Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-125-544/2018

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) Luminor Bank AB (buvęs pavadinimas AB DnB bankas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2YT-1694-1055/2017 pagal pareiškėjų A. P. ir J. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys: Luminor Bank AB, UAB „(duomenys neskelbtini)“, BUAB „(duomenys neskelbtini)“, antstolė S. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo pagrindų.Apeliacinis skundas yra paduotas dėl teismo sprendimo dalies, kuria patvirtinta, kad pareiškėjai santuokoje įgytą turtą pasidalina sekančia tvarka: pareiškėjos A. P. asmeninėn nuosavybėn atitenka šis turtas: 0,1597 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamais namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) 51 vardinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcija (7.1 punktas) bei dėl sprendimo dalies, kuria patvirtinta, kad pareiškėja A. P. įsipareigoja pareiškėjui J. P. sumokėti 12000,00 eurų piniginę kompensaciją už jai tenkantį turtą natūra, ją sumokant per 12 kalendorinių mėnesių nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos ir pinigus pervedant į pareiškėjo J. P. asmeninę sąskaitą AB DnB banke (7.3 punktas). Apeliantas (kreditorius) Luminor Bank AB apeliaciniame skunde nesutinka su pareiškėjų tarpusavio susitarimu dėl santuokoje įgyto turto (0,1597 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), automobilių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, 51 vnt. vardinių UAB “ (duomenys neskelbtini)” akcijų) padalijimo, nes jis pažeidžia banko kaip kreditoriaus teises, kadangi pareiškėjui J. P., kuris turi didelę asmeninę skolą bankui ir neturi pakankamai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ją padengti, pagal Sutartį be pagrindo, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėja A. P. iš dukros gautus 5000,00 eurų panaudojo namo remontui, teko mažesnė, tik 4970,00 eurų vertės pareiškėjų santuokoje įgyto turto dalis tiek pagal vertę, tiek pagal likvidumą. Bankas tvirtina, kad pareiškėja A. P. už jai nuosavybės teise atitenkantį 33349,96 eurų vertės turtą galimai nebus pajėgi išmokėti pareiškėjui J. P. 12000,00 eurų piniginės kompensacijos, kuri turėtų būti priteista didesnė, arba turėtų būti priteistas turtas natūra lygiomis dalimis abiem pareiškėjams. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei šalių pateiktus procesinius dokumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad suinteresuoto asmens (kreditoriaus) apeliacinio skundo argumentai ir motyvai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008). Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina.Pareiškėjų A. P. ir J. P. turtui, iki buvo sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) povedybinė sutartis, buvo taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, todėl galiojo prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), tinkamai išsiaiškino sutuoktinių pageidavimus, t. y. nustatė, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria, todėl pagal šalių sudarytą Sutartį turtą padalijo tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nebuvo ginčo, pagrįstai nustatęs, kad tokio būdo taikymas nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, kuriuos teismas privalo ginti ex officio, pareiškėjo J. P. asmeninio kreditoriaus Luminor Bank AB interesų, kuris sutuoktinių pasirinktam turto padalijimo būdui prieštaravo nepagrįstai. Teismas byloje esančių įrodymų pagrindu vertino, kad priteisus turtą, dėl kurio priteisimo natūra pareiškėjai A. P. nesutinka apeliantas (0,1597 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkio pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, 51 vnt. vardinių UAB “ (duomenys neskelbtini)” akcijų), kartu ją įpareigojant kompensuoti pareiškėjui J. P. jo dalį pinigais, pareiškėjai netenka neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta ir ji bus pajėgi išmokėti kompensaciją. Nustatydamas šią teisiškai reikšmingą aplinkybę, teismas atsižvelgė į turtinės prievolės dydį, sutuoktinių darbingumą, pajamas, asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą ir, kadangi dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame gyvena pareiškėja su nepilnamečiu sutuoktinių vaiku – į nepilnamečio vaiko interesus. Nors apeliantas skunde išdėstė abejones, kad pareiškėja galimai neturi galimybių išmokėti piniginę kompensaciją pareiškėjui, tačiau, iš kitos pusės, skunde nurodo, kad sutiktų, jog mokama kompensacija būtų padidinta bei kad bankui ekonomiškiau, operatyviau ir efektyviau būtų vykdyti pareiškėjo skolos išieškojimą iš piniginės kompensacijos. Pareiškėja A. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 31-32, 62-67, 119), yra jos akcininkė, yra gavusi pajamų už parduotą medieną, permokas iš valstybės, išmokas už pasėlius, draudimo išmokų, žalos atlyginimą, jai yra grąžinama skola, yra deklaravusi kitų rūšių pajamas (1 t., b. l. 47- 61, 67-84, 120, 130, 131-135, 147-162), asmeninės nuosavybės teise valdo eilę žemės sklypų, statinių dalis (civilinės bylos Nr.2YT-90-842/2017 b. l. 23 – 40). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad pareiškėja pajėgi išmokėti priteistą kompensaciją, kad jos priteisimas nepažeidžia kreditoriaus interesų, o apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu vertina nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nelygių turto dalių nustatymo, atsižvelgė į įvairias aplinkybes: dalytino turto pobūdį, pareiškėjų gaunamas pajamas ir asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą, galimybes išieškoti skolą iš įkeisto bei pagrindinio skolininko turto, prievolės vykdymo laiką ir taikytus skolos išieškojimo būdus, pareiškėjos galimybę sumokėti kompensaciją pareiškėjui bei kitas, ir sprendė, kad byloje buvo realus poreikis ir teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl turto dalių nustatymo, apeliantas išskiria tik kai kurias aplinkybes iš teismo nurodytųjų. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjas J. P. turi 111161,99 eurų asmeninę prievolę kreditoriui (apeliantui) Luminor Bank AB. Tuo atveju, kai išieškojimas vykdomas pagal asmeninę prievolę, išieškojimas nukreipiamas į asmeninį skolininko turtą. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Pagal byloje esančius duomenis kreditorinis reikalavimas išieškomas jau pakankamai ilgą laiką iš pareiškėjo pajamų, jis gauna neįgalumo pensiją, iš kurios banko kreditoriniam reikalavimui padengti nuo 2013 metų išlaikoma apie 105 eurus per mėnesį (1 t., b. l. 112-117). Pareiškėja pagal Sutartį įsipareigojo pareiškėjui mokėti 1000,00 eurų kompensaciją per mėnesį į kreditoriaus sąskaitą ir išmokėti 12 000 Eur kompensaciją per metus. Todėl galimybė gauti tokio dydžio sumą kreditorinio reikalavimo padengimui kreditoriaus teisių nepažeidžia, tuo labiau, kad priverstinis išieškojimas buvo vykdomas sąlyginai mažomis sumomis iš pensijos, darbo užmokestis nedidelis (1 t., b. l. 28-29). Vykdymo proceso metu buvo parduotas tik vienas pareiškėjui priklausęs svetimo turto hipoteka įkeistas turto objektas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas), o iš kitų 10 pareiškėjui vienam ir su kitais bendraturčiais priklausančių nekilnojamojo turto objektų (1 t., b. l. 91-112, civilinės bylos Nr.2YT-90-842/2017 b. l. 41-64) išieškojimas nebuvo vykdomas. Pažymėtina, kad skola iš pareiškėjo J. P. išieškoma pagal 2013 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4139-160/2015 solidariai su BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagrindiniam banko skolininkui nuosavybės teise priklausantis ir banko naudai įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), banko vertinamas 33 307,00 Eur, dar neparduotas, jis pardavinėjamas kartu su pareiškėjui J. P. priklausančiomis 2/5 statinių dalimis (duomenys neskelbtini) kaip turtinis kompleksas (1 t., b. l. 179). Be to, pagal teismo sprendimu šioje byloje patvirtintą Sutartį prievolė kreditoriui nemodifikuota – lieka asmenine pareiškėjo J. P. prievole, t. y. už netinkamą prievolės vykdymą jis atsakys kreditoriui solidariai kartu su pagrindiniu skolininku visu savo turtu. Taigi skolos grąžinimas bankui, vertinant skolos dydį ir vertę turto, kuriuo užtikrintas jos grąžinimas ir kurį asmeninės nuosavybės teise valdo pareiškėjas, įskaitant ir pareiškėjos įsipareigotą sumokėti 12 000,00 eurų kompensaciją, lieka užtikrintas tinkamai. Dėl to aplinkybė, kad bankas neturės galimybės išsiieškoti skolos tik iš dalies bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausiusio pareiškėjo turto, turint omenyje, kad skolos išieškojimas vykdomas kitais būdais nuo 2013 metų, prievolės vykdymas užtikrintas kitu turtu, negali būti pagrindu pripažinti, kad teismui patvirtinus Sutartį pažeidžiamos banko kaip kreditoriaus teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad, pareiškėjai nevykdant prisiimtos pagal Sutartį prievolės sumokėti kompensaciją pareiškėjui, pareiškėjas ir kreditorius turės galimybę išsiieškoti negrąžintos skolos dalį ir iš pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto.Nors apeliantas nesutinka, kad šalių santuokoje įgyto namo vidaus remonto darbai buvo atlikti iš 5000,00 eurų asmeninių A. P. lėšų, kurias ji gavo iš savo dukros L. N., tačiau byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad lėšas, mokėjimo dokumente nurodydama, kad jos skirtos namo išlaikymui ir remontui, 2016 m. spalio - gruodžio mėnesiais ir vėlesniu laikotarpiu pareiškėjai dukra tikrai pervedė (1 t., b. l. 120, 123-125, 149, 154-162). 2016 m. balandžio 19 d. pareiškėjai yra sudarę ir įregistravę povedybinę sutartį, pagal kurios 2.1 punktą piniginės lėšos yra pareiškėjos A. P. asmeninė nuosavybė. Pareiškėjui J. P. priteista kompensacija už jam tenkančią mažesnės vertės turto dalį sumažinta tik dalimi šios sumos, t. y. 2186,30 eurais. Nors konkrečių vidaus remonto darbus patvirtinančių įrodymų tikrai nepateikta, tačiau, vertinant šiuos įrodymus, atsižvelgiama į tai, kad pinigų pervedimas vyko tarp artimųjų giminaičių, todėl logiška ir tikėtina, kad ataskaitos apie lėšų namo remontui panaudojimą, darbus atliekant ūkio būdu, nebuvo teikiamos. Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 28 373,00 eurai. Kiekvienai šaliai tenka turto už 14 186,30 eurus. Pareiškėjai investavus minėtus 5000,00 eurų namo remontui ir išlaikymui, pareiškėjui kompensacija už tenkantį turtą pagrįstai sumažinta iki 12000,00 eurų. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kurių vertė 1476,96 eurai ir kurios priteistos pareiškėjai, nėra lygiavertis turtas su pareiškėjui priteistomis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis, kurių vertė 2896 eurai, nes tai yra bankrutavusios įmonės akcijos. Tačiau šioje vietoje yra pagrindas atsižvelgti į tai, kad pagal bylos duomenis šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2012 metų, 2009-2010 metais jos jau buvo inicijavę santuokos nutraukimo bylas (civilinės bylos Nr.YT90-842/2017, b. l. 170-176). 51 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcija įgyta 2014 m. spalio 7 d. (civilinės bylos 2YT-90-842/2017 b. l. 20), o likusius 49 vnt. šių akcijų pareiškėja A. P. yra įgijusi po vedybų sutarties įregistravimo 2016 m. balandžio 19 d. (civilinės bylos Nr. 2YT-90-842/2017 b. l. 16-19, 21-22) ir jos yra asmeninė jos nuosavybė. Byloje nepaneigta, kad pareiškėjas J. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme nedalyvauja ir neprisidėjo prie akcijų įgijimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šalių nepilnamečio sūnaus D. P., turinčio neįgalumą, gyvenamąją vietą nustačius su pareiškėja, ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga ir kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis sudarė pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant bendrą turtą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Spręsdamas Sutarties patvirtinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nepilnamečio vaiko pagrįstus interesus ir būtinumą užtikrinti tiek jo teisę į saugų būstą bei įprastas jo gyvenimo sąlygas (natūra gyvenamąjį namą su priklausiniais priteisiant pareiškėjai), tiek į pareiškėjo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, įvertinus ir vaiko būtinus poreikius bei tėvo galimybes teikti išlaikymą. Pažymėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui yra nustatytas neįgalumo lygis (1 t., b. l. 142, civilinės bylos Nr. 2YT-90-842/2017 b. l. 10), o pareiškėjui J. P. - 40 procentų darbingumo lygis (civilinės bylos Nr. 2YT-90-842/2017 b. l. 177), jo pajamos mažos, todėl tikėtina, kad jis prisidėti prie vaiko išlaikymo tiek, kad galėtų užtikrinti tinkamą vaiko teisę į kitą būstą, neturės objektyvių galimybių. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas patvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri užtikrina nepilnamečio vaiko interesą į įprastą, saugų ir nuolatinį būstą ir nukrypti nuo sutuoktiniams tenkančio turto lygių dalių principo. Teisėjų kolegija pažymi, jog abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Iš pareiškėjo priteisus išlaikymą nepilnamečiam vaikui, skolos išieškojimas iš jo pajamų, kurios pagal bylos duomenis yra apie 300,00 eurų, kreditoriaus naudai, tikėtina, bus mažesnis. Todėl ir dėl šios priežasties priteistos iš pareiškėjos piniginės kompensacijos išmokėjimas leis užtikrinti kreditorinių įsipareigojimų vykdymą banko naudai ir mažinti skolą. Apeliantas vadovaujasi teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-3-482/2008, tačiau toje byloje buvo sprendžiami klausimai ir ginčas kilo dėl to, kaip nutraukiant santuoką nustatytinos šalių atsakomybės pagal santuokos metu atsiradusias solidariąsias sutuoktinių prievoles dalys, ar tokios prievolės gali būti pakeistos dalinėmis. Šioje byloje nustatyta ir neginčijama, kad bankui (apeliantui) prievolė yra asmeninė pareiškėjo prievolė ir klausimas dėl prievolės pakeitimo daline nesprendžiamas.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006). Šioje byloje apeliantas Luminor Bank AB, kaip asmeninis pareiškėjo kreditorius, prieš tvirtinant pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo supažindintas su Sutartimi, ji buvo tikslinama atsižvelgiant į banko argumentus, banko pateikti argumentai dėl jos sąlygų teismo buvo išnagrinėti bei įvertinti ir, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pagrįstai nuspręsta, kad Sutarties sąlygos, kiek tai susiję su banko interesais, neprieštarauja jo teisėms ir teisėtiems interesams, CK 3.53 straipsnio dalies nuostatoms ir nelemia teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Kadangi suinteresuoto asmens Luminor Bank AB apeliacinis skundas atmetamas, o pareiškėja A. P. už tinkamą atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 150,00 eurų išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti, tai jai šios išlaidos priteisiamos iš apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis, 2 t., b. l. 26). Atsižvelgus į šios civilinės bylos apimtį, sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, daroma išvadą, kad pareiškėjos pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.Kadangi iš pateikto Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad bylos suinteresuotas asmuo AB DnB bankas po juridinių asmenų pertvarkymo (reorganizavimo) tapo Luminor Bank AB, tai pradinis bylos suinteresuotas asmuo pakeičiamas jo teisių perėmėju, nes materialinių subjektinių teisų perėmimas galimas (CPK 48, 302 straipsniai, 2 t., b. l. 11, 16).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Luminor Bank AB (j. a. k. 112029270) pareiškėjai A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 eurų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Suinteresuotą asmenį (kreditorių) AB DnB bankas (j. a. k. 112029270) pakeisti jo teisių perėmėju Luminor Bank AB (j. a. k. 112029270).