- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- A2-283-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- R. K., J. M. Š.
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- F. Š.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-283-544/2020
teisėjas Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01003-2017-5
2020 m. gegužės 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-976-857/2020 pagal pareiškėjo J. M. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei F. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, M. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl namų valdos žemės sklypų bendros ribos ir kelio servituto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo J. M. Š. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018. Dėl šios nutarties ieškovas R. K. ir pareiškėjas J. M. Š. pateikė teismui atskiruosius skundus, prašydami ją panaikinti. 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi teismas panaikino 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį, motyvuodamas tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl proceso atnaujinimo, rėmėsi teismų sistemos informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2018 m. spalio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo, 2019 m. gegužės 10 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018, žemės sklypo planu, pareiškėjo J. M. Š. bei R. K. pateiktais duomenimis, tačiau, įvertinus R. K. ir J. M. Š. atskirajame skunde išdėstytus argumentus, matyti, jog civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 yra kitų reikšmingų prašymui išspręsti duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
2. Ieškovas R. K. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2019 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutarties, nurodydamas, jog teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo neteisingai išsprendė bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2020 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti R. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria nutarta panaikinti 2019 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartį atsisakyti tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 (CPK 3 straipsnio 9 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
4. Teismas pažymėjo, jog pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties gali būti paduotas apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama nutartis dėl patenkinto atskirojo skundo nėra priskiriama prie nutarčių, numatytų CPK 293 straipsnyje, bei neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl negali būti atskirojo skundo nagrinėjimo objektu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas R. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. sausio 3 d. nutartį atsisakyti priimti jo atskirąjį skundą dėl 2019 m. gruodžio 23 d. teismo nutarties ir perduoti jo 2019 m. gruodžio 31 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
6. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimus. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis (sprendimas), kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo pasisakoma dėl šalių reiškiamų materialinių teisinių reikalavimų, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma (CPK 371 straipsnio 2 dalis). Paskelbus byloje galutinį procesinį sprendimą, įskaitant ir nutartį, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jo panaikinti ar pakeisti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į apeliacinio apskundimo objektą, laikytina, kad apeliantas, 2019 m. gruodžio 19 d. pateikdamas teismui atskirąjį skundą dėl teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo (nutarties), pradėjo paprastąjį apeliacinį procesą, t. y. ginčą dėl teismo sprendimo (nutarties), kuriuo byla buvo išnagrinėta iš esmės, teisėtumo bei pagrįstumo ir toks ginčas turi būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo neperduoti šio atskirojo (apeliacinio) skundo apeliacinės instancijos teismui.
7. Teigia, jog, teismui pažeidus CPK 334 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, t. y. pirmosios instancijos teismui iš esmės perėmus apeliacinės instancijos teismo funkcijas, 2019 m. gruodžio 23 d. teismo nutartis užkirto galimybę tolesnei bylos eigai, nes nutartimi buvo paneigta apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga įvertinti bei pasisakyti dėl teismo nutarties, kuria ginčas byloje buvo išspręstas iš esmės ir byla buvo užbaigta, teisėtumo ir pagrįstumo bei apelianto teisė kreiptis į teismą. Todėl tokia teismo nutartis gali būti apeliacinio skundo objektu. Tuo tarpu įstatymas nenumato, kad nutartis atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės būtų skundžiama atskiruoju skundu. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties sprendimas netenkina CPK 256 straipsnyje nustatytų bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo sąlygų – pripažinti būtinybę ir priimti atitinkamą sprendimą atnaujinti bylos nagrinėjimą (grįžti į procesą) teismas turi teisę tik iki sprendimo (nutarties), kuriuo byla spręsta iš esmės, priėmimo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė F. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo
(apelianto) atskiruoju skundu skųsta Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria pareiškėjo J. M. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo skirtas nagrinėti teismo posėdyje, negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Vadovaujantis 320 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro 2020 m. sausio 3 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Iš Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties motyvų matyti, jog teismas, gavęs apelianto atskirąjį skundą ir sutikdamas, kad Regionų apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018, be toje byloje teismo sprendimu konstatuotų faktų, yra ir kitų reikšmingų duomenų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, pats pasinaikino 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuria klausimas dėl proceso atnaujinimo buvo netenkintas, t. y. išspręstas iš esmės. Teismo nutartis, kuria išsprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo pasisakoma dėl šalių reiškiamų materialinių teisinių reikalavimų, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma. Paskelbus byloje sprendimą (t. y. galutinį procesinį sprendimą, tame tarpe ir nutartį), teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti (CPK 276 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
13. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties atsisakė priimti todėl, kad to nenumato CPK, dėl to, kad siekiama apskųsti nutartis nepriskiriama prie nutarčių, priimamų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, ir dėl to, kad ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji negali būti atskiro skundo nagrinėjimo objektu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
14. Apelianto siekiama apskųsti 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino savo paties 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuria jis iš esmės išsprendė pareiškėjo J. M. Š. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 ir to prašymo nepatenkino. Taigi ši nutartis tikrai nėra nutartis, kuri priima CPK 293 straipsnyje numatytais atvejai, kai nustatomi šio straipsnio 1-9 punktuose numatyti bylos nutraukimo pagrindai. Tačiau, gavus pareiškėjo atskirąjį skundą, 2019 m. gruodžio 23 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi, nepriėmus apeliacinio skundo, nepradėjus apeliacinio proceso ir bylos neperdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, buvo panaikinta jo paties priimta 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis, kuria klausimas dėl proceso atnaujinimo buvo išspręstas iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis, dėl kurios paduotas atskirasis skundas buvo atsisakytas priimti skundžiama nutartimi, užkirto galimybę tolesnei bylos eigai apeliacinės instancijos teisme, dėl ko 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties dalis, kuria panaikinta 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis, gali būti apeliacijos objektu ir dėl jos gali būti paduotas atskirasis skundas.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 315, 334 straipsnio nuostatas, gavęs atskirąjį skundą dėl 2019 m. gruodžio 23 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo, padarė nepagrįstą išvadą, jog siekiama apskųsti nutartis nėra atskirojo skundo objektas. Todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo R. K. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartį ir pareiškėjo R. K. atskirojo skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.