- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-224-45/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Jolanta Badaugienė, Rimantas Brazys (pran.)
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- V. D.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ir atsakovo V. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2660-772/2008 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl nepilnamečiui vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti 2007 m. kovo 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo: pakeisti iš atsakovo V. D. priteistą išlaikymą dukrai V. D., gim. 1996 m. lapkričio 17 d., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt ir priteisti iš atsakovo V. D. išlaikymą dukrai V. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 800 Lt nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki dukros pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. kovo 23 d. teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad V. D. teiks išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį. Per laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo labai padidėjo dukros poreikiai ir dukros išlaikymui kas mėnesį reikia 1680 Lt. Nors atsakovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo momento pagerėjo, jis vengia pareigos sudaryti sąlygas dukrai gauti geriausią išsilavinimą, ne tik nesidomi dukros auklėjimu, tačiau ir gaili lėšų dukroms poreikiams užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, kad augant dukrai didėja ir jos poreikiai, dukros išlaikymui reikalingos papildomos lėšos.
Atsakovas V. D. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo nepagerėjo, o vaiko poreikiai per mėnesį negali sudaryti 1680 Lt. Kadangi turto pasidalijimo sutartimi ieškovei yra perleista ½ dalis dviejų kambarių buto, į tai turi būti atsižvelgta sprendžiant nepilnametės dukros išlaikymo klausimą ir iš atsakovo priteistas išlaikymas neturėtų būti didinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-03-23 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.2.punktą ir jį išdėstė taip: ,, 4.2. Priteisti iš atsakovo V. D. (a/k (duomenys neskelbtini) dukters V. D. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 450,00Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2008-04-24 iki jos pilnametystės“; priteisė L. D. iš V. D. 200,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo V. D. bylinėjimosi išlaidas: 90,00 Lt žyminio mokesčio ir 5,10 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per kurjerių tarnybą, iš viso: 95,10 Lt. Teismas sprendime nurodė, kad šalims nutraukiant santuoką Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-03-23 sprendimu atsakovas V. D. dukters V. D. išlaikymui įsipareigojo mokėti po 200 Lt periodinių išmokų mokamų kas mėnesį iki jos pilnametystės. Ieškovės gaunamos pajamos pastaruoju metu nėra labai didelės, o anksčiau buvo dar mažesnės, atsakovas šiuo metu dirba pagal darbo sutartį ir gauna ne tik nuolatinį darbo užmokestį, bet ir pakankamus dienpinigius, kurie susiję su jo darbo pobūdžiu. Teismas pažymėjo, kad individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis šiandien sąlygoja ir jo išlaikymui reikalingą realų dydį, tam įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė situacija šalies ūkyje. Teismas nurodė, kad ieškovė ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti geras sąlygas jų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo teikiamas išlaikymas vaikui yra aiškiai per mažas, neatitinkantis net jo minimalių (fiziologinių) poreikių. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir vaikų interesų apsaugą, teismas sprendė, kad atsirado būtinumas keisti išlaikymo dydį, nes ankstesnio dydžio teismo skirtas išlaikymas nėra pakankamai efektyvus ir naudingas vaikui. Teismas pripažino, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Remiantis byloje pateiktais dokumentais teismas pripažino, kad ieškovės L. D. prašomas priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymas po 800 Lt kas mėnesį yra per didelis ir būtų ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas šiuo metu dar nėra finansiškai pajėgus mokėti tokio dydžio išmoką, todėl priteisė iš atsakovo išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį. Teismas pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš atsakovo šį vaiko išlaikymui reikalingą dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas jo vystymuisi. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jis tegali mokėti tik po 200 Lt vaiko išlaikymui, nes pagal bylos duomenis yra akivaizdu, kad vaiko poreikiai viršija atsakovo nurodomą dydį. Teismas pripažino, jog atsakovo siūlomas išlaikymas yra per skurdus ir realiai nebūtų pakankamas vaiko normaliam vystymuisi. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas pagal darbo pobūdį vyksta į tarnybines komandiruotes ir darbdavys jam moka dienpinigius; ši aplinkybė leidžia atsakovui užsitikrinti daug geresnes darbo sąlygas, nei kitiems to paties darbdavio darbuotojams. Teismas pažymėjo, jog dienpinigiai yra mokami darbuotojui tiesiogiai pagal patvirtintas normas ir jų panaudojimo darbdavys nereguliuoja. Teismas atmetė atsakovo motyvą, kad ieškovės prašomas priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymas besąlygiškai sietinas su atsakovo ir ieškovės sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, nes toks argumentas būtų nagrinėtinas tik tada, jeigu šalys anksčiau pasidalindamos turtą, būtų tuos pačius motyvus nurodžiusios ir 2007-03-02 sutartyje. Teismas nurodė, kad atsakovas ne tik gauna pastovias pajamas susijusias su jo darbu, bet ir savo vardu turi įregistravęs nekilnojamąjį ir kilnojamąjį daiktą, o tai rodo tam tikrą jo esamą turtinę padėtį. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad išlaikymo dydis gali būti padidintas tik esant ypatingiems nepilnamečių vaikų poreikiams ir atsižvelgiant į jų tėvų turtinę padėtį, nes toks argumentavimas neleistų užtikrinti būtinų vaikui vystytis sąlygų. Teismas nurodė, kad CK 3.199 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pajamos, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas vaikui, yra nurodoma, kad priteistas išlaikymas išskaitomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių. Teismas pripažino, kad nustatant atsakovo turtinę padėtį, jo gaunami dienpinigiai kaip piniginė kompensacija yra pajamos, kurios įskaitytinos į bendrąsias pajamas atsakovo turtinei padėčiai nustatyti. CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.185 straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminiams atstovams, todėl teismas sprendime nurodė jog išlaikymas priteisiamas vaikui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. D. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti ir padidinti priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 800 Lt nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki dukros pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas sprendime nepasisakė, kokias ieškovės nurodytas išlaidas teismas laiko nebūtinomis, kadangi prašomos priteisti išlaidos maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai, transportui, švietimo ir mokslo reikmėms, asmens higienos ir kosmetikos priemonėms, mokesčiams už elektrą, vandenį, dujas, šildymą, internetą, telefoną, kabelinę televiziją ir komunalinius patarnavimus nėra per didelės. Teismo priteistos sumos užteks tik maistui ir rūbams, neužteks lėšų lavinimuisi ir dalyvavimui papildomuose užsiėmimuose.Teismo išvada, kad atsakovas nepajėgus teikti dukrai 800 Lt išlaikymą kas mėnesį, nepagrįsta, nes atsakovas yra sveikas, darbingas, pajėgus uždirbti išlaikymą dukrai. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kad tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteistas. Atsakovas turi tik vieną išlaikomą asmenį, o duomenų, kad jis teikia išlaikymą pensininkams tėvams atsakovas nepateikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d sprendimą pakeisti ir priteisti dukters išlaikymui po 300 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2008-04-24 iki jos pilnametystės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 3.192 ir 3.201 straipsnių normas; ieškovė neįrodė, kad per pusantrų metų jos turtinė padėtis pablogėjo, o dukters poreikiai padidėjo 2,25 karto; teismas neatsižvelgė, kad atsakovas liko be būsto, o jo darbinės pajamos sumažėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė L. D. nurodė, kad po 2007 m. kovo 23 d. teismo sprendimo priėmimo dukros poreikiai padidėjo, o atsakovo turtinė padėtis pagerėjo; nutraukiant santuoką tarpusavio susitarimu atsakovas pažadėjo gera valia padėti abiem dukroms, tačiau jis šio savo įsipareigojimo nevykdo, dukromis nesirūpina, todėl vienintelė parama yra teismo priteistas išlaikymas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų.
Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis padidintas iki 450 Lt kas mėnesį ir nurodo, kad dukters išlaikymui atsakovas turi ir gali skirti 800 Lt per mėnesį. Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat ginčija teismo sprendimą ir nurodo, kad dukros išlaikymui jis gali skirti 300 Lt.
CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. LR CK 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą
Šalių santuoka buvo nutraukta ir vaiko išlaikymo klausimai buvo išspręsti Šiaulių miesto apylinkės teismui 2007 m. kovo 23 d. patvirtinus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovas dukros išlaikymui kas mėnesį mokės po 200 litų. Ieškovė L. D. 2008 m. balandžio 23 d. ieškinyje nurodė, kad dukrai augant jos poreikiai padidėjo. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė nepilnametės dukros išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, iš kurio matyti, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 1680 Lt suma (b.l. 1-2 ). Šią sumą taip pat sudaro išlaidos, susijusios su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, t.y. komunalinių patarnavimų išlaidos tenkančios dukters daliai. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nedetalizavo, kokias iš ieškovės nurodytų išlaidų teismas laiko nebūtinomis. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje šalys (ieškovė ir atsakovas) išlaikymo dukrai dydį nustatė tarpusavio susitarimu (sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių) (Civilinio kodekso 3.193 str. 1 d.). CK 3.193 straipsnio 1 dalyje, skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį, formą (periodinėmis įmokomis, konkrečia vienkartine suma ar natūra), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan. Akivaizdu, kad tuo atveju, kada šalys tokius klausimus išsprendžia susitarimu, o teismas sprendimu tik patvirtina tokį susitarimą, nei vaiko poreikių lygis, nei teikiamo išlaikymo proporcingumas tarp šalių teismo taip pat nebuvo vertinamas. Tačiau, šalims sutikus, kad dukros išlaikymui reikalinga 400 litų suma, ir sutarus, jog vienas iš jų (tėvas) su motina gyvenančiai dukrai skirs 200 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį ( civilinė byla Nr. 2-393-326/2007, b.l. 82) preziumuojama, jog šalys įvertino tiek dukros būtinuosius poreikius, tiek kiekvieno iš tėvų indėlį į jų tenkinimą. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Todėl šioje situacijoje, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi vadovautis Civilinio kodekso 3. 201 str. 1 d. numatytoms aplinkybėms, kurios reikšmingos, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, kai išlaikymo dydis prieš tai jau buvo nustatytas teismo sprendimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, esamoje situacijoje, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas nebeturi pareigos iš naujo svarstyti ir tirti vaiko poreikių klausimo, nes, kaip minėta, šalys, sudarydamos ankstesnįjį susitarimą, jį jau buvo ar turėjo būti tarpusavyje apvarsčiusios bei įvertinusios, todėl šis ieškovės apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ankstesnio dydžio išlaikymas nėra pakankamai efektyvus ir naudingas vaikui, ir atsižvelgiant į tai, kad ypatingų aplinkybių ( liga, sužalojimas), ženkliai padidinančių vaiko poreikius, ieškovė nenurodė, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.
Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl tėvų turtinės padėties ir atsakovo galimybių teikti dukrai teismo priteistą išlaikymą.
Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų apie šalių turtinę padėtį matyti, kad ieškovės uždarbis didėja ir 2008 m. rugsėjo mėnesį jai buvo išmokėta 2438 Lt (b. l. 107). Atsakovo vidutinis darbo užmokestis 2008 m. kovo- rugsėjo mėnesiais buvo 3585 Lt ( b. l. 96). Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad dukros išlaikymui gali skirti 300 Lt mėnesį, kadangi jis po santuokos nutraukimo liko be būsto, o jo darbinės pajamos sumažėjo. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino kritiškai, be to, nustatė, kad atsakovas dėl savo darbo pobūdžio gauna dienpinigius, t.y. pajamas, kurios įskaitytinos į bendrąsias pajamas atsakovo turtinei padėčiai nustatyti. Todėl teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui reikalingą dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi.
Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), o atsakovas nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad nežymiai sumažinus nustatytą nepilnametei dukrai išlaikymą (nuo 450 Lt iki 300 Lt), jo turtinė padėtis ženkliai pagerėtų. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui pateikti ir teismo priimti bei įvertinti įrodymai nepaneigia atsakovo pareigos ir galimybių teikti dukrai pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo pakeistas išlaikymo dydis, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 450 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, laikytinas pagrįstu ir protingu, todėl apeliacinių skundų motyvais panaikinti ar pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. D. valstybei 4,40 Lt ( keturis litus 40 ct ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovo V. D. valstybei 4,40 Lt ( keturis litus 40 ct ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.