Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui M. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo byloje priėmimo bei įpareigoti atsakovą išsikelti su visais savo asmeniniais daiktais iš gyvenamųjų patalpų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

11. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis 2 dalis).

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

13. Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui, kurį sudaro trys reikalavimai: 1) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo; 2) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 3) dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl pirmojo reikalavimo, nuo kitų dviejų savarankiškų reikalavimų nėra atleista, taip pat ji nėra atleista nuo žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

15. Ieškovė ginčija skundžiamą nutartį visų pirma teigdama, kad reikalavimas sumokėti atskirą žyminį mokestį už kiekvieną ieškinio reikalavimą yra perteklinis, nes ieškinio reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir vieno reikalavimo tenkinimas be kito reikalavimo nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais ieškovės argumentais.

16. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Tuo tarpu už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017).

17. Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovė tiek reikalavimą dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tiek reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo ieškinyje grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – atsakovas galbūt vartoja prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą nepilnametės dukros akivaizdoje, kas neigiamai veikia vaiko sveikatą; atsakovas niekur nedirba, nebando įsidarbinti ir materialiai neprisideda prie išlaikymo; atsakovas turi nuosavą butą Šilutės r. Reikalavimas dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu iškeldinti atsakovą – tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje su jų nepilnamete dukra, todėl netenkinus ieškinio reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo, reikalavimo tenkinimas dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove iš esmės netektų prasmės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo, todėl už jį atskiras žyminis mokestis neturi būti mokamas.

18. Taip pat ieškovės vertinimu, jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėtų būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu, nes jos prašymas turėtų būti laikomas prašymu dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

19. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Nors CPK 80 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išlyga dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (CK 3.65 straipsnis) paprastai taikoma santuokos nutraukimo bylose, tačiau CK 3.65 straipsnis yra speciali norma civilinėse bylose sprendžiant tokius socialiai reikšmingus klausimus kaip išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams, tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir pan. Šių laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo tikslas, be kita ko, yra maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko teises, jo turtinius ir neturtinius interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė turi primokėti žyminį mokestį už jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis 2 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis buvo priimta 2018 m. rugsėjo 27 d. (nors pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų civilinėje byloje Nr. 2-4748-635/2018, bylą nagrinėjančios teisėjos nepasirašyta nutartis buvo įkelta dar 2018 m. rugsėjo 25 d., kurioje nurodyta data – 2019 m. rugsėjo 25 d.), kuria ieškovei pirmosios instancijos teismas nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 3 d, pašalinti ieškinio trūkumus. Taigi, net ir laikant, kad skundžiamos nutarties kopija ieškovei buvo įteikta nutarties priėmimo dieną, pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs aiškiai per trumpą ir pažeidžiantį CPK 115 straipsnio 2 dalį šešių dienų terminą.

21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovei 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 3 d, pašalinti ieškinio trūkumus – primokėti trūkstamą žyminį mokestį, todėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovės M. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.