Kauno apygardos teismo nutartis

7. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo G. S. ieškinį tenkino, pripažino, kad O. G. prievolė ieškovui G. S., kurios dydis 225 467 Eur, atsiradusi iš 2012 m. lapkričio 16 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos užtikrinimui išduoto 2012 m. lapkričio 16 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, yra bendra ir solidari O. G. ir I. G. turtinė prievolė, priteisė G. S. iš I. G. 31 Eur žyminį mokestį, taip pat tenkino ir ieškovės UAB „Baltijos stiklas“ ieškinį, pripažino, kad O. G. prievolė UAB „Baltijos stiklas“, kurios dydis 15 899 566,08 Eur, atsiradusi iš 2012 m. gruodžio 7 d. įsipareigojimo dėl įsiskolinimo apmokėjimo, yra bendra ir solidari O. G. ir I. G. turtinė prievolė, priteisė UAB „Baltijos stiklas“ iš I. G. 31 Eur žyminį mokestį bei 5,75 Eur pašto išlaidas valstybei.

8. Teismas nustatė, kad 2012 m. lapkričio 16 d. tarp G. S. ir O. G. buvo pasirašyta paskolos sutartis, kurios 1.1 punktu šalys susitarė, kad G. S. paskolina O. G. 224 500 Eur. Sutarties 3.1 punktu šalys sutarė, kad O. G. už naudojimąsi pinigais įsipareigoja mokėti G. S. 5 proc. dydžio metines palūkanas. Sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad O. G. įsipareigoja iki 2012 m. gruodžio 17 d. grąžinti visą paskolą. Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad paskolos grąžinimo užtikrinimui O. G. G. S. naudai pasirašo paprastą neprotestuotiną vekselį paskolos ir palūkanų sumai. 2012 m. lapkričio 16 d. O. G. išdavė G. S. paprastą neprotestuotiną vekselį 225 467 Eur sumai. Paprastas neprotestuotinas vekselis O. G. apmokėti pateiktas 2012 m. gruodžio 18 d. Taip pat nustatė, kad 2011 m. spalio 21 d. pasirašytas UAB „Boslita“ ir Ko ir AB „Ūkio bankas“ Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), prie 2007 m. gegužės 14 d. tarp AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Boslita“ ir Ko sudarytos kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – padidinant kredito linijos limitą ir papildomai suteikiant 14 600 000 Eur sumą. Nustatytas kredito grąžinimo terminas – 2015 m. balandžio 30 d. (Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) I dalies 1.2 p.). 2011 m. spalio 24 d. tarp UAB „Boslita“ ir Ko ir UAB „Baltijos stiklas“ sudaryta paskolos sutartis (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Boslita“ ir Ko paskolino UAB „Baltijos stiklas“ 14 600 000 Eur. Šalys susitarimu nustatė 5,58 % metų palūkanų normą (paskolos sutarties 4.1 p.). Paskolos gavėjas paskolą įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo paskolos suteikimo dienos (paskolos sutarties 5.1 p.). 2011 m. spalio 24 d. UAB „Baltijos stiklas“ ir Alumina D.O.O. Z. pasirašė investavimo sutartį, kuria UAB „Baltijos stiklas“ įsipareigojo investuoti 14 600 000 Eur sumą (Investavimo sutarties 4.1 p.) į naujos šviesaus ir tamsaus stiklo butelių gamybos linijos įrengimą, susitarė dėl 5,58 % palūkanų normos. 2011 m. spalio 24 d. UAB „Baltijos stiklas“ ir Alumina pasirašė Novacijos sutartį, kuria investuotojo (UAB „Baltijos stiklas“) prievolę sumokėti avansą šalys pakeitė UAB „Baltijos stiklas“ prievole sumokėti avanso dydžio, t. y. 14 600 000 Eur, paskolą bei vykdytojo (Aluminos) visas prievoles pagal investavimo sutartį, t. y. Aluminos prievolę grąžinti UAB „Baltijos stiklas“ avanso dydžio paskolą su 5,58 % dydžio metinėmis palūkanomis (Novacijos sutarties 1 ir 3 punktai). 2011 m. spalio 24 d. Alumina išdavė UAB „Baltijos stiklas“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį 14 941 040 Eur sumai. 2012 m. gruodžio 7 d. V. R., O. G., Birač A.D. Z., AB „Birač Europe“, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, Alumina D.O.O. Z. pasirašė įsipareigojimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo, kuriame nurodyta, kad ALUMINA D. O. O. ZVORNIK iki 2012 m. kovo 21 d. negrąžino UAB „Baltijos stiklas“ 2011 m. spalio 24 d. jai suteiktos 14 600 000 Eur paskolos, todėl V. R., O. G., BIRAČ AD, Zvornik, AB „BIRAČ EUROPE“, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ ir paskolos gavėjas ALUMINA D. O. O. ZVORNIK pateikė solidarų įsipareigojimą, kuriuo, be kita ko, V. R., O. G., BIRAČ AD, Zvornik, AB „BIRAČ EUROPE“, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ ir paskolos gavėjas ALUMINA D. O. O. ZVORNIK solidariai įsipareigojo pagal suderintą grafiką sumokėti paskolos sumą ir visas palūkanas bendrai 16 116 074,43 Eur sumai. Susitarimo 4 punktu šalys susitarė, kad pažeidus nors vieną įsipareigojimo 3 punkte pateikiamo grafiko mokėjimo terminą, V. R., O. G., BIRAČ AD, Zvornik, AB „BIRAČ EUROPE“, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ ir paskolos gavėjas solidariai nedelsiant sumokės UAB „Baltijos stiklas“ visas Papildomame susitarime ir įsipareigojime nurodytas sumas ir mokėjimus, o nedelsiant nesumokėjus, solidariai atsakys už nurodytų sumų nesumokėjimą. V. R., O. G., BIRAČ AD, Zvornik, AB „BIRAČ EUROPE“, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ ir paskolos gavėjas AB „Ūkio bankas“ nereikalaus iš UAB „Boslita ir ko“ analogiškų mokėjimų, AB „Ūkio bankas“ nenukreips išieškojimo į UAB „BOSCA“, L. S., G. S., A. A. S. įkeistą turtą. Į bylą pateikta ieškovo 2013 m. kovo 29 d. buhalterinė pažyma patvirtina, kad Alumina nei 2013 m. kovo 27 d., nei pažymos sudarymo dieną (2013 m. kovo 29 d.) nėra pervedusi 109 860,75 Eur pagal 2012 m. gruodžio 7 d. įsipareigojimo tarp UAB „Baltijos stiklas“ bei V. R., O. G., BIRAČ AD, Zvornik, AB „BIRAČ EUROPE“, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ (kurie prisiėmė solidarią prievolę atsakyti už Aluminą) 3 punkte nustatytą grafiką. Įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo patikrintas 2012 m. gruodžio 7 d. įsipareigojimo teisėtumas, pagrindu 2016 m. birželio 1 d. 15 899 566,08 Eur sumai buvo išduotas Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 2-669-658/2014.

9. Teismas vertino, kad O. G. pagal 2012 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartį kilo prievolė grąžinti ieškovui G. S. 225 467 Eur paskolą bei sumokėti sutartas palūkanas. Tuo tarpu, pagal 2012 m. gruodžio 7 d. Įsipareigojimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo O. G., kaip solidariai bendraskolei, kilo prievolė sumokėti UAB „Baltijos stiklas“ 15 899 566,08 Eur.

10. Teismas pažymėjo, kad nei vienas iš aktualių bylai sandorių nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys.

11. Teismas nurodė, jog atsakovas I. G. neginčijo aplinkybės, kad ginčo sandorių sudarymo metu jis su O. G. buvo tiek teisinėje, tiek faktinėje santuokoje. Ieškovė UAB „Baltijos stiklas“ kartu su ieškiniu pateikė 2012 m. gruodžio 7 d. įsipareigojimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo, teismas šį įrodymą vertino taip, jog jis patvirtina, kad O. G. solidariai su V. R. bei su kitais su AB „Ūkio bankas“ susijusiais juridiniais asmenimis įsipareigojo apmokėti ALUMINA D. O. O. ZVORNIK 16 116 074,43 Eur vertės skolą UAB „Baltijos stiklas“. Todėl laikė, jog O. G. turėjo tiesioginius verslo ryšius bei interesus tiek su ALUMINA D. O. O. ZVORNIK, tiek ir su kitais susitarime minimais su AB „Ūkio bankas“ susijusiais juridiniais asmenimis. Teismas vertino, jog kitu atveju, ji, kaip verslininkė, nebūtų sutikusi, kad daugiau nei 16 milijonų eurų vertės ALUMINA D. O. O. ZVORNIK prievolė būtų perkelta jai, kaip solidariajai skolininkei.

12. Vertindamas į bylą pateiktą AB „Ūkio bankas“ Lietuvos bankui rašytą raštą apie AB „Ūkio bankas“ klientų naudos gavėjus teismas sprendė, jog V. R. 2012 m. balandžio 26 d. kontroliavo ALUMINA D. O. O. ZVORNIK bei UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, o VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, jog I. G. ginčo laikotarpiu buvo su AB „Ūkio bankas“ susijusios įmonės AB „Kauno tiekimas“ valdybos pirmininkas ir akcininkas. Todėl sprendė, kad ginčo sandorių sudarymo metu abu sutuoktiniai buvo verslininkai, aktyviai ir betarpiškai dalyvavo O. G. brolio V. R. kontroliuotų AB „Ūkio bankas“ bei susijusių įmonių valdyme.

13. Iš teismų informacinės duomenų bazės LITEKO duomenų teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 pagal ieškovės (kreditorės) UAB „Boslita“ ir Ko ieškinį atsakovui I. G., trečiajam asmeniui O. G. dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole, priėmė sprendimą ieškinį patenkinti visiškai ir pripažinti, kad O. G. prievolė UAB „Boslita“ ir Ko, kurios dydis 729 351,89 Eur (2 518 306,20 Lt), atsiradusi iš 2012 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio ir šio vekselio pagrindu (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. V. 2013 m. vasario 4 d. padaryto vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendra ir solidari O. G. ir I. G. turtinė prievolė. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-2194-527/2015 išnagrinėjęs atsakovo I. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015, šį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14. Teismas, remdamasis VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenimis, nustatė, kad ieškovas G. S. yra UAB „Baltijos stiklas“ akcininkas, UAB „Boslita“ ir Ko vadovas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Aplinkybę, kad UAB „Boslita“ ir Ko pagrindinis akcininkas ir direktorius yra G. S. savo atsiliepimo 3 lape pripažino atsakovas I. G.. Formaliai vertindamas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 ir nagrinėjamoje byloje dalyvaujančius asmenis, teismas nurodė, jog nors ieškovai bylose ir nėra tie patys, tačiau įvertinus aplinkybę, kad UAB „Baltijos stiklas“ bei UAB „Boslita“ ir Ko sieja tas pats akcininkas ir vadovas - G. S., sprendė, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 bei Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-2194-527/2015 įsiteisėjusiuose sprendime bei nutartyje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.

15. Teismas laikė prejudicinėmis ir vadovavosi Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2194-527/2015 nustatytomis aplinkybėmis, kad I. G. ir O. G. priklausė tiek AB „Ūkio bankas“, tiek UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ akcijos. O. G. buvo AB „Ūkio bankas“ stebėtojų tarybos narė (ką patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis)), aktyviai dalyvavo priimant strateginius sprendimus, susijusius su banko veikla. Teismo nuomone, ieškovas pagrįstai kaip prejudicine vadovavosi Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2194-527/2015 nustatyta aplinkybe, kad „<...> atsakovo I. G. žinojimą apie Paskolos sutartį (o tuo pačiu ir apie ją užtikrinusį Vekselį) patvirtina jo aiškinimas 2015 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu, kad 2 500 000 Lt paskolos paėmimas iš ieškovo buvo vienintelis sandoris, dėl kurio sutuoktinė su juo nepasitarusi (kas leido teismui spręsti, jog sutuoktiniai visus iki tol buvusius sandorius, sutuoktinės sudarytus per 39 bendro gyvenimo metus, aptardavo kartu) <...>“.

16. Teismas, objektyviai ir visapusiškai ištyręs byloje esančių įrodymų visumą bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu sprendė esant labiau tikėtinu, kad I. G. žinojo tiek apie 2012 m. lapkričio 16 d. G. S. 224 500 Eur paskolą O. G., tiek ir apie 2012 m. gruodžio 7 d. įsipareigojimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo, kuriuo O. G. solidariai su kitais bendraskoliais įsipareigojo apmokėti ALUMINA D. O. O. ZVORNIK 16 116 074,43 Eur vertės skolą UAB „Baltijos stiklas“. Teismas, atsakovo bei trečiojo asmens poziciją, jog apie sandorius I. G. nieko nežinojo, vertino kaip turtinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų gynybinę poziciją, kuri nagrinėjamos kategorijos bylose vertintina itin kritiškai ir nelaikytina objektyviu įrodymu.

17. Teismas nagrinėjamoje byloje vadovavosi Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2194-527/2015 nustatytomis aplinkybėmis, jog „<...> vien tik O. G. mėnesinės pajamos UAB „Ūkio banko lizingas“ per mėnesį sudarė apie 45 000 Lt; atsakovui ir jo sutuoktinei priklauso tiek AB Ūkio banko, tiek UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ akcijos, tiek kitų bendrovių akcijos, o atsakovas buvo AB „Kauno tiekimas“ akcininkas ir valdybos pirmininkas. Vien tik AB Ūkio bankas ir UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ per vienerius finansinius metus atskirai generavo šimtamilijonines apyvartas, valdė visą eilę kitų juridinių asmenų tiek (duomenys neskelbtini), tiek už jos ribų. <...> O. G. yra pagrindinio banko akcininko V. R. sesuo, buvo AB Ūkio banko stebėtojų tarybos narė, aktyviai dalyvavo priimant strateginius klausimus, susijusius su banko veikla. Tai reiškia, kad atsakovas ir jo sutuoktinė, nuosavybės teise valdydami didelės vertės akcijas (tame tarpe ir susijusių juridinių asmenų), buvo suinteresuoti AB Ūkio banko veiklos tęstinumu, nuo ko priklausė ir visų susijusių įmonių, tame tarpe UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB „Kauno tiekimas“ finansinė padėtis, o atitinkamai ir šių įmonių akcijų vertė bei atitinkamai atsakovo ir jo sutuoktinės turto (akcijų) vertė, ką iš esmės patvirtina tolimesni įvykiai, t. y. bankrutavus AB Ūkio bankui, bankrutavo ir visos kitos susijusios įmonės, tame tarpe ir UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, ir AB „Kauno tiekimas“.

18. Teismas, įvertinęs artimą sandorių laiką (2012 m. rugpjūčio 3 d. O. G. skolinosi iš UAB „Boslita“ ir Ko, 2012 m. lapkričio 16 d. O. G. skolinosi iš UAB „Boslita“ ir Ko vadovo G. S., 2012 m. gruodžio 7 d. įsipareigojo įvykdyti prievolę G. S. įmonei UAB „Baltijos stiklas“), sandorių sudarymo aplinkybes, sandorių seką bei sandorių šalis, itin dideles sandorių vertes, atsakovui bei trečiajam asmeniui nepateikus objektyvių įrodymų, patvirtinančių kitokį nagrinėjamos bylos dalyku esančių prievolių (paskola bei finansinis įsipareigojimas) prisiėmimo tikslą, vertino, kad labiau tikėtina, jog tiek ginčo paskola, tiek ir 2012 m. gruodžio 7 d. finansinis įsipareigojimas O. G. buvo prisiimti šeimos verslo, įskaitant AB „Ūkio bankas“, finansinėms problemoms spręsti, siekiant išvengti AB „Ūkio bankas“ bankroto, tokiu būdu apsaugant savo šeimos verslą ir investicijas. Įvertinęs aukščiau minėtas prejudicinę galią turinčiame teismo sprendime nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo abejoti ieškovų įrodinėjama aplinkybe, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti O. G. ir I. G. šeimos interesais, kadangi iš jų verslo gautos pajamos buvo naudotos šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009). Atitinkamai teismas sprendė, kad ginčo prievolės turi būti priskiriamos prievolėms, vykdytinoms solidariai iš bendro sutuoktinių turto CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

19. Konstatavęs, kad O. G. 2012 m. gruodžio 7 d. įsipareigojimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo yra prievolė, prisiimta bendrais šeimos interesais, atmetė, kaip nepagrįstą argumentą, jog šis vienašalis sandoris nesaisto O. G. tuometinio sutuoktinio I. G. (CK 1. 63 straipsnio 4 dalis, CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

20. Teismas nepagrįstu laikė teiginį, kad O. G. ginčo prievolė UAB „Baltijos stiklas“ kilo ne iš 2012 m. gruodžio 7 d. Įsipareigojimo dėl įsiskolinimo apmokėjimo, o iš Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-124-943/2015. Pažymėjo, kad ginčo prievolė O. G. kilo būtent 2012 m. gruodžio 7 d. sandorio pagrindu. Tuo tarpu, Lietuvos Apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-124-943/2015 išsprendė šio sandorio teisėtumo klausimą.

21. Teismas nustatė, jog 2012 m. lapkričio 16 d. O. G. išdavė G. S. paprastą neprotestuotiną vekselį 225 467 Eur sumai. Nustatęs, kad ginčo paskolos sutartis sudaryta O. G. ir I. G. šeimos interesais, prievolę pagal šį vekselį, kuris užtikrino greitesnio paskolos išieškojimo galimybę, taip pat pripažino bendra bei solidaria sutuoktinių prievole.

22. Teismas vertino, kad O. G. prievolės UAB „Baltijos stiklas“ pagrindu yra 2012 m. gruodžio 7 d. įsipareigojimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo. Šio sandorio teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tuo tarpu, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu 2016 m. birželio 1 d. išduotas Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 2-669-658/2014 nelaikytinas O. G. prievolės UAB „Baltijos stiklas“, kurios dydis 15 899 566,08 Eur, atsiradimo pagrindu. Atitinkamai sprendė, jog UAB „Baltijos stiklas“ ieškinio reikalavimo dalis, kurioje nurodoma, kad O. G. prievolė UAB „Baltijos stiklas“ kilo ne tik iš 2012 m. gruodžio 7 d. Įsipareigojimo dėl įsiskolinimo apmokėjimo, bet ir iš 2016 m. birželio 1 d. išduoto Kauno apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. 2-669-658/2014, laikytina teisiškai netikslia, todėl į teismo sprendimo rezoliucinę dalį neperkeltina.

Žemesnės instancijos teismas

24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Negalima trečiojo asmens O. G. 15 899 566,08 Eur prievolės UAB „Baltijos stiklas“ pripažinti bendra ir solidaria prievole su I. G.. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendime (sprendimo 79 punktas) nurodė, kad Įsipareigojimą vienašališkai pasirašė V. R., O. G., Birač, AB „Birač Europe“, ŪBIG ir Alumina. Jį pasirašiusių asmenų valia išreikšta aiškiai ir konkrečiai, jie su ieškovais tarėsi būtent dėl tokios rūšies sandorio, modifikuojančio Novacijos sutartį, sudarymo (CK 1.64 straipsnio 1,2 dalys). Šie įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo teiginiai suponuoja išvadą, kad tik Įsipareigojimą pasirašę asmenys sudarė vienašalį sandorį ir sukūrė tam tikras teises ir pareigas. I. G. apie Įsipareigojimą nieko nežinojo, šio vienašalio sandorio nesudarė ir nepasirašė, todėl šis Įsipareigojimas negali sukelti I. G. jokių teisinių pasekmių. Ieškovai, kurių iniciatyva buvo paruoštas Įsipareigojimo tekstas, neįtraukė I. G. į asmenų, solidariai atsakingų, sąrašą. Ieškovai taip pat neįtraukė I. G. į Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-669-658/2014, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 18 d. priėmė naują sprendimą, kas patvirtina, kad ieškovai laikėsi pozicijos, kad Įsipareigojimas ir būsimas teismo sprendimas negali turėti įtakos I. G. teisėms ir pareigoms. Todėl Kauno apylinkės teismas skundžiamu sprendimu pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai pripažino, kad I. G. žinojo apie 2012 m. gruodžio 7 d. O. G. pasirašytą Įsipareigojimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo, nepagrįstai išplėtė solidariųjų skolininkų ratą pagal 2012 m. gruodžio 7 d. Įsipareigojimą.

2.2. Kauno apylinkės teismas pažeidė CPK 182 straipsnio reikalavimus ir rėmėsi 2015 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015, kurios faktinės aplinkybės yra skirtingos. Pagal O. G. ir kitų asmenų 2012 m. gruodžio 7 d. pasirašytą Įsipareigojimą jokių piniginių lėšų O. ir I. G. šeima negavo. Pagal šį Įsipareigojimą jokie šeimos poreikiai nebuvo tenkinami. Skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog 2012 m. gruodžio 7 d. finansinis Į. O. G. buvo prisiimtas šeimos verslo, „įskaitant AB „Ūkio bankas“, finansinėms problemoms spręsti, siekiant išvengti AB „Ūkio bankas“ bankroto, tokiu būdu apsaugant savo šeimos verslą ir investicijas“. Su šia Kauno apylinkės teismo sprendimo išvada sutikti negalima, nes Įsipareigojimas buvo skirtas ne AB „Ūkio bankas“, o UAB „Boslita ir Ko“, UAB „Baltijos stiklas“ ir kitų asmenų teisių ir finansinių interesų užtikrinimui. Šis Įsipareigojimas nebuvo skirtas AB „Ūkio bankas“ ir neturėjo jokios įtakos AB „Ūkio bankas“ finansinei padėčiai.

2.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai pripažino I. G. solidariu skolininku su O. G. 15 899 566,08 Eur sumai, atsiradusiai iš 2012 m. gruodžio 7 d. Įsipareigojimo. 15 899 566,08 Eur suma iš O. G., V. R., BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“, AB „Birač Europe“ yra priteista 2015 m. lapkričio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu. Todėl, I. G. 15 899 566,08 Eur prievolė negalėjo atsirasti iš 2012 m. gruodžio 7 d. Įsipareigojimo, nes minėtame Įsipareigojime buvo nurodyta 14 600 000 Eur suma. I. G. negali įgyti 15 899 566,08 Eur solidarios prievolės pagal 2015 m. lapkričio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, nes jis šioje byloje nedalyvavo. Šiuo metu UAB „Baltijos stiklas“ neturi reikalavimo teisės į 15 899 566,08 Eur sumą, nes dalis šios sumos yra išieškota iš solidarių skolininkų - atsakovų civilinėje byloje Nr. 2A-124-943/2015 pagal 2015 m. lapkričio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą.

2.4. Kauno apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką dėl sutuoktinių turtinės prievolės, susijusios su jų dalyvavimu juridinio asmens veikloje (Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga (Teismų praktikos biuletenis Nr. 40)).

2.5. Kauno apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino I. G. solidariu skolininku pagal O. G. ir G. S. 2012 m. lapkričio 16 d. Paskolos sutartį ir O. G. išduotą 2012 m. lapkričio 16 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Teismas priėmė tokį sprendimą, neturėdamas jokių objektyvių įrodymų šiai išvadai pagrįsti, vadovavosi tik ieškovo G. S. atstovo žodiniais paaiškinimais ir atleido ieškovą nuo pareigos įrodyti savo reikalavimą, įrodyti aplinkybes, numatytas CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Ieškovas G. S. turėjo pareigą įrodyti, kad I. G. davė sutikimą O. G. sudaryti Paskolos sutartį ir išrašyti vekselį G. S., arba vėliau patvirtino šiuos O. G. vienasmeniškai sudarytus sandorius, arba šie sandoriai (Paskolos sutartis ir vekselis) buvo sudaryti šeimos interesais.

2.6. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo G. S. reikalavimą, neteisėtai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui I. G. ir tokiu būdu, pažeidė CPK 178 straipsnį. Pirmiausia ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kad O. G. gauta paskola iš G. S. buvo panaudota šeimos interesams. Tik esant tokiems įrodymams, atsakovas turi pareigą juos paneigti.

2.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą dalyje dėl I. G. pripažinimo solidariu skolininku kartu su O. G. pagal jos sudarytą 2012 m. lapkričio 16 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos užtikrinimui išduotą 2012 m. lapkričio 16 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį, nepagrįstai grindė 2015 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimas neturi prejudicinės galios šioje byloje, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 dalyvavo kitos šalys (ieškovas buvo UAB „Boslita ir Ko“, o ne G. S.), be to, joje buvo nustatytos kitos faktinės aplinkybės, t. y., kad O. G. gavo pinigus iš UAB „Bolista ir Ko“ dviem bankiniais pavedimais iš viso 2 500 000 Lt. Tą pačią dieną O. G. pervedė gautas pinigines lėšas, kurių bendra suma sudarė 4 400 000 Lt UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ (ieškovas įrodė paskolos panaudojimą). Tuo tarpu skundžiamame sprendime teismas nenustatė, kaip buvo panaudoti O. G. pagal 2012 m. lapkričio 16 d. Paskolos sutartį ir vekselį gauti pinigai. Todėl, nenustačius šių aplinkybių, atsakovas I. G. negalėjo būti pripažintas solidariu skolininku.