Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-6-805/2013

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-04-29
Bylos Nr.: 2-6-805/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-01328-2011-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Radzevičienė
Ieškovas: Anelei A, A. A. M.
Atsakovas: UAB „Dambravos agroservisas“
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-6-805/2012Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01328-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 25.1; 30.2; 30.10; 35.4; 44.1; 50.8; 116.1 (S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 29 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovei Anelei A. M., jos atstovei advokatei - J. B., atsakovo UAB „Dambravos agroservisas“ atstovui - advokatui S. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. M. ieškinį bei ieškinio patikslinimą atsakovui UAB „Dambravos agroservisas“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kompensacijos už naudojimąsi žeme ir periodinių išmokų iki atsakovas naudosis jai priklausančiu žemės sklypu priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė (b.l.2-3) priteisti iš atsakovo UAB „Dambravos agroservisas“, į.k. 170738651 ieškovės A. A. M. naudai 3900 Lt kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu 2009, 2010 ir 2011 metais bei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatyti atsakovui mokėti periodinę 1300 Lt dydžio kasmetinę kompensaciją A. A. M., kaip žemės savininkei, tol, kol atsakovas naudosis jos žeme, ir įpareigoti šią kompensaciją sumokėti Žemės įstatymo nustatyta tvarka taip, kad ieškovei nekiltų jokių neigiamų pasekmių (nereikėtų mokėti delspinigių ar baudų už ne laiku sumokėtus žemės mokesčius). Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio patikslinimu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo UAB „Dambravos agroservisas“ 1300 Lt dydžio kompensaciją kasmetinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. sausio mėn. 1 d. iki atsakovas naudosis jam priklausančiu žemės sklypu Nr. 2-658-8, esančiu (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą kompensaciją sumokėti kiekvienais metais iki lapkričio 1 dienos (b.l.75).

Ieškinyje nurodė, kad pagal Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarės V. B. 2005-07-19 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, reg. Nr. 5101, ieškovė tapo 0,52 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 6910/0007:491, Išlaužo k.b., savininke. Nuosavybės teisė įregistruota VĮ Registrų centras. Minėtame žemės sklype yra atsakovo pastatai - mechaninės dirbtuvės, estakada priešgaisriniai vandens rezervuarai. Tokiu būdu atsakovas, naudodamasis pastatais, naudojosi ir naudojasi iki šiol ieškovės žeme. Už naudojimąsi jai priklausančia žeme atsakovas nemokėjo, o žemės nuomos sutartį sudaryti atsisakydavo, todėl 2009-01-09 buvo priversta ieškiniu kreiptis į teismą. Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24-644/2010, kuriuo ieškinį iš dalies tenkindamas priteisė iš atsakovo UAB „Dambravos agroservisas” jos naudai 2600 Lt piniginę kompensaciją už naudojimąsi servitutu ir 1300 Lt žalai atlyginti, iš viso - 3900 Lt bei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-01-09 iki teismo visiško sprendimo įvykdymo. Įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, atsakovas ir toliau gera valia nemoka už naudojimąsi 0,52 ha ploto jos žeme. Į raginimus sumokėti po 1300 Lt už 2009 ir 2010 metus atsakovas atsakė pasiūlymu sudaryti žemės nuomos sutartį tik dėl 1600 m², sumokant po 25 Lt per metus už 100 m² (vieną arą) - iš viso 400 Lt, neva remiantis minėtu 2010-01-28 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu. Toks atsakovo pasiūlymas yra nesąžiningas, iškraipantis teismo nustatytas aplinkybes. Teismas vertino, kad atsakovas naudojasi visu žemės sklypu, todėl atitinkamai turėtų atlyginti man padarytą žalą už visą sklypą, o ne už jo dalį. Ieškovė sutiktų su atsakovu sudaryti žemės nuomos sutartį tik minėtame teismo sprendime nustatytomis sąlygomis, t.y., jei su atsakovu susitartų, kad jis per metus moka 1300 Lt dydžio nuomą už visą žemės sklypą, o ne už jo dalį. Tokia žemės nuomos sutartis atitiktų ieškovės, kaip žemės savininkės, teisę disponuoti žeme taip, kad ji būtų naudojama racionaliai ir tenkintų jos interesus. Deja, atsakovas žemės nuomos sutarties tokiomis sąlygomis sudaryti nesutinka, tačiau jos žeme iki šiol naudojasi. Dėl šios priežasties ji negalėjo ir negali naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir turi teisę į nuostolių atlyginimą dėl nuosavybės teisės suvaržymo (CK 4.98 str.). Tarp ieškovės ir atsakovo nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, tačiau atsakovas naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl šioje byloje atsakovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, t.y. atsakovui kyla turtinė prievolė, atsirandanti dėl daromos žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Prašo teismo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai po 1300 Lt padarytai žalai už naudojimąsi žemės sklypu 2009, 2010 ir 2011 metais, iš viso 1300 x 3 = 3900 Lt (CK 6.249 str. 1 d.) bei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Sutinkamai su CK 1.138 str. 3 p., prašo teismo apginti pažeidžiamą žemės nuosavybės teisę pagal analogiją taikant CK 4.129 str., t.y. teismo sprendimu nustatyti atsakovui (viešpataujančių daiktų - pastatų savininkui) mokėti periodinę 1300 Lt dydžio kasmetinę kompensaciją ieškovei kaip žemės (tarnaujančio daikto) savininkei tol, kol atsakovas naudosis žeme, įpareigoti kompensaciją sumokėti žemės įstatymų nustatyta tvarka taip, kad jai nekiltų jokių neigiamų pasekmių (nereikėtų mokėti delspinigių ar baudų už nelaiku sumokėtus žemės mokesčius) (CK 1.8 str. 1 d.). Tokiu būdu būtų užkirstas kelias nuosavybės teisę pažeidžiantiems veiksmams.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu (b.l.30) į ieškinį siūlė ieškovei baigti bylą taikiai. Atsiliepimu į ieškinio patikslinimą (b.l.86-89) su ieškiniu nesutika. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovui už naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu taikytina deliktinė atsakomybė, t.y. atsakovui kyla turtinė prievolė, atsirandanti dėl ieškovei daromos žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Tuo remiantis reikalauja teismo priteisti 1300 Lt nuostolių, kuriuos ji patiria atsakovui naudojantis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Ieškovė reikšdama reikalavimą, kurį kildina iš deliktinės atsakomybės bei iš analogijos taikant CK 4.129 str. (dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo), turi pagrįsti ir įrodyti esant aukščiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus atsakovo veiksmus, atsakovo kaltę, ieškovės patirtus nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko (šiuo atveju atsakovo) prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui ieškovui). Taigi, ieškovės reikalavimas nepagrįstas dėl žemiau nurodyto: ieškovė nepagrindė ir neįrodė nuostolių dydžio, ieškovė pati, savo iniciatyva kreipėsi dėl servituto panaikinimo ir jis buvo panaikintas, dėl ko tarp ieškovės ir atsakovo nesusiklosto servitutiniai teisiniai santykiai. Ieškovė turi teisę kreiptis dėl atlygintinio/neatlygintinio servituto nustatymo, tačiau šia teise nesinaudoja. Remiantis tuo laikytina, kad ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją kaip už naudojimąsi servitutu yra visiškai nepagrįstas ir toks reikalavimas negali būti tenkintinas, kadangi ieškovė pati savo veiksmais pastato atsakovą į tokią padėtį, kad pažeidžiamos atsakovo teisės bei teisėti interesai. Atsakovui negali būti taikoma deliktinė atsakomybė, nes nėra deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Ieškovė klaidina teismą, kad atsakovas nesutinka sudaryti nuomos sutarties. Remiantis byloje surinktais įrodymais ir procesiniuose dokumentuose išreikšta šalių valia tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka sudaryti žemės nuomos sutartį, tačiau šalys nesutaria dėl žemės nuomos kainos, t.y. ieškovei savo iniciatyva panaikinus žemės servitutą tarp šalių faktiškai susiklostė žemės nuomos teisiniai santykiai, tačiau yra iškilęs ginčas dėl žemės nuomos kainos. Laikytina, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už naudojimąsi žeme, kuris kildinamas iš servitutinių teisinių santykių, yra visiškai nepagrįstas. Pagal CK 6.253 str. 1 d. akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra atsiradęs būtent dėl pačios ieškovės kaltės, t.y. ieškovė savo iniciatyva panaikinusi valstybės kompetentingų institucijų nustatytą servitutą vėl kreipiasi į teismą dėl kompensacijos už naudojimąsi žeme, o reikalavimą dėl kompensacijos kildina iš servitutinių teisinių santykių, ieškovė visiškai nebendradarbiauja ir nesileidžia į derybas su atsakovu, kad būtų pasiektas kompromisas dėl žemės nuomos kainos ir šalys galėtų išspręsti ginčą taikiu būdu ir kt. Be to pažymėjo, kad ieškovė, atkurdama nuosavybės teises į žemės sklypą, buvo informuota apie tai, kad atkuriamoje žemėje yra pastatai, priklausantys trečiajam asmeniui, šiuo atveju atsakovui. Tuo tarpu atsakovas pastatus įsigijo kuomet dar nuosavybės teisės nebuvo atkurtos ir pastatai stovėjo ant valstybinės žemės. Šalys, tiek ieškovė, atkurdama nuosavybės teises į žemę, tiek atsakovas, įsigydamas pastatus, turėjo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu pagal įsigijimo momentu buvusius nustatytus apribojimus. Kompromisas ir bendradarbiavimas yra būtinas abiejų šalių atžvilgiu, nes ieškovės nuosavybės teisės negali būti iškeltos aukščiau atsakovo nuosavybės teisių, kadangi abi šalys turi vienodai Konstitucijos garantuojamas ir ginamas teises į nuosavybę.

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 1300 Lt kompensaciją kasmetinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki atsakovas naudosis Ieškovei priklausančiu žemės sklypu nepagrįstai, nes kompensacijos dydį ieškovė apskaičiuoja remdamasi ankstesnėje byloje teismo nustatytu kompensacijos dydžiu už atsakovo naudojimąsi žemės servitutu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė šioje byloje visiškai nepagrindžia kompensacijos dydžio, t.y. nurodo tik teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos kompensacijos dydį. Tačiau ankstesnėje byloje nustatytas kompensacijos dydis už naudojimąsi žemės servitutu nėra prejudicinis faktas, todėl šią aplinkybę reikia iš naujo įrodinėti ir pagųsti, juolab, kad tiek ankstesnės, tiek dabar vykstančios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, dėl ko negali būti taikoma analogija ir remiamasi ankstesnėje ir prie šios bylos prijungtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tai iš esmės iškreipia šios bylos faktinį ir teisinį pagrindą.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis pastatas - dirbtuvės stovi ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio paskirtis - žemės ūkio. Su ieškovės teiginiais, kad žemės sklypo, kurio paskirtis žemės ūkio, bet iš esmės jis naudojamas komercinei veiklai, todėl nuoma turėtų būti skaičiuojama kaip komercinės paskirties žemės sklypui, atsakovas sutikti negali. Visų pirma pažymėjo tai, kad sklypas priklauso ieškovei ir tik ji gali kreiptis į atitinkmaas institucijas, prašydama pakeisti žemės sklypo paskirtį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra pakeista žemės sklypo paskirtis ar yra pradėti kokie nors veiksmai dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, pvz. iš žemės ūkio paskirties į komercinę, ar pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją, kuo remiantis ji galėtų reikalauti žemės sklypo paskirčiai adekvataus žemės nuomos kainos. Šiai dienai kaina už žemės sklypo dalį, kurią užima atsakovo pastatai, vertinama pagal esamą faktinę žemės sklypo paskirtį, t.y. kaip už žemės ūkio paskirties žemę, kurios nuoma Prienų raj. už 1 ha per metus sudaro 100-180 Lt. Ieškovės argumentai, kad atsakovas naudojasi visų žemės sklypu ir, kad atsakovas turėtų atlyginti jai už naudojimąsi visu žemės sklypu yra nepagrįstas. Atsakovas teismui pateikė 2009 m. rugsėjo 3 d. du aktus Nr. 34 ir Nr. 32 dėl atsakovui priklausančių pastatų - 3 cisternos, estakada, vandens rezervuaras ir katilinė, nugriovimo. Šie aktai nėra nuginčyti ir galiojantys, todėl abejoti jų teisėtumu nėra pagrindo. Tai tik patvirtina, kad ieškovės žemės sklype yra tik vienas atsakovui priklausantis pastatas - mechaninės dirbtuvės, kurios užima 16 arų. Atsakovas į mechanines dirbtuves patenka iš jam nuosavybės teise priklausančio sklypo. Privažiavimas iki dirbtuvių eina per bendro naudojimo ir atsakovui priklausančio žemės sklypo teritoriją. Nugriovus atsakovui priklausančius pastatus - estakadą, katilinę, vandens rezervuarą atsakovas kita dalimi žemės sklypo nesinaudoja. Be kita ko, nors ieškovė teigia, kad atsakovas naudojasi visu jai priklausančiu žemės sklypu, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė remiasi Žemės sklypo kadastro duomenų byla, kurioje nurodyta, kad jai priklausantis žemės sklypas yra visas apstatytas (iš viso 52 arai), ko pagrindu iš atsakovo reikalauja kompensacijos už naudojimąsi visu žemės sklypu. Antra, kaip jau minėta, 2009 m. atsakovas nugriovė dalį jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, kas sumažina sklypo užstatymo plotą, tačiau ieškovės neveikimo pagrindu kadastriniai duomenys dėl žemės sklypo užstatymo yra nepakeisti. Sprendžiant kompensacijos dydžio klausimą turėtų būti atsižvelgiama į visus kriterijus, lemiančius kainos už naudojimąsi žemės sklypu, nustatymą, t.y. kokios paskirties žemės sklypas yra, kokia žemės sklypo dalimi naudojasi atsakovas, atsižvelgti ir vertinti ieškovės elgesį, jos sąžiningumą ir siekį bendradarbiauti, ar reikalavimas priteisti kompensaciją, gali būti absoliutus ir ar toks reikalavimas nepažeidžia atsakovo nuosavybės teisių. Reikalavimas mokėti kompensaciją iki tol, kol atsakovas naudosis žemės sklypu yra nepagrįstas ir neteisėtas. Visų pirma kompensacija yra priteisiama už praėjusį laikotarpį, tačiau negali būti nustatytas kompensacijos mokėjimas į ateitį. Toks reikalavimas yra neteisėtas, nes neapibrėžia tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, nenustato šalims nei teisių ir pareigų, nėra aišku iš kokių teisinių santykių turėtų būti kildinamos šalių teisės bei pareigos tuo atveju, jei tarp šalių kiltų ginčas. Taigi tarp šalių turi būti nustatytas ir konkrečiai apibrėžtas teisinis santykis, kurio prigimtis sąlygotų abipusių teisių ir pareigų nustatymą, atlygintinumą ir pan. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovas prašo teismo ieškovės patikslintą reikalavimą dėl 1300 Lt kompensacijos nustatymo ir priteisimo iš atsakovo tiek už praėjusį laikotarpį (2009 - 2011 metus), tiek į ateitį nuo 2012 m. sausio 1 d. pripažinti neadekvataus ir neproporcingo dydžio, pažeidžiantį atsakovo nuosavybės teises ir jį atmesti.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (b.l.150-153) į ieškovės Anelės A. M. ieškinį atsakovui UAB „Dambravos agroservisas” nurodė, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių j išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 65-1558). Nuosavybės teisių atkūrimo O. K. (mirusiai) metu galiojusio šio įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija) buvo reglamentuota, kad kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 02-07-4949 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų r. ir Birštono sav.)” ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio 11 d.sprendimu Nr. 69/16101 O. K. (mirusiai) atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 2,33 ha žemės (0,20 ha ploto žemės sklypas Nr. 265-5, 0,54 ha ploto žemės sklypas Nr. 265-6, 0,50 ha ploto žemės sklypas Nr. 265-7, 0,52 ha ploto žemės sklypas Nr. 265-8, 0,42 ha ploto žemės sklypas Nr. 265-9, 0,15 ha ploto žemės sklypas Nr. 265-10), esančios (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio lld. įsakymo Nr. 02-07-4949 „Dėl nuosavybės teisių j išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų r. ir Birštono sav.)” 7 punktu ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 69/16101 3 punktu žemės sklypuose Nr. 265-6, Nr. 265-7 ir Nr. 265-8, esančiuose (duomenys neskelbtini), nustatyti 0,28 ha ploto, 0,50 ha ploto ir 0,52 ha ploto servitutai - teisė svetimiems statinio naudotojams naudoti statinius stovinčius žemės sklypuose. 0,52 ha ploto ginčo žemės sklypą (projektinis Nr. 265-8, kadastro Nr. 6910/0007:491, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus Nr. 265-6 ir Nr. 265-7, nuo 2005 m. liepos 27 d. nuosavybės teise valdo ieškovė A. A. M. (2005 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 5101). Kauno apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į ieškovės A. A. M. 2007 m. spalio 31 d. prašymą, 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-07-14062 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004-06-11 įsakymo Nr. 02-07-4949 ir sprendimo Nr. 69/161010 pakeitimo (Prienų r.)“ pripažino netekusiu galios Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio ll d.įsakymo Nr. 02-07-4949 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų r. ir Birštono sav.)” 7 punktą ir pakeitė Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio ll d.sprendimo Nr. 69/16101 3 punktą. Taigi, Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. Įsakymu Nr. 02-07-14062 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004-06-11 įsakymo Nr. 02-07-4949 ir sprendimo Nr. 69/161010 pakeitimo (Prienų r.)” servitutas ginčo sklype buvo panaikintas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis. Šioje civilinėje byloje kyla ginčas dėl kompensacijos priteisimo už naudojimąsi ieškovės A. A. M. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškinio pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaiko pila apimtimi ir prašo jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad jos tėvams žemę grąžino 2001 m. gegužės mėn. Žemė natūra buvo atmatuota po pastatais, kurie yra atsakovo. Mano, kad 1300 Lt yra nedidelė kaina, kurią ankstesnis teismas sumažino pusiau, nes tenka sumokėti mokesčius, tai nėra ieškovės manymu didelė suma. Nurodė, kad atsakovas naudojasi jos 0,52 ha žemės sklypu, kuris yra žemės ūkio paskirties, užimtu pastarojo statiniais, dėl ko ji negali naudoti žemės pagal tiesioginę paskirtį ir patiria nuostolius. Paaiškino, kad atsakovo pastatai ant jos žemės jau daug metų. Ankstesnis teismas jos prašomą kompensacijos sumą sumažino iki 1300 Lt, ji mano, kad prašoma priteisti suma yra ne per didelė. Pirmiausia žemės sklypas buvo įvertintas VĮ Registrų centras 23000 Lt, atsakovo iniciatyva iškviestas vertintojas nustatė 10000 Lt vertę. Teigia, jog ši vertė neatitinka faktinės situacijos, nes vertintojai kainą nustatė pagal neadekvačius sklypus. Jos žemės sklype yra komunikacijos, kelias, nebloga geografinė padėtis, atsakovas naudojasi visu sklypu, jis, ieškovės manymu, galėtų būti komercinės paskirties. Ieškovė mano, kad pagal teisės aktą Nr. 205 vertintojų nustatyta suma turėtų dar daugintis iš koeficiento 10, nes atsakovas žemę naudoja kitai paskirčiai. Naujo vertintojo pasikvietusi ji nebuvo, į VĮ Registrų centras dėl žemės sklypo verčių pakeitimo nesikreipė. Paaiškino, kad ji pati kreipėsi, kad panaikintų servitutą, nes jis buvo nustatytas neteisėtai. Atsakovo pastatai stovi jos žemės sklype, nors jis aplinkui yra išsipirkęs 185 ha žemės, į kurią galėtų persikelti ir savo pastatus. Dėl verčių pakeitimo ji į VĮ Registrų centras nesikreipė. Ieškovė nurodė, jog atsakovo piktybiškai buvo nurašyti vandens rezervuaras ir estakada, nors šie statiniai realiai yra Be to, atsakovas pateikti į savo pastatą gali tik važiuodamas per ieškovės žemės sklypą, kuris visas užimtas atsakovo pastatais. Dirbti šią žemę realiai neįmanoma. Faktiškai minėtame sklype yra atsakovo mechaninės dirbtuvės, vandens rezervuaras ir estakada. Sutinka, kad katilinė yra nugriauta, surašytas aktas. Mano, kad mažiausia nuomos kaina galėtų būti 400 Lt, nes pigiau aplinkinėse vietovėse niekas nenuomoja.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu iš dalies nesutinka, neprieštarauja, kad už naudojimąsi sklypu atsakovas turėtų sumokėti atitinkamą mokestį, tačiau ne tokio dydžio, kaip to prašo ieškovė, nes jos prašoma priteisti suma ne tik, kad neadekvati, ji pažeidžia šalių pusiausvyros, protingumo ir teisingumo principus. Mokėti po 1300 Lt per metus nenormalu, tokiu atveju atsakovas išsipirktų šį sklypą nuosavybėn per vienerius metus. VĮ Registrų centras duomenys patvirtina minėto sklypo indeksuotą vertę 1067 Lt sumai, o vidutinę rinkos vertę - 1600 Lt sumai. Papildomai prie atsiliepimo atsakovas pateikė duomenis iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo plėtros centro apie 1 ha žemės ūkio paskirties žemės kainas Lietuvoje ir būtent Prienų rajone figūruojančias nuomos kainas, kurių maksimalus dydis tėra 274 Lt už 1 ha, svyruoja nuo 148 Lt, priklausomai nuo žemės derlingumo, kaip ji galėtų būti naudojama ir pan., kuris nagrinėjamoje byloje turėtų tekti proporcingai atsakovo pastatų užimamam plotui, t.y. 0,25 ha. Dėl faktinės nekilnojamojo turto (statinių) situacijos minėtame sklype paaiškino, jog atsakovas remiasi oficialiais duomenimis, kurie užfiksuoti Nekilnojamojo turto registre ir, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, laikomi teisingais. Pastatai buvo nugriauti ir išregistruoti. Ieškovė pateikusi skundą statybos inspekcijai 2012-08-24 gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog yra statinių, taip pat buvo gauti dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovui priklausantys statiniai nugriauti. Statybos inspekcija savo rašte taip pat nurodė, kad, jei ieškovė mano, jog yra kažkokių nesutapimų ir kažkas buvo padaryta ne pagal įstatymą, tai ji savo teises turi ginti teisme. Ieškovė šiuo atžvilgiu nepateikė jokio ieškinio, todėl remiasi oficialiais dokumentais, kurie yra pateikti byloje, t.y. Nekilnojamojo turto registro išrašu. Žemės, kuri naudojama žemės ūkio paskirčiai, nuomos kaina Prienų rajone iš esmės yra aiški. Šiai dienai atsakovas naudojasi tik dalimi žemės sklypo, kas sudaro apie pusę žemės sklypo, t.y. iki 25 arų, pagal ką ir turėtų būti skaičiuojama nuomos kaina. Kadangi atsakovas turi įvažiavimą į dirbtuves iš jam priklausančios žemės sklypo dalies, tai pravažiavimu jis nesinaudoja per ieškovės žemės sklypo dalį. Dėl prie žemės sklypo priversto vandens, elektros, visa tai neužkerta ieškovei galimybės pakeisti žemės paskirtį ir naudoti ją pagal kitą paskirtį. Žemės ūkio paskirties žemei elektra, vanduo ir kitos komunikacijos visiškai neturi jokios reikšmės, kadangi žemės tikslas ir paskirtis yra visai kita, dėl ko, iš esmės, nelabai suprantamas toks ieškovės argumentavimas. Atsižvelgiant į visa tai, prašo nustatyti nuomos mokestį pagal rinkos kainą ir pagal naudojamo sklypo dalį. Dėl konkrečios nuomos kainos linkę sutikti su 274 Lt suma už 1 ha. Atsakovas nevengia mokėti nuomos kainos ir supranta, kad jo pastatai stovi ant kito savininko žemės sklypo. Atsakovas faktiškai naudojasi 25 arais ieškovės žemės sklypo, todėl imant 274 Lt už 1 ha dar reikėtų išskaičiuoti šią sumą. Jei ieškovė prašo mokėti po 1300 Lt, tai atsakovas praktiškai išsipirktų tą sklypą per metus, kas yra visai neadekvatu. Dėl trijų atsakovo objektų buvimo ieškovei priklausančiame žemės sklype imant faktinę situaciją tie pastatai yra išregistruoti, atstovas pats tame sklype nėra buvęs. Be to, dar buvo ir statybos inspekcijos rekomendacija ieškovei kreiptis su skundu į teismą šiuo klausimu. Kadangi ieškovė į teismą dėl to nesikreipė, tai preziumuoja, kad ji sutinka su tuo, jog tų atsakovo pastatų (estakados ir vandens rezervuaro) nėra. Jeigu ieškovė manė, kad yra nesutapimų, o praėjus daugiau nei pusei metų, neginčijo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo, todėl jos teiginiai pagrįstais, dėl statinių minėtame žemės sklype buvimo, nelaikytini. Dėl ieškovės prašomos priteisti sumos, skaičiuojant į priekį nuo ieškinio padavimo dienos. Pagal šiandieninę nuomos rinkos vertę, tai turėtų būti pririšama prie vartotojų kainų indekso, t.y. indeksuojant pagal realų pokytį. Tai būtų ir sąžininga, ir logiška, šalims esant ilgailaikiuose nuomos santykiuose. Kadangi neįmanoma nuspėti nuomos kainos ilgam į ateitį, kaina yra pririšama prie objektyvaus kriterijaus - vartotojų kainų indekso.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Dambravos agroservisas“ ieškovei Anelei A. M. 2600 Lt piniginę kompensaciją už naudojimąsi servitutu ir 1300 Lt žalai atlyginti, iš viso – 3900 Lt, bei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė (b.l.5-9).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ieškovė A. A. M. yra 0,52 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 2005-07-19 (54), šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centras 2012-03-30 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisų į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre duomenys. Minėto žemės sklypo paskirtis - žemės ūkio veiklai (b.l.49). Kadastro ir registro duomenimis žemės sklypo vertė - 667 Lt, indeksuota žemės sklypo vertė - 1067 Lt, vidutinė rinkos vertė - 1010 Lt (b.l.123). 2009-09-18 VĮ Registrų centras duomenimis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB “Dambravos agroservisas” vardu įregistruoti septyni nekilnojamjo turto objektai, pažymėti punktais 2.1 - 2.7 (b.l.17-20). Žemės sklypo plane Nr. 265-8 pavaizduotas žemės sklypo, esančio esančio Čiudiškių kaime, Išlaužo seniūnijoje, Prienų rajone, išsidėstymas (b.l.21). Byloje pripažįstama, kad A. A. M. priklausančiu žemės sklypu naudojasi UAB „Dambravos agroservisas“, jame stovi jam priklausantis pastatas - mechaninės dirbtuvės, yra išvažinėti keliai. Neginčijama, kad šiuo žemės sklypu pagal paskirtį negali naudotis ieškovė, nes sklypas naudojamas atsakovo veiklai, vienok, nesutinkama tik dėl atsakovo pastatais užimto ir naudojamo žemės ploto, pagal kurį atsakovas naudojasi tik 25 arų dalimi, turi privažiavimą į dirbtuves iš jam priklausančios sklypo dalies bei sklypo paskirtimi. Bylos duomenimis akivaizdu, kad žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, tačiau dėl pastatų užstatymo, jis negali būti naudojamas ieškovės tiesioginei ir tikslinei žemės ūkio paskirčiai jos poreikių tenkinimui. Atsakovas, kaip matyti bylos duomenimis, naudodamasis žemės sklypu, vykdo komercinę veiklą, pastatuose laiko techniką, ją remontuoja, prie jo pastatų privažiuoja technika. Aplinkybę, kad atsakovas į savo pastatus (mechanines dirbtuves) privažiuoja vien tik per savo žemę paneigia orto - foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad (b.l.22) pastatai išsidėstę viduryje sklypo, keliai išvažinėti po visą žemės sklypą, katilinė nugriauta, kiti pastatai likę (b.l.23). Pagal 2009-02-03 KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos priežiūros valstybinės priežiūros skyriaus akto Nr. 32 ir tos pačios institucijos 2009-09-03 akto Nr. 34 (b.l.33) ir 2009-02-03 akto Nr. 32 duomenis dalis ieškovės žemėje esančių pastatų yra nugriauti (b.l.34), tačiau faktinėje situacijoje šias aplinkybes ieškovė ir jos atstovė neigia. Iš byloje esančių topografinės bei fotonuotraukų bei žemės sklypo kadastro (su nekilnojamjo turto elementais) duomenų matyti, kad ieškovei priklausančiu žemės sklypu atsakovas faktiškai naudojasi visu, ką patvirtina pažymėti ir jame esantys statiniai, su nuoroda užstatymo plotas 0,52 ha (b.l.50-52). 2012-08-24 Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyraius duomenimis konstatuota, jog patikrinimo 2012-08-14 metu nustatyta, kad minėtame žemės sklype yra vandens rezervuaras ir estakada (b.l.144), vienok, rašte pažymėta, kad jų išregistravimo pagrindas 2009-09-03 statybos inspekcijos pažyma Nr. 34, kadastrinių duomenų nustatymo data - 2009-07-13 (b.l.145). Kad A. A. M. priklausančiu žemės sklypu naudojasi UAB „Dambravos agroservisas“, jame stovi atsakovui priklausantys pastatai: mechaninės dirbtuvės, vandens rezervuaras ir estakada bei jame yra keliai, patvirtino ir ieškovės atstovė - advokatė J. B., apžiūrėjusi faktinę situaciją vietoje. Prie pastatų atsakovas privažiuoja per ieškovei priklausantį žemės sklypą, ką liudija išvažinėti keliai visame minėtame žemės sklype. Kadangi bylos duomenimis ieškovės galimybės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu suvaržytos prieš jos valią, ginčo dėl to, jog atsakovas naudojasi ieškovės sklypu, byloje nėra, todėl jis turi prievolę už tam tikrą laikotarpį mokėti ieškovei kompensaciją už naudojimąsi nekilnojamuoju turtu. Nors tarp šalių nėra ir nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto (ginčo atveju - žemės sklypo) nuomos sutartis, teimas spendžia, jog ieškovė A. A. M. įgijo reikalavimo teisę į atlyginimą už naudojimąsi žeme iš atsakovo CK 6.2 straipsnio pagrindu. Iš ieškovės papaildomai pateiktų dokumentų - žemės sklypo plano, kuris suderintas 2012-08-08 matyti, kad sklypo plotas - 5560 kv.m., jame yra vandens rezervuaras ir estakada, šalimais eina vietinis ir rajoniniai keliai (b.l.113-114). VĮ Registrų centras duomenimis į minėtą žemės sklypą patenka mechaninių dirbtuvių pastatas 4P1P, kurio užstatytas plotas 890 kv.m., o norint tiklsiai identifikuoti pastatus reikalinga atlikti pastataų kadastrinius matavimus. Taigi, atsakovo argumentas, jog jo faktiškai naudojama dalis yra tik mechaninių dirbtuvių užimamas plotas nelaikytinas pagrįstu vertinti būtent šiuo aspektu sklypo faktinį naudoijimą. Paties atsakovo teigimu, jame yra ir 400 kv.m. asfaltuota aikštelė, tam tikrą teritorijos dalį užima prieiga aplink pastatus ir pan. Atsakovo paaiškinimus, kad jis sutinka mokėti tik už 25 arus žemės sklypo ploto naudojimąsi, teismas vertina kaip nepagrįstus, nes atsakovas, norėdamas naudotis tik dalimi sklypo, turėtų nusistatyti servitutą pagal atitinkamai paruoštą ir suderintą projektą. Iš byloje surinktų duomenų viseto spręstina, kad ieškovei priklausančiu žemės sklypu faktiškai yra visu naudojamasi, kadastro bylos duomenys patvirtina, kad užstatytos teritorijos ploats yra 0,52 ha (b.l.50-52). Žemės sklypo vertinimus pateikė 2013-03-27 VĮ Registrų centras, kurias vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu pagal verčių žemėlapius ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas buvo nuo 2009-02-01 - 18000 Lt, 2010-01-01 - 1600 Lt, 2011-01-01 - 1500 Lt, 2012-01-01 - 1600 Lt (b.l.166). VMI duomenimis ieškovė 2009-2012 metais mokėjo žemės nuomos mokestį po 5,60 Lt (b.l.169). Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus duomenimis, apytiksliai nuoma Prienų rajone už žemės ūkio paskirties žemę sudarytų 100 Lt/ha (b.l.57-68). 2012-04-16 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, kurie negali būti absoliučiai taikomi konkretaus sklypo nuomos kainai įvertinti be papildomo tyrimo ir individualių sklypo savybių įvertimo, dėl ko reikėtų vertinti su paklaida, nes pritaikius analogijos principą buvo sumodeliuotos atsižvelgiant į kainas panašiose savivaldybėse, nuomos kaina už 2011 metus, su kuo sutinka ir atsakovo atstovas, maksimaliai sudarytų 274 Lt/ha, minimaliai -148 Lt/ha, o ankstesniais metais netgi mažesnis (180-250 Lt/ha, 250-116 Lt/ha) (b.l. 55-56), vienok, pateiktais duomenimis tikslinga atsižvelgti ir į sklypo dydį, dislokacijos ypatybes, sklypo būklę, melioracijos įrenginius, patogumą nuomininkui, atstumai iki kitų jo sklypų ir pan. Teismas, atsakovui neįrodžius priešngai, faktinėje situacijoje (pastatai, keliai, išvažinėta teritorija, teršalai ir pan.) sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas naudojasi visu atsakovės žemės žemės sklypu, o ne jo dalimi, esančia tik po dirbtuvėmis. Šalimais ieškovei dirbti žemę pagal tikslinę paskirtį būtų neįmanoma, todėl atsakovas turėtų sumokėti ieškovei kompensaciją už visą žemės sklypą, o ne už jo dalį, kuri neparemta jokiais faktiniais duomenimis apart paaiškinimų. Ši aplinkybė, kaip ir teismo nuoroda į tai, jog šalys skirtingai vertina galimybę priklausomai nuo aukščiau paminėto žemės sklypo vertės, užstatyto ploto, žemės paskirties paskirties ir galimybių gauti iš šio žemės sklypo eksploatavimo skirtingo dydžio prognozuojamas pajamas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas be savo tikslinės paskirties jokia kita žemės ūkio veikla neužsiėma, taip pat turi reikšmės dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tarp šalių egzistuoja faktiniai žemės nuomos santykiai (rašytinės sutarties ar kokio nors kito susitarimo dėl nuomos nėra, mokesčiai mokami nebuvo), tačiau neginčijama, kad A. A. M. priklausančiu žemės sklypu naudojasi UAB „Dambravos agroservisas“ už tai neatsilygindamas. Teismas nesutinka su ieškovės teiginiais dėl koeficientų jos žemei taikymo, nes pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, pagal kurią konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba, tuo tarpu šiuo atveju kilęs ginčas dėl naudojamos žemės, kuri priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas su ieškove nesudaręs nuomos sutarties, tačiau jis ja naudojasi. Faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, nes tokiu atveju būtų paneigta asmens, kaip žemės savininko, teisė disponuoti žeme taip, kad ji būtų naudojama racionaliai ir tenkintų jo interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė negalėjo bei negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, ji turi teisę gauti kompensaciją dėl jos nuosavybės teisės suvaržymo. Teismas, vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais bei aptartais įrodymais, atsižvelgadams į bylos duomenų visetą, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, jog yra tikslinga priteisti iš atsakovo ieškovės naudai kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu už laikotarpį 2009, 2010, 2011, 2012 metais (CK 1.136-1.138 straipsniai ) po 300 Lt, iš viso - 1200 Lt ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus tai, kad nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo praėjo laikotarpis, už kurį patikslintu ieškiniu buvo prašoma priteisti piniginę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu nuo 2012-01-01 į priekį, t.y. iki atsakovas naudosis žeme, teismas už 2012 metus 300 Lt kompensaciją įskaičiuoja į priteistiną sumą. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas, nes ieškovė prašomos priteisti sumos nepagrindė leistinomis įrodinėjimo primonėmis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinį jos prašomai priteisti 1300 Lt sumai.

Įpareigojimas mokėti nuomos mokestį į priekį, kaip ir įpareigojimas sudaryti nuomos sutartį prieštarautų sutarčių sudarymo laisvės principui, įtvirtintam CK 6.156 straipsnyje. Vienok, sprendžiant, kad nagrinėjamu atveju, nesant pažeistai ieškovės teisei, tenkinti ieškinio šioje dalyje pagrindo nėra, nes, kaip matyti bylos duomenimis, atsakovas nevengia (b.l.24, 25, 30) sudaryti nuomos sutartį, šalys nesutaria tik dėl žemės nuomos kainos, ką gali padaryti geruoju ir po šio teismo sprendimo priėmimo. Šioje dalyje nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo metu ieškovės teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ir reikalingi teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis). Reikalvaimas priteisti kompensaciją į priekį, t.y. iki atsakovas naudosis žemės sklypu atmestinas.

Ieškovei buvo teikaima valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų išlaidų valstybei (b.l.4, 106, 171a). Pateiktais duomenimis valstybės turėtos išlaidos sudaro 1936,18 Lt. Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl iš atsakovo, proporcinagi patenkintų reikalavimų daliai, priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis, 92-93 straipsniai, 96 straipsnis, 99 straipsnis). Iš atsakovo priteistinos priteistinos pašto išlaidos, susidariusios siunčiant procesinius dokumentus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92-93, 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Dambravos agroservisas“, įmonės kodas 170738651, ieškovei A. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200 Lt kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu 2009, 2010, 2011, 2012 metais bei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Dambravos agroservisas“, įmonės kodas 170738651, valstybei 72 Lt žyminio mokesčio ir 68 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą 5660.

Priteisti iš iš atsakovo UAB „Dambravos agroservisas“, įmonės kodas 170738651, 600 Lt valstybės turėtų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei A. A. M., sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5630, bankas AB „Swedbank“, paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė