- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-02
- Bylos Nr.
- e1-1926-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08279-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- R. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent – jis, 2023 m. kovo 6 d., apie 17.20 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,26 promilių neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto su sutuoktine I. V. metu, tyčia rankomis suėmęs jai už kaklo, smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. V. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jis jam yra aiškus ir suprantamas. Psichiatrinėje gydymo įstaigoje negydytas, į įskaitą neįtrauktas, taip pat negydytas priklausomybių ligų centruose bei neįtrauktas į įskaitą. 2023 m. kovo 6 d. po darbo kartu su broliu (duomenys neskelbtini) išgėrė butelį degtinės. Grįžęs į (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko nurodyti negalėjo, nes neprisimena, nuėjo dar į parduotuvę ir nusipirko 1 litro talpos 5 proc. stiprumo alaus bei grįžo į namus. Grįžęs į namus, nusiprausė, pasidarė valgyti ir išgėrė 0,5 litro alaus. Jautėsi apsvaigęs, bet ne girtas. Konfliktas su sutuoktine prasidėjo nuo to, kad I. V. nuo jo slepia maistą. Jau kuris laikas vyksta tai, kad maistą perkasi ir gaminasi atskirai. I. V. slepia namuose elementarius maisto produktus, tokius kaip miltai, aliejus. Kilus konfliktui, pradėjo su I. V. šaukti vienas ant kito, o konflikto metu supykęs norėjo suėmęs ją už pečių krestelėti, kad nurimtų. Nežino, ar galėjo suimti jai už kaklo, nebent galėjo nuslysti pirštas, dėl ko jai atrodo, kad smaugė ją, kambaryje tuo metu buvo prietema. Po to, ji iškart nuėjo į kitą kambarį ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę, jį sulaikė. Tikrai nesiekė I. V. sužaloti ar sukelti jai skausmą. Tarp jų šalti santykiai jau kokie 3 metai, tačiau tarp jų niekada nebuvo rimtų barnių. Apmaudu, kad dėl tokios priežasties buvo kviečiama policija ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nėra teistas, visą gyvenimą išlaikė jų šeimą, užaugino 7 bendrus vaikus. Pastarasis taip pat detalizavo, kad konflikto su sutuoktine I. V. metu, supykęs abejomis rankomis suėmė jai už kaklo ir suspaudė. Šis veiksmas netruko ilgai, jis ją paleido ir jie išsiskirstė į skirtingus kambarius. I. V., nuėjusi į kitą kambarį, iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę, jį sulaikė. Kodėl pirmos apklausos metu nurodė, kad buvo suėmęs už pečių ir tik norėjo krestelėti bei tai, kad galėjo nuslysti rankos pirštas, nežino, galbūt dėl neblaivumo. Dėl šio savo veiksmo prieš sutuoktinę I. V. labai gailisi (el. b. l. 96-99, 179-181).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. V. parodė, kad 2023 m. kovo 6 d., apie 17.20 val. jų namuose, žodinio konflikto metu dėl maisto produktų, jos sutuoktinis R. V. smurtavo prieš ją, t. y. būnant jo kambaryje, kaire ir dešine ranka paėmė ją už kaklo iš priekio ir pradėjo smaugti, pradėjo spausti kaklą, tuo metu jai pradėjo trūkti oro, negalėjo kvėpuoti, tuo sukėlė fizinį skausmą, matosi ant kaklo paraudimas. Medicininės pagalbos nereikia, apžiūrai nesikreips. Nurodė, kad vyras ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją, kartą kreipėsi į policiją 2013 m. Konflikto metu namuose daugiau jokių pašalinių ar šeimos narių nebuvo. Nukentėjusioji taip pat papildė, kad 2023 m. kovo 6 d., apie 17.20 val. kilusio žodinio konflikto su sutuoktiniu R. V. metu, jis abejomis rankomis suėmė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Dėl šių R. V. veiksmų patyrė fizinį skausmą, labai trūko oro, ėmė dusti. R. V. ją smaugė apie dešimt sekundžių, bet tai darė iš jėgos. Po šio R. V. veiksmo ji išėjo į kitą kambarį ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Atvykę policijos pareigūnai R. V. sulaikė dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir išvežė į areštinę. Po to, kai R. V. grįžo iš areštinės ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė, jis dažniausiai laiką leidžia savo kambaryje, pas ją neina, tačiau, kai būna neblaivus, tada nuolatos jai priekaištauja, kad ji dėl šio įvykio kreipėsi į policijos pareigūnus. Jei jie susitinka virtuvės patalpoje, ji iš karto iš ten išeina, nes jai nejauku būti šalia jo. R. V. nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, mokesčius moka dalinai, prisideda labai maža dalimi. Nors su R. V. oficialiai yra santuokoje, tačiau tarp jų tokių, kaip šeimos santykių, jau nėra kokie ketveri metai. Po įvykio į medikus nesikreipė, taip pat nesikreipė ir į teismo medicinos ekspertus. Civilinio ieškinio sutuoktinio atžvilgiu nereikš, tačiau taikytis su juo ikiteisminiame tyrime nenori. Nori, kad R. V. už savo veiksmus atsakytų įstatymų nustatyta tvarka (el. b. l. 1-8, 138-141).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. Z. parodė, kad 2023 m. kovo 6 d. dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką (duomenys neskelbtini) specialisto pareigose, kartu su specialistu J. A. (J. A.), iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja teigė, kad ją smaugė vyras. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja I. V., kuri paaiškino, kad kilusio konflikto su sutuoktiniu R. V. metu, pastarasis rankomis suėmė ją už kaklo ir smaugė. Dėl šių veiksmų, moteris teigė, pajutusi fizinį skausmą. Ant moters kaklo abiejose pusėse buvo matyti paraudimai. Moteris iš pažiūros buvo blaivi, todėl jos neblaivumas tikrintas nebuvo. Bute taip pat buvo pranešėjos sutuoktinis R. V., kuris buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS. Nuo medikų pagalbos moteris atsisakė. Įvykio vietoje, bute, daugiau asmenų nebuvo (el. b. l. 122-125).
Šalies argumentai
Pareiškėjos I. V. 2023 m. kovo 6 d. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. kovo 6 d., apie 17.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sutuoktinis R. V. smurtavo prieš ją, t. y. abiem rankomis suėmė už kaklo ir smaugė, dėl to patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. l. 1-8).
Iš 2023 m. kovo 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini). Bute smurtavimo, grumtynių požymių nematyti. Pridedama fotolentelė, kurioje užfiksuotas ant nukentėjusiosios I. V. kaklo dešinės pusės matomas paraudimas (el. b. l. 1-8).
Iš 2023 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų Body kameros užfiksuoti vaizdo įrašai. 1. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuriame vyksta pokalbis tarp policijos pareigūnų (toliau – ir P ir P1) ir moters (toliau – ir M): moteris paaiškina, kad ją sutuoktinis rankomis smaugė, ji labai išsigando, buvo „pridusinta“. Policijos pareigūnas pažiūrėjęs į moters kaklą sako: „paraudimas kažkoks tai, šioks toks yra“. Moteris paaiškina, kad jie su vyru jau daug metų kartu negyvena, bet veda bendrą ūkį. Moteris paaiškina, kad įvyko su sutuoktiniu konfliktas dėl maisto, kurį ji paslėpė, o jis atsistojo, nu ir… (rankas uždeda ant kaklo rodydama smaugimo veiksmą), „ir nu pridusino“ (rankas uždeda ant kaklo rodydama smaugimo veiksmą), patyrė fizinį skausmą, sutuoktiniui turi pretenzijų. P1: „Žodžiu, žmogus aiškina, kad griebė ją už pečių ir tuo jo fizinė jėga pasireiškė.“ P: „Ne, gerbiamasis, jūs ėmėte ne už pečių, jai ant kaklo matosi žymės, yra paraudimas.“ V: „Ne, uždėjau rankas va taip va“. Toliau vyksta pokalbis, kuris ikiteisminiam tyrimui reikšmės neturi. Po to policijos pareigūnas nusiveda moterį į virtuvę ir ją nufotografuoja, kad užfiksuoti kaklo sužalojimą. P: „Pažiūrėsim, gal kažkiek tai atsispindės. Va taip va. Kažkiek matosi.“ Moteris paaiškina, kad ir anksčiau yra buvę smurto atvejų, kai vaikai buvo maži, bet jis jos atsiprašydavo. Toliau vyksta pokalbis, kuris nereikšmingas ikiteisminiam tyrimui. Vaizdo įrašas baigiasi. 2. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuriame vyksta pokalbis tarp policijos pareigūnų (toliau – ir P ir P1), moters (toliau – ir M) ir vyro (toliau – ir V). Policijos pareigūnas bendrauja su vyriškiu (įtariamuoju). Vyras paaiškina, kad… „Šeimyninis ginčas, iš stiprumo išėjo. Aš nedirbau kelis mėnesius, kaip žiema, dirbu lauke, man uždarytas buvo sezonas. Mane kas mėnesį būdavo spaudžia jinai... žodžiais. Kad negaunu pinigų, kad jau maisto neduoti. Tuda siuda. Nu vat šiandien tas ir išėjo, kad nuvažiavau pirmą dieną į darbą, su vyrais susirinkom, nu padarėm buteliuką, parėjau vienas pats. Vėl ji spaudžia, maistas pakavotas, nu šeimoje gyvenam, gi vedę, šitiek metų vedę, nuo (duomenys neskelbtini) metų. Aš jos nemušu, niekada nemušiau... Taip, griebiau aš ją už pečių ir taip sakau, arba tu baigi arba ne. Viskas.“ Toliau vyksta pokalbis, kuris nereikšmingas ikiteisminiam tyrimui (el. b. l. 150-154).
Iš 2023 m. gegužės 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) skambučio garso įrašas. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92155439617, skambučio pradžia_ 2023-03-06 17_28_34)“, kurio bendra trukmė 1 min. 41 sek. Garso įraše girdimas Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau – ir BPC) ir pranešėjos (toliau – ir P) dialogas. Pareiškėja, prisistačiusi esanti I. V. kviečia policiją, adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad jai grįžus iš darbo namo, vyras pradėjo prie jos kabinėtis dėl maisto, paskui jis atsistojo, sako man „Ką, aš tau nulis?“, sakau „Taip, tu man nulis“ ir pradėjo mane smaugti... ir aš jau buvau truputį taip prismaugta ir jisai tada atleido.“ Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) nereikia. Garso įrašas baigiasi (el. b. l. 157-159).
Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. AREN- 0217, 2023 m. kovo 6 d., 19.28 val. R. V. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,26 promilės. Patikros sertifikatas Nr. 1752080, galioja iki 2023 m. gegužės 20 d. (el. b. l. 57, 59).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. V. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. V. neneigė, kad jis jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. kovo 6 d, apie 17.20 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės I. V. atžvilgiu. Pastarasis patvirtino, kad tą dieną, nukentėjusiajai grįžus namo, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis supykęs abejomis rankomis suėmė jai už kaklo ir spaudė. Šis veiksmas truko neilgai, jis ją paleido ir jie išskirstė į skirtingus kambarius (el. b. l. 96-99, 179-181). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios I. V. ir įvykio vietą pagal nukentėjusiosios iškvietimą atvykusios policijos pareigūno E. Z. parodymai. Ikiteisminiame tyrime tiek pareiškimo pateikimo policijai metu, tiek atliktų apklausų metu nukentėjusioji I. V. nurodė, kad 2023 m. kovo 6 d., apie 17.20 val. tarp jos ir jo sutuoktinio – R. V. įvyko žodinis konfliktas dėl maisto produktų, kurio metu pastarasis jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – abejomis rankomis ją suėmė už kaklo ir pradėjo smaugti. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, labai trūko oro, pradėjo dūsti, ant kaklo matėsi paraudimas (el. b. l. 1-8, 138-141). Į įvykio vietą pagal nukentėjusiosios I. V. iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas E. Z. savo apklausos metu patvirtino nukentėjusiosios jam pateiktus paaiškinimus, o būtent tai, kad konflikto tarp sutuoktinių metu R. V. nukentėjusiąją smaugė, dėl ko ši juto fizinį skausmą, be to jis taip pat nurodė, kad ant moters kaklo iš abiejų pusių matė paraudimus (el. b. l. 122-125). Pirmiau aptartus proceso dalyvių parodymus, kurie tarpusavyje sutampa ir vienas kitam neprieštarauja, patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, o būtent – policijos pareigūnų įvykio vietoje turėtų vaizdo kamerų įrašų turinys, užfiksuotas 2023 m. balandžio 27 d. apžiūros protokole, kuriame atsispindi nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mastas, taip pat ir nukentėjusiosios skambučio dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto Bendrajam pagalbos centrui turinys, užfiksuotas jo 2023 m. balandžio 17 d. apžiūros protokole (el. b. l. 150-154, 157-159).
Anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis R. V. smurtavo prieš nukentėjusiąją jam inkriminuotu būdu. Juo labiau, būtent dėl kaltinamojo nukentėjusiosios I. V. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ji jautė fizinį skausmą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo R. V. nusikalstami smurtiniai veiksmai, atlikti 2023 m. kovo 6 d., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiosios patirtais neigiamai pojūčiais – fiziniu skausmu. Be to, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis R. V. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.
Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo asmens, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Iš anksčiau aptartų kaltinamojo R. V. ir nukentėjusiosios I. V. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai. Nors, kaip nurodė abu proceso dalyviai, juos nesieja jokie artimi ryšiai, tačiau, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pastarieji gyvena kartu bei veda bendrą ūkį. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo R. V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi pastarasis smurtinius veiksmus atliko savo sutuoktinės atžvilgiu.
Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad R. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. R. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme bei jos dydžiu (el. b. l. 197-199).
Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 24 d. nukentėjusiajai I. V. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta (el. b. l. 214-215).
Dėl skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę R. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
R. V. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, o nusikalstama veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. V. Kaltinamasis dirba (el. b. l. 54-55), baustas administracine tvarka, paskirta bauda sumokėta (el. b. l. 211-213), neteistas (el. b. l. 155-156). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, R. V. nėra linkęs nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, padaryta veika daugiau atsitiktinio pobūdžio.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokuroro pasiūlyta 1 metų laisvės apribojimo bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigojimus: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis), bei tęsti darbą, o netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis), tęsti darbą, o netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų tame tarpe ir alkoholio (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Kaltinamasis R. V., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. kovo 6 d., 17.50 val. iki 2023 m. kovo 8 d., 12.10 val. (dvi dienas). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas pirmiau minėtas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 105-108) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); tęsti darbą, o netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. V. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); tęsti darbą, o netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 6 d., 17.50 val. iki 2023 m. kovo 8 d., 12.10 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, esantį byloje, palikti saugoti byloje.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalis).
3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.