Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. H., gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio ir gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) D. M. 2024 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) D. M. 2024 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pripažinta, kad J. K. H. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, o būtent – jis, 2024 m. vasario 18 d., apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punktą. Dėl aptariamo administracinio nusižengimo J. K. H. buvo paskirta 300 Eur dydžio bauda ir 6 mėnesių trukmės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas (b. l. 6).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. H. parodė, kad savo skundą palaiko. Jo nesustabdė įvykio vietoje, nufotografavo aparatas. Vėliau jis gavo iš mokesčių inspekcijos laišką. Gal nutarimas buvo kartu laiške, bet jis negavo nieko. Gavo tik laišką iš mokesčių inspekcijos dėl baudos apmokėjimo. Jis su žmona važiavo iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir kažkur (duomenys neskelbtini) aplenkė automobilį, dėl ko jam buvo paskirta bauda, kurią jis sumokėjo. Vasario 18 d. jį sustabdė policija ir pasakė, kad jis neturi teisių. Jis važiavo su žmona (duomenys neskelbtini), sustabdė policija, paprašė jo teisių. Jis jas padavė ir po to jam pasakė, kad jo teisės nebegalioja. Jis pagalvojo, kad tai klaida. Tada pakvietė jį į automobilį ir paklausė „ar Jūs prisimenate, kad gavote baudą spalio mėnesį 2022 m.?“. Į ką jis atsakė, kad taip ir ją apmokėjo. Sakė, kad mato, jog jis sumokėjo, bet jo teisės buvo atimtos. Jis nieko nežinojo. Gavo tik laišką iš mokesčių inspekcijos. Ten buvo kalba tik apie tai, kaip apmokėti tą baudą. Elektroniniu paštu gavo laišką iš mokesčių inspekcijos į savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu paštu jokių laiškų apie teisių atėmimą iš policijos jis negavo. Jam yra reikalingos teisės. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), o mokykla yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km nuo jų namų. Sūnus gali važiuoti autobusu, o dukra yra per maža. Žmona vairuoja, bet nedaug. Kartais darbe jiems reikia važiuoti į kitą miestą. Ką jis gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, tai buvo laiškas apie baudą ir, kaip jam sakė policija, jam reikėjo domėtis toliau. J. K. H. taip pat nurodė, kad gal ir davė sutikimą valstybinėse sistemose gauti pranešimus per E. pristatymo sistemą. Jis labai retai naudojasi E. pristatymo sistema, kai gavo baudą pirmą kartą naudojosi. Jis nežino kokia data, bet gegužės mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė panaikinti nuobaudą lygiai tokioje pat situacijoje kaip ir jo (b. l. 27-28, 45-46).

(duomenys neskelbtini) M. P. 2022 m. spalio 15 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. H. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, o būtent dėl to, kad jis, 2022 m. spalio 14 d., apie 16.53 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais J. K. H. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1. punktą. Dėl nurodyto administracinio nusižengimo J. K. H. buvo paskirta 85 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 34-36).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad J. K. H. apie (duomenys neskelbtini) M. P. 2022 m. spalio 15 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas šio protokolo surašymo dieną – 2022 m. spalio 15 d. per E. pristatymo sistemą. Nurodyta, kad dėžutė egzistuoja, yra aktyvi (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, taip pat už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Įstatymų leidėjas už minėtą administracinį nusižengimą numato baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už minėto straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Iš skundžiamo Nutarimo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad J. K. H. buvo pripažintas kaltu padaręs vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad jis, 2024 m. vasario 18 d., apie 16.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Dėl minėto administracinio nusižengimo J. K. H. buvo paskirta 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams (b. l. 6).

Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad bylai aktualiu laiku J. K. H. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, nekilo. Šią aplinkybę viso proceso metu patvirtino pats administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. H. (b. l. 27-28, 45-46), ji taip pat buvo užfiksuota (duomenys neskelbtini) P. L. 2024 m. vasario 18 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 12). Nepaisant pirmiau minėtos ir neginčytinai nustatytos aplinkybės, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. H. nurodė, kad jam inkriminuoto ir skundžiamame Nutarime nurodyto administracinio nusižengimo nepadarė, kadangi jis nežinojo, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes bylai aktualiu laiku negavo jokio pranešimo apie jam pritaikytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui.

Minėtų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į ANK 573 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą, kuris reglamentuoja šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims tvarką. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Nustatyta ir tai, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi, šaukimų ir kitų procesinių dokumentų siuntimas asmeniui per E. pristatymo sistemą yra įstatyme įtvirtinta asmens informavimo priemonė ir tokiu būdu išsiųsti teismo šaukimai ar kiti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais tinkamai.

Pažymėtina, jog E. pristatymo sistemos reguliavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 patvirtintuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą informacinės sistemos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo šios sistemos priemonėmis taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 7 punkte numatyta, kad vienam paslaugų gavėjui gali būti sukurta tik viena elektroninio pristatymo dėžutė. Elektroninio pristatymo dėžutė yra sukuriama paslaugų gavėjo vardu: fizinio asmens vardu arba fizinio asmens, kuris Juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas, vardu. Taisyklių 12 punkte yra apibrėžtas elektroninio pristatymo dėžutės aktyvavimo procesas, kuris pasireiškia tuo, kad asmuo E. pristatymo sistemoje įveda galiojantį elektroninio pašto adresą, kuriuo bus informuojamas apie įvykius elektroninio pristatymo dėžutėje, taip pat patvirtina, kad supranta, jog kiti paslaugų gavėjai, matydami, kad jo elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvuota, galės siųsti jam elektronines siuntas, ir kad elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta, kaip ji suprantama pagal Pašto įstatymą, o gavimo momentu laikomas elektroninės siuntos gavimo elektroninio pristatymo dėžutėje arba subdėžutėje ir pranešimo apie siuntos gavimą išsiuntimo Taisyklių 12.1. papunktyje nurodytu elektroninio pašto adresu momentas, bei patvirtina sutinka su Taisyklių ir sutarties, kurios formą tvirtina paslaugų teikėjas, sąlygomis. Atlikus šį veiksmą sutartis laikoma sudaryta ir ji turi tokią pačią teisinę galią kaip ir raštu sudaryta sutartis. E. pristatymo sistemos priemonėmis siunčiamos elektroninės siuntos ir (arba) elektroninių siuntų nuorašai, kurie pristatomi fizinio pristatymo būdu (Taisyklių 26 punktas).

Iš administracinio nusižengimo bylos turinio, o būtent – iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad J. K. H. pranešimas apie pastarojo atžvilgiu 2022 m. spalio 15 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir pats (duomenys neskelbtini) M. P. 2022 m. spalio 15 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. K. H. buvo paskirtas 3 mėnesių trukmės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, buvo išsiųsti dar tą pačią 2022 m. spalio 15 d., naudojant E. pristatymo sistemą (b. l. 40). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. H. turėjo savo vardu sukurtą elektroninio pašto dėžutę ir buvo ją aktyvavęs. Tai reiškia, kad pastarasis tokiu būdu informavo kitus paslaugų gavėjus, kad jam siuntos gali būti siunčiamos ir naudojantis elektronine pristatymo sistema. Kita vertus, vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad J. K. H. buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu 2022 m. spalio 25 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Kaip tai numatyta Taisyklių 47.2. punkte, Elektroninė siunta yra laikoma gauta nuo to momento, kai gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, pirmą kartą po elektroninės siuntos pristatymo prisijungia prie savo elektroninio pristatymo dėžutės arba subdėžutės. Elektroninės siuntos gavimo laikas patvirtinamas E. pristatymo sistemos suformuotais elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką, ir sertifikavimo paslaugų teikėjų teisės aktų nustatyta tvarka suformuotomis laiko žymomis. Elektroninės siuntos gavimo metu užfiksuoti elektroninės siuntos būsenos duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta buvo gauta nurodytu laiku. Šių Taisyklių 47.4. punkte numatyta, kad elektroninės siuntos perskaitymo laikas ir elektroninės siuntos būsena „perskaityta“ patvirtinami E. pristatymo sistemos suformuotais elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką.

Nagrinėjamu atveju, susipažinus su Institucijos pateiktais duomenimis apie 2022 m. spalio 15 d. administracinio nusižengimo protokolą, adresuotą J. K. H., nustatyta tik tai, kad šis protokolas jo surašymo dieną buvo išsiųstas į J. K. H. elektroninio pristatymo dėžutę, kuri yra aktyvi. Tačiau vien tai, kad į administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. H. elektroninio pristatymo dėžutę buvo išsiųstas pirmiau minėtas protokolas, neįrodo, kad asmuo šį protokolą gavo ir juo labiau su juo susipažino. Iš Institucijos pateiktų duomenų nesimato nei J. K. H. adresuotos siuntos gavimo laikas, nei jos perskaitymo laikas. Be kita ko, ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viso proceso metu – tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nuosekliai teigė, jog jokio pranešimo apie jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę negavo. Tik savo naudojamu elektroninio pašto adresu gavo pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie jo atžvilgiu paskirtą administracinę nuobaudą ir ją apmokėjo, ką patvirtina tiek paties J. K. H. pateiktas minėtos įstaigos pranešimas, tiek ir Institucijos pateiktas Administracinių nusižengimų registrų išrašas apie baudos apmokėjimą (b. l. 41).

Pirmiau aptartų faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad sistemiškai vertinant ANK 573 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo tvarką, pripažintina, kad šis reglamentavimas yra skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Tas tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, Nr. 2AT-45-2014, Nr. 2AT-11-2015, Nr. 2AT-27-976/2015 ir kt.).

Taigi, sugretinus pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir jo taikymui aktualią teismų praktiką su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktais paaiškinimais, kurių turiniu teismas neturi pagrindo abejoti, bei rašytine bylos medžiaga, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta, kad J. K. H. žinojo apie jo atžvilgiu 2022 m. spalio 15 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, jog asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų, ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad J. K. H. veiksmuose nėra ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, ko pasėkoje pastarojo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, o skundžiamas Nutarimas panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. H. skundą tenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) D. M. 2024 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną J. K. H. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.