- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-425-340/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- I. G.
- Kategorijos
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei I. G. dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti I. G. atiduoti ieškovui: dujinę viryklę, kurios vertė 400 Lt, vandens šildytuvą, kurio vertė 250 Lt, briedžio ragus, susidedančius iš dvejų ragų, kurių vertė 500 Lt, briedžio ragą, kurio vertė 300 Lt, stirnos ragą, kurio vertė 200 Lt ir lapės kailį, kurio vertė 120 Lt, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog prieš kelis metus buvo apsigyvenęs pas atsakovę. Gyvendamas pas ją nupirko dujinę viryklę, vandens šildytuvą, jos name liko kiti jo daiktai, iš viso daiktų už 1 770 Lt. Atsakovė šių daiktų neatidavė.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 metų liepos mėn. A. B. iš jos pasiėmė savo daiktus, kartu pasiėmė ir stirnos ragą, o dujinę viryklę, vandens šildytuvą ji pirko pati, kitų reikalaujamų daiktų jos namuose niekada nebuvo. Ieškovas prie ieškinio nepateikė reikalavimą patvirtinančių įrodymų.
Zarasų r. apylinkės teismas 2009-09-24 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš A. B. 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti I. G.; 26,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; panaikino 2009-06-23 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – dujinės viryklės, vandens šildytuvo, briedžio ragų, susidedančių iš dviejų ragų, briedžio rago, stirnos rago ir lapės kailio areštą. Teismas nustatė, kad ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu neįrodė, kad jis yra dujinės viryklės, vandens šildytuvo savininkas. Jo parodymai nenuoseklūs – jis nenurodė tikslios viryklės, šildytuvo kainos, keitė reikalavimus – tai daiktai jo asmeniniai, pirkti iš jo pinigų, vėliau sakė, kad sutinka su tuo, jog šie daiktai turėtų būti laikomi bendri ir dalinami per pusę. Tikslaus bendro gyvenimo laikotarpio pas I. G. ieškovas nepamena. Ieškovas neįrodė, jog atsakovė I. G. be teisėto pagrindo laiko, ar aplamai turi, jam priklausančius kitus daiktus, kuriuos jis reikalauja iš jos išreikalauti, t. y. ragus ir lapės kailį. Nė vienas liudytojas nepatvirtino, jog matė šiuos reikalaujamus daiktus pas I. G. namuose. Be to, ieškovas pripažino, kad kažkuriuos jam nuosavybės teise priklausiusius daiktus jis iš I. G. pasiėmė ankščiau. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys netenkintas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-09-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują: priteisti iš I. G. 1 770 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas ignoruojant apelianto prašymus, įrodymus, faktines aplinkybes; teismas jį grindė vien melagingais atsakovės bei jos suinteresuotų asmenų parodymais, pažeisdamas CPK 185 str. 1 ir 2 d. nuostatas. Teisėja buvo suinteresuota bylos baigtimi, kadangi iš karto nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir sudarė galimybę atsakovei, sužinojus apie ieškinį daiktus paslėpti; be to teisėja be pagrindo įpareigojo tikslinti ieškinį, tačiau tokia jos nutartis buvo panaikinta aukštesnės instancijos teismo. Pareiškus nušalinimą, teisėja nenusišalino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, ignoravo liudytojų L. S. ir V. K. parodymus. Nurodo, kad viryklės ir vandens šildytuvo pirkimo kvitai yra apelianto, jie buvo palikti atsakovės namuose, todėl ji ir pateikė juos teismui. Aplinkybę, kad daiktus pirko apeliantas, galėtų paliudyti parduotuvės pardavėjas, tačiau teismas šio prašymo netenkino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Zarasų r. apylinkės teismo 2009-09-24 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apelianto argumentai nepagrįsti, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Apeliantas teigia, kad bylą išnagrinėjusi teisėja L. K. jo atžvilgiu buvo neigiamai nusiteikusi bei suinteresuota bylos baigtimi. Anot apelianto, teisėjos suinteresuotumą įrodo tai, jog ji atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suteikiant galimybę atsakovei paslėpti ieškovo daiktus bei įpareigojo ieškovą tikslinti ieškinį.
Taigi, teisėjų kolegija visų pirma turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumento, kuriuo akcentuojamas bylą nagrinėjančios teisėjos išankstinis nusistatymas (t. y. galimas teisės į nešališką teismą pažeidimas). Bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo priskiriamas prie absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje 3K-3-675/2007). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas; tokių aplinkybių apeliantas savo skunde nenurodė. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. CPK 65 str. nustatyti konkretūs pagrindai teisėjui nusišalinti, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis; teisėjas taip pat privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 str.). Teismų praktikoje taip pat formuojama nuostata, kad teismo procesiniai veiksmai nagrinėjamoje byloje, nors ir atliekami tenkinant (arba atmetant) šalių prašymus, įrodymų vertinimas (ar nevertinimas) byloje negali būti pagrindas išvadai, kad teisėjas (teisėjai) buvo šališki, jeigu nėra duomenų dėl teisėjo suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1082/2002). Apeliantui kilo abejonių dėl teisėjos šališkumo dėl jo procesinių veiksmų – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinimo, įpareigojimo tikslinti ieškinio pareiškimą; dėl išdėstyto kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl bylą nagrinėjančios teisėjos išankstinio nusistatymo ir galimo apelianto teisės į nešališką teismą pažeidimo.
Apeliantas teigia, kad teismo posėdžio metu jis pareiškė nušalinimą teisėjai, tačiau bylos medžiagoje pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo nėra, teismo posėdžio protokoluose tokie pareiškimai nėra užfiksuoti, pastabų dėl protokolų netikslumo iš ieškovo pusės taip pat nebuvo (b.l. 42-45, 55-56).
Apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 185 str. 1 ir 2 d. normų pažeidimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėse bylose vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo liudytojų L. S. ir V. K. parodymais; teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Ieškinys pareikštas dėl ieškovui priklausančių daiktų išreikalavimo iš atsakovės valdymo. Liudytojai teismo posėdžio metu L. S. ir V. K. parodė, kad ieškovas pirko iš jų briedžio ragus, tačiau nei vienas iš liudytojų atsakovės I. G. namuose nebuvo ir negali patvirtinti šioje byloje reikšmingų faktų (b.l. 55). Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šių liudytojų parodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog liudytojų parodymai neįrodo, jog briedžio ragai liko pas atsakovę po to, kai ieškovas išsikraustė iš atsakovės namų po pusantrų bendro gyvenimo metu.
Apeliantas be pagrindo teigia, kad I. G. pateikti įrodymai – viryklės ir vandens šildytuvo pirkimo kvitai tik patvirtina, kad paminėtus daiktus pirko jis, nes kvitai priklauso jam; jam išsikrausčius iš atsakovės namų, kvitai liko pas ją, todėl dokumentus teismui pateikė atsakovė, o ne ieškovas. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą, kaip neįrodytą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad viryklę ir šildytuvą pirko pati ieškovė įvertinęs byloje sutrinktų įrodymų visetą; pats ieškovas paaiškino, kad kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį su atsakove nuo 2005 m. pavasario, tuo tarpu vandens šildytuvas buvo pirktas UAB „Ežeruolė“ 2004-11-16; liudytoja A. M. parodė, kad dujinę viryklę ieškovė pirko, kai gyveno viena (b.l. 56). Kaip jau buvo paminėta, įrodymai vertinami vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, taigi teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą ir padaręs išvadą, jog ieškovas neįrodė savo ieškinio, įrodymų vertinimo principams nenusižengė.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263 str., 329-330 str.).
Iš ieškovo priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui (CPK 79, 88 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. B. 5,60 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.