Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio pradėjimo ją vykdyti dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš D. P., kaip uždraustos veikos rezultatas, konfiskuoti 120 eurų.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruoti policijos įstaigoje nuspręsta palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. S., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo D. P. kaltė ir padaryto nusikaltimo kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl paskirtos bausmės

5. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, tačiau apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. P., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

7. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog D. P. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Skirdamas bausmę D. P., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, kuri apibūdinama itin neigiamai. D. P. teistas šešiolika kartų, tarp jų ir už analogiško pobūdžio bei smurtinius nusikaltimus. Baustas administracine tvarka. Duomenų, kad nuteistasis dirbtų nėra. Pastebėtina, kad dabartinis nusikaltimas padarytas praėjus vos keturiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo nusikalstama veika buvo padaryta ne atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemta jau pakankamai susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų. Nuteistasis ir toliau nepaiso teisės normų reikalavimų, renkasi teisei priešingą elgesį, jis nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, ilgalaikių išvadų nedaro. D. P. apeliaciniame skunde akcentuoja jo besikeičiantį gyvenimą, aplinkybę, kad su drauge augina bendrą trejų metų vaiką, tačiau draugės ir mažamečio vaiko turėjimas jo nesulaikė tiek ir nuo aptariamo nusikaltimo, tiek ir nuo nusikaltimo, už kurį nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, įvykdymo. Tad apeliacinio skundo teiginiai apie besikeičiantį gyvenimo būdą laikytini deklaratyviais, išreikštais tik siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.

8. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išadai, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis. Teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl laikyti nuteistajam D. P. paskirtą bausmę aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra jokio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmė yra paties nusikaltimą padariusio asmens netinkamų veiksmų rezultatas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už jam kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Paskirtos bausmės sukeliami nepatogumai ir sunkumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus kaltininkas ateityje nedarytų naujų nusikaltimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių sunkumų. Tad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą bausmę. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą taip pat nėra pagrindo, kadangi nuteistasis sistemingai vykdo nusikalstamas veikas, išvadų iš teistumų nedaro, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

9. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą (154,17 Eur) išieškoti iš nuteistojo.

10. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju nuteistajam gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). D. P. buvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Jis niekur nedirba, neturi jokio turto. Tad jo finansinė padėtis nėra gera. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo D. P. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo D. P. netenkinti.