- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- N1-389-420/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52006-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Kaltinamasis
- V. P.
- Civilinis atsakovas
- J. P., Zarasų rajono Antazavės vaikų
kaltinamajai V. P., jos įstatyminei atstovei M. Š..
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivė, netekėjusi, teista 2019-02-27 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėn., kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. 2018 m. spalio 29 d. apie 17.00 val., Zarasuose, Savanorių gatvėje, Zarasų autobusų stoties teritorijoje, konflikto metu, asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio yra baudžiamoji atsakomybė, suduodant vieną kartą kumščiu R. O. į kairę akį ir vieną kartą į dešinę veido pusę, tempė R. O. už plaukų ir pargriovė ją ant žemės, po to kartu su asmeniu, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio yra baudžiamoji atsakomybė, spardė R. O. į pilvo sritį, suduodama nenustatytą kiekį smūgių, po ko R. O. atsistojus ir paėjus toliau, pasivijo R. O. ir vieną kartą delnu trenkė jai į kairę veido pusę, tokiu būdu dėl tempimo už plaukų ir dėl spardymo į pilvą, sukėlė nukentėjusiajai R. O. fizinį skausmą, o dėl poodinės kraujosruvos kairiame paakyje ir dešiniame žande, bendrais veiksmais su asmeniu, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio yra baudžiamoji atsakomybė, padarė nukentėjusiajai R. O. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji V. P. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad prieš kelias dienas iki įvykio ji su G. B. buvo Zarasuose prie parduotuvė „Žalia stotelė“. Ten buvo ir R. su savo draugais, kurios ji anksčiau nepažinojo. Jiems nepatiko kaip jos apsirengusios ir pradėjo negražiai šnekėti. 2018 m. spalio 27 d., apie 15.30 val., susitiko su Roberta Zarasų autobusų stotyje. Santykiai tarp Robertos ir Gitanos buvo nelabai geri. Šnekėjo, R. išprovokavo G., ir G. jai trenkė. Tada ir ji trenkė Robertai. Viskas vyko už stoties, kur stovi kioskai, link miesto centro. Ji (kaltinamoji) sudavė du ar trys smūgius Robertai. Tai padarė nepagalvojusi apie pasekmes. Tuo metu gyveno vaikų globos namuose, prieš tai gyveno pas mamą. Šeimoje keblūs santykiai. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Pažada, kad toks poelgis nepasikartos. Po to įvykio bandė susisiekti su Roberta ir jos mama, norėjo atsiprašyti, tačiau nepavyko. Robertos mamai parašė į „facebook“, bet ji atrašė, kad neatleis. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad jis per didelis, sutinka sumokėti iki 500 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais.
Nukentėjusioji R. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš kelias dienas iki įvykio tarp jos ir L. R. iš vienos pusės ir P. G., G. B. bei kaltinamosios V. iš kitos pusės, kilo žodinis konfliktas, kuriuo metu jos rėkavo negražius žodžius, ją visaip išvadino. Grįžusi namo, ji, nenorėdama pasirodyti baile ir nusileisti, joms atsikirto, t. y. atrašė programėlėje „messenger“. V. per P. pasiūlė susitikti po kelių dienų 17 val. Zarasuose prie autobusų stoties. Ji nenorėjo atsitraukti, nenorėjo pasirodyti baile ir nusprendė nueiti, nors suprato, kad kažkas bus. Nuėjo su L. R., ten buvo G. ir V.. Jos pradėjo aiškintis, iš pradžių tik kalbėjosi, po to G. B. trenkė jai į akį, o po jos jai į dešinę veido pusę trenkė V. Po to V. paėmė ją už plaukų ir tempė, jai labai skaudėjo, ji pargriuvo. Tada lygtai kažkas ją spardė ar kažkas tokio. Negali pasakyti, nes jautė labai didelį skausmą plaukuose. Galimai spardė kažkur prie pilvo, nematė kaip spardė, bet juto, negali pasakyti kiek smūgių buvo. Smūgiai galėjo būti iš rankos ar iš kojos. Galėjo būti keli smūgiai, jai neskaudėjo, nes jai labai skaudėjo plaukus, ji beveik nieko nejuto toje vietoje kur jai spyrė, bet juto, kad kažkas liečia ar spardo. Jai atrodo, kad V. tempė ją už plaukų ir galbūt G. pradėjo ją spardyti, tiksliai negali pasakyti. Tada L. paėmė ją ir jos nuėjo namų link, bet G. su V. jas pasivijo, paklausė at atsiprašo. Dar buvo P. G. ir du berniukai, tačiau jie nieko nedarė. Jai atsakius, kad ne, V. sudavė jai per veidą. G. V. pasakė, kad ši baigtų ir nebemuštų. Tada visi atsitraukė ir ji su Laura nuėjo namo. Jai buvo labai ištinusi kairė akis, net žiūrėti negalėjo, prie dešinės akies buvo mėlynė, matėsi truputi kraujo ir visas dešinys žandas buvo ištinęs. Ji slėpėsi nuo mamos, nes nenorėjo, kad ji pamatytų. Jai buvo labai negera, svaigo galva, labai norėjo miegoti, todėl greitoji ją išsivežė, paguldė į ligoninę. Jai buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas (1 t., b. l. 36-37).
Liudytoja E. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Zarasuose, kartu su savo mažamete dukra R. O., gim. 2006. 2018 m. spalio 29 d., apie 19.50 val., grįžusi namo ir bendraudama su dukra, pastebėjo, kad dukros veidas sumuštas, paakiuose matomos mėlynės, sumušta kairė akis. Apie tai ji pranešė į bendrąjį pagalbos centrą, kad informuotų policijos pareigūnus, papildomai iškvietė ir greitosios pagalbos darbuotojus. Laukdama policijos pareigūnų bei GMP darbuotojų ji bendravo su savo dukra, kuri papasakojo, kad tą dieną, apie 17.00 val., Zarasuose, autobusų stoties teritorijoje, dvi pažįstamos merginos, t. y. G. B., kuriai galimai yra 17 metų ir kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir V., kurios pavardės dukra nežino, mušdamos kumščiais į veido sritį ne daugiau keturių kartų, o dukrai nukritus ant žemės, tampydamos už plaukų, sužalojo ją, padarydamos jai veido sumušimus. Dukra jai sakė, kad dar iki sumušimo ji bendravo su G. B. ir tarp jų buvo konfliktas, kaip suprato, merginos kažko susipyko žodžiu, o po to, dar galimai bendravo ir pykosi telefonu, t. y. žinutėmis. Ar dukra pykosi su kita mergina vardu V., ji nežino. Dukra sakė, kad G. B. ją žinutėmis pakvietė ateitį į Zarasų autobusų stotį pasikalbėti bei išsiaiškinti santykius ir ten kartu su V. ją sumušė. Dukra dar sakė, kad kaip ji buvo mušama matė jos draugė L. R. (1 t., b. l. 19-20).
Liudytoja L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad datos tiksliai neprisimena, rudenį, per mokslo atostogas, R. pasakė jai, kad tarp jos ir P. G. kilo konfliktas. Po to mergaitės G. ir V. pradėjo pravardžiuotis ir panašiai. Kiek suprato, viskas vyko per klasės grupę programėlėje „messenger“. V. R. pasiūlė susitikti, R. a paprašė nueiti su ja kartu, nes numanė, kad gali kilti konfliktas. Visi susitiko autobusų stotyje, jos atėjo dviese, o su V. ir G. atėjo keli berniukai ir mergaitės. Jos iš pradžių kalbėjo, bendravo, po to G. R. pasakė eiti už kampo. Ji, R., G. ir V. nuėjo. G. pirma pradėjo kalbėti, V. kartais įsikišo į pokalbius, po to pakvietė P.. Jos kalbėjo kam pravardžiuoja, po to kalba ėjo apie P., kad kažkas vyksta mokykloje, jos susipyksta, kad kažkas už akių vyksta. G. trenkė vieną kartą R. į kairę akį, R. atsirėmė į sieną, V. trenkė jai iš delno į dešinę veido pusę. Po to V. tempė R. už plaukų, R. stabdėsi ir nukrito. Tada G. su V. pradėjo ją spardyti į pilvą, pirma spyrė V., po to G. R. atgal nekirto, tik bandė gintis. Ji (L. R.) pakėlė R. ir pasakė, kad užtenka. Kai išėjo, G. ir V. pradėjo jas vytis. G. ranka prirėmė R. prie tvoros, pradėjo kalbėtis ir atsiprašė R., kad jau daugiau to nebebus. G. pasakė, kad viską išsiaiškino, kas joms buvo įdomu, paspaudė R. ranką. R. davė ranką, kad daugiau nekiltų konfliktas. Tuomet V. vieną kartą trenkė R. antausį į kairę pusę, o G. pasakė, kad užteks. Po to jos išėjo namo. Ant R. veido matėsi mėlynės, ant dešinės pusės buvo didelis guzas, mėlynė po akimi, ji sakė, kad jai svaigsta galva (1 t., b. l. 60-61).
Liudytoja P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. O. pažįsta apie 6 metus. Galėjo būti, kad įvykis buvo 2018 spalio 28 d., žino, kad buvo vakaras, gal 17.00-18.00 val. Viskas vyko autobusų stoties lauke, kur stovi autobusai. Ten buvo G. B., V. P., ji, dar viena pažįstama, du berniukai, kurių ji nepažįsta, L. R. ir Roberta. Prieš tai R. pradėjo rašyti jai įžeidžiančias žinutes, bet ne apie ją, rašė į programėlėje „messenger“ suburtą šeštokų grupę. Ji matė žinutes ir tai perdavė G ir V. R. inicijavo konfliktą ir norą susitikti, susitikti buvo abipusis jų noras. Kai susitiko autobusų stotyje, G. prašė R. pasakyti viską į akis. R. tylėjo. G. matė, kad neišeis išpešti visko kas buvo rašoma žinutėse. R. pasakė taip, kad G. trenkė R. su dešinės rankos kumščiu, bet į kurią vietą, nematė. Po smūgio R. suklupo, atsikėlė, pradėjo eiti, vėl kažkaip atsisuko. Tada G. vėl jai smogė, gal į tą pačią vietą, o gal į krūtinę ar į pilvą. G. galėjo suduoti R. du kartus. G. sakė Laurai pasitraukti. Pribėgo V. ir spyrė R. du ar tris kartus, gal į šonkaulius, spyrė pasigailėdama. R. tuomet buvo suklupusi. Kad R. temptų už plaukų, ji nematė. V. tik spyrė, o rankom – neprisimena. Po savaitgalio, mokykloje, ji matė žymes ant R. veido – mėlynę, patinimą. Nuo kieno smūgio buvo, nežino (1 t., b. l. 67).
Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta R. O. iš matymo. Įvykio datos neprisimena, gali būti, kad tai buvo 2018 m. spalio 29 d. Vieną vakarą, prieš kelias dienas, kai ji buvo Zarasuose, jos su Patricija susiplanavo pasivaikščioti. Patricija yra R. klasiokė. R. pakvietė P. ir jos susitiko trise bei dar du draugai. Susitiko prie „Žalios stotelės“. Pabuvo, paklausė muzikos. R. ėjo su tais draugais į kažkokį pastatą ir „pasiuntė“ jas. Tuo metu jos apsižodžiavo ir išsiskirstė. Tą pati vakarą P. atsiuntė visas nuotraukas, ką R. apie jas negražiai rašė. Keletą dienų R. rašė, kad nori susitikti. Rašė visoms. Ji pasakė, kad yra Zarasuose, gins savo teisę. Susitiko Zarasų autobusų stotyje, ten ir įvyko konfliktas, per kurį jos apsižodžiavo ir susimušė. Buvo ji, R. O., L., pavardės neprisimena, V. P., P. G. ir dar stovėjo jai pažįstama draugė. Tai vyko apie 17.00 val., lauke, už stoties pastato. Jos apsižodžiavo ir pradėjo muštis. Ji pradėjo muštis pirma – dešinės rankos kumščiu trenkė R. į veidą. Smūgiavo pradžiai vieną kartą. Ji galėjo smūgiuoti apie tris kartus. Tada visi atsistojo eiti, jos buvo agresyvios. R. apsižodžiavo, ji dar kelis kartus trenkė dešine ranka R. į veidą. R. verkė. Ji paklausė: "Taika?", R. atsakė "Taika". Matė prie R. akių mėlynes, ant kurios akies, neprisimena. Viktorija buvo šalia, trenkė ranka R. porą kartų, bet ne į veidą. Jai atrodo, kad R. skaudėjo. Nematė, kad R. tampytų už plaukų, ji pati to nedarė ir nematė. Daugiau mušė ji, o ne V. Konfliktas kilo dėl to, kad R. jas įžeidinėjo prie kitų draugų internete. Ji irgi turi už ką atsiprašyti R., turėjo spręsti konfliktą kitaip, nenaudoti fizinio smurto (1 t., b. l. 68-69).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4429/2018(01) matyti, kad R. O. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame paakyje ir dešiniame žande, padarytos mažiausiai dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Visagino ligoninę 2018-10-29. Sužalojimai tiek visumoje tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galvos smegenų sukrėtimas kaip sužalojimas nevertinamas, kadangi ši diagnozė nėra pagrįsta objektyviais neurologiniais tyrimais (1 t., b. l. 43-44).
Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamosios kaltė yra įrodyta. Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamoji V. P. konflikto metu, dėl asmeninių paskatų, tempė R. O., gim. 2006 m., už plaukų, pargriovė ją ant žemės, spardė į pilvo sritį, vieną kartą delnu trenkė jai į kairę veido pusę, tokiu būdu dėl tempimo už plaukų ir dėl spardymo į pilvą sukėlė nukentėjusiajai R. O. fizinį skausmą, o dėl poodinės kraujosruvos kairiame paakyje ir dešiniame žande, bendrais veiksmais su asmeniu, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio yra baudžiamoji atsakomybė, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl jos nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.
BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaltinamoji V. P. nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, šiuo nuosprendžiu teisiama už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nepilnametė, moksleivė, nedirba, pajamų ir turto neturi. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ji nebuvo nusikalstamos veikos padarymo iniciatorė, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino kalta ir nevengė atsakomybės, kritiškai vertina savo elgesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog nėra pagrindo skirti kaltinamajai arešto arba laisvės atėmimo bausmes, nes kurios nors iš šių bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
BK 90 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui. Kaip jau minėta, kaltinamoji V. P. yra moksleivė, nedirba, savo turto neturi, todėl jai negali būti paskirta ir bauda.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas net ir įstatymo numatytam minimaliam dydžiui aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirčiai, įtvirtintai BK 41 straipsnyje. Nagrinėjamojoje byloje taip pat nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnį ir paskirti kaltinamajai švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, nes nėra BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse yra numatytų sąlygų.
Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tačiau išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-28/2012, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-184-746/2016 ir kt.).
Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad šiuo konkrečiu atveju bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti ir yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymo nustatytą, bausmę. Todėl kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu nežymiai mažesnė nei įstatymo numatytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis), su įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnio 6 dalyje. Šios rūšies ir dydžio bausmė būtų teisinga ir atitiktų BK 41 straipsnyje reglamentuotą bausmės paskirtį, o bausmės metu vykdytini įpareigojimai padėtų koreguoti nuteistosios elgesį teigiama linkme.
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė kaltinamajai nepaskirta.
Byloje pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 71,37 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 46-49) ir nukentėjusiosios R. O. įstatyminės atstovės E. O. civilinis ieškinys dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 165-172).
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 71,37 Eur žalos atlyginimo atmestinas, nes žala civiliniam ieškovui atlyginta 2019 m. gegužės 25 d. (1 t., b. l. 184).
Nukentėjusiosios R. O. įstatyminės atstovės E. O. civilinis ieškinys dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Sprendžiant nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatyta, kad įvykio metu kaltinamoji nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, sudavė kelis smūgius, tampė už plaukų, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame paakyje ir dešiniame žande. Nukentėjusioji vieną parą buvo gydoma ligoninėje. Įvykio metu dėl kaltinamosios priešingų teisei veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, dėl ko ji patyrė nepatogumus, išgyvenimus. Todėl teismas laiko, jog nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad ši žala jai atsirado ne tik dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų, bet ir dėl asmens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio yra baudžiamoji atsakomybė. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji aktyviais veiksmais, t. y. rašydama žinutes programėlėje „messenger“, prisidėjo prie konfliktinės situacijos kilimo, nuėjo į susitikimą, nors žinojo, kad gali kilti konfliktas, t. y. elgėsi itin neatsargiai ir neapdairiai. Nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji ateityje patirs neigiamas pasekmes sveikatai. Teismas pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į galiojančią teismų praktiką, ir siekiant išlaikyti skirtingų (nukentėjusiosios ir kaltinamosios) interesų pusiausvyrą, iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamajai neturint turto ir pajamų iki pilnametystės, ši žala priteistina solidariai iš jo atstovų pagal įstatymą, t. y. civilinių atsakovų Zarasų rajono Antazavės vaikų globos namų, J. P. ir D. A. (CK 6.276 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. P. pripažinti kalta pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, nevartoti alkoholio.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios R. O. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš V. P., o jai neturint turto ir pajamų iki pilnametystės, – solidariai iš jos atstovų pagal įstatymą civilinių atsakovų Zarasų rajono Antazavės vaikų globos namų, J. P. ir D. A., – 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.