- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- A2.6.-5191-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09587-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- S. T.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. T., jo atstovui advokatui V. Rakauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
S. T., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiamam administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. 2015-07-04, apie 8.50 val., Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,68 ‰ (įvertinus galimą paklaidą) girtumas, t.y. vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste-KET) 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
S. T. teismo posėdyje parodė, kad pripažįsta pažeidimo padarymo faktą, nors ir turi abejonių dėl alkotesterio parodymų tikrumo, kadangi protokole nurodytas neblaivumas buvo nustatytas jam tik iš trečio karto, pirmą kartą alkotesteris rodė nulį, kitą kartą nurodė, kad įvyko klaida, trečią – 1,7 promilių. Tris kartus iš eilės tikrino. Neneigia, kad išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus: gėrė vyną ir alų iki 2 val. nakties, tačiau 2015-07-04 iš ryto jautėsi gerai, jam reikėjo važiuoti į darbą, todėl važiavo. Matė automobilius stabdančius pareigūnus, buvo tikras, kad alkoholio vartojimo pasekmių nebus, kad yra blaivus. Greičiausiai buvo alkoholio kvapas, nes pareigūnams neužteko pirmo patikrinimo. Pareigūnai alkotesterio antgalių nekeitė. Klausinėjo, kada jis vartojo paskutinį kartą, pasakė, kad antrą valandą nakties nuėjo miegoti. Vairavimo stažas virš 30 metų, rimtų KET pažeidimų nėra padaręs, tik prieš 3 metus viršijo greitį, nors vairuoja labai daug. Gailisi dėl padaryto pažeidimo. Prašo bylą nutraukti dėl senaties termino.
Liudytojas E. G., policijos pareigūnas, parodė, kad įvykio datos neatsimena. Kai buvo sustabdytas vairuotojas, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Vairuotojo blaivumui patikrinti buvo panaudotas alkotesteris. Kiek atsimena, buvo konstatuotas vidutinis girtumo laipsnis. Vairuotojas alkoholio vartojimo ir girtumo fakto neginčijo, pasirašė kvitą. Kiekvienas alkotesterio panaudojimo faktas fiksuojamas prietaiso atmintyje ir registracijos žurnale. Negalėjo būti situacijos, kokią dėsto vairuotojas, kad alkotesteris buvo naudojamas tris kartus ir vieną iš jų rezultatas neva buvo nulinis. Kadangi ir nulinis rezultatas būtų buvęs užfiksuotas atskiru kvitu ir registracijos žurnale. Neatsimena, kiek buvo pūtimų, bet papildomi pūtimai būna tik nesuveikus alkotesteriui, o tai reiškia, kad buvo per mažai ar silpnai įpūsta. Kita vertus jautėsi toks stiprus alkoholio kvapas, kad rezultatas niekaip negalėjo būti nulinis.
Motyvuojamoji dalis
Be S. T. ir liudytojo E. G. paaiškinimų, jo įvykdyto teisės pažeidimo faktą įrodo:
administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R 473859 (b.l.1);rašytinis S. T. paaiškinimas surašius jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame jis nurodė, kad „gailisi“ (b.l. 1);policijos pareigūno E. G. 2015-07-04 tarnybinis pranešimas, kad 2015-07-04 apie 8.50 val. planinio patikrinimo metu Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, buvo sustabdytas automobilis Honda Accord (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. T.. Vairuotojas pateikė reikiamus dokumentus, bendravimo metu jautėsi iš jo burnos sklindantis alkoholio kvapas, dėl ko buvo naudojamas alkotesteris ir matuokliu buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas. Vairuotojas aiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo vakar - išgėrė du butelius alaus, šiandien reikėjo į darbą, su pažeidimus jis sutiko, surašytame protokole nurodė, kad gailisi dėl pažeidimo. Automobilis buvo perduotas jo draugui V. D. (b.l. 3); pranešimas apie vairuotojo nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo (b.l.6);alkotesterio parodymai, iš kurių matyti, kad 2015-07-04 8.50 val. val. alkotesteriu ALCOTEST 7510 Nr. ARFM-0205, S. T. nustatytas 1,71 ‰ girtumas bei alkotesterio patikros sertifikatas Nr.0172460, iš kurio matyti, kad alkotesteris yra tinkamas naudoti iki 2015-12-14, alkotesterio paklaida ±1,7 % (b.l.4-5);
Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad S. T. 2015-07-04 vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p.
S. T. veika kvalifikuojama teismo pagal ATPK 126 str. 4 d., nes vidutinis girtumas skaičiuojamas nuo 1,51 ‰.
Vairuotojas S.T. neginčija pažeidimo fakto, tačiau nurodo, kad girtumas 1,71 promilių buvo nustatytas alkotesteriu tik iš trečio bandymo, nes pirmas kartas promilių nenurodė, antras kartas parodė, kad įvyko klaida, o trečiu kartu buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas. Taip pat jis nurodo, kad nebuvo keičiamas alkotesterio antgalis.
Vertindamas įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ir esant tokiom aplinkybėm, kad tik iš trečio karto alkotesteriu buvo užfiksuotas S. T. girtumas, tai nepaneigia rezultatų tikrumo, kadangi, kaip jis pats nurodo, alkotesteris du kartus nesuveikė, kas atsitinka, jei pučiama yra per trumpai ar neintensyviai. Vairuotojas pastebi, kad jam, pučiant į alkotesterį tris kartus nebuvo pakeistas antgalis, tačiau šiuo atveju pūtė į alkotesterį tik jis vienas ir tai, kad antgalis nebuvo keičiamas, nelėmė, kad alkoholio garai galėjo būti likę nuo kito asmens pūtimo.
Teismas pažymi, kad vairuotojas S.T. neginčijo alkotesterio naudojimo rezultatų, pasirašė alkotesterio naudojimo kvite (b.l.5), neginčijo, kad vakare vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo tarpu pareigūnas E. G. nurodo, kad iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas (b.l. 3).
Pažeidimas padarytas 2015-07-04 d. LR ATPK 35 str. 1 d. numato, kad nuobauda skiriama per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Tačiau LR ATPK 35 str. 5 d. inter alia numato, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Už šį pažeidimą E. G. buvo nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-13 d. nutarimu, t.y. nepažeidžiant 6 mėnesių nuobaudos skyrimo termino. 2015-11-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikintas, šešių mėnesių terminas buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo 2015-11-13. 2016-02-01 d. naujai pirmos instancijos priimtas nutarimas E. G. atžvilgiu vėl buvo panaikintas apeliacinės instancijos 2016-03-09 d. nutartimi ir nuobaudos skyrimo terminas pagal LR ATPK 35 str. 5 d. nuostatas vėl pradedamas skaičiuoti iš naujo. E. G. ir jos atstovo prašymas taikyti nuobaudos skyrimo senatį nepagrįstas, nes 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas nėra suėjęs, skaičiuojant jį nuo bet kurio iš abiejų apeliacinės instancijos sprendimų.
S. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, kurį įstatymų leidėjas vertina kaip šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Lengvina S. T. atsakomybę tai, kad pripažino pažeidimą, gailisi dėl jo (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Už vairavimą neblaiviam atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus atsakomybėn traukiamas nebuvo. Nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu jokių galiojančių nuobaudų neturėjo.
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.
Nors S. T. ir jo atstovas prašė netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau teismas nenustatė išskirtinių, vertintinų kaip ypatingai pažeidėjo atsakomybę švelninančių, aplinkybių, leidžiančių jo atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas. Nurodyti būsimi nepatogumai darbe, teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis nepripažįstami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-745/2008, N575-1703/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 126 str. 4 d., 287 str. 1 d. 1 p., 313 str., teisėjas
NUTARĖ:
S. T. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
Išaiškinti, kad specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nutarimo priėmimo dienos, o bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001.
Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.