- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-547-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00988-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- O. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės I. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-476/2021 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui O. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (data neskelbtina) (rajono) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp O. M. ir I. M. dėl abiejų kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti „M.“ pavardę, o atsakovui - „M.“ pavardę; 2) butą/patalpą – Butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 3) santuokoje įgytą turtą padalinti sekančia tvarka, I. M. asmenine nuosavybe pripažįstant šį turtą: 3.1.) pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (adresu: duomenys neskelbtini); 3.2.) žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,0026 ha, vietovės pavadinimas – (duomenys neskelbtini) (objektui adresas nesuteiktas), esantį (duomenys neskelbtini); 3.3.) žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,0807 ha, vietovės pavadinimas – (duomenys neskelbtini) (objektui adresas nesuteiktas), esantį (duomenys neskelbtini). Viso turto už 70000 Eur; 4) O. M. asmenine nuosavybe pripažįstant šį turtą: 4.1.) butą/patalpą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4.2.) automobilį KIA SORENTO, v/n (duomenys neskelbtini) Viso turto už – 30000,00 Eur; 5) atsakovui iš ieškovės priteisti 30000 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; 6) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (data neskelbtina) (rajono) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje gimė du vaikai, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Jie kartu negyvena ir bendro ūkio neveda daugiau kaip dvejus metus. Savo šeimą laiko iširusia dėl abiejų kaltės. Abu yra veiksnūs, darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, todėl išlaikymo vienam iš kito priteisti neprašė. Gyvendami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą, kurį ir prašo padalinti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka didesnė turto dalis, prašė iš jos priteisti piniginę kompensaciją 20000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas O. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką ir kitais reikalavimais sutiko, išskyrus reikalavimus dėl įgyto turto padalinimo. Nurodė, jog sukūrus šeimą, neturėjo kur gyventi, todėl 1998-11-06 jo tėvai jam notarine sutartimi padovanojo 20000 litų dviejų kambarių buto (adresu: duomenys neskelbtini) pirkimui ir remontui. Už dovanotus pinigus butas buvo įsigytas, jame ir dabar gyvena ieškovė su vaikais. Dovanotas turtas (25000 Eur vertės) nutraukiant santuoką nėra dalijamas, jis oficialiai priklauso atsakovui ir iš dalintino turto turėtų būti pašalintas. Padovanotas butas negali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pradedant bylinėjimąsi sutiko, kad butas su visais jame esančiais baldais ir buitinės technikos prietaisais būtų paliktas ieškovei, kad ji turėtų kur gyventi. Sutiko, kad ieškovei būtų paliktas ir automobilis KIA SORENTO, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 5000 Eur. Matydamas, kad ieškovė nori priteisti ir taip jau jam priklausantį butą, o pati persikelti į jo ir skolintomis lėšomis pastatytą namą (adresu: duomenys neskelbtini), savo nuomonę pakeitė. Ieškovės veiksmuose mato tik kerštą ir norą palikti jį be nieko. Paaiškino, jog ieškovė neturi pinigų jam sumokėti kompensaciją, tačiau palikus jo nuosavybėn namą ir turtą natūroje, negalint padalinti idealiomis dalimis, jis turėtų galimybę ieškovei sumokėti panašaus dydžio kompensaciją iš karto. Be to, mano, kad namo su žeme (adresu: duomenys neskelbtini), vertė nepagrįstai išdidinta. Nors ieškovė nurodo, kad jis vertas 70000 Eur, jo turimi dokumentai rodo, kad vidutinė rinkos kaina tik 26500 Eur (68100 Eur yra atkuriamoji vertė). Jokių kompensacijų nei ieškovė jam, nei jis ieškovei neprivalo mokėti. Toks padalinimas yra visiškai pagrįstas, teisingas ir proporcingas. Visą laiką dirbo ir dirba, gavo neblogą atlyginimą, kuriuo prisidėjo prie šeimos gerovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, be kita ko, pripažino nekilnojamąjį turtą - butą (adresu: duomenys neskelbtini) atsakovo asmenine nuosavybe; priteisė ieškovei nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, kitus inžinierinius statinius ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendros 61000 Eur vertės bei automobilį KIA SORENTO 5000 Eur vertės, viso turto 66000 Eur vertės. Atsakovui O. M. priteisė iš I. M. 33000 Eur piniginę kompensaciją. Paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Esminiai teismo argumentai:
4.1. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikšdama ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, nurodė, santuokoje gyventi negali, o teismo skirtas susitaikymo terminas tarp jų kilusių problemų neišsprendė. Atsakovas nurodė, kad ieškovė susirado kitą gyvenimo draugą, gyvena kartu su juo ir yra kalta dėl santuokos iširimo. Byloje ieškovės kaltę patvirtinančių įrodymų nepateikta, todėl laikytina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir ji nutrauktina, paliekant po santuokos nutraukimo šalims santuokos metu turėtas pavardes (CK 3.61 straipsnis ).
4.2. Atsakovas O. M. į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad 1998-11-06 notarinėje kontoroje buvo sudaryta sutartis, kuri patvirtina, kad jo tėvai V. M. ir L. M. padovanojo sūnui O. M. dvidešimt tūkstančių litų dviejų kambarių butui (adresu: duomenys neskelbtini) nusipirkti ir jo remontui. Šioje sutartyje nebuvo nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, 1998-11-06 pinigų dovanojimo sutartis buvo tikslinė – butui, esančiam (adresu: duomenys neskelbtini) nusipirkti ir jo remontui, ieškovė I. M. nepaneigė tos aplinkybės kad butas buvo pirktas už uošvių pinigus, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji būtų mokėjusi už šį nekilnojamąjį turtą, todėl nėra pagrindo šio turto pripažinti bendra jungtine nuosavybe ir jis pripažintinas asmenine atsakovo O. M. nuosavybe ir nutraukiant šalių santuoką, tarp sutuoktinių nedalintinas.
4.3. Gyvendami santuokoje ieškovė ir atsakovas (adresu: duomenys neskelbtini) gatvėje įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir du žemės sklypus. Šio nekilnojamojo turto statusas – bendroji jungtinė nuosavybė ir tarp sutuoktinių dalintinas lygiomis dalimis po ½. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui O. M. asmeninės nuosavybės teise pripažintinas butas, todėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise paskirtinas gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, o atsakovui priteistina piniginė kompensacija. Automobilis priteistinas ieškovei, o atsakovui piniginė kompensacija, nes automobilis registruotas I. M. vardu ir ji šiuo automobiliu naudojosi. Nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su inžinieriniais statiniais ir žemės sklypu, esančių (mieste) 2021-03-19 dienai vertė yra 61000 Eur. Atsakovas pateikto įvertinimo neginčijo, neprašė leisti jam atlikti naują vertinimą. Dėl šių priežasčių yra pagrindas manyti, kad specialistų pateiktas vertinimas atitinka nekilnojamojo turto rinkoje esančias kainas ir šio vertinimo pagrindu galima skaičiuoti dalijamo turto vertę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė I. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį, kuria nekilnojamas turtas – butas, adresu: (duomenys neskelbtini) pripažintas asmenine atsakovo O. M. nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalintinas, panaikinti. Priimti šioje dalyje naują sprendimą - pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą, adresu: (duomenys neskelbtini) (25000 Eur vertės) bendrąja jungtine nuosavybe, jį priteisti atsakovui, o ieškovei 20500 Eur kompensaciją ir visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Tiek apeliantė, tiek atsakovas, tiek liudytoja L. M. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad turtas, tai yra ginčo butas buvo įsigytas tikslingai, tai yra sutuoktinio ir sutuoktinės bendram gyvenimui, kadangi iki šio turto įsigijimo šalys neturėjo savo bendro ar asmeninio turto, kuriame galėtų gyventi jų šeima. Buto pirkimo kaina buvo sulygta 30 695 Lt. Pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad pirkimo dieną buvo sumokėta 20 000 Lt, tačiau tai neįrodo, kad sandorio suma ir buvo minėta suma, juo labiau teismo posėdžio metu liudytojų buvo patvirtinta, kad prie buto pirkimo prisidėjo tiek ieškovės, tiek atsakovo močiutės duodamos dar po vieną tūkstantį dolerių buto įsigijimui, kas teismo metu nebuvo paneigta, netgi tiems faktams nebuvo prieštarauta.
5.2. Teismas nevertindamas argumentų, kad tikslinė paskola buvo suteikta ne tik buto įsigijimui, o ir remontui, nevertindamas bei nesiekdamas nustatyti tikrosios buto įsigijimo kainos, taip pat nepasisakydamas dėl kitų artimųjų tiek iš ieškovės tiek iš atsakovo teismo metu patvirtintų faktų, kad buvo dovanoti pinigai šio buto įsigijimui, taip pat netikrindamas ar buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia įgyti šį butą asmeninės nuosavybės teise (priešingai pats atsakovas nurodė, kad šis turtas buvo įsigytas bendriems šeimos poreikiams tenkinti), priėmė neteisingą sprendimą, kuris prieštarauja tiek įstatyminėms nuostatoms, reglamentuojančioms tokio turto pripažinimą asmenine nuosavybe, tiek teismo suformuotai praktikai analogiškose bylose.
6. Atsiliepimas į ieškovės I. M. apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo nutraukta tarp šalių santuoka ir išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, dalyje dėl padalinto nekilnojamojo turto - buto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – buto, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) tarp šalių padalinimo, pripažindamas jį ne bendrąja sutuoktinių nuosavybe, o asmenine atsakovo O. M. nuosavybe.
Dėl bylos esmės.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu santuoką sudarė (data neskelbtina) (rajono) Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalis santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. 1998-11-06 notarinėje kontoroje buvo sudaryta sutartis, kuri patvirtina, kad atsakovo tėvai V. M. ir L. M. padovanojo sūnui O. M. 20000 Lt dviejų kambarių butui (adresu: duomenys neskelbtini) nusipirkti ir jo remontui. Šioje sutartyje nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Ieškovė I. M. prašė šį nekilnojamąjį turtą pripažinti jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas tokiam ieškinio reikalavimui prieštaravo, nes butas įsigytas už jam dovanotus pinigus. Teismas vertino, kad 1998-11-06 pinigų dovanojimo sutartis buvo tikslinė – butui, esančiam (adresu: duomenys neskelbtini) nusipirkti ir jo remontui. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-02-23 išrašas įrodo, kad buto pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 1998-11-06 t. y. tą pačią dieną kai buvo paskolinti pinigai. Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie pinigus dovanojo sūnui butui pirkti. Jie galėjo šiuos pinigus investuoti į savo šeimos gerbuvį, bet nusprendė padėti sūnui. Pirmosios instancijos teismas pripažino Butą atsakovo asmenine nuosavybe ir jo nutraukiant santuoką nedalino.
11. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nevertino argumentų, jog tikslinė paskola buvo suteikta ne tik buto įsigijimui, o ir remontui, nevertino bei nesiekė nustatyti tikrosios buto įsigijimo kainos, taip pat nepasisakė dėl kitų artimųjų tiek iš ieškovės tiek iš atsakovo teismo metu patvirtintų faktų, kad buvo dovanoti pinigai šio buto įsigijimui, taip pat netikrino ar buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia įgyti šį butą asmeninės nuosavybės teise (teigia, jog priešingai pats atsakovas nurodė, kad šis turtas buvo įsigytas bendriems šeimos poreikiams tenkinti), priėmė neteisingą sprendimą, kuris prieštarauja tiek įstatyminėms nuostatoms, reglamentuojančioms tokio turto pripažinimą asmenine nuosavybe, tiek teismo suformuotai praktikai analogiškose bylose.
12. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant šalių ginčą dėl nekilnojamo turto nutraukus santuoką padalijimo ir kompensacijų priteisimo, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).
13. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 punktas). Taigi šioje byloje aktualu ar Butas įgytas santuokos metu atsakovo O. M. asmeninės nuosavybės teise iš tiesų buvo įgytas atsakovui aiškiai išreiškus valią įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise ir ar už įgyjamą turtą atsiskaityta asmeninėmis lėšomis, dėl ko tarp šalių ir kilo ginčas ir ką svarbu nustatyti, ir tokį faktą atsakovas gali įrodinėti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; kt.).
14. Notaro patvirtintoje 1998-11-06 dieną sutartyje užfiksuotas faktas, jog atsakovo tėvai Liubovė ir V. M. dovanoja savo sūnui O. M. 20000 Lt ginčo butui įsigyti ir remontui, o atsakovas O. M. dovanojamus pinigus priima (29 b. l.) Tos pačios dienos pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įsigyja butą ir įregistruoja VĮ Nekilnojamojo turto registre savo vardu, kas teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamas įrodymas, kad buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninės nuosavybės, o ne bendrosios nuosavybės teise. Nei pinigų dovanojimo sutartyje, nei pirkimo pardavimo sutartyje, ieškovės kaip sandorio šalies nėra. Tačiau vien šios aplinkybė nėra pakankamos, kad turtas būtų pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintos antros iš būtinųjų sąlygų, leidžiančių pripažinti turtą asmenine sutuoktinio nuosavybe, egzistavimo, t. y. dėl lėšų, už kurias įgytas turtas, jam asmeninės nuosavybės teise priklausymo.
15. Minėta, kad esant ginčui dėl šio turto teisinio režimo nustatymo atsakovas turi pareigą CK 3.89 straipsnio 2 dalyje leistinomis priemonėmis įrodyti, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas. Šis faktas gali būti įrodytas tik rašytinais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Taigi, liudytojų parodymais nustatant minėtus faktus galima remtis tik išimtiniais įstatyme nurodytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėjo, kad butas įgytas už notarine sutartimi tėvų jam duotas lėšas, šiam faktui įrodyti pateikė rašytinį įrodymą. Tuo tarpu ieškovė, nurodydama, kad be atsakovo tėvų dovanotų 20000 Lt, papildomai lėšų (po vieną tūkstantį eurų) butui įgyti davė dar ir abiejų šalių močiutės, nes buto kaina buvo 30 695 Lt, jokių rašytinių įrodymų nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kad trūkstama, kaip pati nurodo suma buto pirkimui ir/ar remontui, buvo sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų, ar jos asmeninių lėšų.
17. Teisėjų kolegijos aptartų, išanalizuotų ir įvertintų įrodymų, išdėstytų šios nutarties 10,14 ir 16 punktuose visetas, neabejotinai nepatvirtina ieškovės I. M. versijos nei apie jos artimųjų jai dovanotas ar jos pačios turėtas lėšas ginčo Buto įsigijimo momentu, nei apie atsakovo tėvų dovanotas lėšas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CPK 185 straipsnis). Priešingai, 1998-11-06 sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad pinigai dovanojami šalių sūnui – atsakovui O. M.. Formuluotės „asmeninėn nuosavybėn“ nebuvimas, nesant į sutartį įtrauktos ieškovės kaip sutarties šalies, nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo butas įsigytas šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, už dovanotas bendrąja jungtine nuosavybe šalims lėšas. Juo labiau, kaip minėta, šis faktas gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, o liudytojų parodymai, į kuriuos apeliuoja apeliaciniame skunde ieškovė.
18. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
19. Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad šalys Butą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini) įgijo iš bendrų lėšų ar atsakovo tėvų dovanotų bendrojon jungtinėn nuosavybėn lėšų, iš ko seka, kad ieškovė leistinais įrodymais nepaneigė atsakovo versijos ir rašytinių įrodymų, kad didžioji dalis 2/3 lėšų butui įsigyti buvo dovanota asmeniškai atsakovui (CK 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tai reiškia, kad buvo nuginčyta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog santuokoje įgytas nekilnojamas turtas Butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto – Buto ir kompensacijos už jį ieškovei priteisimo panaikinti.
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Dėl procesinės bylos baigties.
21. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai taikė materialines teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindo jo naikinti. Teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
22. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.