Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. S. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie pinigų panaudojimą buvo pranešta, tačiau pavėluotai - buvo praneša ir apie pirmą vagoną, ir apie antrą vagoną bei už tai nuskaičiuotas sumas, savo naudai jis tų sumų nepanaudojo. Su nukentėjusiuoju buvo sutarta, kad dalis pinigų, kurie yra elektroninėje sąskaitoje „geležinkeliuose“, bus panaudota (duomenys neskelbtini) naudai. Tas susitarimas buvo žodinis ir tai buvo įvykdyta, ir jis panaudojo ne 1000 litų. Dalis pinigų buvo panaudota ir buvo pasiūlyta panaudoti oficialiai su dokumentais t.y. su prekių pervežimo sutartimis, sąskaitomis-faktūromis, per kitą tarpinę įmonę (duomenys neskelbtini) Buvo žodinis susitarimas, nes (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) tiesioginės sutarties nesudarytų, kadangi kreditinė istorija (duomenys neskelbtini) tik 6 mėn., todėl (duomenys neskelbtini) tokios sutarties nesudarytų. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo visas galimybes išstatyti sąskaitas įmonei, sudaryti sutartį ir pinigai būtų sugrąžinti. (duomenys neskelbtini) būtų sumokėjusi tai įmonei, o ta įmonė būtų sumokėjusi tiesiai į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo (duomenys neskelbtini) už pervežimą. Jam (duomenys neskelbtini) juristas ir savininkas žadėjo, kad bus sugrąžinti pinigai UAB (duomenys neskelbtini) juristas pasakė, kad tai tik vadybinis reikalas, dokumentų klausimas kaip sutvarkyti pinigų grąžinimą. UAB (duomenys neskelbtini) vardu jis nesudarė sutarties, jis tik panaudojo jų prisijungimą prie geležinkelio sistemos e-krovinys, kur yra skirti kodai, siekiant pervežti vagonus. Tuo metu nebedirbo UAB (duomenys neskelbtini) Jis turėjo senus kodus, kurie galiojo visus metus. Buvo žodžiu susitarta su nukentėjusiuoju, kad jis panaudos jų likusius pinigus, kurie liko AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje. Taip buvo sutarta, jis nusikaltimo nepadarė. Savo naudai tų pinigų nepanaudojo, tie pinigai buvo užskaityti UAB (duomenys neskelbtini) naudai. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo (duomenys neskelbtini) už visą pervežimą nuo Ukrainos pasienio iki Kauno geležinkelio stoties. UAB (duomenys neskelbtini) pinigai liko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, tuo metu jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) Buvo kalbėta, kad UAB (duomenys neskelbtini) išrašys sąskaitą arba UAB (duomenys neskelbtini) sudarys kažkokią sutartį kaip grąžinti tuos pinigus. Kiek supranta iki šios dienos nebuvo taip padaryta. (duomenys neskelbtini) sudarydamas sutartį su klientais nurodo, kad 1000 Eur reikia įnešti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Įnešė UAB (duomenys neskelbtini) tie pinigai yra panaudojami, t.y. avansinis mokėjimas. Vienas vagonas buvo pervežtas. Liko apie 700. Jie sutarėme su nukentėjusiuoju, kad jis, dirbdamas kitoje įmonėje, vykdo pervežimus, kur tuos pinigus panaudos iš avansinės apyskaitos. Tame susitarime dalyvavo dabartinė direktorė t.y. nukentėjusiojo sutuoktinė. UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo avansinę įmoką (duomenys neskelbtini) tik vėliau buvo sudaryta sutartis, jie sudarė sutartį po metų laiko. UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu su (duomenys neskelbtini) neturėjo sutarties. Prieš 3 savaites kaltinamajam buvo paaiškina, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini) dėl kažkokių vadybinių dalykų. Jis nežino kaip tarp jų buvo sutarta, gal pinigai buvo grąžinti kitaip, o dabar bando jam priskaičiuoti tą pinigų sumą. UAB (duomenys neskelbtini) jis buvo vadybininkas, turėjo atitinkamus įgaliojimus. Jam UAB (duomenys neskelbtini) nepareiškė jokių pretenzijų, išeidamas iš darbo jis tik pasirašė, o faktiškai pinigų nematė. Buvo susitarimas gražiai išeiti, panaudoti pinigus iš avansinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir sumokėti už telefono aparatą. Visi šie susitarimai buvo su E. P., E. P. tuo metu turėjo įgaliojimą kaip įmonės vadovas. Nurodė, jog yra netiesa, kad telefonas nėra grąžintas, pas jį yra tik telefono dokumentai, o telefonas yra grąžintas UAB (duomenys neskelbtini) Nukentėjusysis turi telefono aparatą, telefono aparatas yra atrištas, juo galima naudotis, jis yra ofise. Buvo žodinis susitarimas, kad kaltinamojo atleidimo dieną, jam neva buvo sumokėti 400 Eur ir jis pasirašė grynųjų pinigų kvite. Buvo žodžiu sutarta, kad 250 Eur bus sugrąžinti per atitinkamą laikotarpį. Faktiškai jam atlyginimas nebuvo išmokėtas, bet jis pasirašė. Telefoną jis pardavė. Buvo susitarimas, kad jam naudotis kaip savo asmeniniu, o jiems sugrąžinti pinigus 250 Eur, jis pinigų negrąžino. O dėl telefono nebuvo sutarta, kad jis jį sugrąžins. Buvo susitarimas, kad telefonas lieka jam, o jis grąžins pinigus. Jis telefono nepasisavino, pinigų negrąžino, nes neturėjo. Jis telefoną pardavė, nes neturėjo pinigų pragyvenimui. Telefono aparatas grąžintas UAB (duomenys neskelbtini), jis nežino kaip ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas telefonas ir grąžintas UAB (duomenys neskelbtini) Telefono pirkėjas neprašė grąžinti pinigų už telefoną, tik pasakė, kad nenori turėti teisminių reikalų. Šiuo metu telefonas yra atrištas, juo galima naudotis. Kaltinamajam išeinant iš darbo, nebuvo surašytas telefono priėmimo-perdavimo aktas, nebuvo sutartas realus laikas kaip atsiskaityti už telefoną. Šiai dienai darbdaviui telefonas yra grąžintasis, telefonas yra atrištas ir juo galima naudotis.

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį kaip buvusį įmonės darbuotoją. Kaltinamasis atėjo dirbti į įmonę (duomenys neskelbtini) kur prisistatė, kad yra specialistas dirbti geležinkelio srityje, tai yra tai, kas susiję su pervežimu. Kaltinamojo iniciatyva UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį su Lietuvos geležinkeliais, su kuriais turėjo dirbti D. S.. Kaltinamasis padarė tik vieną pervežimą. Toliau jis žadėjo gauti krovinių, tačiau tų krovinių nebuvo. Vieną pirmadienį kaltinamasis neatvyko į darbą, o šeštadienį ir sekmadienį jis atvyko į ofisą, susirinko UAB (duomenys neskelbtini) daiktus, įvairiausius dokumentus, įmonės sudarytas sutartis su visais slaptažodžiais. Liudytojas, atėjęs pirmadienį į darbą, rado padėtą ant kompiuterio kaltinamojo prašymą atleisti jį iš darbo. Paskambinus kaltinamajam, jis paaiškino, kad jam (duomenys neskelbtini) pasiūlė projektą, kuris truks 2-3 mėnesius, o po to jis vėl sugrįš į UAB (duomenys neskelbtini) įmonę. UAB (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo nupirko telefono aparatą, nes reikėjo jam išvykti į kelionę. Paliko telefono aparatą kaltinamajam naudotis, tol kol jis dirba įmonėje. Kaltinamajam išėjus iš įmonės, jis pasakė, kad grįš po 2-3 mėnesių. Kaltinamojo prašymas buvo palikti telefoną ir jis padės UAB (duomenys neskelbtini) su krovinių pervežimais. Buvo susitarta, kad kaltinamasis galės naudotis telefonu 2-3 mėnesius, po to jis grįš į darbovietę, tačiau jis negrįžo. Vėliau liudytojas sužinojo, kad kaltinamasis neturėjo jokio projekto su AB (duomenys neskelbtini) o tik išėjęs iš UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) taigi kaltinamasis juos apgavo. Kaltinamajam buvo išmokėta grynųjų pinigų suma, jis algalapyje yra pasirašęs. Apie krovinių pervežimus liudytojas sužinojo iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ – jie kreipėsi, kodėl jiems kažkokio dokumento nepateikė, gavo sąskaitas faktūras, kad iš tos avansinės sąskaitos yra nuskaičiuota suma. Susisiekus su D. S., kaltinamasis pasakė, kad jis nieko nežino. Kaltinamajam buvo pasakyta atvykti į įmonę arba įmonė kreipsis į policiją. Kaltinamasis į įmonę atvyko ir paaiškino, kad nieko nežino ir dar pasakė, kad telefoną pardavė. Tada buvo iškviesta policija. Kaltinamasis iki šiol nėra atsiskaitęs, telefonas atgautas iš policijos, tačiau tik telefono mikroschema, telefono viršelis buvo uždėtas nuo kito telefono. Policijoje po kiek laiko kaltinamasis prisipažino, jog jo iniciatyva įvyko šie pervežimai. D. S. pasakė, kad skambinti į UAB (duomenys neskelbtini) kuri sumokės už pervežimus, tačiau (duomenys neskelbtini) direktorius pasakė, kad jis nieko nežino, jokių pervežimų nevykdė. Buvo kalba tokia, kad D. S. padėtų įmonei surasti naujus klientus ir nebuvo tokios kalbos, kad be UAB (duomenys neskelbtini) žinios jis veiktų ir sudarinėtų sutartis. Įmonėje vienintelis D. S. su AB (duomenys neskelbtini) tvarkė ir valdė sutartis, pirminę informaciją jie ir sužinojo iš AB (duomenys neskelbtini) kurie ir pasakė, kad ant visų dokumentų yra D. S. parašai. Tuomet jų įmonė atrašė, kad toks asmuo pas juos nebedirba. Buhalteris K. G. patikrino dokumentus, kur kaltinamajam buvo išmokėti pinigai. Kaltinamasis pasirašė, kad tuos pinigus gavo. Viskas, kas priklauso, su kaltinamuoju buvo atsiskaityta.

Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini) atstovė. D. S. pažįsta kaip užsakovą ir tik tiek, kol jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje. UAB (duomenys neskelbtini) užsakė paslaugą, o D. S. ją sutvarkė. Kaltinamasis dirbo (duomenys neskelbtini) paskui perėjo į tarpinę įmonę, o po to dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje. Ji su juo tarėsi kaip su (duomenys neskelbtini) atstovu. (duomenys neskelbtini) jiems išrašė transporto sąskaitą, jie apmokėjo įmonei (duomenys neskelbtini) Ji tarėsi su D. S. kaip su (duomenys neskelbtini) atstovu ir daugiau ji nieko nežino. UAB (duomenys neskelbtini) parašė įgaliojimą, kad (duomenys neskelbtini) atstovą D. S. atlikti kas susiję su geležinkeliu. Viskas buvo per įmonę. Kai (duomenys neskelbtini) siuntė važtaraščių pildymo instrukciją, ji negali pasakyti, ar buvo nurodytas visur UAB (duomenys neskelbtini) kodas, nes nekreipė į tai dėmesio. UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini)

Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra apskaitą tvarkantis asmuo, dirbantis namuose. D. S. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) tik tiek jį ir pažįsta. Įmonėje yra atsakingi asmenys, jie turi įmonės banko kortelę. Tad jei reikia grynųjų pinigų, tai atskaitingas asmuo gali nuimti grynuosius pinigus ir taip atsiranda grynieji pinigai. Jis pats niekada D. S. neperdavė grynųjų pinigų, E. P. yra atskaitingas asmuo. Kas mėnesį yra nustatoma avansinė apyskaita, viskas matosi avansinėje apyskaitoje, tai yra kas mokėta grynais. Jis pats nematė, kad D. S. būtų mokami pinigai, algalapiuose jo parašas yra. Liudytojas privalo tikėti algalapiais, jei yra žmogaus parašas. Visi važtaraščiai su išmokėjimais yra tvarkingi. Jam nėra tekę girdėti, kad D. S. būtų išmokėti kažkokie papildomi pinigai. Prieš atleidžiant jį iš darbo, su juo buvo pilnai viskas atsiskaityta kas priklauso pagal darbo sutartį. Apskaičiavo jam ir už nepanaudotas atostogas. Nežino ar buvo kažkokių skundų dėl atlyginimo, algalapiai būdavo atsiunčiami į įmonę. Yra atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai, ant kurių yra D. S. parašas. Jis pats niekam grynųjų pinigų nėra davęs, visi gryni pinigai atsiranda tik iš įmonės atskaitomosios sąskaitos. Jis negali išsiimti grynųjų pinigų iš įmonės atskaitomosios sąskaitos. Telefono aparatas buvo pirktas pagal sąskaitą-faktūrą. Ta sąskaita-faktūra yra užpajamuota. Įmonėje nuo 600 Eur yra ilgalaikis turtas. Iš fizinio asmens perkant mažavertį turtą, yra suforminama pirkimo-pardavimo sutartis. Negali pasakyti ar yra priėmimo-perdavimo aktas.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju buvo geri darbiniai santykiai. Spalio 20 dieną ji gavo elektroninį laišką, kad bus vagonas ir bus nurašymas nuo tų sąskaitų. Paprašė, kad atsiųstų kontraktą. Kad ir vežant krovinį už 20 Eur yra kontraktas, užantspauduojama, kad tiek vežėjas, tiek klientas turėtų pervežimo sutartis. Spalio 20 dieną kaltinamasis parašė, kad bus vagonai spalį ir lapkritį, o kad jau buvo, tai jis nieko nerašė, nieko neminėjo. Spalio 13 dieną važiavo pakrautas vagonas, o jis parašė spalio 20 dieną, jog kad dar bus vagonas, jis jau po važiavimo vagonų parašė. Kaltinamasis jai prisegė tuščią šabloną, tiesiog kaip iš interneto atsisiųstą kažkokį „wordinį“ failą. Ji daugiau nieko jam nerašė, nes laukė kontrakto, bet jo nebuvo. Sutartis buvo be jokio kliento, vežėjo rekvizitų. Tiesiog šablonas. Jis niekur nepaminėjo, jog kas užsakovas. Tai jie ir nesuprato, kad kas užsakovas. Jie neturėjo kontrakto, neturi kam išrašyti sąskaitos. Jei realiai UAB (duomenys neskelbtini) būtų vežęs tuos vagonus, tai būtų išrašęs sąskaitas. Realiai UAB (duomenys neskelbtini) nevežė tų vagonų, apie juos net neturėjo informacijos. Po kiek laiko kaltinamasis paprašė išrašyti sąskaitas. Tada ji pradėjo žiūrėti kokias sąskaita ir pradėjo aiškėti, kad tie vagonai jau buvo rugpjūčio ir spalio mėnesiais. Tada pradėjo skambinti į geležinkelius ir aiškintis, jog kas ir kur vežė. Po kelių dienų atsiuntė važtaraščius, kad vagonus atsiėmė D. S.. Ant to važtaraščio buvo D. S. parašas. Buvo šokas, kad tie vagonai jau yra buvę. Vežė realiai kitas žmogus, pasinaudojęs jų duomenimis. Iš to gavo naudą nebent UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) gavo paslaugą, o UAB (duomenys neskelbtini) kažkokį uždarbį. Jie pasinaudojo jų pinigais. Išsikvietė kaltinamąjį lapkričio pradžioje į ofisą, klausinėjo kas ir kodėl. Kaltinamasis tada teigė, kad nieko nežino. Esmė ta, kad apie vagonus, kurie buvo, jie neturėjo jokios informacijos. Įmonė patyrė žalą, tie vagonai buvo, nors kontraktų neturėjo su niekuo. Tik per tyrėją išsiaiškino kaip ir kas buvo. UAB (duomenys neskelbtini) jiems nesuteikė informacijos, D. S. sakė, kad nieko nežino, tad teko kreiptis į policijos pareigūnus. Įmonė kaltinamajam teisės daryti užsakymų nesuteikė. Kaltinamasis atsiuntė, kad išrašyti (duomenys neskelbtini) sąskaitas, tačiau jie neturėjo jokio pagrindo išrašyti sąskaitas įmonei (duomenys neskelbtini) Įmonė kaltinamajam nupirko telefoną, sumokėjo jam pinigus. Buvo sutarta, kad kai jis nebedirbs, tai tas telefonas liks įmonėje arba jis jį galės išsipirki. Buvo sudaryta normali pirkimo - pardavimo sutartis, pervesti į jo sąskaitą pinigai. Kaltinamasis pasakė, kad sumokės jiems už tą telefoną, nes jis norėjo pasilikti sau tą telefoną, pažadėjo sumokėti per 2-3 mėnesius. Su kaltinamuoju tikrai buvo atsiskaityta, E. P. su juo atsiskaitė. Ji pati buvo tuo momentu kabinete, kuomet buvo su juo atsiskaityta. Jam buvo sumokėta grynaisiais, jis pasirašė. Kiek buvo sumokėta, pasakyti negali. Atlyginimai mokami tiek grynaisiais, tiek į sąskaitą - kaip žmogui patogiau, greičiau.

Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis dirbo jo įmonėje, buvo priimtas kaip kompetentingas asmuo, kuris dirbs su geležinkeliais, atlikinės pervežimus įmonės vardu. Po kaltinamojo įdarbinimo, jie pradėjo sutartis derinti su geležinkeliais. Atėjo sutartys iš geležinkelių, buvo sumokėtas 1000 Eur depozitas, paskui dar 5000 Eur pervežimų užtikrinimui. Kai buvo pasirašyta sutartis, D. S. dar dirbo įmonėje, jis pasakė, kad jis žino kaip ir ką padaryti, ir problemų nebus. Tų problemų kaip ir nebuvo, kol nebuvo gauta iš policijos atitinkamos medžiagos. Teoriškai gaunasi, kad įmonė kaip ir naudos gavėjas, bet esmė ta, kad apie tai jų niekas neinformavo, kad bus naudojamasi geležinkeliuose kitos įmonės sąskaita. Vadovo pozicija buvo tokia, kad leidžiame dirbti. O D. S. sakė, kad visus tuos reikalus žino, viską sutvarkys. Jam buvo duota kaip ir pilna laisvė, buvo pasitikėjimas juo. Iš pradžių niekas nesuprato, kodėl UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė pretenzijas, nes niekas nežinojo, kas vyksta. Liudytojas išsikvietė kaltinamąjį ir paprašė, kad jis paaiškintų, kaip viskas vyksta, kaip viskas buvo. D. S. nieko logiško nepasakė. Nei UAB (duomenys neskelbtini) nei jų įmonė nesuprato, kas čia įvyko. Pagrindinis reikalas buvo išsiaiškinti ar nuostolis, ar pelnas buvo iš tų pervežimų. Kadangi jie to nesuprato ir dar buvo reikalavimas iš UAB (duomenys neskelbtini) dėl kelių šimtų eurų, tai jie tiesiai klausė, kiek nuostolių padarė tie pervežimai. Sutarčių su UAB (duomenys neskelbtini) liudytojas nėra matęs, turi būti pagrindas sąskaitai išrašyti už kažką. Dokumentuose figūravo A. S.. Kaltinamasis nepaaiškino kaip susijusi jo žmona su UAB (duomenys neskelbtini) Liudytojas D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš pusantrų metų jam paskambino ir paklausė, ar jis galėtų patarpininkauti tarp kelių įmonių, t. y. iš vienų nuperkant (duomenys neskelbtini) tarifą, o kitai įmonei parduodant. Jis sutiko. Pasakė kaltinamajam, kad jei bus visos sutartys iš abiejų pusių, t.y. nupirkti iš vieno, užsidėti maržą bei parduoti kitai pusei. Praėjus pusei metų jam paskambino iš UAB (duomenys neskelbtini) ir klausė apie D. S.. Jis atsakė, kad buvo pokalbis, tačiau jokių veiksmų, jokių sutarčių nebuvo pasirašyta, o buvo tik žodinis pokalbis. Vėliau buvo pasirašyta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) Liudytojas teikė paslaugas, buvo gal 2-3 vagonai. Liudytojas pardavinėjo AB (duomenys neskelbtini) tarifą. Jis turi sutartį tiesiogiai su (duomenys neskelbtini) tad konkrečiai jis iš (duomenys neskelbtini) pirko tą tarifą ir pardavė UAB (duomenys neskelbtini) Jis sąskaitas gavo iš (duomenys neskelbtini) o su marža pardavė UAB (duomenys neskelbtini) Su juo atsiskaitė ir viskas tuo baigėsi. Per D. S. buvo bendravimas su UAB (duomenys neskelbtini) Nurodė, jog norint panaudoti įmonės depozitą (duomenys neskelbtini) tikrai nereikia panaudoti slaptažodžių. (duomenys neskelbtini) duoda kodą, kuris susideda iš bendrinio kodo ir keturženklio pakodžio. Tą kodą įdedant į siuntimo važtaraštį, jokių patvirtinimų nereikia, nes tie pinigai bus nuskaičiuojami. Kiekvieną dieną liudytojas seka, kad depozitas būtų teigiamas, kad nebūtų minuso ir nestotų vagonai.

Ikiteisminio tyrimo metu akistatos su E. P. metu įtariamasis D. S. parodė, kad pokalbis tarp jo ir E. P. buvo toks, kad jam buvo neišmokėta alga už paskutinį mėnesį ir už sukauptas atostogas, suma buvo apie 400 Eurų, buvo susitarta, kad jis pasirašo ant algalapio, kaip gavęs atlyginimą o skirtumą - apie 250 eurų už telefoną jis sumokės jam dalimis, telefoną pasiliks sau. Iki šio laiko už telefoną neišsimokėjo dėl pinigų stokos. Parodė, kad buvo su E. P. toks pokalbis, kaip nurodė pastarasis. Iš viso jis organizavo tris pervežimus iš Ukrainos bendrovės, du įvyko, o pirmas - 2016 m. liepos mėn. neįvyko. Prieš šį pirmąjį važiavimą, kuris neįvyko, jis Ukrainos bendrovei nurodė (duomenys neskelbtini) kodus, kad įrašyti į važtaraštį. Po to šiais jo anksčiau nurodytais kodais Ukrainos bendrovė pasinaudojo atlikdama kitus du pervežimus (duomenys neskelbtini) užsakymu. Pats turėjo apie tuos pervežimus pranešti (duomenys neskelbtini) atsakingiems darbuotojams, bet to nepadarė dėl aplaidumo. Parašė, tik kai įvyko antrasis pervežimas. Pokalbio metu su P apie kokias nors sutartis su užsakovais nebuvo (t. 2, b. 1. 60, 61).

Įtariamasis D. S. pridėjo elektroniniu paštu rašytus laiškus, adresuotus A. P. adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose rašo:

„šį mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos geležinkeliai nurašys 279,85 e už vagono važiavimą. Už šį pervežimą mėnesio gale išrašykite sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) „kaip tarėmės parašykite pirmą sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) 211,38 e sumai, ne 279,8 e“;dar kitas vagonas bus lapkričio viduryje, pranešiu suma mėnesio pradžioje (bet kodai jau rezervuoti) (t. 2, b. 1. 63, 64).

UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) patyrė nuostolių dėl buvusio darbuotojo D. S., kuris pavogė iš įmonės patalpų Daukanto g. 17A dokumentus, sutartis su AB (duomenys neskelbtini) ekspedicijos kodus, užsakymą su UAB „A. L.“, vykdytą 2016 metų balandžio mėnesį. 2016-11-03 paskambinus į AB (duomenys neskelbtini) buvo suteikta informacija, kad 2016 metų rugpjūčio ir spalio mėnesiais nuo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos AB (duomenys neskelbtini) nuskaičiavo pinigus už du vežtus vagonus. AB (duomenys neskelbtini) atsiuntė važtaraščių kopijas, kuriuose yra D. S. parašai pagal UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimą. UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „A. L.“, tačiau importo vadybininkė A. M. suteikti informaciją apie darbą su D. S. atsisakė, tačiau patvirtino, kad su juo dirba ir bendrauja. D. S. 2016-10-03 buvo atvykęs į ofisą Daukanto g. 17 A, tačiau teigė nieko nežinantis, vėliau teigė, kad viską atlygins UAB (duomenys neskelbtini) kuriai paskambinus, pasakė, kad nieko nevežė ir nesiruošia nieko mokėti. Jokių sutarčių ir pervežimų geležinkeliais niekas iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų nuo 2016 metų balandžio mėnesį nevykdė, jokių prisijungimų iš įmonės kompiuterių ar jos darbuotojų nebuvo. D. S. atleistas nuo 2016-07-11 iš UAB „(duomenys neskelbtini) ne tik pasisavino įmonės dokumentus, konfidencialią informaciją, bet ir vykdė pervežimus, naudodamas įmonės išteklius, komunikuodamas su UAB (duomenys neskelbtini) ir jų tiekėjais. Be to, D. S. po atleidimo negrąžino UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio telefono „A. I. SE (duomenys neskelbtini). Prie pareiškimo UAB (duomenys neskelbtini) pridėjo važtaraščių kopijas Nr. 43765734 ir Nr. 44304186, AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą serija FAC3 Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų pervedimo kopiją už telefoną, telefono pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (t. 1, b. 1. 35,36).

Pirkimo-pardavimo sutartyje, pasirašytoje 2016-05-09, nurodyta, kad D. S. pardavė UAB (duomenys neskelbtini) mobilųjį telefoną „A. I. SE už 600 eurų (t. 1, b. 1. 38, 39).

Mokėjimo nurodyme nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016-05-09 pervedė D. S. 600,00 eurų. Mokėjimo paskirtyje nurodyta: „mokėjimas pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, 2016 12 09 už telefoną „A. I. SE „IMEI 355441072398792 (t. 1, b. 1. 49).

Važtaraštyje Nr. 43765734 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) siunčia vagoną į Ukrainos bendrovę (duomenys neskelbtini) važtaraščio 36-oje grafoje „krovinio išdavimas“ parašyta: „Krovinį gavau: 2016-08-16 vadybininkas D. S., parašas, pagal įgaliojimą 012 2016.04.12 UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 40-43).

Važtaraštyje Nr. 44304186 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) siunčia vagoną į Ukrainos bendrovę (duomenys neskelbtini) važtaraščio 36-oje grafoje „krovinio išdavimas“ parašyta: „Krovinį gavau pagal įgaliojimą Nr. 012 išd. 2016-04-11 2016-10-24 vadybininkas, parašas, D. S.“ (t. 1, b. 1.44-47).

PVM sąskaitoje-faktūroje, serija FAC3, Nr. 052217, išrašytoje 2016-08-20 nurodyta, kad pardavėjas AB (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2016-04-06 sutartį Nr. SM (DK)-50, už importuojamų krovinių pervežimą išrašė 279,85 eurų sąskaitą (t. 1, b. 1. 48).

PVM sąskaitoje-faktūroje, serija FAC3, Nr. 053105, išrašytoje 2016-10-31 nurodyta, kad pardavėjas AB (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2016-04-06 sutartį Nr. SM (DK)-50, už importuojamų krovinių pervežimą išrašė 211,38 eurų sąskaitą (t. 1, b. 1. 71)_

AB (duomenys neskelbtini) 2016-03-18 rašte, adresuotame UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pastaroji prieš sutarties pasirašymą dėl krovinių pervežimo turi pervesti į AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 1000 eurų kaip išankstinį mokestį už būsimus vežimus (t. 1, b. 1. 100).

Mokėjimo nurodyme nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016-04-05 pervedė į AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 1000 eurų (t. 1, b. 1. 101).

AB (duomenys neskelbtini) Skolų suderinimo akte, pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal 2016-04-06 Vežimų organizavimo sutartį Nr. SM(DK)-50 2016-10-31 apskaitos duomenimis, AB (duomenys neskelbtini) liko skolingi UAB (duomenys neskelbtini) 228,92 eurus. Skolų suderinimo akto priede nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo AB (duomenys neskelbtini) 1000 eurų, iš kurių atimtos šios sumos: 1) 279,85 eurai pagal 2016-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FAC3050967; 2) 279,85 eurai pagal 2016-08-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FAC3052217; 3) 211,92 eurai pagal 2016-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FAC3053105 (t. 1, b. 1. 72-74).

Iš Sodros duomenų matyti, kad D. S. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016-01-22 iki 2016-07-11 (t. 1, b. 1.61).

E. P., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) įm.k. (duomenys neskelbtini), ofisas randasi (duomenys neskelbtini). Pagrindinė įmonės veikla krovinių ekspedijavimas, dar užsiimta metalo prekyba. Įmonės direktorius yra R. M., buhalteris - K. G., kuris tvarko buhalterinę apskaitą nuotoliniu būdu. Einamieji buhalterinės apskaitos dokumentai laikomi ofise, kuris susideda iš dviejų kambarių, viename sėdi jis ir du vadybininkai, antroji patalpa praktiškai visada tuščia. Direktorius ir buhalteris kartais užsuka į ofisą su reikalais. Einamieji dokumentai laikomi toje patalpoje, kur jie sėdi, segtuvuose ant stalo. Prie jų galima prieiti darbuotojams laisvai. Įmonės antspaudas su herbu yra laikomas arba pas jį rankinėje, arba pas direktorių, įmonės apvalus antspaudas dokumentams yra laikomas ofise ant stalo. Jis paprastai dedamas ant sudaromų sutarčių dėl pervežimų. Sutartis sudarinėja vadybininkai, kurie turi vieną bendrą slaptažodį įėjimui į (duomenys neskelbtini) programą. 2016 m. sausio viduryje UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigose įsidarbino D. S.. Į jo darbo funkcijas įėjo krovinių ir transporto paieška, nes jų įmonė užsiima tarpininkavimu krovinių gabenimo srityje. (duomenys neskelbtini) atlikdavo pervežimus su furorais. Kadangi D. S. anksčiau dirbo AB (duomenys neskelbtini) todėl šis pasiūlė sudaryti tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ekspedijavimo sutartį dėl krovinių pervežimo, įrodinėjo, kad tai labai apsimoka, Įmonę įtikinęs, sąlygų derinimu ir sutarties ruošimu užsiėmė D. S.. Viena būtina sąlyga buvo ta, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo padėti į AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 1000 Eurų, kaip depozitą ir garantą, kad bus atsiskaitoma už pervežimus ir pervežimus atlikus, reikiama suma būtų nuskaičiuojama nuo to 1000 eurų. Buvo sudaryta ekspedijavimo sutartis, kurios, kaip pats visada galvojo, vienas egzempliorius buvo laikomas segtuve su kitomis sutartimis. 2016- 04-06 UAB (duomenys neskelbtini) atvežė vieną vagoną prekių UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu, 228 Eur sumai. Daugiau jokių užsakymų dėl pervežimų su AB (duomenys neskelbtini) bendrovė (duomenys neskelbtini) nėra turėjusi. D. S. prašymu, nes šiam labai reikėjo pinigų, įmonė (duomenys neskelbtini) už 600 Eurų nupirko iš jo mobilaus ryšio telefoną A. I. SE IMEI (duomenys neskelbtini), pagal 2016-05-09 pirkimo-pardavimo sutartį ir pervedė pinigus į D. S. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB Swedbank. Telefonas buvo paliktas jam toliau naudotis įmonės darbo reikalams. 2016 m. liepos mėn. pradžioje, pirmadienį, atvykęs į darbą rado D. S. parašytą pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Pats labai nustebo, nes prieš tai su juo jokios kalbos ta tema nebuvo, nebuvo nei konfliktų, nei pykčių, alga buvo mokama laiku. Apsidairęs pamatė, kad D. S. išsinešęs savo asmeninius daiktus iš ofiso. Jam paskambinus ir paklausus, kas čia vyksta, D. S. be išlygų atsakė, kad jis į darbą nebeateis, kad gavo AB (duomenys neskelbtini) gerą pasiūlymą dėl spec. projekto, kurį vykdys apie tris mėnesius, ir gal vėliau vėl grįš į (duomenys neskelbtini) Pats jam pasakė, kad yra jo nebaigtų darbų, kad jis grąžintų raktą, telefoną ir t.t. Gal po savaitės D. S. atnešė tik raktą. Jo paklausus, kada grąžins įmonei priklausantį mobilaus ryšio telefoną A. I. SE arba atiduos įmonei pinigus, D. S. žadėdavo grąžinti, kol pasikeitė telefono numerį ir su juo susisiekti nebuvo galimybės. Iki šios dienos nei telefono, nei už jį sumokėtų pinigų įmonė (duomenys neskelbtini) nėra atgavusi. Patikrinus, kiek depozitinėje AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje yra likusių įneštų (duomenys neskelbtini) pinigų, išsiaiškinta, kad be (duomenys neskelbtini) žinios buvo daryti du pervežimai geležinkeliu iš Ukrainos „K. T.“ įmonės, t. y. 2016-08-20 ir 2016-10-21 d., už kuriuos buvo nuskaičiuotos sumos už pervežimus iš įneštų į depozitą (duomenys neskelbtini) pinigų, atitinkamai 279,85 Eurai ir 211,38 Eurai. Pradėjus aiškintis šį faktą, AB (duomenys neskelbtini) atsiuntė dokumentus, patvirtinančius atliktus pervežimus, t. y. važtaraščių kopijas, ant kurių matyti D. S. parašai, kad jis krovinius gavo pagal (duomenys neskelbtini) 2016-04-11 įgaliojimą. Susisiekus su (duomenys neskelbtini) vadybininke A. M., ši atsisakė suteikti kokią nors informaciją, tačiau patvirtino, kad su D. S. dirba ir bendrauja, davė jo naują telefono numerį. Susisiekus su D. S., šis pasakė, kad ekspedijavimo sutartis su AB (duomenys neskelbtini) ir ekspedicijos kodai yra pas jį. Apie krovinių pervežimus geležinkeliu jis pradžioje neigė, o po to pasakė, kad spalio mėn. gale bus daromi pervežimai ir juos apmokės UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio mėn. gale ar lapkričio pradžioje UAB (duomenys neskelbtini) gavo UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas-faktūras iš D. S. asmeninio elektroninio pašto, kurias buvo parašyta pasirašyti. Įmonė atsisakė tai padaryti, kadangi jokių verslo sandėrių ar sutarčių su šia bendrove niekada nėra turėjusi. Mano, kad D. S., nebedirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) pagrobė įmonės turtą - mobilaus ryšio telefoną A. I. SE 600 Eurų vertės ir, naudodamasis įmonės depozitu AB (duomenys neskelbtini) pinigus už dvejus pervežimus bendroje 491,23 eurų sumoje, iš viso 1091,23 eurus. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą D. S. atžvilgiu dėl vagystės. Taip pat D. S. pagrobė ir ekspedijavimo sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) D. S. išėjus iš UAB (duomenys neskelbtini) slaptažodis patekimo į (duomenys neskelbtini) programą buvo pakeistas. Taip pat sudarant su AB (duomenys neskelbtini) sutartis dėl pervežimo, nesinaudojama (duomenys neskelbtini) programa (t. 1, b. 1. 69, 70).

Papildomoje apklausoje, atliktoje 2016-11-24, liudytojas E. P. parodė, kad 2016-11-24 paštininkė j bendrovės (duomenys neskelbtini) atnešė voką, siųstą registruotu paštu, kurį priėmė pasirašytinai. Jis buvo adresuotas nuo D. S., (duomenys neskelbtini). Atplėšęs voką rado jame visus ankstesnėje apklausoje paminėtus dokumentus, kuriuos buvo neteisėtai paėmęs D. S. ir laikė pas save. Šie dokumentai yra „Susitarimas dėl vežimų organizavimo sutarties sudarymo 2016-04-05 Nr. SM(DK)-43“ (originalas), „Vežimų organizavimo sutartis 2016-04-06 Nr. SM(DK)-50“ (originalas), „Darbui su IS E-Krovinys“ slaptažodžiai ir kodai (originalas), „Krovinių ekspedijavimo sutartis Nr. E-16-04 2016-04-04“ (originalas), „AB (duomenys neskelbtini) pranešimas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. M. 2016-03-18 Nr. 2(DK)-1061“ (kopija), „Dogovor po obespečeniju dostupa k baze danych po sėti Internet 2016-04-07 Nr. DIS/857-16“ (originalas rusų kalba), „Dogovor Nr. 016 2016-03-25 Transportnoj ekspediciji“ (originalas rusų kalba). Visus šiuos dokumentus D. S. buvo pavogęs iš bendrovės ir laikė pas save, pasinaudojo slaptažodžiais ir kodais bei šiais dokumentais ir sudarė neteisėtai pervežimų sutartis (duomenys neskelbtini) vardu bei padarė tuo bendrovei turtinę žalą. Taip pat neabejoja, kad prieš grąžindamas šiuos bendrovei priklausančius dokumentus, D. S. pasidarė jų kopijas, nes akivaizdžiai matosi, kad yra išimtos lapų susegėjo kabės, o po to lapai vėl susegti. Todėl galimas daiktas, kad D. S. gali neteisėtai juos panaudoti vėl, pasinaudojant (duomenys neskelbtini) vardu. Prie apklausos pridėjo voko kopiją (t. 1, b. 1. 89) ir savanoriško dokumentų pateikimo protokolu prie bylos pateikė minėtų dokumentų kopijas (t. 1, b. 1. 99).

Papildomoje apklausoje, atliktoje 2017-05-16, liudytojas E. P. parodė, kad D. S., išeidamas iš darbo (duomenys neskelbtini) jam sakė, kad turi trims mėnesiams projektą su AB (duomenys neskelbtini), o po to norėjo grįžti atgal į įmonę (duomenys neskelbtini) Jis neprieštaravo, kad D. S. grįžtų į įmonę. Pokalbio metu S paprašė leisti toliau naudoti mobilų telefoną „A. I. SE“, kurį įmonė (duomenys neskelbtini) iš jo pagal sutartį nupirko už 600 Eurų. Kadangi tuo metu įmonei (duomenys neskelbtini) to telefono nereikėjo, jis sutiko, kad S tuos tris mėnesius, iki savo sugrįžimo į įmonę (duomenys neskelbtini) naudotųsi tuo telefonu. D. S. iš (duomenys neskelbtini) buvo atleistas 2016- 07-11, tačiau praėjus trim mėnesiams, D. S. į (duomenys neskelbtini) nebegrįžo, o įsidarbino kitur. Telefono negrąžino iki šiol. Kategoriškai neigia, kad buvo toks pokalbis su S, kad vietoje atlyginimo 400 Eurų, kuris neva jam nebuvo išmokėtas, jis pasiliks mobilų telefoną A. I. SE ir padengs skirtumą 200 Eurų sumoje. Su D. S. buvo pilnai atsiskaityta jam išeinant iš (duomenys neskelbtini) tai jis patvirtino savo parašais. Buvo taip, kad jis iš gerumo leido jam iki grįžimo į (duomenys neskelbtini) naudotis tuo telefonu, kurio jis iki šiol negrąžino ir vėlesnio susitarimo, kad kas mėnesį išmokės (duomenys neskelbtini) už telefoną po 50 Eurų, neįvykdė. Patikslino, kad D. S. išeinant iš darbo (duomenys neskelbtini) buvo toks pokalbis su juo, kad D. S., kaip turintis supratimo ir pažinčių darant pervežimus AB (duomenys neskelbtini) toliau padės surasti įmonei (duomenys neskelbtini) klientų vežti geležinkeliais, kadangi pati įmonė neturi patirties šioje srityje. Tačiau pats tuo metu suprato, kad D. S. apie tai iš anksto įspės įmonę apie planuojamus daryti pervežimus ir rastus klientus. Todėl, kai į įmonės ei. paštą atėjo ei. laiškas iš D. S. asmeninio ei. pašto apie tai, kad už du pervežtus vagonus reikia išrašyti įmonei (duomenys neskelbtini) dvi PVM sąskaitas-faktūras, pats paskambino (duomenys neskelbtini) direktoriui ir jo apie tai paklausė. (duomenys neskelbtini) direktorius pasakė nieko nežinantis apie šias PVM sąskaitas-faktūras, ir kad įmonė (duomenys neskelbtini) nėra susijusi su šiais pervežimais, todėl PVM sąskaitų-faktūrų (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) neišrašė (t. 1, b. 1. 91).

Akistatos su D. S. metu liudytojas E. P. parodė, kad D. S. to telefono norėjo, nesinorėjo jam prieš žmoną daryti nemalonės, todėl buvo su juo aptarta, kad D. S. šį telefoną turės apie 3 mėnesius laiko nuo išėjimo iš įmonės, kadangi maždaug tiek turėjo trukti jo projektas su AB (duomenys neskelbtini) ir po jo galimai D. S. grįžtų atgal į (duomenys neskelbtini) Arba D. S. sakė, kad išmokės už šį telefoną dalimis visą jo vertę - 600 Eurų ir telefonas taps jo nuosavybe. Į klausimą „ar buvo pokalbis tarp Jūsų ir iš darbo (duomenys neskelbtini) išeinančio D. S. dėl jo tolesnio klientų suradimo (duomenys neskelbtini) pervežimų užsakymams AB (duomenys neskelbtini) vykdyti, jei taip, kokio pobūdžio?“, liudytojas E. P. parodė: „taip, buvo toks pokalbis. Kadangi (duomenys neskelbtini) neturėjo patirties dirbant su geležinkeliais, o S minėjo, kad išeina ten dirbti, kad turi pažinčių, senų klientų, todėl buvo susitarta, kad atsiradus koki am klientui, jis jį pasiūlys įmonei (duomenys neskelbtini) praneš apie klientą, su kuriuo bus sudaromi užsakymai, sutartys, sprendžiami einamieji klausimai, kad nurašyti depozite esančius pinigus. Pokalbio apie tai, kad įmonei (duomenys neskelbtini) nežinant bus atliekami pervežimai ir nuskaičiuojami pinigai nuo įmonės depozitinės sąskaitos AB (duomenys neskelbtini) nebuvo (t. 2, b. 1. 60, 61).