkričio mėnesį, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini).“ patalpose, interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) paskelbė pareiškėjo, kaip skolininko, asmens duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą). Šie pareiškėjo duomenys interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) buvo skelbiami iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. Inspekcija nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Ž. interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) asmens duomenis paskelbė neteisėtai, nesilaikant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) (toliau - ADTAĮ) 21 str. 1 d. reikalavimų ir nesant nei vieno ADTAĮ 5 str. 1 d. nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus. Tokiu būdu jis pažeidė ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p., įpareigojantį asmens duomenų valdytoją užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. Tokia veika R. Ž. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(14) str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-10433-929/2013 R. Ž. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 214(14) str. 1 d., sudėties.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas nutarime neįvertino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Ž. veiksmais buvo pažeistos ADTĮ 21 str. 1 d. nuostatos. Apeliantas pažymi, kad pagal ADTAĮ 2 str. 4 d. duomenų skelbimas patenka į asmens duomenų tvarkymo sąvoką.

Nors Asmens duomenų valdytojų valstybės registre nėra nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytų jungtines skolininkų duomenų rinkmenas, tačiau iš esmės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimų skolininkų duomenų tvarkymas yra panašus į jungtinės skolininkų duomenų rinkmenos tvarkymą, todėl palyginimui galima išnagrinėti ADTAĮ 21 str. 2 d., kuri numato reikalavimus duomenų valdytojui, ketinančiam tvarkyti jungtines skolininkų duomenų rinkmenas. Pagal ADTAĮ 21 str. 2 d. duomenų valdytojai gali tvarkyti jungtines skolininkų duomenų rinkmenas tik tuomet, kai Inspekcija dėl tokio asmens duomenų tvarkymo atlieka išankstinę patikrą ir išduoda leidimą. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pranešusi Inspekcijai apie jungtinių skolininkų duomenų rinkmenų tvarkymą, o Inspekcija nėra atlikusi išankstinės patikros ir neišdavusi leidimo tvarkyti skolininkų asmens duomenis jungtinėse rinkmenose.

Apeliantas pažymi, kad faktas, jog pareiškėjas, nepasinaudojo ADTAĮ 27 str. numatyta duomenų subjekto teise - nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, pats savaime nesuteikia teisės viešai skelbti jo kaip skolininko asmens duomenų. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendino pareigą, numatytą ADTAĮ 27 str. 1 d., dar nereiškia, kad ji pareiškėjo asmens duomenis tvarkė laikantis ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p., 5 str. 1 d. ir ADTAĮ 21 str. 1 d. reikalavimų. Asmens duomenų teisėto tvarkymo pagrindų buvimas/nebuvimas turi būti vertinami atskirai nuo duomenų subjekto teisių pažeidimo.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 214(1⁴) str. 1 d. nutraukta, nesant R. Ž. veikoje šio pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), naikintinas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 214(14) str. įtvirtinta, kad asmens duomenų tvarkymas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Šis administracinės teisės normos pažeidimas yra įtvirtintas blanketinėje dispozicijoje, todėl, siekiant atskleisti jos turinį, privalu remtis teisės aktais, galiojančiais greta Administracinių teisės pažeidimų kodekso.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 4 d. įtvirtinta, jog duomenų tvarkymas, tai bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.

ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p. reglamentuoja, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.

ADATĮ 5 str. įtvirtina asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu jis yra pagrįstas bent vienu iš ADTAĮ 5 str. 1 ar 2 dalyje įtvirtintu asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijumi. ADATĮ 5 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu juos reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarime nevisapusiškai įvertino byloje esančius faktinius duomenis, todėl nepagrįstai konstatavo, kad, UAB „R. J.“ direktoriaus R. Ž., paskelbęs A. R., kaip skolininko, asmens duomenis, ADTAĮ 5 str. 1 d. nustatytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo kriterijų nepažeidė, nes duomenų subjekto interesai šiuo atveju nebuvo svarbesni už R. Ž. turėtą teisėtą interesą atgauti skolą.

Išanalizavęs bylos medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad administracinėn atsakomybėn trauktino asmens interesai šiuo atveju buvo svarbesni už asmens konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Teismo posėdžio metu R. Ž. atstovas M. G. nurodė, kad viešas A. R. asmens duomenų paskelbimas UAB “(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje buvo vykdomas, atliekant prevencinę funkciją, o nesiekiant nustatyti skolininko mokumą ar kitas ADTAĮ numatytas aplinkybes. Šiam atstovo aiškinimui neprieštarauja tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui A. R. pranešimą apie įsiskolinimą išsiuntė 2011 m. balandžio 7 d. (b. l. 14). Juo pareiškėjas buvo informuotas, kad, neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti skolą, jis bus įtrauktas į nepatikimų asmenų sąrašą internetiniuose puslapiuose (duomenys neskelbtini) ir/arba (duomenys neskelbtini), jog jo asmens duomenys bus paskelbti ne vėliau kaip per dvi dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Tuo tarpu vykdomasis raštas, vykdant Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš A. R. buvo priteista: 14 000 Lt skolos, 1 058,63 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos negrąžintinos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir 563,66 Lt bylinėjimosi išlaidų, išieškojimui buvo dar nepateiktas, nes išduotas tik 2011 m. lapkričio 8 d. Tai patvirtina, jog R. Ž. savo teisėtiems tikslams pasiekti nebuvo išnaudojęs teisinių priemonių ir galėjo tai padaryti.

Teismas sutinka su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino R. Ž. veiksmų ADTAĮ 21 str. 1 d. atžvilgiu. ADATĮ 21 str. 1 d. numatyta, kad duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku bei tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (toliau – skolininkų) duomenis, taip pat ir asmens kodą, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jei tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai. Bylos medžiagoje nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo duomenis skelbė siekiant įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą. Akivaizdu, jog asmens duomenų paskelbimas internetinėje svetainėje galėjo turėti neigiamą įtaką asmeniškai pačiam A. R., bet neįtakoti jo skolos sumokėjimo.

Viešas asmens duomenų (vardo, pavardės, gimimo metų) paskelbimas, internetinėje svetainėje asmenį įtraukiant į skolininkų sąrašą, ne tik sudarė sąlygas identifikuoti jo asmenybę, bet ir formavo A. R. kaip nepatikimo ir neatsakingo asmens įvaizdį. Pažymėtina, kad A. R. duomenys tapo prieinami visiems suinteresuotiems asmenis, kurie jais turėjo galimybę pasinaudoti, nežiūrint į tai, ar jų interesas yra teisėtas, ar ne. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad buvo skelbiami tik minimalūs (neinformatyvūs) pareiškėjo duomenys, tačiau teismo posėdžio metu R. Ž. atstovas M. G. nurodė, kad gimimo data internetinėje svetainėje buvo viešinama tam, kad A. R. būtų identifikuotas (b. l. 30-31). Taigi, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo R. Ž. siekė, kad A. R. asmenybė būtų identifikuota ir jis būtų atpažintas kaip įsiskolinimų turintis asmuo, o ši informacija būtų pasiekiama tiek teisėtą, tiek neteisėtą interesą turintiems asmenims.

Nagrinėjimu atveju, nors ir minimalių asmens duomenų paskelbimas internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) leido A. R. identifikuoti kaip skolininką, tokiu būdu pažeidė asmens konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Remiantis nustatytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad duomenų subjekto konstitucinė teisė į privatumą šiuo atveju be abejonės buvo svarbesnė nei UAB “(duomenys neskelbtini)“ interesas paveikti skolininką, kad šis grąžintų

skolą, nes privataus asmens duomenų viešinimas negali būti naudojamas kaip prievartos priemonė savo turimai teisei – atgauti įsiskolinimą- pasiekti, nes tam yra teisinės priemonės. Akivaizdu, jog R. Ž. veiksmai neatitiko nei vieno ADATĮ 5 str. įtvirtinto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus, todėl buvo pažeisti ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p. reikalavimai.

ADTAĮ 27 str. numatyta duomenų subjekto teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. A. R., gavęs pranešimą apie tai, kad jis bus įtrauktas į nepatikimų asmenų sąrašą internetiniuose puslapiuose (duomenys neskelbtini) ir/arba (duomenys neskelbtini), buvo informuotas, kad gali pasinaudoti ADTAĮ 27 str. įvardinta teise, kurios turinys (nesutikti su tokiais veiksmais) nebuvo atskleistas. A. R. raštu ar kita, įrodančia duomenų subjekto valią forma neišreiškė sutikimo, kad jo asmens duomenys būtų skelbiami internetinėje erdvėje. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog pastarasis sutiko, o R. Ž. įgavo teisę viešai skelbti internetinėje erdvėje A. R., kaip skolininko, asmens duomenis, juolab, kad jie buvo paskleisti ne ADTAĮ numatytu tikslu.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad R. Ž. internetiniuose puslapiuose (duomenys neskelbtini) ir/arba (duomenys neskelbtini), paskelbdamas A. R. vardą, pavardę ir gimimo datą, įtraukiant jį į skolininkų sąrašą, nesilaikė ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p. reikalavimų ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 214(14) str. 1 d. , todėl R. Ž. skirtina administracinė nuobauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat tai, kad R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jog bylos duomenimis UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius R. Ž. anksčiau nėra baustas administracine tvarka, daro išvadą, jog nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti R. Ž. atžvilgiu paskyrus minimalią baudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 214(14) str. 1 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą R. Ž. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nutarimą.

Pripažinti R. Ž. padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214(14) str. 1 d., ir skirti jam 500 (penkių šimtų) Lt dydžio baudą.

R. Ž. išaiškinti, kad jis turi sumokėti paskirtą baudą ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie priimtą nutarimą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6020, sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, nutarimas bus perduotas antstoliui priverstiniam vykdymui (Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. ir 314 str. 1 d.). Nesant galimybės sumokėti baudą, Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka per 40 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos galima kreiptis į apylinkės teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas neskundžiamas.