Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos priėmusios nutarimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13770-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR N-13770-2023 G. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalyje bei paskyrė jam 60 Eur baudą. Nutarimas surašytas dėl to, jog G. G. 2023 m. spalio 27 d., apie 22 val. 14 min., adresu prie S. Daukanto - S. Dariaus ir S. Girėno sankryžos, Palangoje, būdamas neblaivus (neblaivumą tikrintis atsisakė) viešoje vietoje, tai yra gatvėje, svirduliavo, nerišliai kalbėjo, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę.

2. Pareiškėjas G. G. teismui pateikė skundą, kuriu prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad neneigia fakto, jog 2023 m. spalio 27 d. vakare išgėrė alkoholinių gėrimų ir buvo viešoje vietoje, t. y. gatvėje neblaivus. Teigia, kad iš pateikto kūno kameros vaizdo įrašo matyti, kad jis administracinio nusižengimo padarymo metu – 2023 m. spalio 27 d. 22 val. 14 min. - viešoje vietoje nei svirduliavo nei griuvinėjo, nei triukšmavo ar kabinėjosi prie žmonių, apsirengęs buvo tvarkingai, aplinkoje orientavosi, į policijos pareigūnų užduotis, klausimus atsakinėjo tiksliai, su policijos pareigūnais bendravo mandagiai ir korektiškai. Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato tyrėjas M. E. tarnybiniame pranešime apibūdino jo tuo metu buvusią būseną - akivaizdžiai neblaivus, nerišliai kalbėjo, jokių veiksmų, įžeidžiančių žmogaus orumą ir dorovę, nepateikė. Nors administracinio nusižengimo byloje neabejotinai nustatyta, kad jis pasirodė viešoje vietoje - gatvėje neblaivus, vien jo neblaivumas negali būti laikomas aplinkybe, įžeidžiančia žmogaus orumą ir dorovę. Pažymėtina, kad vien girto asmens pasirodymas viešoje vietoje nelemia pasekmių, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje, t. y. žmogaus orumo ir dorovės įžeidimo atsiradimo, kadangi, remiantis tokia logika, aptariamo nusižengimo padarymu būtų galima apkaltinti daugumą neblaivių asmenų, esančių viešuose renginiuose ar išeinančių iš viešojo maitinimo įstaigų. Dėl to įstatymų leidėjas neatsitiktinai numatė šį nusižengimą individualizuojantį požymį - neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Šiuo aspektu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę, pripažintina, pavyzdžiui, asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011). Teigia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo jo elgesį vertinti kaip įžeidžiantį žmogaus orumą ir dorovę. Kaltinime nurodytas požymis - neblaivus viešoje vietoje, svirduliavo, nerišliai kalbėjo, sklido stiprus alkoholio kvapas - negali būti vertinamas kaip įžeidžiantis žmogaus orumą ir dorovę. Požymiai rodo tik tai, jog asmuo buvo vartojęs alkoholį. Alkoholio vartojimo fakto neneigia. Tačiau, kaip minėjo, jo pasirodymo neblaivaus viešoje vietoje fakto nepakanka ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytam pažeidimui konstatuoti. Objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų neblaivaus jo elgesį viešoje vietoje buvusį kaip įžeidžiantį žmogaus orumą ir dorovę, nenustatyta. Yra giliai įsitikinęs, kad neblaivaus jo pasirodymas nepagrįstai įvertintas kaip žmogaus orumo ir dorovės įžeidimas. Prašo administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti (b. l. 4-5).

3. Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, BODY kamerų įrašai, liudytojos paaiškinimas, Policijos registruojamųjų įvykių registro (toliau - PRIR) išrašai, BPC skambučių įrašai, kad G. G. padarė aukščiau nurodytą nusižengimą. BPC įrašuose užfiksuota, kad apie šį įvykį yra 4 skambučiai: du pranešėjos G. P. ir du skambučiai moters, važiavusios automobiliu ir pastebėjusios neblaivius tėvus su vaiku. Abi pranešėjos, skambinančios BPC iškėlė susirūpinimą neblaiviais viešoje vietoje tėvais. G. P., skambindama į BPC nurodė, kad „tėvai prigėrę“, kad skambina „dėl girtų tėvų“, nurodo, kokia neadekvati yra tėvo elgsena viešoje vietoje ir kaip tai sukėlė jos susirūpinimą, dėl ko ir skambino į BPC. G. P. skambučiuose ir jos rašytiniame paaiškinime nenustatyta prieštaravimų. G. P. paaiškinime apie G. G. elgesį nurodė, kad „vyras (tėtis) buvo atsilikęs nuo vaiko ir mamos, tačiau staigiai pradėjo bėgti jų link ir pribėgęs prie moters užsimojo ir trenkė jai iš rankos į pakaušį, išplėšė vaiką iš mamos rankų, buvo agresyvus, kaip stebėtoja negalėjo likti abejinga situacijai, pribėgo prie vyro ir pasakė, jog kviečia policiją, nes vyro elgesys kelia grėsmę vaikui“. Tokie G. G. veiksmai patvirtina faktą, kad asmuo viešoje vietoje, būdamas neblaivus savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Iš policijos pareigūnų BODY kameromis darytų įrašų nustatyta, kad G. G., būdamas neblaivus viešoje vietoje, kalba nerišliai, svirduliuoja ir nepalaiko konstruktyvaus dialogo su policijos pareigūnais, neatsakinėja į klausimus, todėl jo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis orientavosi aplinkoje į policijos pareigūnų klausimus atsakinėjo tiksliai ir aiškiai yra neteisingos. Mano, kad G. G. skundas yra visiškai nepagrįstas, nėra jokio pagrindo tenkinti skundo reikalavimų ir naikinti nutarimą, todėl prašo atmesti G. G. skundą kaip nepagrįstą, o skundžiamą 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30- ANR_N-13770-2023 palikti nepakeistą (b. l. 37-38).

4. Pareiškėjas G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su jo atžvilgiu priimtu nutarimu nesutinka. Buvo nurodytos keturios aplinkybės dėl nurodyto pažeidimo, neblaivus, svirduliavo, nerišli kalba, stiprus alkoholio kvapas. Teigia, kad vien jo buvimas neblaiviu negali būti laikoma aplinkybę įžeidžiančią žmogaus orumą ir dorovę. Jis su šeima buvo dviejose kavinėse išgėrė nedidelį kiekį alkoholio ir apie 22.00 val. ėjo namo, nes reikėjo vaiką migdyti. Nurodo, kad jis buvo adekvatus pasirūpinti savo vaiku pats, viską atsimena, kad prie kavinės buvo prie jų priėjusi moteris, ji paklausė, ar jiems reikia pagalbos. Jis atsisakė. Atsimena ir kitą moterį, su ja daug bendravo, ji įsižeidė dėl pareiškėjo replikos ir dėl to ji paskambino į policiją. Moteris nesiūlė jų parvežti namo. Neatsimena, kiek alkoholio išgėrė. Per visą vakarą išgėrė apie 120 gr. „Jegermeister“ alkoholio. Mano, kad tai visiškai mažai. Kvapas buvo, bet girtas nebuvo. Atsimena pareigūnus, atsakinėjo į jų klausimus rišliai ir mandagiai.

5. Teismo posėdžio metu institucijos priėmusios nutarimą įgaliota atstovė E. K. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

6. Liudytoja G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo vakarinėje pamainoje ir prie jos atėjusi restorano vadovė pasakė, kad matė neblaivią šeimą su mažu vaiku. Ta šeima atėjo prie pat jų darbo langų. Ji išėjo į lauką ir pamatė, kad moteris nešėsi vaiką, tada pargriuvo, atsiklaupusi bandė paimti vaiką. Vaikas buvo be kepurės, be pirštinių, sušalęs, labai garsiai klykė per visą gatvę. Mama bandė pasirūpinti vaiku, bet buvo neblaivi. Tėtis (vyras), kuris buvo kartu, stovėjo nuošaliau, po to pradėjo bėgti link moters ir jai ranka sudavė vieną kartą per pakaušį, moteris per daug nesureagavo, ji paėmė vaiką, vyras bandė vaiką plėšti mamai iš rankų. Vaikas labai spiegė. Ji pribėgo prie vyro ir sakė, ką jūs darot. Vyras labai agresyviai į ją pasižiūrėjo tarsi norėjo jai trenkti. Ji grįžo atgal į darbovietę iškviesti policijos. Vyras toliau rėkė per visą gatvę, bandė tąsyti moterį ir vaiką. Moteris bandė pasirūpinti vaiku, bandė atsiskirti nuo vyro. Jos kolegos siūlė šeimą parvežti namo, tačiau jie atsisakė ir kaip toliau matė vaikštinėjo pirmyn atgal gatvėmis. Ji skambino į BPC. Buvo naktis apie 22-24 val. Buvo susirūpinusi dėl vaiko. Abu žmonės vos stovėjo ant kojų. Policija neatvyko labai ilgai. Vaikas viso konflikto metu spiegė, ne visai girdėjo, ką kalba tėvai. Vyras labai agresyvus atrodė, moteris buvo tyli.

7. Liudytoja J. S. parodė, kad buvo vakaras, kai Kęstučio g., Palangoje, pamatė vyrą, moterį ir vaiką, moteris nukrito, tada atsistojo, bet žiūri, kad jie svirduliuoja, vaikas mažas, be kepurės, be pirštinių. Liudytoja buvo su mašina, paklausė, gal reikia pagalbos. Vyras priėjo prie jos, klausinėjo ko čia rūpinasi, užtvėrė jai kelią ir pradėjo fotografuoti jos automobilį. Mama išvis perėjo į kitą gatvės pusę. Tuomet ji iškvietė policiją. Jai pasirodė, kad tie žmonės negali pasirūpinti vaiku, dar grasinti pradėjo.

8. Liudytojas M. E., dirbantis Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK reagavimo skyriaus tyrėju parodė, kad patruliavo kartu su kolege L. L.. Gavo iškvietimą, kad neblaivūs asmenys yra su mažu vaiku. Pirma pamatė moterį, akivaizdžiai matėsi, kad ji neblaivi, paskui atėjo vyras. Jis sunkiai suprato su kuo bendrauja. Pasodino mergaitę ir mamą į automobilį, išsivežė į policijos komisariatą, tėvas pasišalino. Vyras nesuvokė, kur jis yra, nesuprato, kad bendrauja su policijos pareigūnu. Sklido alkoholio kvapas, vyras blaivumo nenusistatė. Teismui pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą (b. l. 18-19), patvirtino, kad surašyta teisingai.

9. 2023 m. spalio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. spalio 27 d. dirbant ekipaže „L5001“ kartu su Klaipėdos AVPK Palangos m. PK RS vyr. tyrėja L. L. apie 21 val. 52 min., iš Klaipėdos AVPK OVS buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu Birutės al. 47, Palanga. Abu tėvai neblaivūs, stumdosi tarpusavyje gatvėje. Tempia vaiką 2 metų. Moteris šviesių plaukų, vyras vilki oranžinės spalvos striukę su akiniais. Asmenys yra ant kelio, netoli „Vandenis“ restorano. Prie Sabonio viešbučio neblaivus tėvas su vaiku. Pranešėja patikslino, kad moteris yra su ilga juodos spalvos striuke. Vedėsi vaiką be kepurės su kombinezonu. Berniukas šviesių plaukų. Nuėjo link Basanavičiaus gatvės moteris su vaiku. Vyras nuėjo link Vėtros viešbučio. Vykstant nurodytu adresu, ties adresu Kęstučio g. 27B, Palanga, juos susistabdė pranešėja G. P., kuri nurodė, kad pranešime minėta moteris, viena nuėjo Daukanto gatve link S. Dariaus ir S. Girėno gatvės, o jos vyras su mažamečiu vaiku nuėjo kryptimi taip pat link S. Dariaus ir S. Girėno gatvės. Taip pat G. P. nurodė, kad minėti asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, griuvinėjo, mažametis vaikas buvo visiškai neprižiūrimas, bėgo į gatvę. G. P. nurodymu asmenys tarp savęs nesmurtavo. Važiuojant Daukanto gatve pastebėjo šaligatviu einančią vieną pačią pranešime požymius atitinkančia moterį, kaip vėliau per „Polis II“ sistema buvo nustatyta, kadangi šis asmuo asmens dokumento nepateikė, tai R. G., kuriai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510, Nr. 0050, metr. Nr. 1940799 buvo nustatytas sunkus 2,64 promilių neblaivumas), su kuria bendraujant ši buvo akivaizdžiai neblaivi bei nurodė, kad yra iš Kauno miesto ir į Palangą yra atvykusi kartu su vyru, kaip buvo nustatyta, tai G. G. ir mažamete dukra G. G., tačiau nurodyti, kur yra vyras su dukra negalėjo, kadangi nežinojo, einant link viešbučio išsiskyrė. Kartu su R. G. važiuojant tarnybiniu automobiliu link S. Dariaus ir S. Girėno gatvės link, pastebėjo R. G. vyrą su dukra rankose. Bendraujant su G. G. šis buvo akivaizdžiai neblaivus, nerišliai kalbėjo. Tikslinant įvykio aplinkybes, G. G. kategoriškai atsisakė nurodyti aplinkybes bei į užduodamus klausimus neatsakinėjo. Kadangi G. G. buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl užtikrinant vaiko saugumą bei sveikatą, dėl vėlyvo meto bei šalto oro, G. G. buvo laikinai perduota mamai R. G., kuri sėdėjo tarnybiniame automobilyje, su kuriuo kartu vyko į Palangos m. PK patalpas iki kol atvyks vaikų teisių darbuotojai, kadangi šie apie įvyki jau buvo informuoti 22 val. 31 min. Siekiant tinkamai užfiksuoti įvykio aplinkybes G. G. kartu į komisariatą nevyko, kadangi buvo nusiteikęs priešiškai ir bendrauti nenorėjo, dėl ko šiam vykstant kartu galėtų kilti konfliktas, todėl šis nuėjo į viešbutį. 23 val. 11 min., atvykę vaikų teisių darbuotojai priėmė sprendimą G. G. iš mamos R. G. paimti, kuri buvo perduota budintiems globėjams, kadangi R. G. nenurodė jokių asmenų, kurie galėtų per artimiausia laiko tarpą atvykti ir perimti G. G., bei užtikrinti ir pasirūpinti jos saugumu iki kol R. G. ar jos vyras G. G. bus blaivūs Filmuota BODY kameromis (b. l. 18-19).

10. Liudytoja L. L., dirbanti Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK reagavimo skyriaus tyrėja parodė, jog dirbo su kolega M. E., buvo tamsus paros metas. Gavo pranešimą, kad moteris su vyru yra neblaivūs su mažamečiu vaiku. Pirma pamatė moterį, tada vyrą, vaikas buvo su jais. Jie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Vyras turėjo vaiką ant rankų, prašė, kad padėtų vaiką ant žemės. Bandė atskirti, kad vaikui nekiltų grėsmė. Moteris buvo sukalbamesnė, po to ją kartu su vaiku pasisodino į automobilį. Abiejų kalba buvo nerišli, svirduliavo, vyras buvo agresyviai nusiteikęs.

11. Vaizdo įraše (diskas Nr. 1, failas PSS-20231027-220856UTC+0300), 00.11.52 užfiksuota kaip policijos pareigūnai suranda G. G. su vaiku ir pradeda pokalbį su juo, aiškiai girdisi, kad G. G. kalba yra nerišli, mosikuoja rankomis. 00.12.48 užfiksuota, kaip G. G. pakelia vaiką ir susvirduliuoja, vos nenukrenta ant žemės kartu su vaiku, bet jam padeda pareigūnė ir sulaiko. 00.15.02 užfiksuota, kad G. G. atsisako nusistatyti neblaivumą. Viso pakalbio metu su pareigūnais matosi, kad G. G. nelabai orientuojasi aplinkoje ir nesupranta, kas vyksta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

12. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

13. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

14. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2023 m. spalio 27 d. apie 22.14 val., prie S. Daukanto ir S. Dariaus ir S. Girėno sankryžos, Palangoje, viešoje vietoje, būdamas neblaivus viešoje vietoje, neblaivumą tikrintis atsisakė, svirduliavo, nerišliai kalbėjo, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, tokiais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę.

15. Pareiškėjas savo skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad neginčija, jog jis buvo šiek tiek išgėręs, kaip pats nurodo 120 gramų, tačiau teigia, kad viešoje vietoje nei svirduliavo nei griuvinėjo, nei triukšmavo ar kabinėjosi prie žmonių, apsirengęs buvo tvarkingai, aplinkoje orientavosi, į policijos pareigūnų užduotis, klausimus atsakinėjo tiksliai, su policijos pareigūnais bendravo mandagiai ir korektiškai. Pažymi, jog tyrėjas M. E. tarnybiniame pranešime apibūdino jo tuo metu buvusią būseną - akivaizdžiai neblaivus, nerišliai kalbėjo, jokių veiksmų, įžeidžiančių žmogaus orumą ir dorovę, nepateikė.

16. Tačiau pareiškėjo išsakytus argumentus visiškai paneigia byloje surinkta ir teismo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga. Iš liudytojos G. P. parodymų matyti, kad pareiškėjai neramumą sukėlė tai, jog vaiką nešanti mama kartu su vaiku eidama nukrito ir atsitrenkė į tvorą, o pareiškėjas, kuris buvo kartu, stovėjo nuošaliau, po to pradėjo bėgti link moters ir jai ranka sudavė vieną kartą per pakaušį, moteris per daug nesureagavo, ji paėmė vaiką, vyras bandė vaiką plėšti mamai iš rankų. Vaikas labai spiegė. Liudytojai pasiūlius pagalbą, pareiškėjas pagalbos atsisakė ir liepė nesikišti. Vyras toliau rėkė per visą gatvę, bandė tąsyti moterį ir vaiką. Liudytoją sukrėtė ir tai, jog tokį šaltą vakarą mažas vaikas buvo be kepurės ir pirštinių, iš nosies bėgo sekretas, vaikas buvo pasimetęs, išsigandęs.

17. Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pamačiusi vyrą, moterį ir vaiką, moteris su vyru svirduliavo, vaikas mažas, be kepurės, be pirštinių, pasiūlė pagalbą, bet vyras priėjo prie jos, klausinėjo ko čia rūpinasi, užtvėrė jai kelią ir pradėjo fotografuoti jos automobilį. Jai pasirodė, kad tie žmonės negali pasirūpinti vaiku.

18. Liudytojai M. E. ir L. L. nurodė, jog gavo iškvietimą, kad neblaivūs asmenys yra su mažu vaiku. Pirma pamatė moterį, akivaizdžiai matėsi, kad ji neblaivi, paskui atėjo vyras, kuris sunkiai suprato su kuo bendrauja. Vyras nesuvokė, kur jis yra, nesuprato, kad bendrauja su policijos pareigūnu, buvo agresyvus. Sklido alkoholio kvapas, vyras blaivumo nenusistatė. Liudytojas M. E. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę, pripažintina, pavyzdžiui, asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje ir t. t. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N62-1678/2011, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-519/2018). Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.

20. Iš surinktų įrodymų visumos, paties G. G. parodymų, liudytojų parodymų, tarnybinio pranešimo, vaizdo įrašų nustatyta, kad G. G. būdamas akivaizdžiai neblaivus viešoje vietoje, agresyvus su liudytojomis G. P., J. S. bei pareigūnais, tokiais savo veiksmais įžeidė aplinkinių žmonių orumą ir dorovę. G. G. elgesys trikdė aplinkinius asmenis, toks jo elgesys liudytojoms sukėlė neigiamas emocijas, pasipiktinimą. Tokie G. G. veiksmai atitinka nusižengimo, numatyto ANK 484 str. 1 d. sudėtį, nes ANK 484 str. 1 d. numato atsakomybę už alkoholinių gėrimų ar kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tarptautinio susisiekimo traukinius, siaurojo geležinkelio traukinius ir laivus, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, taip pat orlaivius, skrendančius už Lietuvos Respublikos ribų, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių institucijų leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Įstatymas numato, jog tokie veiksmai užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų. Atsižvelgiant į tai, kad G. G. neprisipažino, atsisakė pasitikrinti blaivumą, taip pat nepateikė pagrįstų įrodymų pagrindžiančių jo parodymus, jam skirta – 60 eurų bauda, kuri, teismo vertinimu, parinkta tinkamai.

21. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo G. G. skundo, jame nurodytais argumentais, tenkinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo G. G. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13770-2023 (ROIK: 23225178435) palikti nepakeistą

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.