Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos sodininkų bendrijos „Karačiūnai“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

SB „Karačiūnai“ 2012-12-27 gavo Tarnybos Žemės tvarkymo departamento 2012-12-19 sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-2420, kuriame nustatyta, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A. J. E., yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atliekant kadastrinius matavimus. 2003-10-07 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra gretimų žemės sklypų savininkų bei sodininkų bendrijos pirmininko parašų, o plane nėra SB „Karačiūnai“ pirmininko parašo, tačiau šie procedūriniai pažeidimai neturi įtakos žemės sklypo ribų nustatymui. Tarnyba atsisakė nagrinėti žemės sklypo ribų, nustatytų kadastriniais matavimais, atitikimą žemės sklypo privatizavimo metu nustatytoms riboms, kadangi šį klausimą nagrinėjo teismai, kurie pažeidimų nenustatė. Tarnybos sprendime taip pat nurodyta, kad sklypo planas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2003-10-20 suderintas atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-27 nutartį, kurioje nurodyta, jog A. J. E. pastatyta tvora atitinka jos žemės sklypo privatizavimo metu nustatytas ribas. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų J. T. ir I. T. ieškinį atsakovei A. J. E., kuriame, be kita ko, buvo reiškiami reikalavimai panaikinti 2003 m. spalio mėnesį UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ sudarytą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą ir panaikinti pagal jį atliktą sklypo teisinę registraciją, 2011-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1328-275/2011 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinio šioje dalyje netenkino. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad riba tarp ieškovų ir atsakovės sklypo yra nustatyta ir 2003 m. spalio mėnesio plane pažymėta pagal atsakovei priklausančią tvorą, t. y. pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-27 nutartimi patvirtintą ribą. Iš apartų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų teisėtumą vertino vieninteliu aspektu, t. y. tiek, kiek tai susiję su viena ginčo žemės sklypo riba, skiriančia šį sklypą nuo gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkė I. T.). Teismai nevertino visų minėto sklypo ribų po kadastrinių matavimų teisėtumo. SB „Karačiūnai“ savo prašymą grindė kitais pagrindais nei nagrinėjo teismai, t. y. tuo, kad 2003-10-20 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje suderintame sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plane buvo pakeistos SB „Karačiūnai“ generaliniame plane ir šio sklypo privatizavimo dokumentuose suprojektuotos žemės sklypo ribos. Todėl Tarnyba neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog klausimas yra išnagrinėtas teisme ir atsisakyti nagrinėti skundo dalį pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį.

Mano, kad tokia Tarnybos išvada dėl suinteresuotų asmenų parašų nebuvimo ant plano yra formali, padaryta nepatikrinus žemės sklypo ribų nustatymo teisėtumo. Pagal žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, be kitų reikalavimų, privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentu (šiuo atveju SB „Karačiūnai“ generaliniu planu) bei sodo sklypo privatizavimo planu. Minėtas žemės sklypo planas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje galėjo būti suderintas tik nustatyta tvarka patikrinus, ar atliekant kadastrinius matavimus buvo laikomasi žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tarnyba turėjo patikrinti, ar planas suderintas nustatyta tvarka patikrinus jo atitikimą žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, įskaitant ir reikalavimui atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus vadovautis teritorijų planavimo dokumentu bei sodo sklypo privatizavimo planu, tačiau tai nagrinėjant pareiškėjos skundą nebuvo padaryta.

SB „Karačiūnai“ valdyba 2012-03-06 prašyme ir 2012-07-17 skunde klausimus dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų teisingumo bei teisėtumo kėlė vykdydama jos kompetencijai Sodininkų bendrijų įstatymo 18 straipsnyje priskirtas funkcijas ir įgyvendindama sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Pareiškėjos prašomų veiksmų atlikimas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 (žemės ūkio ministro 2010-06-29 įsakymo Nr. 3D-600 redakcija), 7.26 punktą yra priskirtas Tarnybos kompetencijai. Mano, kad Tarnyba pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnį bei pareiškėjos teisę į gerą viešąjį administravimą, o šie pažeidimai šalintini įpareigojant Tarnybą iš naujo išnagrinėti SB „Karačiūnai“ 2012-03-06 prašyme ir 2012-07-17 skunde keliamus klausimus dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų teisingumo bei teisėtumo patikrinimo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus.

Atsakovas Nacionalinės žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Vilniaus miesto skyrius 2012-06-08 atliko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė 2012-06-08 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-93. Atsakovas nustatė, kad pietinėje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje savininkė A. J. E. yra užėmusi valstybinės žemės dalį (apie 68 kv. m), aptverdama ją tvora. Vilniaus miesto skyriaus 2012-06-18 rašte Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1392 nurodyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribos, įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre, nuo jų įrašymo laikomos teisingomis ir išsamiomis, kol jos nepakeistos arba nenuginčytos įstatymų nustatyta tvarka. Tą pačią poziciją palikė Tarnyba.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus sodininkų bendrijos teritorijoje, matininkas turi vadovautis sodininkų bendrijos sodo suplanavimo projektu (generaliniu planu), taip pat sodų planais (privatizavimo schemomis). Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus 2003 m. spalio mėnesį atliko UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“.

Tarnyba nustatė, kad plano 4 punkte nėra gretimų žemės sklypų savininkų bei sodininkų bendrijos pirmininko parašų, o akto 5 punkte įrašyta pastaba, kad „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2002-11-27 civilinė byla 3K-3-1433/2002 konstatuoja, jog J. E. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) tvora atitinka jos žemės sklypo privatizavimo metu nustatytoms riboms“. Pagal žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą buvo nustatyta, kad plane neužpildyta gretimybių lentelė bei nėra SB „Karačiūnai“ pirmininko parašo. Planas 2003-10-08 suderintas su žemės sklypo savininke, 2003-10-16 – su Vilniaus miesto savivaldybės atstovu, 2003-10-20 – su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) vedėju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1433/2002 nurodyta, kad A. J. E. pastatyta tvora atitinka žemės sklypo privatizavimo metu nustatytas ribas, o gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės I. T. reikalavimas įpareigoti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkę A. J. E. perkelti savavališkai pastatytą tvorą ties I. T. namu yra nepagrįstas. Daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002-02-14 sprendime vertino ne tik bendrą SB „Karačiūnai“ esančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribą, bet visas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Minėti procedūriniai pažeidimai neturi įtakos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymui, kadangi plane nurodytos žemės sklypo ribos atitinka žemės sklypo privatizavimo metu nustatytas ribas. Pagal Nuostatų 32.1.1 punkto (redakcija, aktuali nuo 2011-10-19) nuostatas analogiškoje situacijoje, t. y. atliekant žemės sklypo, kuris ribotųsi su sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žeme, kurią sodininkų bendrija naudoja ar nuomoja iš valstybės, kadastrinius matavimus, į žemės sklypo ribų paženklinimą sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas neprivalo būti kviečiamas, o turėtų būti kviečiamas šios valstybinės žemės patikėtinis.

Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl to, ar Vilniaus miesto skyrius ir Tarnyba pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų teisingumo bei teisėtumo patikrinimo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad SB „Karačiūnai“ valdyba 2012-02-04 raštu kreipėsi į Tarnybą ir prašė patikrinti SB „Karačiūnai“ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų teisingumą ir teisėtumą: 1) ar minėto žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų atitinka teritorijų planavimo ir privatizavimo dokumentuose suformuotas jo ribas; 2) ar jo kadastriniai matavimai atlikti laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų; 3) ar sklypo planas parengtas ir jo patikra Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2003-10-20 atlikta pagal teisės aktų reikalavimus. Taip pat buvo prašoma patikrinti ties pietine SB „Karačiūnai“ teritorijos riba esančio žemės ploto naudojimo teisėtumą (b. l. 74–75). Tarnybos direktoriaus pavaduotojas 2012-03-15 pavedimu Nr. 1PAV-(1.8.)-98 Vilniaus miesto skyriui pavedė atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo valstybinę kontrolę (b. l. 73). Vilniaus miesto skyrius, 2012-06-08 atlikęs žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę, surašė 2012-06-08 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-93, kuriame nustatė, kad pietinėje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje savininkė A. J. E. yra užėmusi apie 68 kv. m valstybinės žemės dalį, kuri aptverta tvora (b. l. 29). Vilniaus miesto skyrius 2012-06-18 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1392 apie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą informavo SB „Karačiūnai“ valdybą ir SB „Karačiūnai“ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkę A. J. E. Minėto žemės sklypo savininkė įpareigota iki 2012-08-01 patraukti tvorą. Rašte nurodyta, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribos, įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre, nuo jų įrašymo laikomos teisingomis ir išsamiomis, kol jos nepakeistos arba nenuginčytos įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 71–72).

Pareiškėja Tarnybai pateikė 2012-07-17 skundą, kuriame prašė įpareigoti Vilniaus miesto skyrių patikrinti SB „Karačiūnai“ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų teisingumą ir teisėtumą, t. y. ar žemės sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo ir privatizavimo dokumentuose suformuotas šio žemės sklypo ribas; ar kadastriniai matavimai atlikti, vadovaujantis teisės aktuose nustatytomis procedūromis; ar žemės sklypo planas parengtas ir jo patikra Vilniaus miesto skyriuje atlikta pagal teisės aktų reikalavimus (b. l. 66–68). Tarnyba 2012-12-19 sprendime nustatė, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. J. E., yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atliekant kadastrinius matavimus, o vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Išnagrinėjusi 2003-10-07 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte esančią informaciją, Tarnyba nustatė, kad jame nėra gretimų žemės sklypų savininkų bei sodininkų bendrijos pirmininko parašų, tačiau padarė išvadą, kad nustatyti procedūriniai pažeidimai neturi įtakos žemės sklypų ribų nustatymui. Tarnyba taip pat nurodė, kad sklypo planas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2003-10-20 suderintas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-27 nutartimi, kurioje nustatyta, jog A. J. E. pastatyta tvora atitinka jos žemės sklypo privatizavimo metu nustatytas ribas. Atsižvelgdama į tai, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo klausimą nagrinėjo teismai ir nustatė, kad žemės sklypo ribos, nustatytos pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ 2003 m. spalio mėnesį sklypo privatizavimo metu nustatytas ribas, Tarnyba nusprendė nenagrinėti šio pareiškėjos klausimo (b. l. 62–65).

Iš pareiškėjos skundo keliamų reikalavimų ir prie skundo pridėtų prašymų, kuriais buvo kreiptasi į atsakovą bei trečiąjį suinteresuotą asmenį, matyti, kad savo reikalavimus SB „Karačiūnai“ grindžia tuo, jog atlikus kadastrinius matavimus parengtame ir 2003-10-20 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje suderintame SB „Karačiūnai“ narės A. J. E. privatizuoto sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plane buvo iš esmės pakeistos SB „Karačiūnai“ generaliniame plane ir šio sklypo privatizavimo dokumentuose suprojektuotos žemės sklypo ribos. Taigi, ji iš esmės kelia 2003-10-20 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje suderinto SB „Karačiūnai“ narės A. J. E. privatizuoto sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plano teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Pareiškėja nurodo, kad ji veikia vadovaudamasi Sodininkų bendrijų įstatymo 18 straipsniu. Šiame straipsnyje reglamentuota sodininkų bendrijos valdymo organo kompetencija. Sodininkų bendrijos valdybai teisės aktais nėra suteikti įgalinimai atstovauti sodininkų bendrijos narius ginčuose dėl jiems priskirtų privatizuotų žemės sklypų ribų nustatymo. Tokia teisė prieštarauja sodininkų bendrijos įgyvendinamoms funkcijoms. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad sodininkų bendrija – tai atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Šis sodininkų bendrijos steigimo tikslo apibūdinimas rodo, jog sodininkų bendrijos valdymo sričiai priklauso tik klausimų dėl bendrojo naudojimo objektų režimo sprendimas. Iš keliamo ginčo matyti, kad šioje byloje pareiškėja iš esmės prašo administraciniais sprendimais nustatyti teisinius santykius, kurie atsiranda dėl atskirų sodininkų sklypų ribų nustatymo. Pagal ginčui išaiškinti pateiktą „Inžinerinės geodezijos“ planą matyti, jog pagrindinę ginčo dalį sudaro sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų netikslumas, dėl ko šis sklypas vietomis dengia sodo sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei palieka laisvos žemės juostą prie sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėjos 2012-02-04 skundo Vilniaus miesto skyriui dalis, išdėstyta 2 skundo punkte, dėl apie 68 kv. m ploto valstybinės žemės užėmimo buvo pripažinta pagrįsta ir pradėta procedūra dėl šio žemės ploto grąžinimo teisėtam savininkui, sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė įpareigota iki 2012-08-01 patraukti tvorą. Skundo reikalavimais pareiškėja neprašo teismo peržiūrėti šios Vilniaus miesto skyriaus atsakymo dalies. Pareiškėjos teises ir pareigas viešojo administravimo procedūros vykdymo metu gali paliesti tik nedidelio žemės plotelio tarp sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės užimtos valstybinės žemės ir sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, kurio viena kraštinė pagal UAB „Inžinerinės geodezijos“ planą yra 1,72 m, o kita panašaus ilgio, bet plane tiksliai neišmatuota. Iš to paties plano matyti, kad ši žemės sklypo dalis yra kadastriniais matavimais išmatuota kaip sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Teismo vertinimu, pareiškėja gali būti laikoma teisiškai suinteresuota tik šio nedidelio sklypelio režimu, dėl kitų sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) koordinačių sodininkų bendrija neturi teisinio suinteresuotumo ir negali kreiptis teisminės gynybos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 22 straipsniai). Toliau teismas vertins tik tos dalies sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) padėtį, kuri pareiškėjos teigimu dengia bendroj naudojimo SB „Karačiūnai“ teritoriją.

Nustatyta, kad A. J. E., kuriai priklausantis sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) dengia pareiškėjos teritoriją, 1994-06-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 1200 kv. m žemės sklypą, esantį SB „Karačiūnai“ (b. l. 99). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. J. E. nuosavybės teisės į 0,1200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos 1994-06-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-3924 pagrindu. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastrinių matavimų registravimo data – 2003-10-07 (b. l. 106–107). UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Topografija“ 2003 m. spalio mėnesį atliko SB „Karačiūnai“ narės A. J. E. privatizuoto sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimus. Parengtas planas 2003-10-08 suderintas su žemės sklypo savininke, 2003-10-16 – su Vilniaus miesto savivaldybės atstovu, 2003-10-20 – su VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atstovu. Plane pažymėta, kad derinama vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-27 nutartimi (b. l. 83).

Atsisakydamas įsiterpti į sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo procedūrą, atsakovas rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsniu. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme yra numatyta galimybė keisto kadastro duomenis tiek įvykus atskiriems faktams, tiek administraciniu sprendimu.

Pareiškėjos skundo motyvacija bei tikslas rodo, jog ji siekia, kad nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenys būtų pakeisti administraciniu sprendimu. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato atvejus, kada kadastro duomenys gali būti keičiami. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka: 1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; 2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; 3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; 4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais. Taigi, pareiškėjos siekiamas tikslas galėtų būti įgyvendintas tik tokiu atveju, jei būtų nustatytas kuris nors iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų, kuris valdymo instituciją įgalintų priimti sprendimą dėl kadastro duomenų tikslinimo. Nagrinėjamas atvejis neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1–3 punktų, todėl gali būti traktuojamas tik kaip kitais teisės aktų nustatytas atvejis pagal 4 punktą. Tokio konkretaus teisės akto, kuris numatytų galimybė keisti kadastro duomenis administraciniu sprendimu, šalys nenurodo. Teismo vertinimu, susidariusi padėtis tiksliausiai atitinka Nuostatų 21 punkte apibrėžtą situaciją.

Nuostatų 21 punktas nustato žemės sklypo ribų tikslinimą, kai nustatomi neatitikimai dėl skirtingu laiku vykdomų kadastrinių matavimų. Čia sakoma, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas, t. y. kadastro duomenis nustatantis asmuo atitinkantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnį asmuo, žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.

Pareiškėja savo teises gali ginti pradėdama Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nustatytą procedūrą, t. y. kreiptis per kadastro duomenis nustatantį asmenį dėl kadastro duomenų patikslinimo. Galimybė ginti teises reikalaujant kadastro duomenų patikslinimo kreipiantis tiesiogiai į Nacionalinę žemės tarnybą teisės aktuose nenumatyta ir teisė tarnybai atlikti kadastro duomenų tikslinimą peržiūrint ankstesnius žemės sklypų planus Nacionalinei žemės tarnybai teisės aktais nesuteikta. Taigi, atsakovo išvada dėl to, kad kadastriniai matavimai negali būti tikslinami dėl Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos nesilaikymo, t. y. nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų nenuginčijimo, yra teisinga.

Pareiškėjas ginčija kitą atsisakymo pagrindą, kad sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nustatytos teismų sprendimais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2002-11-27 nutartyje, kuri buvo priimta sprendžiant ginčą tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų, pasisakė tik tiek, kad teismai nustatė, jog tvora atitinka privatizavimo metu nustatytas ribas. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl tvoros perkėlimo, todėl teismų išvados negali būti taikomos visų sodo sklypo ribų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatymui. Vilniaus apygardos teismas 2011-05-12 sprendime konstatavo, kad J. T. ir I. T. reikalavimas panaikinti A. J. E. užsakymu UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2003 m. spalio mėnesį sudarytą 1200 kv. m žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą, atmestinas, padarius išvadą, kad tai, jog žemės sklypo ribos buvo nustatytos nesant teisėtų gretimų sklypų savininkų sutikimo, būtų aplinkybe, leidžiančia panaikinti sudarytą planą tik tuo atveju, jei tokio sutikimo nebuvimas pažeistų ieškinį reiškiančio asmens interesus. Patenkinus ieškinį šioje dalyje vien formaliu pagrindu – kad nebuvo gretimų sklypų savininkų sutikimo, toks sprendimas nesukels teisinių pasekmių proceso dalyviams (b. l. 91–98). Vilniaus apygardos teismo 2011-05-12 sprendimu remtasi prejudicinį faktą – tvoros tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vietą – nustatančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-27 nutartimi ir pasisakyta, kad 2003 m. spalio mėn. „Inžineriniai tyrinėjimai“ plano netinkamas derinimas tiesiogiai ieškovams nesukėlė teisinių pasekmių. Vilniaus apygardos teismas nenagrinėjo pareiškėjos argumentų dėl tos sklypo dalies, į kurią pareiškėja gali turėti savarankiškų pretenzijų, t. y. į anksčiau minėtą jos intereso objektą sudarantį nedidelį bendro naudojimo žemės sklypelį. Kadangi teismai yra pasisakę tik dėl sklypų ribos tarp sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tai negalima laikyti motyvacija dėl sklypo, į kurį pretenduoja pareiškėja.

Teismas nesvarsto pareiškėjos sužinojimo apie jos teisių pažeidimą klausimo, kadangi administraciniame procese yra svarbi administracinio sprendimo priėmimo data. Aplinkybės, kuriomis remdamasis teismas padarė išvadą dėl termino skundui paduoti nepraleidimo išdėstytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-01-22 nutartyje.

Prašoma panaikinti Vilniaus miesto skyrius 2012-06-18 rašto Nr. 49SFN-(14.49.104)-1392 dalis, kuria atsisakyta patikrinti SB „Karačiūnai“ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų teisingumą ir teisėtumą, bei Tarnybos 2012-12-19 sprendimas Nr. 1SS-(10.5)-2420 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo juos panaikinti. Pripažinus, kad prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012-03-06 prašyme ir 2012-07-17 skunde keliamus klausimus dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų teisingumo bei teisėtumo patikrinimo. SB „Karačiūnai“ skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.