Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui G. L., tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Moment Credit“, antstolė Viktorija Vėliuvienė, išvadą teikianti institucija byloje Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo; apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai (LR CPK 130 straipsnis).

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ( toliau – UAB) „Moment Credit“ atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. Š. išvadomis Skyrius apie šią šeimą jokių duomenų neturi, yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).(duomenys neskelbtini). gimė šalių sūnus D. L..

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad dėl skirtingo požiūrio į įvairius dalykus bei daugybės nesibaigiančių tarpusavio konfliktų santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus ieškovės prašymą, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina jos iki santuokos turėta pavardė – „P.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „L.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta, todėl jis nepriteistinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismas įvertina kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Bylos duomenimis nepilnametis sūnus su savo motina S. L. gyvena nuomojamame bute; atsakovas jau nuo 2014 m. liepos mėnesio paliko šeimą ir nuo to laiko ja visiškai nesirūpina, nesidomi nepilnamečiu vaiku, jo neišlaiko, neauklėja, bylos duomenimis ieškovė visokeriopai rūpinasi vaiku. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad tik ieškovė įgyvendina motinos valdžią rūpindamasi vaiku, jį auklėdama, išlaikydama taip užtikrindama nepilnamečio vaiko tinkamas gyvenimo bei vystymosi sąlygas, jo teises ir interesus. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad tarp ieškovės ir nepilnamečio vaiko yra susiformavę abipusiai socialiniai santykiai, glaudus emocinis ryšys, todėl nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 190,00 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016 m. lapkričio 9 d., iki vaiko pilnametystės. Atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas visiškai nevykdo savo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo 2014 metų liepos mėnesio, o išlaikyti nepilnamečius vaikus yra abiejų tėvų pareiga (CK 3.192, 3.194 straipsniai). Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, LR CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiui sūnui skiriami apie 150,00 EUR per mėnesį, bet reikėtų ir daugiau, bet neturi lėšų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis prašomas priteisti išlaikymo dydis atitiktų vaiko interesus ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Rašytine bylos medžiaga ir ieškovės ir jos atstovo advokato Kęstučio Kanišausko paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės mėnesio pajamos vidutiniškai siekia 500,00 EUR. Atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas neteikė, bylos duomenimis atsakovas kilnojamojo turto neturi. A. G. L. vardu registruota 3/64 pastato bei 3/64 kitų statinių, esančių(duomenys neskelbtini); 3/16 buto Nr. 5596-9004-216:0001, esančio (duomenys neskelbtini)(b.l. – 69-72). Metinės pajamų ir turto deklaracija patvirtina, kad ieškovės 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. liepos mėnesio pajamos su darbiniais santykiais susijusios sudaro 3238,37 EUR (b.l. 7-9). Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės išsamiais ir nuosekliais paaiškinimais dėl reikiamo vaikui išlaikymo dydžio bei atsakovo galimybių teikti prašomo dydžio išlaikymą, ir laiko juos patikimais. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas yra nedarbingas ar neįgalus. Atsakovas apie nagrinėjamą civilinę bylą yra informuotas tinkamai, tačiau nustatytais terminais nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, į teismo posėdį neatvyko, todėl laikytina, jog atsakovas sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais. Pabrėžtina ir ta aplinkybė, kad šalys yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, todėl teismas sprendžia, kad abu turi visas objektyvias galimybes padidinti savo darbines pajamas. Teismas įvertina ir tai, kad su ieškove gyvena nepilnametis vaikas, todėl jai tenka didžiausioji rūpinimosi jais našta. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. L. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190,00 EUR kas mėnesį nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki vaiko pilnametystės, yra pagrįstas todėl tenkintinas, iš atsakovo G. L. nepilnamečio vaiko D. L. išlaikymui priteistina po 190,00 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnis, 3.1921 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Taip pat tenkintinas reikalavimas priteisti iš atsakovo 2280,00 EUR išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. spalio mėnesio (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str.aipsnio1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė skirtina lėšų, skirtų nepilnamečiui vaikui D. L. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kad atsakovas gali nevaržomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, iš anksto suderinus su ieškove.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o vienas iš tėvų, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta, nagrinėjamu atveju – ieškovė, sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su kitu iš tėvų.

Įvertinus tai, kad atsakovas bendrautų su nepilnamečiu vaiku, atsiliepime į ieškinį nepareiškė, atsižvelgiant į vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, ieškovės reikalavimas tenkintinas, nustatytina bendravimo tvarka nurodytu ieškovės būdu, tai yra atsakovas gali nevaržomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tačiau pagal iš anksto suderintą su ieškove laiką.

Dėl turto padalijimo

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, kai turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos bendrosios sutuoktinių prievolės, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prievolė, atsiradusi po santuokos sudarymo su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Moment Credit“, antstole Viktorija Vėliuviene, yra susiję su atsakovu. Ieškovė prašo nustatyti šias prievoles asmeninėmis atsakovo prievolėmis, atsakovas prieštaravimų neišreiškė, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Moment Credit“, antstolė Viktorija Vėliuvienė tokiam ieškovės reikalavimui taip pat neprieštaravo (atsiliepimų nepateikė, apie bylą informuoti tinkamai). Įvertinus tai, kad UAB „Moment Credit“prievolė yra susijusi su greitojo kredito paėmimu, ieškovė apie šį atsakovo vartojimo kredito paėmimą nieko nežinojo. Įvertinus šalių valią, teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina – nustatytina, kad po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Moment Credit“, antstolei Viktorijai Vėliuvienei vykdys asmeniškai atsakovas G. L..

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu teisinės pagalbos išlaidos apmokamos 100 procentų ir ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo G. L. valstybės naudai priteistini mokėtino žyminio mokesčio – 150,00 EUR bei 354,12 EUR už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo po 190,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo G. L. nepilnamečiam vaikui D. L., gim. 2008 m. spalio 6 d. ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką tarp S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 100, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

I. S. L. palikti jos ikisantuokinę pavardę „P.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „Lymantas“.

Nepilnamečio vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. L..

Priteisti iš atsakovo G. L. nepilnamečio vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 190,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo G. L. nepilnamečio vaiko D. L., gim.(duomenys neskelbtini), 2280,00 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 31d.

Skirti ieškovę S. L. nepilnamečio vaiko D. L., gim.(duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Pripažinti prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Moment Credit“, antstolei Viktorijai Vėliuvienei asmeninėmis atsakovo G. L. prievolėmis.

Nustatyti atsakovo G. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. L. tvarką : atsakovas G. L. nevaržomai bendrauja su nepilnamečiu D. L., gim.(duomenys neskelbtini), pagal iš anksto suderintą su ieškove S. L. laiką.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. L. 150,00 EUR žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. L. 354,12 EUR bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas AB „Citadele“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo po 190,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimą iš atsakovo G. L. nepilnamečiam vaikui nepilnamečiam vaikui D. L., gim. 2008 m. spalio 6 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.