Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-250-1173/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-16
Bylos Nr.
1-250-1173/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36554-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Iveta Bartkevičienė
Kaltinamasis
L. Ž.
Nukentėjusysis
T. V.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-250-1173/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36554-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 16 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei, Gretai Strižigauskienei,dalyvaujant prokurorei Sandrai Povilonienei,kaltinamajai L. Ž. ir jos gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,nukentėjusiajam T. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, šios bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias priemones, bei lankytis vietose, kuriose vartojamas alkoholis; įpareigojant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per 1 (vienerius) metus laiko pradėjus vykdyti šį teismo nuosprendį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytos 2 paros, išbūtos sulaikyme;

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. L. Ž. 2024 m. spalio 3 d. apie 17.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo T. V. atžvilgiu, o būtent: keturis kartus puodeliu sudavė T. V. į galvos sritį, taip savo šeimos nariui – sugyventiniui T. V. sukėlė fizinį skausmą.

2. Be to, L. Ž. 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 18.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tarpusavio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo T. V. atžvilgiu, o būtent: tyčia vieną kartą dūrė peiliu T. V. į kairę šlaunį, taip padarydama nukentėjusiajam durtinę – pjautinę aklą žaizdą kairėje šlaunyje, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio T. V., sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl 2024 m. spalio 3 d. įvykio

3. Kaltinamoji L. Ž. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2024 spalio 3 d. viskas vyko namuose (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną buvo išgėrusi, miegojo. T. V. turėjo namų raktą ir atsikėlusi rado jį miegantį virtuvėje. T. V. irgi buvo neblaivus. Pasakė jam, kad jis čia negali būti, nes jam yra paskirtas orderis. T. V. nesutiko išeiti. Pagrasino jam, kad iškvies pareigūnus ir išėjo į lauką. Būnant lauke, atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnus iškvietė ne ji. Atvykę pareigūnai nurodė, kad juos iškvietė T. V. ir pasakė, kad ji (L. Ž.) jam daužė per galvą puodeliu kelis kartus. T. puodeliu nesudavė per galvą, jis taip sakė ir policiją iškvietė, nes norėjo, kad ją (L. Ž.) sulaikytų ir jis tada galėtų tuose namuose būti, gal jam reikėjo gyvenamojo ploto, nes glaudėsi pas draugą. Nežino, kodėl T. V. nurodė, kad ji trenkė puodeliu. Ji to nedarė. Sužalojimai T. V. galvoje galėjo būti iš anksčiau, gal kur nors girtas užkliuvo, ar nugriuvęs buvo, galėjo trenkti sau ir pats. Pati nematė, kad T. būtų save žalojęs ir sužalojimų ant jo jokių nematė.

4. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė iš esmės panašias aplinkybes (3 t., b. l. 41-42, 58-59).

5. Nukentėjusysis T. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. spalio 3 d. grįžo iš baro neblaivus namo. L. norėjo, kad jis išeitų iš namų, nes jam buvo paskirtas orderis. Bet jis nenorėjo išeiti. Jis iškvietė policiją. Pareigūnams pasakė, kad L. jam trenkė, nes norėjo, kad ji išeitų iš namų. Su L. nebuvo jokio konflikto. Viskas dėl girtumo. Policijos pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį, o išsivežė L.. Pripūtė beveik 4 promiles, todėl daug ko neatsimena. Iki įvykio dienos nebuvo jokių sužalojimų jo galvoje. Iš kur atsirado guzas galvoje, nežino, gal buvo kur pargriuvęs girtas. Jį apklausė girtą, todėl daug ko galėjo prišnekėti. Nekaltina L. niekuo. Santykiai su L. šiuo metu normalūs. Pats lankosi Probacijos tarnyboje, nes nuteistas už smurtą prieš L.. Stengiasi laikytis įpareigojimų, nevartoti alkoholio.

6. Nukentėjusysis T. V. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 3 d. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namuose gyvena kartu su savo sugyventine L. Ž.. Gyvena kartu jau 13 metų. 2024-10-03 17.20 val. adresu (duomenys neskelbtini) virtuvėje kartu su L. Ž. jie gėrė alų. L. Ž. iš niekur nieko paėmusi alaus butelį apliejo jį alumi ir paėmusi nuo stalo puoduką, į kurį deda nuorūkas, smogė jam su puodeliu keturis kartus į viršutinę galvos sritį. Su kuria ranka paėmė puodelį nežino, nes neatkreipė dėmesio. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir galvą skauda iki dabar. Pareiškimo jis nerašys, nes jis jai atleidžia. Užduoties nuvykti pas med. ekspertus nevykdys. Pripažinti jį nukentėjusiuoju atsisako (2 t., b. l. 95-96).

7. Liudytojas G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gerai žino tiek L. Ž., tiek T. V., daug kartų pagal iškvietimus teko pas juos vykti. Pamena, kad buvo toks įvykis, kai L. Ž. trenkė T. V. per galvą pelenine. Juos (pareigūnus) pasitiko kieme L. Ž., pasakė, kad viduje yra T. V., kuriam išduotas smurto orderis, bet jis nenori išeiti. Kai nuėjo į vidų, viduje buvęs T. V. nurodė, kad jam sugyventinė trankė su pelenine ir atsirado guzas. Patikrino ranka jo pakaušį, buvo guziukas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis parodė, kad 2024 m. spalio 3 d. dirbo ekipaže „ P1539“, kartu su Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties specialistu J. P.. Apie 17.30 val. iš Panevėžio AVPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjo sugyventinė L. Ž. su pelenine trenkė per galvą. Nuvykus minėtu adresu į kiemą išėjo L. Ž., ją pažįsta iš ankstesnių iškvietimų. L. Ž. buvo akivaizdžiai neblaivi, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. T. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai. T. V. paklausus kas nutiko, šis atsakė: „jam sėdint virtuvėje, L. Ž. jo galvą apipylė alumi ir pelenine trenkė tris kartus per galvą, po to jam skaudėjo galvą ir joje guzai“. Jis su T. V. įėjo į namo vidų, paprašė parodyti peleninę. T. V. parodė peleninę. Jis apžiūrėjo T. V. galvą, jautėsi vienas nedidelis guzas, prakirstų vietų, nubrozdinimų ar kraujo galvoje, nepastebėjo. Pašalinių asmenų tuo metu namuose nebuvo. L. Ž. apie įvykį jam nieko nepasakojo, tik nuolat kartojo, kad T. V. jos gyvenamojoje vietoje negali lankytis, nes jam yra paskirtas orderis (2 t., b. l. 127-128). Pagarsinus šiuos liudytojo G. Š. parodymus, jis parodė, kad jo parodymai teisingi. Ką T. V. papasakojo, tuo tikėjo. Tuo labiau, kad pats T. V. nurodė, kad trenkė su pelenine ir atsirado guzas. Pačiupinėjo T. V. galvą ir užčiuopė guzelį.

9. Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. Ž. ir T. V. jam žinomi, buvo keli įvykiai su jais. 2024 m. spalio 3 d. buvo įvykis, kai L. Ž. smurtavo prieš T. V. su puodeliu – pelenine. Nelabai prisimena apie į įvykį.

10. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis parodė, kad dirba Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK RS 2-ojo poskyrio vyresniuoju tyrėju. Adresas (duomenys neskelbtini), jam gerai žinomas, nes kartą ar du kartus į mėnesį, jis arba jo kolegos vyksta į iškvietimus, dėl smurto artimoje aplinkoje. Tuo adresu gyvena sugyventiniai L. Ž. ir T. V.. Kiek jam teko reaguoti į įvykius prieš tai minėtu adresu, tiek L. Ž., tiek T. V. visada būdami išgėrę tarpusavyje konfliktuoja ir vienas arba kitas kviečia pareigūnus. 2024 metais spalio 3 dieną buvo gautas iškvietimas vykti adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, kieme pasitiko T. V.. L. Ž. namuose nebuvo, ji buvo pristatyta į policijos komisariatą. T. V. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau jis nesvirduliavo, kalbėjo rišliai, iš jo paaiškinimo suprato, kas jam nutiko ir dėl ko kvietė policijos pareigūnus. T. V. paaiškino, kad L. Ž. jam pelenine sudavė į pakaušio sritį. Norėdami įsitikinti asmenų duodamais parodymais, visada paprašo parodyti sužalotą vietą. Taip buvo ir su T. V.. Nori pabrėžti, jei nesimato ant asmenų jokių sužalojimų, nepradeda ikiteisminio tyrimo. T. V. galvoje matėsi patinimas, paraudimas, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Be, to, kad matėsi T. V. galvoje patinimas ir paraudimas, jis kelis kartus skundėsi galvos skausmu nurodytoje vietoje. T. V. paklausus ar rašys pareiškimą dėl sužalojimo, paaiškino, nerašys, jam gėda kaip vyrui rašyti pareiškimą, kad jį sužalojo moteris. T. V. buvo neblaivus, nors jis tokios būsenos būna visada, kai jie atvyksta į iškvietimus, tačiau T. V. kelis kartus aiškiai dėstė jo sužalojimo aplinkybes, parodymai jo buvo nuoseklūs, jų nekeitė, jam nekilo jokių abejonių, kad jį sužalojo L. Ž.. T. V. savo iniciatyva parodė peleninę, kurią jis buvo sužalotas. T. V. pelenine vadina puodelį į kurį deda nuorūkas ( 2 t., b. l.139-140). Pagarsinus šiuos liudytojo M. K. parodymus, jis parodė, kad jo parodymai teisingi. Kai atvyko, L. Ž. jau nebuvo įvykio vietoje, ji buvo išvežta į komisariatą. T. V. buvo vienas. Apžiūri, ar tikrai yra sužalojimų. Jis patikrino papildomai. T. V. galvoje buvo gumbelis.

11. Specialistė S. M., dirbanti valstybinės teismo medicinos Panevėžio skyriuje, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tikėtina, jog suduodant galimai moliniu puodeliu keturis kartus į viršutinės galvos sritį, galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (2 t., b. l. 147-148)

12. Iš 2024 m. spalio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra vieno aukšto rudos spalvos namo, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvė.<...> Iš įvykio vietos paimtas puodelis (2 t., b. l. 85-91).

13. Iš 2024 m. spalio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20241003-175119UTC+0300“ užfiksuota, kaip T. V. aiškina, kad jam sėdint virtuvėje prie stalo, iš kito kambario atėjo L. Ž. apipylė galvą alumi ir tris kartus trenkė į galvą. Pasak T. V., jam skauda galvą ir yra galvoje guzai (3 t., b. l. 1-3).

14. Iš 2025 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas policijos pareigūno M. K. kūno kameros vaizdo įrašas. Vaizdo įraše „PSS-20241003-184852UTC+300.mp4“ užfiksuota, kaip T. V. policijos pareigūnui aiškina, kad jam sėdint virtuvėje L. Ž. jį apipylė alumi ir keturis kartus jam iš peleninės sudavė į galvą. Pasak T. V., jo visa galva guzuota ir jam skauda galvą, rodo sužalojimus. Policijos pareigūnas apžiūrėjęs T. V. galvą mato guzą (3 t., b. l. 7-10).

15. Iš 2024 m. spalio 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad puodelis išimamas iš paketo, apžiūrimas, nufotografuojamas. Puodelio išorė yra baltos spalvos su oranžinės spalvos apskritimais. Puodelis su ąsele, 8 cm skersmens, 6 cm dydžio, puodelio dugno skersmuo 4 cm 3 mm. Puodelio viduje matomi nešvarumai. Puodelio išorėje taip pat matomi nešvarumai (2 t. b. l. 185).

16. Iš 2024 m. spalio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo T. V. (toliau – T.V.) ir BPC operatoriaus (toliau - O): <...> T.V. - norėjau iškviesti pareigūnus. <...> O - kas jus muša? T.V. - maniškė mane daužė per galvą. O - jūsų žmona? T.V. - jo jo. <...> O - kaip žmonos vardas pavardė? T.V. -L. Ž.. O - L. Ž.. O jūsų? T.V. - T. V.. O -T. V.. T.V. - taip. O - tai jūs sumuštas? T.V. - tai man galva visa sudaužyta, guzais. O - su kuo sumušė? T.V. - trenkė ir iš peleninės ir trenkė iš guzuota visa galva. O - sugyventinė čia jūsų? T.V. - jo jo <...> (2 t., b. l. 182-184).

III. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. įvykio

17. Kaltinamoji L. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2020-09-11 nedūrė T. peiliu. Įvykio dieną T. padėjo kaimynei namuose, įdėjo langą, jį apkalė. Kaimynė atsidėkojo už darbą ir pavaišino, visi trys (ji, T. ir kaimynė) išgėrė alkoholio. Kiek išgėrė nepamena, gal degtinės butelį ir alaus. Jautėsi išgėrusi, bet viską prisimena. Po to ji su T. grįžo namo, bet T. išėjo į alaus barą ir grįžo girtas. Tada ir prasidėjo žodinis konfliktas. Viskas vyko namuose, (duomenys neskelbtini). T. grįžo iš aludės ir jie susipyko. Ji pyko, kad T. buvo alaus bare. Pykdavosi dažnai. Ji (L. Ž.) pagąsdino, kad iškvies policiją ir išėjo į kiemą. T. išgėręs galėjo ją pastumdyti ar patampyti, nes taip būna. Būnant kieme, išgirdo T. riksmą. Grįžo į vidų ir rado T. sėdintį su kruvina koja, persidūrusį. Kuri koja buvo perdurta nežino. Gal T. specialiai taip padarė, nes daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Ji paklausė T.: „ką čia pasidarei, ką pridirbai?“, o jis atsakė, kad ją (L. Ž.) tikrai pasodins. T. yra sakęs, kad ji (L. Ž.) paragaus kalėjimo dienos. Kai ji įėjo į kambarį, T. sėdėjo ant lovos. Iš baro T. grįžo su džinsais, o tada gal nusmaukęs kelnes sėdėjo. Nepamena, ar koja buvo plika, ar su džinsais. Tyrėja sakė, kad džinsuose nebuvo jokio dūrio žymės. Nežino, kodėl T. V. sakė, kad ji dūrė jam į koją, gal pyko ko nors ar dėl girtumo taip pasielgė. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant kitą bylą ji sakė, kad peiliu T. dūrė ne ji. Pagarsinus kaltinamosios L. Ž. parodymus, duotus Panevėžio apygardos teisme, ji parodė, kad kai T. grįžo namo, ji skuto bulves, paliko bulves ir peilį ant stalo. Per posėdį pasakė, jog galėjo netyčia sužaloti T., bet susimaišė ir dėl to taip pasakė. Pakartojo tai, ką sakė T. V.. Po įvykio su nukentėjusiuoju kalbėjo, jis sakė, kad padarė nesąmonę, kad įsibedė sau pats. Negalėjo paaiškinti, kodėl taip padarė. Šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Gauna socialinę pašalpą apie 300 Eur. Dirba nemokamus darbus pagal teismo nuosprendį, vykdo įpareigojimą nevartoti alkoholio, lankosi Probacijos tarnyboje, pažeidimų nedaro.

18. Kaltinamoji L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 12 d. parodė, kad su jai pareikštu įtarimu nesutinka ir savo kaltės nepripažįsta. Namuose, (duomenys neskelbtini), 2020-09-11 nuo 11.00 val. kartu su savo sugyventiniu T. V. gėrė alų bei degtinę. Maždaug apie 18.00 val. vakaro, namuose tarpusavyje susipyko. Jis pradėjo kabinėtis, vadino ją žiurke. Dėl kokios tiksliai priežasties kilo abipusis konfliktas, dabar nepasakys. Neapsikentusi tokio jo elgesio, ji jam pasakė, kad jis liautųsi namuose triukšmavęs ir ją užgauliojęs. Priešingu atveju ji jam pasakė, kad iškvies policiją. Pasiėmusi cigaretę, jau ketino eiti iš buto, kad pastarasis šiek tiek apsiramintų. Matydamas, kad ji išeina iš buto, sugyventinis jai pasakė, „žiurke, dabar pats tave pasodinsiu“. Nekreipdama į jį dėmesio ji išėjo į lauką. Būdama lauke išgirdo bute sugyventinio klyksmą. Aiškiai girdėjo, kad pasilikęs vienas bute sušuko sugyventinis, nes butas randasi pirmame aukšte, o buto orlaidė buvo atidaryta. Parbėgusi į butą, kambaryje ant lovos pamatė sėdintį savo sugyventinį, kuriam iš šlaunies bėgo kraujas. Virtuvinis peilis buvo numestas ant grindų šalia jo. Daugiau bute be sugyventinio nieko nebuvo. Jis dar jai pasakė, kad jam silpna ir prašė iškviesti medikus. Dar pasakė, kad ji dabar turės didelių bėdų. Tai matydama, nieko nelaukusi su po ranka rastu audiniu užrišo kraujuojančią jo koją ir savo telefonu iškvietė medikus. Medikai sugyventinį išsivežė į ligoninę, o penkiolikos minučių bėgyje ją namuose sulaikė policijos pareigūnai. Viską, ką ji paaiškino yra tiesa, o sugyventinis nekaltai ją apkaltino (2 t. b. l. 24-25)

19. Kaltinamoji L. Ž.2025 m. sausio 23 d. papildomos apklausos metu parodė, vakare, būdama išgėrusi eilinį kartą susipyko su T. V.. Konflikto metu pamatė persivertusias T. akis, prie veido pradėjo mosikuoti rankomis iš to suprato, T. gali ją prieš ją pradėti smurtauti, todėl išbėgo į kiemą. Kieme stovėjo ir laukė, kol jis apsiramins. Po kokių 10-15 minučių grįžo į namus, rado T. kraujuojančia koja, kuri koja neprisimena. Jai grįžus T. pasakė: „dabar, <...> tikrai tave pasodinsiu“. Po to atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kuris ją išsikvietė, neprisimena. Kol ji buvo kieme, į namą niekas nebuvo užėję. T. koją peiliu susižalojo pats, kad galėtų apkaltinti ją. Jos nuomone, T. nori, kad ji patirtų kalėjimo duonos, todėl ir kaltina ją tuo ko nepadarė. Dėl „kalėjimo duonos“, jis jai to nesakė, ji pati taip mano. T. kartas nuo karto susiranda jaunesnių meilužių, gal ji jam tiesiog trukdo (3 t. b. l. 58-59).

20. Nukentėjusysis T. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl 2020 m. įvykio beveik nieko neprisimena, nes buvo girtas. Greičiausiai susižalojo pats, kad pareigūnai išvežtų L.. Tik pamena, kad dūrė į koją sau pats. Nematė, kur buvo tuo metu L., kai dūrė sau, gal virtuvėje. Neatsimena, kaip jis buvo apsirengęs. Jį apklausė girtą, nors taip neturėjo daryti. Pasakė bet ką, nes buvo stipriai neblaivus. Neatsimena, ką veikė ir kas vyko iki to dūrio. Kažkokio didelio konflikto nebuvo. Buvo apklausiamas kitoje byloje Panevėžio apygardos teisme, bet nelabai pamena, ką ten sakė. Pagarsinus T. V. Panevėžio apygardos teisme duotus parodymus, T. V. parodė, jog nežino, kodėl taip sakė, kad peiliu jam į koją dūrė L., kad jis pats sau peiliu nedūrė. Buvo neteisingai nurodyta. Į koją bedėsi pats, L. jo neužpuolė ir į koją nedūrė. Vadinasi davė teismui melagingus parodymus.

21. Nukentėjusysis T. V. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 11 d. apklausos metu parodė, kad su L. Ž. gyvena dviese apie 5 metus, adresu (duomenys neskelbtini). 2020-09-11 apie 12.00 val. jis su savo sugyventine L. Ž. buvo pas kaimynę A., adresu (duomenys neskelbtini). Jis kaimynei sutvarkė spyną, sudėjo langų lištveles. Po darbų visi išgėrė alaus. Po to abu su L. namuose išgėrė „šnapso“ 0,7 l talpos. Apie 15.00 val. jis vienas išėjo į alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), adreso tikslaus nežino. L. pasiliko namuose. Jai paliko alaus pūslę. Apie 18.30 val. grįžo į namus. Tik įėjus į virtuvę, L. puolė šaukti, kur tu valkata buvai ir tada ji virtuviniu peiliu jam vieną kartą bedė į kairės kojos šlaunį. Jis pradėjo rėkti: „ką darai“? Iš pradžių skausmo nepajuto, išėjo į kiemą. Matė kruvinas kelnes, pats išsikvietė medikus. Atvykę medikai jį išsivežė, susiuvo žaizdą. Medikai nustatė kairės šlaunies žaizdą. Sugyventinė prieš jį smurtauja ne pirmą kartą, tai daro būdama neblaivi (1 t., b. l. 88-91).

22. Nukentėjusysis T. V. 2020 m. rugsėjo 22 d. parodė, kad apie anksčiau duotus parodymus nepasisakys, nes juos davė būdamas neblaivus ir nesuprasdamas, kad gali neduoti tų parodymų. Atsisako duoti bet kokius parodymus prieš savo šeimos narę L. Ž.. L. Ž. yra jo sugyventinė ir jo šeimos narė. Pas teismo medicinos ekspertus dėl sužalojimų nustatymo nebuvo ir neis. Pretenzijų L. Ž. neturi. Nori, kad byla būtų nutraukta (1 t., b. l. 92).

Žemesnės instancijos teismas

23. Iš Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. protokolo (baudžiamoji byla Nr. 1-79-491/2024) matyti, kad T. V. teisme buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos bei atsakomybė už melagingų parodymų davimą ir šio teismo posėdžio metu jis parodė, kad: prieš tris metus, ten netyčia buvo, skutom bulves, durniuodami pasistumdėm ir gavau peiliu į koją. Mes su L. nesipykom, valgyti darėm, ji man stovinčiam įdūrė, net rando nesimato, tada dvi siūles ligoninėj uždėjo. <...> L. man įdūrė, bet specialiai to nedarė. <...> aš pats sau neįdūriau, aš nedūriau jai, o ji man netyčia įdūrė <...> nepasakojau, <...>, nes nenorėjau, kad ji sėstų. V. Ž. tame pačiame teismo posėdyje nurodė, kad: <...> ėjau į kiemą parūkyti, grįždama gal ir brūkštelėjau jam. <...> gal netyčia sužalojau, kai skučiau bulves. <...> gal tik brūkštelėjau netyčia (2 t., b. l. 177-178, 179).

24. Liudytoja R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikinėjo T. V. apklausą. Apklausa vyko Panevėžio a.VPK, adresas Senamiesčio g. 100. Apklausa vyko įprasta tvarka. Paprastai, prieš pradedant apklausą, asmuo supažindinamas su apklausos tvarka, jam išaiškinamos procesinės teisės, išaiškinama, kad jis gali neduoti parodymų apie šeimos narį. Jeigu sutinka, pildomas protokolas, pasirašoma parašais. Neabejoja, kad išaiškino nukentėjusiajam T. V. jo procesines teises ir teisę atsisakyti duoti parodymus. Jeigu būtų mačiusi, kad T. V. ko nors nesuprato, būtų jo neapklaususi. Atsimena įvykį, nes pati buvo nuvykusi į įvykio vietą ir ten figūravo peilis. Prisimena T. V., kuris sakė, kad sugyventinė neprognozuojama, kad tai ne pirmas kartas, kai ji smurtauja ir šį kartą užsipuolė jį ir nei iš šio, nei iš to dūrė peiliu į koją. Nukentėjusysis šiuo atveju bendravo normaliai. Prisimena, kad nukentėjusysis sakė, kad tai ne pirmas kartas, kai sugyventinė jį užsipuola be priežasties ir jį žaloja. T. V. mintis dėstė rišliai. Jeigu būtų mačiusi, kad negalima bendrauti dėl sveikatos, ar dėl neblaivumo, būtų surašytas tarnybinis, jog apklausa neatlikta ir nurodyta dėl kokių priežasčių. Neblaivumas vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju. Nematė nukentėjusiojo alkotesterio parodymų. Kiek prisimena, nukentėjusysis buvo neblaivus, bet ji tikrina ne alkotesterio parodymus, o vertina žmogaus būklę su juo bendraujant tiesiogiai.

25. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti liudytojos R. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad dabar tiksliai nepamena, praėjo daug laiko nuo įvykio, bet pagal jai pateiktus dokumentus mato, kad tai jos forminti dokumentai. Gali tvirtinti, kad tikrai 2020 metais rugsėjo 11 d. priėmė pareiškimą iš T. V. dėl jam sukelto fizinio skausmo. Pareiškimą priėmė policijos komisariate, adresu Senamiesčio g. 100, Panevėžyje. T. V. buvo išgėręs, tačiau jis jai tiksliai nurodė, kad būtent jo sugyventinė L. Ž. dūrė jam į šlaunį peiliu. Iš karto po pareiškimo priėmimo, apklausė T. V. liudytoju, nes tai įprasta praktika. Kadangi tekdavo dažnai vykti į smurto artimoje aplinkoje įvykius į kitas šeimas, žino, kaip svarbu yra išaiškinti teisę dėl parodymų davimo ar nedavimo prieš savo šeimos narius, kad paskui teisme nebūtų jokių problemų dėl tos teisės neišaiškinimo. Gali patvirtinti, kad prieš apklausiant T. V. jam išaiškino jo teisę, kad jis gali neduoti parodymų prieš savo sugyventinę L. Ž., todėl buvo apklaustas liudytoju apie įvykio aplinkybes. Jei šiuo atveju T. V. būtų nesutikęs duoti parodymų, tai jos būtų fiksuota jo liudytojo apklausoje nurodant, kad jam yra išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narius ir šios apklausos metu jis nesutinka duoti parodymų nei apie įvykio aplinkybes, nei apie jo sužalojimą. Duomenis į jo apklausos protokolą surašė pagal T. V. parodymus ir jai nekilo jokia abejonė, kad jį sužalojo kas nors kitas, o ne sugyventinė L. Ž. (2 t. b. l. 133-136). Pagarsinus šiuo parodymus, liudytoja R. Š. nurodė, kad jie yra teisingi.

26. Iš 2020 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra nuosavo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjimas į butą šiaurinėje namo pusėje. Pro nerakintas duris įeinama į vidų, kur patenkama į virtuvės kambarį. Virtuvėje grindys užtiestos senu linoleumu, ant kurio jokių pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta. Šiaurinėje kambario pusėje, prie lango stovi dujinė orkaitė, ant kurios padėta portatyvinė, dviejų skyrių dujinė. Šalia stovi stalas, ant kurio sudėti indai bei maisto produktai. Ant to paties stalo padėtas metalinis peilis, kuris paimtas ir supakuotas į kartoninę dėžutę, kuri atitinkamai įvardijame ir specialisto parašas. Rytinėje pusėje stovi sofa-lova, ant jos sudėti drabužiai, minkšti žaislai, patalynė. Prie pietinės sienos stovi spintelė, ant kurios sudėti indai ir maisto produktai. Greta, ant medinio padėkliuko stovi stovas su jame esančiais dviem peiliais. Peiliai paimami ir supakuojami į atskiras kartonines dėžutes, jos atitinkamai įvardijamos ir specialisto parašas. Pietrytiniame virtuvės kampe yra pečius, ant jo sudėti indai. Pietinėje virtuvės pusėje yra kriauklė, šaldytuvas bei spintelė su indais. Apžiūrėjus kambarį ir jame esančius daiktus daktiloskopiniais milteliais, pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta. Kitų daiktų ar pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 78-85).

27. Iš 2020 m. gruodžio 21 d. daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrimi džinsai, kuriuos 2020-09-11 pateikė savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjęs T. V. ir kurie buvo supakuoti į paketą. Apžiūrimi džinsai yra juodos spalvos, ant dešinės kelnių klešnės (panašiai ties šlaunimi, arčiau vidinės kelnių klešnės dalies) yra dėmė tamsiai rudos spalvos. <...> Džinsuose nėra jokių įplyšimų, skylių (1 t., b. l. 160-164).

28. Iš 2020 m. lapkričio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1175/2020 (05) matyti, kad T. V. nustatyti šie sužalojimai: 1. Durtinė – pjautinė akla žaizda kairėje šlaunyje T. V. padaryta vieno smūgio duriančiai – pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, pasekoje aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-09-11.; 2. T. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas; 3. Sužalojimas T. V. padarytas pašalinės jėgos poveikyje. 4. Sužalojimas T. V. galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 5. L. Ž. veiksmai sukėlė T. V. fizinį skausmą (1 t., b. l. 177).

29. Iš 2020 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo pagalbos centro rašto matyti, kad 2020-09-11 d. 18.45 val. buvo užfiksuotas kvietimas (1 t., b. l. 125). Iš 2020 m. spalio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas BPC garso įrašas 2020-09-11 18.45.01 val. Kalbasi du balsai, tai yra vienas moters balsas, toliau Nr. 1, o antras vyro balsas – Nr. 2. Nr. 1. 112 klausau. Nr. 2. Man arterijos biški perdurta. Nr. 1. Kas yra. Nr. 2. Arterija man perdūrė koja. Nr. 1. Kas jums perdūrė. Nr. 2. Ee draugė <...>. Nr. 1. Čia šiaip su sugyventine draugė perdūrė čia perdūrė su peiliu. Nr. 2. Jo <...> (1 t., b. l. 166-167).

30. Iš 2020 m. rugsėjo 29 d. VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. SD-535 matyti, kad pacientas: T. V. <...>, kvietimo priežastis: įvairios sunkios traumos. Vyras 40 m., neblaivi sugyventinė peiliu sužalojo koją. Papildoma informacija: neblaivus, rastas sėdintis ant lovos, šalia moteris (neblaivi).

31. Iš 2024 m. sausio 17 d. Panevėžio AVPK KP SNTV vyr. tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad prie bylos prijungta 2024 m. gegužės 26 d. nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19910-24 T. V. liudytojo apklausos protokolo kopija, iš kurios matyti, kad 2024-05-26 apklausiamas liudytoju T. V. nurodė, kad: vieną kartą, maždaug prieš tris metus, tiksliai kada nepamenu mano sugyventinė man jau buvo peiliu sužalojusi man koją, tą kartą kreipiausi į policiją (2 t., b. l.-117)?????

IV. Įrodymų vertinimo motyvai ir teismo išvados dėl 2024 m. spalio 3 d. įvykio

32. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

33. Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. Ž. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, 2024 m. spalio 3 d. apie 17.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo T. V. atžvilgiu – tyčia keturis kartus puodeliu sudavė T. V. į galvos sritį, taip savo šeimos nariui – sugyventiniui T. V. sukėlė fizinį skausmą.

34. Kaltinamoji savo kaltės nepripažino nurodydama, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje ji fizinio smurto prieš nukentėjusįjį T. V. nenaudojo, puodeliu jam per galvą nesudavė, T. V. ją apkalbėjo. Tačiau teismas šiuos kaltinamosios L. Ž. parodymus atmeta, kadangi juos paneigia byloje surinktų ir pirmiau aptartų įrodymų visuma bei juos vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

35. Iš bylos matyti, kad pagalbą dėl patirto fizinio smurto kvietėsi T. V. nurodydamas, kad sugyventinė L. Ž. prieš jį smurtauja: trenkė iš peleninės; galva visa sudaužyta guzais (BPC garso įrašas). Liudytojai G. Š., M. K. parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje S. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu ten buvęs T. V. nurodė, kad jo sugyventinė L. Ž. apipylė jį alumi ir kelis kartus sudavė puodeliu į viršutinę galvos sritį, iki šiol jaučia skausmą. Iš byloje esančių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų matyti ir girdėti kaip T. V. policijos pareigūnams pasakoja kaip L. Ž. prieš jį smurtavo, kad apipylė jį alumi ir puodeliu daužė per galvą, sako, kad „galva visa guzuota” bei rodo sužalojimus galvoje, pareigūnai juos apžiūri. Tą pačią dieną apklausoje T. V. nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad L. Ž. apliejo jį alumi ir puodeliu keturis kartus trenkė į viršutinę galvos sritį, jam buvo sukeltas skausmas, galvą skauda iki dabar; pareiškimo prieš L. Ž. nerašys, nes jai atleidžia. Pareigūnai G. Š. ir M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme parodė, kad T. V. nuosekliai aiškino prieš jį L. Ž. panaudoto fizinio smurto aplinkybes, t. y. kad L. Ž. jį apipylė alumi bei sudavė kelis kartus puodeliu per galvą, padavė puodelį, kuriuo buvo sužalotas, taip pat pareigūnai, apžiūrėję T. V. nurodytą galvos sritį, į kurią, kaip teigė T. V., L. Ž. jam smūgiavo puodeliu, abu pareigūnai parodė, kad T. V. nurodytoje vietoje – galvos viršutinėje dalyje, aiškiai matė sužalojimus – čiuopiant galvą jautė guzą, buvo patinimas, T. V. kelis kartus skundėsi galvos skausmu nurodytoje vietoje, jiems nekilo jokių abejonių, kad T. V. buvo sužalotas L. Ž.. Įvertinęs bylos įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad L. Ž. tyčiniais pirmiau aptartais smurtiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventiniui T. V. fizinį skausmą.

36. Nors nukentėjusys T. V. vėliau pakeitė savo poziciją: apklausiamas 2024 m. spalio 28 d. parodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, ar pats griuvo, ar L. Ž. jį sužalojo, nepamena (2 t., b. l. 104); 2025 m. sausio 3 d. apklausoje parodė, kad dėl girtumo neprisimena, ar L. Ž. jam į galvą sudavė puodeliu, negali paaiškinti (2 t., b. l. 10); teisiamojo posėdžio metu jau kategoriškai tvirtino, kad L. Ž. prieš jį nesmurtavo ir puodeliu jam per galvą nesudavė, nurodė, kad pats galbūt kažkur griuvo ir susižalojo, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja pirmiau aptartų įrodymų visumai – pirminiams jo paties parodymams, kuriuos patvirtina kiti aptarti bylos įrodymai – liudytojų G. Š., M. K. parodymai, policijos pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašai, fiksuoti T. V. sužalojimai, BPC garso įrašas bei kt. T. V. teisme duoti parodymai vertintini tik kaip siekis padėti savo šeimos narei su kuria šiuo metu gyvena ir veda bendrą ūkį – kaltinamajai L. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

37. Vadovaudamasis pirmiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jos kaltė įrodyta.

V. Įrodymų vertinimo motyvai ir teismo išvados dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. įvykio

38. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamoji L. Ž. kaltinime nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis, smurtaudama – tyčia vieną kartą durdama peiliu T. V. į kairę šlaunį, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo savo šeimos nario sugyventinio T. V. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

39. Kaltinamoji L. Ž. savo kaltės nepripažino nurodydama, kad ji peiliu nukentėjusiajam T. V. nedūrė, nukentėjusysis pats peiliu persidūrė sau koją norėdamas jai pakenkti: įvykio dieną dviese su T. V. buvo namuose, abu buvo neblaivūs, žodžiu konfliktavo, nes T. V. girtas grįžo iš alaus baro. Po to ji išėjo į kiemą. Būdama kieme išgirdo T. V. riksmą. Grįžo į namo vidų ir rado T. V. sėdintį ant lovos su kruvina koja, persidūrusį. Mano, jog T. V. pats persidūrė sau koją peiliu dėl to, kad ją (L. Ž.) pasodintų, anksčiau yra sakęs, kad ji paragaus kalėjimo dienos. Tačiau tokius kaltinamosios L. Ž. pardymus teismas atmeta, kadangi juos paneigia bylos įrodymų visuma bei juos vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

40. Kaltinamosios kaltę pagrindžia pirminių fiksuotų duomenų ir byloje surinktų įrodymų visuma. Iš VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties rašto, kitų objektų apžiūros protokolo, policijos registruojamo registro išrašo, nustatyta, kad į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 11 d. 18.46 val. T. V. kvietėsi greitąją pagalbą nurodydamas, kad sugyventinė su peiliu jam perdūrė koją ( 1 t., b. l. 128, 73 ). T. V. išvežtas į VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas gydytojo. Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. gydytojo įrašo matyti, kad nustatyta diagnozė: kairės šlaunies žaizda; fiksuota, jog T. V. nurodė, jog kažkas jam dūrė peiliu į koją, daugiau įvykio nekomentavo (142 b. l.). Iš nukentėjusiojo T. V. protokolo – pareiškimo matyti, kad jame jis nurodė, jog L. Ž. bedė jam peiliu į kairę šlaunį ir ją sužalojo, jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l.). Tą pačią dieną po gydytojų apžiūros T. V. apklausoje nurodė, kad: įvykio dieną su L. Ž. buvo pas kaimynę A., adresu (duomenys neskelbtini). Jis kaimynei sutvarkė spyną, sudėjo langų lištveles. Po darbų visi išgėrė alaus. Po to abu su L. namuose išgėrė „šnapso“ 0,7 l talpos. Apie 15.00 val. jis vienas išėjo į alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), adreso tikslaus nežino. L. pasiliko namuose. Jai paliko alaus pūslę. Apie 18.30 val. grįžo į namus. Tik įėjus į virtuvę, L. puolė šaukti, kur tu valkata buvai ir tada ji virtuviniu peiliu jam vieną kartą bedė į kairės kojos šlaunį. Pats išsikvietė medikus. Atvykę medikai jį išsivežė, susiuvo žaizdą. Medikai nustatė kairės šlaunies žaizdą. Sugyventinė prieš jį smurtauja ne pirmą kartą, tai daro būdama neblaivi (1 t., b. l. 88-91). Teismo posėdžio metu buvo apklausta šią nukentėjusiojo T. V. apklausą atlikusi tyrėja R. Š., kuri parodė, kad T. V. aiškiai nurodė, kad jo sugyventinė L. Ž. dūrė jam į šlaunį peiliu, jis mintis dėstė rišliai, pats pasakojo įvykio aplinkybes ir jai nekilo jokia abejonė, kad jį sužalojo kas nors kitas, o ne sugyventinė L. Ž.. Iš šios liudytojos parodymų bei rašytinių bylos įrodymų matyti, kad atliekant nukentėjusiojo T. V. apklausą jam buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, jis įspėtas už melagingų parodymų davimą (1 t., b. l. 86-91). Taigi, atliekant nukentėjusiojo T. V. apklausą buvo laikytasi įstatymo reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo T. V. šioje apklausoje nurodytos įvykio dienos detalės, t. y. ką jis ir L. Ž. veikė, kur abu lankėsi, kur prieš įvykį jis buvo nuėjęs, kas iškvietė medikus, kaip viskas vyko po to ir pan., sutampa su kitais bylos įrodymais (A. T., kaltinamosios L. Ž. parodymai). Pirminės fiksuotos aplinkybės, nukentėjusiojo T. V. parodymai apie patirtą sužalojimą ir jo padarymo aplinkybes visiškai sutapo ir su objektyviais bylos įrodymais – Specialisto išvada, iš kurios matyti, kad T. V. nustatyti sužalojimai: durtinė – pjautinė akla žaizda kairėje šlaunyje, padaryta vieno smūgio duriančiai – pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, pasekoje aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-09-11.; T. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimas T. V. padarytas pašalinės jėgos poveikyje; sužalojimas T. V. galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; T. V. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 177). Iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo T. V. bei kaltinamosios L. Ž. parodymų matyti, kad įvykio dieną jie namuose buvo dviese, daugiau jokių pašalinių asmenų jų namuose nebuvo, kaip minėta, greitąją medicinos pagalbą kvietėsi pats sužalotas nukentėjusysis T. V.. Nors vėliau nukentėjusysis T. V. savo poziciją pakeitė: ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atsisako duoti parodymus prieš savo šeimos narę L. Ž. (1 t., b. l. 92-94, 2 t., b. l. 107), o teisme nurodė, kad apie 2020 m. įvykį beveik nieko neprisimena, nes buvo girtas, greičiausiai susižalojo pats, kad pareigūnai išvežtų L. bei derindamasis prie kaltinamosios L. Ž. nurodytų aplinkybių parodė, kad dūrė į koją sau pats, tačiau jokių detalesnių aplinkybių paaiškinti negalėjo nurodydamas, kad nieko neatsimena, nematė, nes buvo neblaivus. Teismas tokius nukentėjusiojo parodymus, kad jis pats peiliu sau persidūrė koją laiko neįtikinamus, nelogiškus, prieštaraujančius pirmiau aptartų įrodymų visumai, objektyviems bylos įrodymams bei vertina tik kaip siekį padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo šeimos narei su kuria šiuo metu toliau kartu gyvena ir veda bendrą ūkį – L. Ž.. Pažymėtina, kad ne tik T. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos, kaip aptarta pirmiau, patvirtina visi pirminiai fiksuoti duomenys, objektyvūs bylos įrodymai – Specialisto išvada ir kt., tačiau ir vėliau T. V. ne kartą yra nurodęs, kad L. Ž. jam dūrė į koją peiliu: 2024 m. gegužės 26 d. apklausoje parodė, kad: „<...sugyventinė man jau buvo peiliu sužalojusi man koją, tą kartą aš kreipiausi į policiją...>“ (2 t., b. l. 117-118); Panevėžio apygardos teisme 2024 m. lapkričio 4 d. teisiamajame posėdyje (bylos Nr. 1-79-491/2024 nagrinėjimo metu), išaiškinus nukentėjusiajam T. V. teisę atsisakyti duoti parodymus apie savo artimus giminaičius ir šeimos narius, įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, T. V. parodė, kad: „<...gavau peiliu į koją ...>, ...ji man stovinčiam įdūrė, net rando nesimato, tada dvi siūles ligonėn uždėjo. L. man įdūrė, bet specialiai to nedarė. Aš sau pats neįdūriau, ...ji netyčia man įdūrė. Nepasakojau, ..., nes nenorėjau, kad ji sėstų (2 t., b. l. 178-179). Minėto teismo posėdžio metu kaltinamoji L. Ž. taip pat nurodė, kad: „...< aš specialiai T. nebedžiau. Kiek atsimenu, juokų formoje pasistumdėm, išėjau į kiemą parukyti, grįždama gal ir brukštelėjau jam>“.

41. Taigi, vadovaudamasis pirmiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jos kaltė įrodyta.

VI. Bausmės skyrimo motyvai

42. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

43. Kaltinamosios L. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

44. Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir kt. Kaltinamoji L. Ž. padarė du nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamus nusikaltimus žmogaus sveikatai, nežymiais sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui sugyventiniui T. V., veikos smurtinės, tyčinės, baigtos. Kaltinamoji iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo buvo neteista, bausta administracine tvarka, psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruota. Kaltinamoji nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Šiuo metu ji atlikinėja Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam T. V.) paskirtą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, su paskirtais įpareigojimais ir draudimais, duomenų, kad kaltinamoji L. Ž. netinkamai vykdytų laisvės apribojimo bausmę, nėra. Kaltinamoji kaltės nepripažino, dėl savo elgesio nesigailėjo. Vertintina ir tai, kad ji susitaikė ir šiuo metu toliau gyvena su nukentėjusiuoju T. V., pastarasis kaltinamajai neturi jokių pretenzijų ir siekia, kad ji nebūtų baudžiama. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai L. Ž. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytas bausmes – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant ilgesnius nei šios bausmės minimalūs dydžiai bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui: bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei nesilankyti vietose, kuriose vartojamas alkoholis, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

45. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

46. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į kaltinamajai L. Ž. paskirtą bausmę įskaityti laikotarpius, išbūtus laikinajame sulaikyme (nuo 2020-09-11 iki 2020-09-13 (dvi paros), nuo 2024-10-03 iki 2024-10-04 (1 para).

47. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrintina su Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. Ž. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, šios bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei lankytis vietose, kuriose vartojamas alkoholis, įpareigojant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir juo įskaityti laikotarpiai.

VII. Kiti bylos klausimai

48. Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

49. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais – paliktini saugoti prie bylos; džinsai, 2020-12-21 nutarimu priduoti tolesniam saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpą, kvitas B, serija BBB Nr. 0008182 – grąžintini T. V.; trys peiliai, kurie 2020-10-30 nutarimu priduoti tolesniam saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpą, kvitas B, serija BBB Nr. 0007951 – grąžintini T. V.; trys biologinės pėdsako nuoplovos, 2020-10-30 nutarimu priduotos tolesniam saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpą, kvitas B, serija BBB Nr. 0007950 – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. Ž. pripažinti kalta padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. spalio 3 d. veika) – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei nesilankyti vietose, kuriose vartojamas alkoholis, taip pat dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 11 d. veika) laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei nesilankyti vietose, kuriose vartojamas alkoholis, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir L. Ž. paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei nesilankyti vietose, kuriose vartojamas alkoholis, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į kaltinamajai L. Ž. paskirtą subendrintą bausmę įskaityti laikotarpius, išbūtus laikinajame sulaikyme (nuo 2020-09-11 iki 2020-09-13 (dvi paras), nuo 2024-10-03 iki 2024-10-04 (1 parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrintina su Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir L. Ž. paskirti galutinę subendrinta bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, šios bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei lankytis vietose, kuriose vartojamas alkoholis, įpareigojant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atlikta pagal Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir juo įskaitytus laikotarpius.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos; džinsus, 2020-12-21 nutarimu priduotus tolesniam saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpą, kvitas B, serija BBB Nr. 0008182 – grąžinti T. V.; trys peilius, kurie 2020-10-30 nutarimu priduoti tolesniam saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpą, kvitas B, serija BBB Nr. 0007951 – grąžinti T. V.; trys biologines pėdsako nuoplovas, 2020-10-30 nutarimu priduotas tolesniam saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpą, kvitas B, serija BBB Nr. 0007950 – sunaikintini.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Iveta Bartkevičienė