- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-1051-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-001348-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- J. P., V. Š., V. K. P., Z. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. K.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. P., V. Š., V. K. P., Z. P. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-805/2013 pagal pareiškėjų J. P., V. Š., V. K. P., Z. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir V. K. dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės santykio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai pareiškimu pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjų J. P., V. Š., V. K. P., Z. P. tėvo sesers K. P. sūnus, t. y. pareiškėjų pusbrolis.
Nurodė, kad pareiškėjų tėvas A. P. turėjo seserį K., kurią vadino K., K., o V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) buvo jų tėvo sesers K., gimusios (duomenys neskelbtini), V. P. K. susilaukė „mergose”. Tikslesnės K. ir V. gimimo datos pareiškėjai nurodyti negalėjo, nes nežinojo. Nurodė, kad pareiškėjų tėvas turėjo iš viso keturias seseris: K., M., B. ir M., kurios vardo neprisimena, žino tik pavardę. Kadangi nėra išlikusių giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, Vincas savo vaikų neturėjo, o jo žmona mirė anksčiau už jį, pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu paveldėti V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad butas iki šiol niekieno nepaveldėtas, raktai nuo jo yra pas V. K., kuris yra V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), žmonos sesers vaikas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Priteisė iš pareiškėjų po 158,37 Lt iš kiekvieno suinteresuoto asmens V. K. turėtų bylinėjimosi išlaidų ir valstybei po 34 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad V. P., kurio motina gimimo liudijime nurodyta E. P., gimė (duomenys neskelbtini), o mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis V. P. tėvu nurodytas A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), o motina K. P., gimusi (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis K. P. gimė (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie vaikus ir tėvus nėra. K. P., J., gimusios (duomenys neskelbtini), paskutinio priregistravimo ir gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Iš teismo iniciatyva pareikalautos paveldėjimo bylos duomenų teismas nustatė, kad V. P. mirė būdamas našliu, jo sutuoktinė B. P. mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo V. K. kreipėsi į notarą, kad atsiradus įpėdiniams būtų atlygintos jo turėtos išlaidos, susijusios su V. P. laidojimu ir likusio turto išlaikymu. Išplėstiniai duomenys iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), šeimos sudėtį (tėvai, vaikai, broliai, seserys), taip pat pareiškėjų J. P., V. Š., V. K. P., Z. P. šeimos sudėtį (tėvai, broliai, seserys, vaikai) patvirtino, kad V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), motinos duomenys nesutampa su pareiškėjų nurodomais duomenimis. Archyvinėse pažymose apie J. P. šeimos sudėtį duomenys taip pat prieštaringi. Pagal 1924-05-16 pažymą J. P. šeimą sudarė: žmona M. 57 metų, duktė K. 24 metų, nors turėtų būti nurodytas amžius – 29 metai, sūnus A. 18 metų, duktė B. 15 metų. Pagal 1926-11-26 pažymą, M. P., mirusiojo vyro J. P. našlės, šeimynos sudėtis yra: duktė R. 27 metų, duktė B. 16 metų, sūnus A. 18 metų amžiaus. Todėl teismas darė išvadą, kad netgi laikant, kad duktė R. yra ta pati K. akivaizdu, jog neteisingai nurodytas pastarosios amžius, kurio paklaida pakankamai didelė. Be to, 2012-05-11 Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotoje pažymoje apie nekilnojamąjį turtą, kaip J. P. žmona, minima ne M., o M. P..
Teismas nurodė, kad pareiškėjai, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. P. yra jų tėvo sesers K. P. sūnus, t. y. jų pusbrolis, nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių giminystės ryšį tarp motinos ir sūnaus bei pareiškėjų tėvo ir V. P. motinos, kaip sesers ir brolio, t. y. kaip kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio, tokių aplinkybių jie nepagrindė ir savo paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Pareiškėjų pateiktus įrodymus teismas laikė prieštaringais dėl biografinių duomenų neatitikimo (nesutampa V. P. motinos vardas, pavardė, gimimo data). Teismas darė išvadą, kad byloje surinkti ir teismo patikrinti įrodymai prieštarauja vieni kitiems, nėra nuoseklūs, o jų visetas labiau paneigia, o ne patvirtina pareiškėjų įrodinėjamo juridinę reikšmę turinčio fakto buvimo galimybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog sprendimas priimtas nepilnai ištyrus visas aplinkybes ir įrodymus, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą duoti leidimą ekshumuoti K. P. ir V. P. palaikus mėginiams DNR ekspertizės atlikimui paimti ir tokiu būdu užkirto jiems kelią pateikti neginčijamus šių asmenų giminystės ryšio įrodymus. Pareiškėjai teigė, kad K. P. yra gimusi 1902 m. ir kad šį faktą patvirtina rašytiniai įrodymai, esantys žemės nuosavybės atstatymo byloje. Be to, M. C. (P. ) gimė (duomenys neskelbtini) ir ji buvo pirmas vaiką šeimoje. Todėl K., būdama antras vaikas šeimoje, negali būti gimusi (duomenys neskelbtini). Po K. (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjų tėvas A. P.. Todėl rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, kitų įrodymų visuma teismui davė pagrindą daryti prielaidą, kad K. P. (vėliau P.) ir kituose rašytiniuose įrodymuose įvairiai įvardintas asmuo E. P., K. K. P. yra vienas ir tas pats asmuo ir yra V. P. motina, o V. P. yra pareiškėjų pusbrolis. Teismas nepagrįstai prie bylos neprijungė V. P. nuotraukas, darytas jam tarnaujant kariuomenėje, kurios netiesiogiai įrodo, kad Z. P. ir V. P. buvo giminės.
2) Teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo ir dėl to, kad tuo laikotarpiu skirtingų asmenų bei pareigūnų išrašytuose dokumentuose K. vardas kito priklausomai nuo tą dokumentą rašančio asmens vardo supratimo, tuo metu esančių rašybos ypatybių. Todėl teismo sprendime nurodomas vardas R. faktiškai yra K. , ką patvirtina įrašas 1926-11-26 dokumente.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas priimtas visapusiškai ir išsamiai ištyrus įrodymus, atsižvelgus į visas ginčui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes. Pareiškėjai, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. yra jų pusbrolis, pirmosios instancijos teismui nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių giminystės ryšį tarp pareiškėjų ir V. P., t. y. kaip kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Pareiškėjų pateikti įrodymai laikytini prieštaringais, neišsamiais. Biografinių duomenų neatitikimai, prieštaravimai dėl šeimos sudėties, neišsamūs duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų giminystės ryšio su mirusiuoju V. P.. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą išduoti leidimą ekshumuoti asmenų palaikus ir paimti mėginius ekspertizės atlikimui atmetė pagrįstai, kadangi toks prašymas neatitinka protingumo kriterijų. Pirmosios instancijos pagrįstai netenkino pareiškimo ir dėl skirtingo vardo rašymo. Teismui yra pateiktos dvi archyvinės pažymos apie pareiškėjų senelio J. P. šeimos sudėtį, kuriose nurodyti duomenys yra prieštaringi, keliantys pagrįstas abejones, ar tai duomenys apie vienos ir tos pačios šeimos sudėtį. 1924-05-16 pažymoje nurodyta, kad J. P. šeimynos sudėtis yra tokia: žmona M. 57 metų, duktė K. 24 metų (nors turėtų būti nurodytas amžius – 29 metai), sūnus A. 18 metų, duktė B. 15 metų; 1926-11-26 pažymoje nurodyta, kad M. P., mirusiojo vyro J. P. našlės, šeimynos sudėtis yra tokia: duktė R. (vardas nėra aiškiai įskaitomas) 27 metai, duktė B. 16 metų amžiaus, sūnus A. 18 metų amžiaus. Taigi, iš 1926-11-26 pažymos nėra aišku, ar M. P. šeimoje be dukros B. , buvo duktė K. , ar duktė R. Netgi laikant, kad duktė R. yra ta pati duktė K. , neteisingai nurodytas pastarosios amžius – turėtų būti 31 metai. Todėl net ir ano laikmečio dokumentams tokia didelė paklaida dėl asmens amžiaus jau yra per didelė, norint šiais dokumentais pagrįsti giminystės ryšį. Be to, 2012-05-11 Lietuvos Respublikos centrinio valstybės archyvo išduotoje pažymoje apie nekilnojamąjį turtą, kaip J. P. žmona, yra minima ne M. P., o M. P.. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad M. C. (P.) yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir ji buvo pirmas vaikas šeimoje, tačiau pareiškėjai apie M. (tikrasis vardas M. ) C. (P. ) buvimą šeimoje, šeimos narių eiliškumą, visiškai nenurodė savo 2012-12-14 pareiškime pirmosios instancijos teismui. Be to, P. nėra minima, kaip šeimos narys, pareiškėjų pateiktose archyvinėse pažymose, kuriomis pareiškėjai grindžia savo prašymą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti faktai, jog V. P. vedė po tarnybos armijoje ir kad jis gyveno pas tetą M. C. ir tik vedęs V. P. išsikėlė gyventi į Kauną, yra neteisingi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjai pareiškimu pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., miręs (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjų J. P., V. Š., V. K. P., Z. P. tėvo sesers K. P. sūnus, t. y. pareiškėjų pusbrolis. Tokiu būdu prašė nustatyti giminystės santykius, remiantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Dėl įstatyme nustatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems giminystės santykių faktams nustatyti (CPK 445 straipsnis)
CK 3.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. CK 3.281 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. IR-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 2 punkte numatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą, mirtį, įtraukia į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytas santuokas, užsienio valstybėse sudarytus civilinės būklės aktus, papildo, pakeičia, ištaiso, anuliuoja, atkuria civilinės būklės aktų įrašus, išduoda pakartotinius civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus, civilinės būklės aktų įrašų nuorašus, išrašus, kopijas, pažymas apie šeiminę padėtį asmenims, ketinantiems registruoti santuoką užsienio valstybėje. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos CPK 445 straipsnyje. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, jis turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų juose pakeitimo, papildymo ar ištaisymo (CPK 442 straipsnio 7 punktas, XXXII skyrius).
CPK 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. To paties straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Taigi įstatymas skiria du institutus: 1) giminystės santykių nustatymą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą ( CPK XXXII skyrius). Abiem atvejais bendra tai, kad prašymus teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą. Taigi įstatymas skiria civilinės metrikacijos dokumentų atstatymo ir įrašų šiuose dokumentuose ištaisymo institutus ir galimybę šių kategorijų bylas nagrinėti teisme sieja su privaloma išankstine neteismine atitinkamų klausimų (dokumentų atstatymo ar įrašų juose ištaisymo) sprendimo tvarka.
Pareiškėjai, prašydami nustatyti giminystės faktą, nepateikė įrodymų, kad jie būtų kreipęsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, papildymo ar jų ištaisymo Civilinės metrikacijos taisyklių XII skyriuje numatyta tvarka arba dėl jų atkūrimo šių taisyklių XII skyriaus tvarka. Pareiškėjai prašo nustatyti, kad miręs V. P. buvo pareiškėjų tėvo (t. y. A. P.) sesers K. P. sūnus, tačiau pateiktame V. P. gimimo liudijime (t. 1, b. l. 135) motina nurodyta E. (o ne K. kaip nurodo pareiškėjai) P. pateiktame mirties liudijime jau nurodyta K. P. (t. 1, b. l. 13). Taip pat yra jos (K. P.) vardo, amžiaus neatitikimų ir kituose byloje pateiktuose dokumentuose, kaip pvz., Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenyse V. P. motina nurodyta K. P., gimusi (duomenys neskelbtini) t. 1, b. l. 8), K. P. gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini), o gimimo vieta – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9), taip pat nurodyta, kad duomenų apie tėvus, vaikus, brolius ir seseris nėra (t. 1, b. l. 116-118), kituose archyvo dokumentuose ji nurodoma, kaip K. ar net R. , kurios amžius skiriasi, jį lyginant su nurodyta gimimo data (t. 1, b. l. 20–21). Tai rodo, kad pirmiausia turėtų būti ištaisyti jau esančiuose civilinės būklės aktų įrašuose esantys netikslumai, kad remiantis jais būtų galima aiškiai nustatyti, kas buvo V. P. motina. Be to, nors pareiškėjai nėra gavę K. P. gimimo liudijimo ir nerasta K. P. gimimą patvirtinančių duomenų, tačiau turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl civilinės būklės aktų įrašo atkūrimo. Be to, nenustatyta, ar nėra išlikęs ir ar nėra galimybės atkurti A. P. (pareiškėjų tėvo, K. P. brolio) gimimo įrašą, kuriuo remiantis vėliau būtų galima spręsti apie A. P. ir K. (E. ) P. giminystę. Pirmosios instancijos teismo nustatyti duomenų neatitikimai rodo, kad tai pirmiausia turi būti sprendžiama kreipiantis į civilinės metrikacijos įstaigą ir tik išnaudojus šias galimybes prašymas spręstinas teismine tvarka. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti gimimo aktų įrašų nuorašus ar juos atkurti, būtų galima kreiptis į teismą ir parašyti nustatyti giminystės santykius.
Kadangi pareiškėjai iš esmės nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinės neteisminės bylos sprendimo tvarkos, t. y. kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o kadangi jis jau buvo priimtas, paaiškėjus šiai aplinkybei, pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 punktas). Šias aplinkybes nustačius apeliacinės instancijos teisme, priimtas teismo sprendimas naikintinas, o pareiškimas paliktinas nenagrinėtas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas) Pareiškėjams nurodoma, kad jie turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl dokumentų gavimo ar atkūrimo arba dėl įrašų pakeitimo, papildymo ar ištaisymo (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Esant neigiamai civilinės metrikacijos įstaigos išvadai dėl įrašo pakeitimo, papildymo ar ištaisymo, klausimas spręstinas CPK 514–516 straipsniuose nustatyta tvarka, o neatkūrus giminystės santykius patvirtinančių civilinės būklės aktų įrašų, kreiptis į teismą dėl giminystės santykių juridinio fakto nustatymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi trečiasis asmuo V. K. turėjo priešingą nei pareiškėjų interesą dėl bylos baigties ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl, jos, remiantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, jam atlygintinos. Trečiasis asmuo V. K. pirmosios instancijos teismui buvo pareiškęs prašymą atlyginti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 600 Lt atstovavimo išlaidas (t. 1 b. l. 132–133) taip pat 88,96 Lt kelionės išlaidas (t. 2, b. l. 3). Pirmosios instancijos teismas šį trečiojo asmens prašymą patenkino iš dalies, pripažindamas dalį trečiojo asmens atvykimo į teismo posėdį išlaidų nepagrįstomis. Kadangi ši sprendimo dalis nebuvo apskųsta, todėl toks bylinėjimosi išlaidų priteisimas, pripažintinas pagrįstu, net įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutarė pareiškėjų pareiškimą palikti nenagrinėtą dėl jų nepasinaudotos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, kadangi trečiasis asmuo šias išlaidas patyrė būtent dėl pareiškėjų paduoto pareiškimo (CPK 94 straipsnis). Todėl sprendimo dalis dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir išlaidas valstybei) paliktina nepakeista.
Trečiojo asmens V. K. prašymas priteisti 150 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 2, b. l. 28) netenkintinas, kadangi nepateikta atstovavimo sutartis trečiąjį asmenį atstovauti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės santykių fakto nustatymo ir šioje dalyje pareiškėjų pareiškimą palikti nenagrinėtą.
Likusios sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nekeisti.