Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, pagal K. T., UAB (duomenys neskelbtini), 2017-06-23 prašymą pateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinį 2017-06-29 pateikė tik tuos dokumentus, kurie buvo pateikti dar prieš 2017-04-26 vykusį UAB (duomenys neskelbtini) visuotinį akcininkų susirinkimą, persiųsdama tą pačią 2017 metų balandžio mėnesio informaciją, taip nepateikdama reikalaujamo oficialaus akcininkų susirinkimo patvirtinto finansinių ataskaitų rinkinio; 2017-06-30 pakartotinai paprašius pateikti minėtus duomenis, D. V. reikalaujamo finansinių ataskaitų rinkinio nepateikė, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą akcininko teisę bei šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinį yra gavusi dar prieš akcininkų susirinkimą, kuriame ji pati dalyvavo. Pati pareiškėja susipažino su bendrovės balansu ir jį patvirtino, t. y. ji ir tvirtino finansines ataskaitas. Atstovo nuomone Akcinių bendrovių įstatymas nesuteikia teisės akcininkui prašyti kas savaitę pateikti finansines ataskaitas. Akcininkei buvo nurodyta kreiptis į VĮ „Registrų centras“ tikslu gauti finansines ataskaitas, kurias buvo pateikusi įmonės buhalterė. Paaiškėjo, kad dėl techninių problemų 2016 metų finansinės ataskaitos VĮ „Registrų centrui“ nebuvo pateiktos. Pastebėjus klaidą bendrovės buhalterė L. V. pateikė minėtus duomenis VĮ „Registrų centrui“. Finansinės atskaitomybės dokumentai teikiami elektronine forma, patvirtinta VĮ „Registrų centro“. Kaip minėta, pareiškėjai finansinės ataskaitos buvo pateiktos dar prieš akcininkų susirinkimą, todėl pakartotinai ir nebuvo teikiama. Bendrovės vadovė taip interpretavo įstatymą, kad jau pateiktų duomenų nebereikia pateikti pakartotinai. Šiuo metu reikalaujami duomenys jau pateikti. VĮ „Registrų centrui“ nepavyko pateikti ataskaitų dėl techninių kliūčių, šiuo metu ataskaitos jau pateiktos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes manytina, kad nepadarytas administracinis nusižengimas. Jei teismas nuspręstų patraukti administracinėn atsakomybėn prašo skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nes visi reikalavimai jau yra įvykdyti.

Liudytoja L. V. parodė, kad ji yra bendrovės buhalterė, pagal nusistovėjusią tvarką įmonėje teikianti finansines ataskaitas VĮ „Registrų centrui“. 2016 metų finansinę ataskaitą teikė laiku, tačiau nepastebėjo, jog dėl techninių kliūčių, teikiant kelių įmonių ataskaitas, jos pateikti nepavyko. Skiriasi balanso duomenys, nurodyti laikotarpiu prieš akcininkų susirinkimą ir pateikti VĮ „Registrų centrui“, toks skirtumas galėjo atsirasti dėl skolos tiekėjams. Teoriškai taip neturėtų būti.

Motyvuojamoji dalis

ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir D. V. kaltę įrodo: pareiškėjos K. T. pareiškimas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-7), akcininkų sąrašas (b. l. 8), Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 9-12), elektroninio susirašinėjimo išrašai (b. l. 13-16), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už <.. .> uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, <...> nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, <...> dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, <...> ar kitų įstatuose (statutuose) numatytųjų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, <...> turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo), kas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.

Akivaizdu, kad ši veika įstatymo leidėjo apibrėžiama blanketinė teisės norma, todėl norint patraukti valdybų pirmininkus (valdytojus), valdybų narius ar administracijų vadovus, kurie pagal įstatymą yra atsakomybės subjektais, administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti akcininko teises gauti informaciją ar kitas neturtines teises reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendrovės pareiga akcininkui raštu pareikalavus, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė D. V. į pareiškėjos K. T. 2017-06-23 reikalavimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 metus atsakė 2017-06-29, persiųsdama 2017-04-26 visuotinio eilinio akcininkų susirinkimo medžiagą. Į pareiškėjos 2017-06-30 pakartotinį reikalavimą dėl minėtų duomenų pateikimo 2017-07-06 pranešimu informavo apie galimybę reikiamus duomenis gauti prisijungus prie VĮ „Registrų centras“ elektroninio puslapio ir pateikti užklausą.

ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 50⁵ straipsnyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ATP byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

Nagrinėjamoje situacijoje prašomi dokumentai pareiškėjai turėjo būti pateikti iki 2017-06-30. Per teisės aktų nustatytus terminus 2017-06-23 reikalavime nurodyti dokumentai akcininkei nebuvo pateikti, įstatyme nurodytas 7 dienų terminas buvo praleistas, todėl D. V. pažeidė pareiškėjos – UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės, kuriai priklauso bendrovės akcijos, sudarančios 45 procentus visų bendrovės akcijų, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines teises.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. V. trukdė įgyvendinti akcininko neturtinę teisę gauti informaciją ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, todėl ji baustina.

Duomenų apie D. V. administracines nuobaudas byloje nėra. Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 str., 5 d. gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjai skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (abi ir vienintelės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės yra pareiškėja ir pažeidėja, pažeidėjos atstovo teigimu reikalaujami duomenys jau yra pateikti), į pažeidėjos asmenybę – dirbanti, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Minimalios ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas D. V. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinta pažeidėjai pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos K. T. atstovas prašo priteisti iš D. V. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų bei prideda PVM sąskaitos – faktūros kopiją, patvirtinančią prašyme nurodytą 500 Eur sumą.

ANK 666 straipsnyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Taigi, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš K. T. atstovo teismui pateiktų prašymo bei sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas matyti, kad advokatui už suteiktas teisines paslaugas K. T. sumokėjo 500 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš D. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 119 straipsniu, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 666 straipsniu, teismas

nutaria:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi skirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės D. V. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų nukentėjusiosios K. T. naudai.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.