- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- 2-34-476/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00988-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- O. M.
- Advokatai
- Donatas Daunys, Arūnas Justeikas
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.
2021 m. balandžio 29 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui O. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė:
1. Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 210, tarp O. M. ir I. M. dėl abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti „M.“ pavardę, o atsakovui- „M.“ pavardę.
2. Butą/patalpą – Butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Raseiniai pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Šalies argumentai
3.1.1. Pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
3.1.2. Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,0026 ha, vietovės pavadinimas – (duomenys neskelbtini) (objektui adresas nesuteiktas), esantį (duomenys neskelbtini);
3.1.3. Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,0807 ha, vietovės pavadinimas – (duomenys neskelbtini) (objektui adresas nesuteiktas), esantį (duomenys neskelbtini).
Viso turto už 70000,00 eurų.
4. O. M. asmenine nuosavybe pripažinti šį turtą:
4.1. Butą/patalpą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vytauto (duomenys neskelbtini);
4.2. Automobilį KIA SORENTO, v/n (duomenys neskelbtini)
Viso turto už – 30000,00 Eur.
5. Atsakovui iš ieškovės priteisti 30000,00 eurų kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.
6. Priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė I. M. nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 210. Gyvenant santuokoje gimė du vaikai, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Jie kartu negyvena ir bendro ūkio neveda daugiau kaip dvejus metus. Savo šeimą laiko iširusia dėl abiejų kaltės. Abu yra veiksnūs, darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, todėl išlaikymo vienam iš kito priteisti neprašė. Gyvendami santuokoje įgijo šį nekilnojamąjį turtą: butą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), - 25000,00 eurų vertės; gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)ir du žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini)– 0,0026 ha ir (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,0807. Bendra pastato ir žemės sklypų vertė – 70000,00 eurų; automobilį KIA SORENTO, v/n (duomenys neskelbtini) – 5000,00 eurų. Viso santuokoje įgyto turto vidutinė rinkos vertė yra 100000,00 eurų. Santuokoje įgytą turtą I. M. prašė padalinti taip: jai asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą ir žemės sklypus, kurių bendra vertė 70000,00 eurų. O. M. asmenine nuosavybe pripažinti butą, kurio vertė 25000,00 eurų ir automobilį KIA SORENTO v/n (duomenys neskelbtini), viso turto už 30000,00 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad jai tenka didesnė turto dalis, prašė iš jos priteisti piniginę kompensaciją 20000,00 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė I. M. prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei papildomai teismui paaiškino, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu grįžęs iš tolimųjų reisų. Raginamas eiti tvarkyti gyvenamąjį namą, atsakydavo, kad nori ilsėtis. Ji viena rūpinosi namo įrengimu, vežė laminuotą dangą ir kartu su vaikais įsirengė gyvenamąjį namą. Dėl šių priežasčių ji nori, kad po santuokos nutraukimo gyvenamasis namas atitektų jai. Prašė santuokos metu įgytą butą pripažinti jų bendra jungtine nuosavybe ir po santuokos nutraukimo paskirti O. M.. Tarp šeimų buvo toks susitarimas, kad jos tėvai iškels vestuves, o atsakovo tėvai pasirūpins gyvenamuoju plotu. Ją nustebino ir įžeidė uošvienės L. M. parodymai posėdžio metu. Ji stengėsi, rūpinosi šeima ir sulaukė nepelnytų apkalbų. Ji rado asmenį, kuris suteiks jai paskolą, kad ji galėtų O. M. sumokėti piniginę kompensaciją – 20000,00 eurų už jai tenkančią didesnę turto dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas O. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su atsakove santuokoje gyveno nuo 1996 m., užaugino du vaikus, kurie dabar yra pilnamečiai. Jokių barnių ir nesantaikų šeimoje nebuvo. Tai matyti ir iš ieškinio, nes ieškovė jame nenurodė nei vieno motyvo santuokai nutraukti, santuokos nutraukimo reikalauja nemotyvuotai, vien jos pačios noru. Paskutiniu laiku jis dirba Europoje tolimųjų reisų vairuotoju, mėnesį dirba, nebūna namuose, dvi savaites atostogauja ir taip toliau. Gali būti, kad toks jo darbas grafikas atšaldė ieškovės jausmus jam. Jis nutraukti santuoką sutinka, nes galvoja, kad per prievartą mielas nebus. Su visais ieškovės reikalavimais, išdėstytais ieškinyje, jis sutinka, išskyrus reikalavimus dėl įgyto turto padalinimo. Sukūrus šeimą, neturėjo kur gyventi, todėl 1998-11-06 jo tėvai jam notarine sutartimi padovanojo 20000,00 litų dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini) pirkimui ir remontui. Už dovanotus pinigus butas buvo įsigytas, jame ir dabar gyvena ieškovė su vaikais. Dovanotas turtas nutraukiant santuoką nėra dalijamas, jis oficialiai priklauso jam ir iš dalintino turto turėtų būti pašalintas t.y. 25000,00 eurų vertės turtas. Jokiu būdu jam vienam padovanotas butas negali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pradedant bylinėjimąsi jis sutiko, kad butas su visais jame esančiais baldais ir buitinės technikos prietaisais būtų paliktas ieškovei, kad ji turėtų kur gyventi. Jis sutinka, kad ieškovei būtų paliktas ir automobilis KIA SORENTO, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5000,00 eurų. Matydamas, kad ieškovė nori jam priteisti ir taip jau priklausantį butą, o pati persikelti į jo ir skolintomis lėšomis pastatytą namą (duomenys neskelbtini), jis savo nuomonę pakeitė. Ieškovės veiksmuose jis mato tik kerštą ir norą palikti jį be nieko. Keistai atrodo, kad skyrybų iniciatorius, negalintis pilnai sumokėti žyminį mokestį kreipiantis į teismą, siūlo teismui priteisti jam 30000,00 eurų kompensaciją. Tokių pinigų ieškovė neturi ir niekada neturės, todėl, paklausius jos, jis tikrai liktų be nieko. Tačiau palikus jo nuosavybėn namą ir turtą natūroje negalint padalinti idealiomis dalimis, jis turėtų galimybę ieškovei sumokėti panašaus dydžio kompensaciją iš karto. Be to, namo su žeme (duomenys neskelbtini), vertė nepagrįstai išdidinta. Ieškovė nurodo, kad jis vertas 70000,00 eurų, o jo turimi dokumentai rodo, kad vidutinė rinkos kaina tik 26500,00 eurų, o 68100 eurų yra atkuriamoji vertė. Jokių kompensacijų nei ieškovė jam, nei jis ieškovei neprivalo mokėti. Mano, kad toks padalinimas yra visiškai pagrįstas, teisingas ir proporcingas. Jis visą laiką dirbo ir dirba, gavo neblogą atlyginimą, kuriuo prisidėjo prie šeimos gerovės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu O. M. paaiškino, kad ieškovės nurodytose aplinkybėse yra daug melo. Jis visą laiką dirbo ir išlaikė šeimą. Sudarius santuoką, jie neturėjo kur gyventi. Jo tėvai notarine sutartimi padovanojo jam 20000,00 litų butui įsigyti. Jis su šeima šiame bute gyveno. Šis butas yra jo asmeninė nuosavybė ir negali būti dalintino turto balanse. Permąstęs susiklosčiusią situaciją, sutiktų I. M. palikti gyvenamąjį namą ir automobilį, jei ji jam pamokėtų 30000,00 eurų kompensaciją. Arba siūlo kitą variantą – tegul jam lieka gyvenamasis namas, o jis I. M. sumoka piniginę kompensaciją. Dėl ieškovės nurodyto jo girtavimo paaiškino, kad visą mėnesį dirba vairuotoju, todėl grįžęs dviejų savaičių atostogoms nori atsipalaiduoti. Jis nusiperka alaus ir išgeria, bet tikrai neturi jokių priklausomybių.
Liudytoja L. M. parodė, kad kai vaikai susituokė, buvo jauni ir nieko neturėjo. Jos tėvai iškėlė vestuves, bet jie prisidėjo taip pat, nes nupirko šaldytuvą, vestuvėms degtinę, sumokėjo muzikantams. Iš pradžių vaikai gyveno pas juos, po to išsinuomavo butą. Gimė vaikas, jiems pasidarė per sunku, todėl vėl grįžo gyventi pas juos. Jie kaip išgalėjo, taip jiems padėjo. Po to jie vėl nusprendė išeiti, susirado butą. Ji su vyru apžiūrėjo butą. Jiems nelabai patiko, kad butas prie pagrindinės gatvės, o viduje labai apleistas. O. ir I. pinigų butui pirkti neturėjo. Tada jie nusprendė savo sūnui O. padovanoti pinigus butui įsigyti. Jie padovanojo 4 tūkstančius dolerių. Dolerio kursas tuo metu buvo 1:5, kas atitiktų 20000,00 litų. Šių pinigų dovanojimo sutartį jie įformino notarine tvarka. Sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad pinigai skirti butui įsigyti. I. tėvai prie šio buto pirkimo neprisidėjo. Po to reikėjo remontuoti butą, pirkti baldus. Jie padėjo, vėl davė pinigus, bet rašytinių sutarčių nesudarinėjo. Vaikai įsikūrė bute ir jame gyveno. Vėliau O. užsiėmė kompiuteriniais žaidimais. Verslui vykdyti reikėjo patalpų. O. nusipirko seną medinį apleistą namą. Ir vėl prasidėjo remontai ir naujos išlaidos. Jie davė pinigų įvairiems remonto darbams atlikti. Pinigų davė ir O. močiutė. Ji pardavė turėtą žemės sklypą ir gautus pinigus padalino į dvi dalis, nes jų šeimoje buvo du sūnūs. Pinigai buvo paduoti I. I. gavo apie 7-10 tūkstančių litų. Kai prieš bylą O. apie tai užsiminė, jis teigė, kad I. jam apie tai nepasakojo. Kur ji išleido tuos gautus pinigus, ji nežino. Sūnus O. pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, todėl šeimos finansinė padėtis pagerėjo. Visi pinigai buvo skirti šeimai. Visi jų šeimos pinigai atiduoti O. šeimai. Juk jie galėjo investuoti į savo gerbuvį.
Liudytoja V. J. parodė, kad kai vaikai ruošėsi tuoktis, jie su O. tėvais susitarė, kad jie pakels vestuves, o M. nupirks butą. Butas buvo perkamas šeimai. Ji yra davusi 1000 dolerių. Kas atsitiko dukters šeimoje ir dėl kokių priežasčių jie skiriasi, ji nežino. Su O. bendravo draugiškai, nesipyko. Šeimai padėdavo kaime užaugintais produktais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė I. M. ir O. M. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 210. Atsakovo O. M. vardu įregistruota nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus: butas su rūsiu, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis Vytauto (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priklausiniai, esantis (duomenys neskelbtini)bei du žemės sklypai UN (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų šalių kaltės
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Pažymėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikšdama ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, nurodė, santuokoje gyventi negali, o teismo skirtas susitaikymo terminas tarp jų kilusių problemų neišsprendė. Atsakovas nurodė, kad ieškovė susirado kitą gyvenimo draugą, gyvena kartu su juo ir yra kalta dėl santuokos iširimo. Byloje ieškovės kaltę patvirtinančių įrodymų nepateikta, todėl teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina (CK 3.61 straipsnis ).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašė nutraukus santuoką palikti jai santuokos metu turėtą pavardę M., atsakovui palikti M. pavardę. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo paliktinos santuokos metu turėtos pavardės.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip nutraukus santuoką bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines teises; dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis); sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio l dalis reglamentuoja, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. CK 3.89 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. CK 3.89 str. 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažintinas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas.
Atsakovas O. M. į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad 1998-11-06 notarinėje kontoroje buvo sudaryta sutartis, kuri patvirtina, kad jo tėvai V. M. ir L. M. padovanojo sūnui O. M. dvidešimt tūkstančių litų dviejų kambarių butui Raseinių m. (duomenys neskelbtini) nusipirkti ir jo remontui. Šioje sutartyje nebuvo nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Ieškovė I. M. prašė šį nekilnojamąjį turtą pripažinti jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas tokiam ieškinio reikalavimui prieštaravo, nes butas įsigytas už jam dovanotus pinigus. Teismas vertina tai, kad 1998-11-06 pinigų dovanojimo sutartis buvo tikslinė – butui, esančiam Raseinių m. (duomenys neskelbtini)nusipirkti ir jo remontui. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-02-23 išrašas patvirtina, kad buto pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 1998-11-06 t.y. tą pačią dieną kai buvo paskolinti pinigai. Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie pinigus dovanojo sūnui butui pirkti. Jie galėjo šiuos pinigus investuoti į savo šeimos gerbuvį, bet nusprendė padėti sūnui. Ieškovė I. M. nepaneigė tos aplinkybės kad butas buvo pirktas už uošvių pinigus, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji būtų mokėjusi už šį nekilnojamąjį turtą. Vien tai, kad šeima šiame bute gyveno, neduoda pagrindo šio turto pripažinti bendra jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai šis nekilnojamasis turtas pripažintinas asmenine atsakovo O. M. nuosavybe ir nutraukiant šalių santuoką, tarp sutuoktinių nedalinamas. Gyvendami santuokoje ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini)gatvėje įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir du žemės sklypus. Šio nekilnojamojo turto statusas – bendroji jungtinė nuosavybė. Šis turtas tarp sutuoktinių dalintinas lygiomis dalimis po ½. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui O. M. asmeninės nuosavybės teise pripažintinas butas, todėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise paskirtinas gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, o atsakovui priteistina pinigine kompensacija. Automobilis priteistinas ieškovei, o atsakovui piniginė kompensacija, nes automobilis registruotas I. M. vardu ir ji šiuo automobiliu naudojosi. Šią išvadą patvirtina tai, kad atsakovas O. M. didžiąją laiko dalį praleidžia užsienyje kaip tolimųjų reisų vairuotojas. UAB korporacija „M.“ atliko 1A1m gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) Raseinių m. kv., bendras plotas 0,0807 ha), esantys (duomenys neskelbtini) mieste vertinimą ir nurodė, kad turto pardavimo kaina turto apžiūros dieną (2021-03-19) yra šešiasdešimt vienas tūkstantis (61000,00) eurų. Atsakovas pateikto įvertinimo neginčijo, neprašė leisti jam atlikti naują vertinimą. Dėl šių priežasčių yra pagrindas manyti, kad specialistų pateiktas vertinimas atitinka nekilnojamojo turto rinkoje esančias kainas ir šio vertinimo pagrindu galima skaičiuoti dalijamo turto vertę.
Dėl kreditorinių prievolių padalijimo
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013).
Tinkamas sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių kvalifikavimas yra reikšmingas vertinant tiek sutuoktinių santykius su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių prievolinius santykius. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių.
Ieškovė nurodė, kad finansinių įsipareigojimų bankams neturi. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovas, todėl sutuoktinių prievolių klausimas nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 600,00 Eur žyminio mokesčio, o likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo, 150,00 eurų už nekilnojamojo turto vertinimą ir 1000,00 eurų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas sumokėjo 500,00 eurų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui dalintinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys sudarytas iš dviejų reikalavimų, patenkintas tik vienas reikalavimas t.y. 50 procentų. Atsakovas turėtų sumokėti ieškovei (300+75+500= 875), o ieškovė atsakovui 250,00 eurų. Vadovaujantis protingumo kriterijais padaroma užskaita ir iš atsakovo priteistina 625,00 eurai. Pagal bendrą patikslintą ieškinio sumą ieškovė turėjo sumokėti 900,00 eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos – 2000 eurų, viso 2900 eurų žyminio mokesčio už turto padalijimą ir 100,00 eurų už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Viso žyminio mokesčio reikėjo sumokėti 3000,00 eurų. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 600,00 eurų žyminio mokesčio. Likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis po 1200,00 eurų priteistina iš ieškovės ir atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 210, tarp O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. M. palikti santuokos sudarymo turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui O. M.– (duomenys neskelbtini).
Pripažinti asmenine O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe šį nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 1998 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei I. M. gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)0,0026 ha, žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)0,0807 ha, esantį (duomenys neskelbtini) bendros 61000,00 eurų vertės ir automobilį KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000,00 eurų vertės.
Atsakovui O. M. priteisti iš I. M. 33000,00 eurų piniginę kompensaciją.
Priteisti iš atsakovo O. M. ieškovės I. M. naudai 625,00 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo O. M. valstybės naudai 1200,00 eurų žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos pasirinktą sąskaitą.
Priteisti iš ieškovės I. M. valstybės naudai 1200,00 eurų žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos pasirinktą sąskaitą.
Ieškinį likusioje dalyje atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.
Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.