- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- ATP-618-312/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00158-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. Č. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 128 str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 4 d. ir jam paskirta 340 eurų bauda, kurios mokėjimas išdėstytas dalimis dvidešimčiai mėnesių, per mėnesį mokant po 17 eurų, nuo 2015 m. birželio 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. vasario 20 d., apie 10 val. 40 min., Kernavės miestelyje, Širvintų rajone, vairavo automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones; vairavo Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, rezervato centrinėje dalyje važinėjo pėsčiųjų taku ir ten sustojo. Šiais savo veiksmais D. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 8, 9 ir 14 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 1 d., 124¹ str. 2 d. ir 124¹ str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. Č. prašo jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas sprendimą priėmė pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 95P-2775479-15, tačiau šią dieną D. Č. buvo surašytas tik vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio Nr. 95P-27754797-15, todėl lieka neaišku, kokį protokolą ir jame fiksuotą pažeidimą/pažeidimus teismas nagrinėjo.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato darbuotojai – S. K., J. Š. ir K. G. – negalėjo įvardinti kas ir keliese vairavo automobilį, taip pat negalėjo patvirtinti, kad tai darė apeliantas. Toks rezervato darbuotojų liudijimas yra objektyvus, nes jie neturi jokio pagrindo nutylėti ar iškraipyti tiesą, liudijo trys darbuotojai, visi patvirtino tą patį.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad P. L. nurodė, jog automobilį vairavo tas pats vairuotojas, kuris vaikinus atvežė iki Kernavės bei parvežė atgal iki Širvintų – G. S.. Tuo tarpu G. S. parodymai yra nukreipti prieš apeliantą siekiant perkelti jam atsakomybę bei bijant prisipažinti savo tėvams. L. K. savo parodymus galėjo duoti paprašytas G. S., kadangi jie yra artimi draugai. Teismo sprendimą grįsti dviejų susitarusių draugų parodymais, kurių vienas yra šios situacijos dalyvis vairavęs automobilį bei nevertinti trijų nešališkų rezervato darbuotojų parodymų, anot apelianto, yra neteisinga. Kaip vieną iš pagrindinių argumentų, teismas nurodo, kad G. S. nepalanku buvo duoti parodymus, kad jis perdavė automobilį vairuoti asmeniui, neturinčiam tokios teisės, nes už tai jis buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 128 str. 3 d., tačiau teismas nepasidomėjo, kodėl G. S. duoda tokius parodymus ir ar jis suvokia savo parodymų pasekmes.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. Č. nedalyvavo administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje buvo nubaustas G. S., nagrinėjime, todėl šioje byloje nustatyti faktai jam nėra žinomi ir jie negali būti laikomi prejudiciniais faktais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato specialistas (toliau tekste – institucijos atstovas) prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad D. Č. padarytas pažeidimas, t. y. vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones, priskiriamas prie grubių ir keliantis grėsmę tiek paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl paskirta nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukeldama jam atitinkamas neigiamas pasekmes.
Atsiliepime pažymima, kad patraukiant D. Č. administracinėn atsakomybėn buvo remtasi ne prielaidomis, o surinktais įrodomais, t. y. liudijo automobilyje kartu važiavę draugai. Minėto automobilio savininkės A. S. sūnus G. S. ir L. K. rašytiniuose paaiškinimuose išsamiai nurodė, kad minėtą automobilį vairavo G. S., D. Č. ir P. L.. Jie aiškiai ir tiksliai nurodo, kad D. Č. Kernavės mstl., Širvintų r., Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, rezervato centrinėje dalyje vairavo automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) G. S. duoti parodymai buvo jam nepalankūs – už tai, kad jis perdavė automobilį vairuoti asmenims, neturintiems tokios teisės, t. y. D. Č. ir P. L., jis pats buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 128 str. 3 d. Institucija mano, kad būtų nelogiška duoti klaidingus parodymus ir gauti už tai piniginę nuobaudą. P. L. taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 str. 2 d., savo kaltės jis nepripažino, bet Širvintų rajono apylinkės teismas jį pripažino kaltu ir paskyrė 579 eurų baudą.
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato darbuotojai – S. K., J. Š. ir K. G. – nurodė, kad dėl didelio atstumo iki jų negali nurodyti, kurie jaunuoliai vairavo, tačiau patvirtino, kad jaunuoliai buvo išlipę iš automobilio keletą kartų ir keitėsi vairuotojais. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, atitinka vieni kitus, todėl nėra teisinio pagrindo jais abejoti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad D. Č. neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 4 d., ir siekia, kad jo atžvilgiu iškelta administracinė byla būtų nutraukta. Apeliantas sutinka, kad jis kartu su draugais nurodytą dieną automobiliu „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs į Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritoriją prie Neries upės ir kad automobilis važiavo pėsčiųjų taku, tačiau neigia vairavęs minėtą automobilį.
Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. Č. kaltės, įvykdžius ATPK 128 str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 4 d. numatytus pažeidimus, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, įsiteisėjusiu nutarimu kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje dėl tų pačių aplinkybių, apklausė pažeidimą mačiusius Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato darbuotojus S. K., J. Š. ir K. G..
Šie asmenys tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek duodami parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad automobiliu prie Neries buvo atvažiavę keturi jaunuoliai, jie pasivaikščiojo pakrante, tada dviese sėdo į automobilį ir išvažiavo, bet netrukus vėl sugrįžo ir tada jau išvažiavo visi keturi. Kaip teisingai nurodo apeliantas, šių asmenų parodymai yra objektyvūs ir laikytini patikimais. Patvirtinti, kad D. Č. vairavo automobilį, šie asmenys negalėjo dėl to, kad juos nuo minėto automobilio skyrė nemažas atstumas. Nepaisant to, darbuotojų nurodytos aplinkybės sutampa su G. S. ir L. K. paaiškinimais, kurie kartu su D. Č. važiavo automobiliu ir buvo įvykio vietoje. G. S. ir L. K. patvirtino, kad automobilį taip pat vairavo ir apeliantas. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šių asmenų parodymai būtų suderinti tarpusavyje. Tokių duomenų nepateikia ir apeliantas. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, o taip pat ir institucijos atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą, G. S. neturėjo jokio pagrindo duoti sau nepalankius melagingus parodymus, nes už tai, kad jis perdavė automobilį vairuoti asmenims, neturintiems tokios teisės, t. y. ir D. Č., jis pats buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 128 str. 3 d. Akivaizdu, kad G. S. suvokė savo parodymų pasekmes, kadangi buvo įspėtas dėl atsakomybės, numatytos ATPK 187² str. už melagingų parodymų teikimą. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad G. S. parodymai yra nukreipti prieš jį, siekiant išvengti atsakomybės ir prisipažinti savo tėvams, nes minėtas asmuo pripažino ir pats vairavęs savo mamos automobilį draudžiamoje vietoje bei neteisėtai davęs jį vairuoti draugams, už ką buvo nubaustas (2015 m. kovo 20 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 95N-27641000-15). Pažymėtina, kad už tuos pačius pažeidimus (ATPK 128 str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 4 d.), padarytus tuo pačiu metu, administracinėn atsakomybėn yra patrauktas ir kartu automobiliu važiavęs P. L. (Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimas Nr. A2.6.-204-984/2015). Sprendimai, priimti P. L. ir G. S. atžvilgiu, yra įsiteisėję, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi juose nustatytomis aplinkybėmis.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde padarytu pastebėjimu, kad D. Č. 2015 m. kovo 23 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 95P-27754797-15, tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytas administracinio teisės pažeidimo Nr. 95P-2775479-15. Tai vertintina, kaip techninė klaida, nes iš skundžiamo nutarimo turinio akivaizdu, kad Širvintų rajono apylinkės teismas vadovavosi tuo pačiu ir vieninteliu D. Č. atžvilgiu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 95P-27754797-15, o nutarime buvo suklysta užrašant jo numerį.
Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o D. Č. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. Č. apeliacinį skundą atmesti ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.