Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui E. D. , duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. atsakovas sutinka padidinti išlaikymą iki 90 EUR kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio sūnaus A. D., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai ( b. l. 4). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-02 įsakymu iš atsakovo E. D. jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį ( b. l. 5). Pagal pateiktą pažymą šiuo metu ieškovės pajamos yra vidutiniškai 300 EUR kas mėnesį, atsakovo- 400 EUR ( b.l. 6-7, 54). Ieškovė nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi ( b. l. 12-13). Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį VOLVO V70( b.l.24, 56-57)

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 str. imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.). Kaip jau minėta, pagal LR CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminis vaiko poreikių pasikeitimas; vaiko poreikių nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo ( LR CK 3.3 str. 1 d.) . Sprendžiant , ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, tai pat yra būtina nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: 1) aplinkybes, susijusias su tėvų turtine padėtimi ir, 2), aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – šiuo atveju,- padidėjimu.

Kaip matyti, ieškovė priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo būtinumą grindžia ta aplinkybe, kad išaugo sūnaus A. poreikiai, todėl reikia daugiau lėšų kad juos patenkinti. Teismas sutinka su tuo, kad vaiko poreikiai išaugo, nes nuo išlaikymo priteisimo (2013-04-02) praėjo trys metai. Natūraliai reikia daugiau lėšų maistui, drabužiams, vaiko lavinimui, ugdymui ir pramogoms. Ieškovė įrodė, kad atsirado papildomos išlaidos už darželį , t. y. 50 EUR kasmėnesinis mokestis, o taip pat papildomos rinkliavos už vaiko ugdymą ir lavinimą darželyje. Atsirado išlaidos už nuomojamą būstą, kas sudarytų vaikui ( įvertinus, kad bute gyvena 3 žmonės) apie 62 EUR kas mėnesį. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas D. E.. Taigi, ieškovė įrodė, kad vaiko poreikiai kas mėnesį , net ir nevertinant vaiko poreikių išaugimo dėl vaiko amžiaus, padidėjo minimaliai bent jau 112 EUR ( 50 EUR darželis ir 62 EUR už butą). Įvertinus tai, kad ieškovė už vaiko darželį moka vidutiniškai 50 EUR , tai faktiškai iš atsakovo priteisto išlaikymo ( 200 LT /58 EUR) pakanka susimokėti už darželį, kitiems vaiko poreikiams patenkinti lėšų nelieka. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus dėl mokesčių būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai patiriamas išlaidas, vaiko maitinimui, vaiko lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ( b. l. 59-92) bei atsižvelgdamas į tai, kad vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą –už kurią reikia mokėti, daro išvadą, kad po teismo įsakymo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui A. D. iš atsakovo, išaugo vaiko poreikiai, priteistas išlaikymas nebeatitinka dabartinių net gyvybiškai svarbių minimalių vaiko poreikių (CK 3.201 str.). Iš atsakovo priteistas išlaikymas po 200 Lt/58 EUR kas mėnesį tikrai negali patenkinti net minimalių vaiko poreikių maistui ir sveikatai, siekiant, kad vaikas užaugtų sveikas ir be fizinio vystymo problemų. Negalima pamiršti, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai( maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Tuo aspektu anksčiau priteisto išlaikymo dydis neatitinka išaugusių vaiko poreikių, protingumo reikalavimų ir kasacinio teismo praktikos, kur vidutiniams vaiko poreikiams paprastai skiriama nuo 1 MMA – šiuo metu 300 EUR . Taigi, nustačius, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės padidėjo dėl jo amžiaus, atsiradusių naujų išlaidų, kurios yra gana žymios, vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu ir tai sudaro pagrindą padidinti nepilnamečiam vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydį . Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu išklausyti liudytojai R. L. ir V. D. faktinių aplinkybių, patvirtinančių vaiko poreikius nenurodė, o daugiau paaiškino savo asmeninius vaiko poreikių vertinimus, o jų nurodyta aplinkybė, kad atsakovas perka rūbus ir žaislus, kuriais vaikas naudojasi, būdamas pas tėvą, nėra esminė vaiko išlaikymo dydžiui aplinkybė , nes įstatymas tai daryti atsakovui nedraudžia, tačiau išlaikymą jis privalo teikti pakankamą ir pastovų.

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Iš VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras pažymų matyti, kad ieškovė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, o atsakovas nuosavybės teise turi automobilį, nekilnojamojo turto neturi . Ieškovės pajamos yra apie 300 EUR per mėnesį, atsakovo- apie 400 EUR. Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad kitų išlaikytinių neturi, kreditorių neturi. Iš pateiktos darbo užmokesčio pažymos matyti, kad atsakovui yra mokamas ne tik darbo užmokestis, bet ir buvo išmokėti 2000 EUR dienpinigiai, kurie įskaitytini į bendrąsias pajamas atsakovo turtinei padėčiai nustatyti ( Šiaulių apygardos teismo 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-224-45/2009). Šalių sūnus A. auga ir jo poreikiai nuolat didės, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė sūnaus priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, vaikui augant su motina, ji natūraliai skiria vaikui išlaikymą pagal faktines patirtas ir reikalingas išlaidas , todėl sūnaus A. išlaikymui iš atsakovo padidintina iki 130 EUR kas mėnesį. Manytina , kad tokia suma yra protinga ir pagrįsta, atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius ir atsakovo galimybes, kuris yra socialiai brandaus amžiaus, neturi specifinių sveikatos problemų, todėl gali dirbti ir užsidirbti ne tik savo, bet ir vaiko išlaikymui.

CPK 18 str. nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 279 str. 5 d. teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, neturi res judicata galios, t. y. pasikeitus aplinkybėms, turėjusioms įtakos išmokų dydžiui nustatyti, suinteresuoti asmenys turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl išmokų dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo); tačiau tai nereiškia, kad toks teismo sprendimas neturi privalomosios galios. Taigi kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas (CPK 279 str.). Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. Tokiu būdu, padidintas išlaikymas priteistinas ne nuo ieškinio padavimo dienos, o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovei buvo suteikta 50 proc. antrinė teisinė pagalba. Bylinėjimosi išlaidos byloje paskirstytinos pagal LR CPK 93 str. 4 d. , t. y. nukrypstant nuo bendro bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo,- įvertinus tai, kad ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo, nes atsakovas nesutiko mokėti didesnį išlaikymą, o taip pat į šalių procesinį elgesį , į tai, kad ieškovė geranoriškai sumažino savo reikalavimus, kad teismas turi diskrecijos teisę nustatyti priteistino išlaikymo dydį ( CPK 92 str., 93 str., 96 str.). Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ( b. l. 14, 21, 49-50).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 str., 270 str. , teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies .

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3225-488/2013 priteisto vaiko išlaikymo dydį ir priteisti iš E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 130 EUR ( vieną šimtą trisdešimt eurų ) periodinių išmokų kas mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti R. G., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 47 EUR žyminio mokesčio ir 11, 60 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir 120,59 EUR ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.