- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-07
- Bylos Nr.
- 1-61-903/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50077-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Nukentėjusysis
- S. M., J. R.
- Kaltinamasis
- A. L.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
a. l., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L., panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent:
jis 2020 m. gruodžio 24 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendro naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Klaipėdos m. policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. M. ir tyrėjo J. R. reikalavimų, trukdydamas išvesti nepilnametį N. L. iš nesaugios aplinkos, panaudojo fizinį smurtą: ranka pastūmė vyr. tyrėją S. M., dėl ko jai atsitrenkus į sieną, sukėlė fizinį skausmą dešinės rankos rieše, nugaroje ir pakaušyje, tyrėjui J. R. bandant suimti A. L. už rankos, šis išstūmė J. R. į laiptinę, pargriovė ant laiptų, užgulęs J. R. visu savo kūnu, dešinės rankos alkūne spaudė J. R. kaklą prie laiptų, taip padarydamas kaklo suspaudimą, kairės plaštakos ketvirto (bevardžio) piršto sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams.
Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino bei paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 24 d., prieš 22.00 val., žmonai J. L. paskambino podukra E. P. ir pasakė, kad policijos pareigūnai atveš N. L., neva tai už petardas. Pareigūnai atvyko apie 22.00 val. Žmona atidarė duris, o jis tuo metu buvo virtuvėje. Išgirdo, kaip pareigūnai su ja pasisveikino ir paprašė atnešti asmens tapatybės dokumentą. Kai žmona atnešė tapatybės dokumentą, priėjo ir jis, pasisveikino, pasveikino su šventėmis. N. L. jau buvo įėjęs į vidų. Pareigūnei S. M. pasirodė, kad yra nesaugi aplinka, yra išgėrusių, užuodė alkoholio kvapą. Jis buvo išgėręs ir tai pripažino. Sakė pareigūnams užeiti, patikrinti, ar tikrai pas juos aplinka buvo nesaugi. Žmona alkoholio nevartoja, ji buvo blaivi. S. M. liepė N. L. ateiti. N. L. sakė, kad nelabai nori, pradėjo verkti, bet nuėjo prie durų. Nežino kokiu momentu, S. M. jį truputį tempė už rankos, vaikas pradėjo verkti. Prie durų priėjo, nes verkė vaikas, kai pareigūnė jį tempė, jis atėjo, perėjo ir jį apsikabino, kad neverktų. Tuo momentu jie ir susikeitė vietomis. Žmona tuo metu buvo bute. Tuo metu, kai jis N. L. apsikabino, atsitraukė ir tada, nežino kodėl, pareigūnas J. R. su dešine ranka iš nugaros jį griebė ir pradėjo tempti į koridorių. Visas konfliktas prasidėjo toje vietoje, kur per slenkstį išeinama iš buto. Žmona buvo bute, jie susikeitė vietomis. Jį iš koridoriuko nutempė į bendrą laiptinę ir paguldė ant grindinio. Tempiamas jis muistėsi, J. R. jį sugriebė, kaire ranka perbrėžė veidą, pajuto skausmą kairėje pusėje. Jie toliau muistėsi, jam veržė kaklą, jis bandė J. R. atsistumti, paskui išgirdo kaip pradėjo šaukti: „tazerį, tazerį“. Kai nuo J. R. stūmėsi, pajuto, kaip į nugarą gavo „tazeriu“, ir jis suklupo. Kai viskas vyko, žmona tik rėkė „ką jūs darot? Gyvuliai“, tai prisimena. „Tazerį“ panaudojo ne koridoriuke, o bendroje laiptinėje, nes jį tempė į bendrą. Tada pareigūnas paguldė jį ant žemės ant pilvo, prirėmė su keliu ir laikė, liepė nesimuistyti, tada dar kartą panaudojo „tazerį“ ir uždėjo antrankius. Nelabai pamena, kas jam uždėjo antrankius. Uždėjus antrankius, jie jam pradėjo labai veržti rankas, todėl paprašė, kad atlaisvintų, jis tuo metu muistėsi, todėl jam liepė nesimuistyti ir antrą kartą prieš jį buvo panaudotas „tazeris“. Paskui girdėjo, kaip pareigūnė kvietė pastiprinimą, jis jau gulėjo, vaikai ir žmona verkė. Žmona bandė prie jo prieiti, bet pareigūnė jai pasakė, kad nesiartintų, nes panaudos „tazerį“. Tai girdėjo labai gerai. Nežino, kiek laiko užtruko, kol atvažiavo pastiprinimas. Po antrą kartą panaudoto „tazerio“ jis nelabai ir prisimena, tik atsimena, kad buvo įėję pareigūnai ir klausė, ar viskas gerai, ir išėjo prie savo mašinos, kuri buvo lauke. Atsimena, kaip jį pareigūnai pakėlė, nuvedė į koridoriuką, uždėjo akinius ir patys išvedė iki policijos mašinos. Komisariate atėjo kitas pareigūnas ir paklausė, ar J. R. yra sužalotas. Jis atsakė: „ne, nėra pas mane sužalojimų, bet man reikės rašyti vadovybei“, tada sako: „ai, nu tada aš rašysiu“. Neprisimena, kada „tazeris“ buvo panaudotas trečią kartą. Prieš pareigūnus jis nenaudojo jokio smurto, sužalojimų jiems nepadarė. Tai jis buvo sužalotas, t. y. jam buvo perbrėžtas žandas. Į gydytoją kreipėsi, buvo padaryta išvada, kad tai odos įbrėžimas. Pareigūnams sakė, kad atpalaiduotų antrankius. Jis nesipriešino, buvo geranoriškai nusiteikęs, jam nebuvo dėl ko jaudintis ir dėl ko pykti. Su pareigūnais daugiau bendravo žmona. Jis nežino, kodėl pareigūnams pasirodė, kad jis kažkoks agresyvus. Jis nėra neagresyvus, labai geras žmogus. Nežino, kodėl jį tempė iš buto J. R.. Nežino, kodėl vaizdo įraše nesakė, kad žmona buvo blaivi, tikriausiai, po tiek kartų panaudoto „tazerio“ iš viso nebesuprato, ką šneka. Dėl sumų abejonių nekyla, bet civilinių ieškinių nepripažįsta.
Nukentėjusysis J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 24 d., apie 22.30 val., atvežus nepilnametį N. L., kaip jo mama nurodė, pas senelius, A. L. ir jo žmona nurodė, kad yra vartoję alkoholį. Jo kolegė S. M., kuri stovėjo arčiau jų, pasakė, kadangi jie yra neblaivūs, nepilnamečio su jais palikti negalima. Toks sprendimas suerzino A. L.. Pats N. L. yra gana problemiškas vaikas, todėl jie nenorėjo jo palikti pas asmenis, kuriems nėra paskirta jo globa, tuo labiau, kad jie buvo išgėrę. S. M. paragino N. L. vykti su jais, sakydama, kad suras kitą vietą, kur jam nuvykti. Kolegė nuo A. L. stovėjo apie 1 metro atstumu. J. L. stovėjo arčiausiai, t. y. tarpduryje, arčiausiai dešinės pusės, tada stovėjo A. L., N. L. buvo kairėje pusėje, žiūrint į duris, o jis stovėjo toliau, už slenksčio laiptinėje. Ten yra durys, tada koridoriukas ir tik tada yra buto durys, nes dar vienos buto durys yra dešinėje. Iš laiptinės įeinama į bendrą patalpą, iš kurios išeinama į atskirus butus. Iš to koridoriuko galima įeiti į du butus. A. L. butas buvo tiesiai. N. L. įėjo pirmas, mano, kad duris atidarė A. L. ir N. L. užėjo už A. L., viskas vyko ant slenksčio. Sunku pasakyti, kas atidarė duris, nes, jis stovėjo toliau, todėl nematė, kas tiksliai atidarė duris, bet jas galbūt galėjo atidaryti įeidamas ir pats N. L.. N. L. stovėjo A. L. iš dešinės ir jam iš kairės. Jiems atvykus, prie durų atėjo A. L. kartu su J. L., o kaltinamojo dukra G. atėjo, kai jau pradėjo kalbėtis. Kolegė priėjo prie N. L. ir A. L. tada ją su ranka nustūmė. Kai A. L. jo kolegę pastūmė ranka, ji priartėjo prie sienos, bet atsitrenkė ar neatsitrenkė, negali pasakyti, nes nepastebėjo, kadangi pradėjo artėti prie A. L.. A. L. pastūmus jo kolegę, jis priėjo ir pasakė: „nusiramink, kodėl taip darai?“. A. L. suėmė jam už dešinės rankos, už bliuzono ir jis instinktyviai kaire ranka bandė jį nustumti. Tada A. L. pradėjo jį stumti į koridorių. Jis bandė A. L. lenkti žemyn, kad sudarytų kuo nepatogesnę situaciją, kadangi A. L. buvo fiziškai stipresnis ir didesnis. Įvyko grumtynės, viskas vyko labai greitai, galiausiai jis nukrito ant kairio šono ant laiptų, A. L. ant jo užkrito dešiniu šonu, jo veidas buvo jam prie veido, tik į kitą pusę ir jis dešine puse iš karto su alkūne spaudė jo kaklą į laiptus. A. L. nenusistūmė, nes jo kairė ranka buvo jam po šonu ir negalėjo jo nusistumti. Stengėsi riesti nugarą, kad išlysti, bet nepavyko. Nemano, kad tas A. L. veiksmas buvo netyčinis. Jo kolegė įspėjo, kad panaudos „tazerį“, bet kadangi A. L. nesiliovė jo spausti, S. M. priliesdama į nugarą, vieną kartą panaudojo „tazerį“, po ko jam pavyko išlysti iš po apačios. Tada, laiptų aikštelėje, A. L. surakino ir pasodino. A. L. nusiramino. Sėdėjo su uždėtais antrankiais, sakė: „nesąmonę padariau“, paprašė šlepečių, kurias jam jis atnešė. Jį pastatė, kad nesėdėtų ant grindų, padavė akinius nuo žemės. Žmona su dukra padėjo jam apsiauti batus. Tuo metu buvo ramus, agresijos priepuolių nebuvo, iki kol pasikvietė kitus patrulius, kurie išvežtų A. L., o jie galėtų važiuoti su N. L.. Atvykus kitiems patruliams, jis buvo užėjęs į vidų, ar S. M. taip pat buvo viduje, ar kažkur ant slenksčio, nepamena, bet ant jos visą laiką necenzūriniais žodžiais šaukė J. L.. Sakė kokie jie yra gyvuliai, kaip blogai daro, kad pati yra buvusi policijos pareigūnė. Jis kalbėjo su J. L., stengėsi ją nuraminti. J. L. su juo bendravo gražiai, atsiprašė dėl vyro elgesio, jų dukra G. juos taip pat ramino. Paskui pasiėmė N. L. ir grįžo į komisariatą. Vėliau atvyko N. L. mama, kuri prieš tai sakė, kad niekaip negali atvykti pasiimti sūnaus. Jie priėmė sprendimą perduoti N. L. seneliams, bet vėliau tą sprendimą pakeitė, nes abu seneliai buvo vartoję alkoholį, ką buvo galima suprasti į juos pažiūrėjus. Jis užuodė nuo A. L. ir jo žmonos sklindantį alkoholio kvapą. Kai jie atvyko, jau buvo užsipildę vaiko perdavimo aktą, turėjo duomenis, kur gyvena, ir tikėjosi, kad paliks N. L., o seneliai pasirašys, kad vaiką pasiėmė ir išvyks, todėl nešiojamų vaizdo registratorių nebuvo įsijungę. Kiek pamena, „Body“ kamerą įsijungė, kai išlindo iš po A. L., prieš jį sulaikant. Kažkuriuo momentu išgirdo, kad vėl buvo panaudotas „tazeris“, bet kas jį panaudojo nematė, tik žino, kad tie kiti policijos pareigūnai. Po to A. L. išvedė į mašiną. Vieną kartą „tazeris“ buvo panaudotas, kai A. L. buvo ant jo ir po to dedant antrankius, jis standino rankas, muistėsi, nepakluso reikalavimams, todėl „tazeris“ buvo panaudotas antrą kartą, o kas „tazerį“ panaudojo trečią kartą, jis nematė. Ką tuo metu veikė N. L., nematė, bet pagal buto išplanavimą, mano, kad jis buvo nuėjęs į virtuvę, nes vėliau jis atėjo iš kairės pusės, o G. stengėsi tramdyti mamą. J. L. šaukė: „viską filmuok“, bet G. pasakė „nebesvaik“. Kiek G. metų, nežino. N. L. yra A. ir J. L. anūkas, jam 15 metų. G. stengėsi neprileisti prie konflikto mamos, nes J. L. norėjo prie jų prieiti, bet jo kolegė to padaryti neleido, reikalavo, kad pasitrauktų, prašė nesiartinti. Kai „tazeris“ buvo panaudotas pirmąjį kartą ir jos išlindo, J. L. buvo labai arti priėjusi, bet kolegė nukreipė „tazerį“ į ją ir pareikalavo, kad nesiartintų. Kai „tazerį“ nukreipė, J. L. buvo šalia, o G. toliau, koridoriuke. J. L. buvo arčiau jo kolegės, o G. už mamos. Į įspėjimus panaudoti „tazerį“ G. reagavo traukdama mamą toliau, kad ji neitų. Pats adekvačiausias elgesys buvo G., ji stengėsi, kad konfliktas nesivystytų toliau, o J. L. kažkodėl labai pyko ant jo kolegės, tikriausiai dėl to, kad panaudojo „tazerį“. Vadino ją necenzūriniais žodžiais, visą laiką šaukė. Su A. L. į policijos komisariatą vyko kiti tyrėjai. Jis vyko į Universitetinę ligoninę, kur jam nustatė kaklo suspaudimą ir piršto sumušimą. Komisariate bendravo su A. L., jis atsiprašė, paspaudė ranką, pasakė, kad padarė nesąmonę. Jis ranką A. L. paspaudė, bet pats faktas, kad kai esi tarnybos metu uniformuotas ir jo galva yra spaudžiama į laiptus, tai čia yra ne kažkokia paprasta sulaikymo situacija. Daug kas priešinasi, t. y. standina rankas ar netyčia kas nors įvyksta, pvz., krepšteli ar panašiai, bet kaklo spaudimas alkūne ir galvos spaudimas į laiptus, viršija visą tą situacijos vertinimą ir negali pasakyti, kad tai buvo netyčia. Sunku vertinti, ar jis priėmė A. L. atsiprašymą, nes pats žmogus bendrauja „bangomis“. Jis nieko neturi prieš A. L. kaip prieš žmogų, yra faktas, kokį jis pažeidimą padarė, bet tolimesni veiksmai, kas sekė pačiame procese, t. y. buvo terorizuojamas absurdiškais pareiškimais, kad jis panaudojo „tazerį“ į kaklą, nors jis apskritai „tazerio“ įvykio metu neturėjo ir net neturi išsilaikęs leidimo. Darbe, kai turėtų atlikti tarnybines pareigas, turėjo vaikščioti po apklausas, aiškinti, kodėl jis taip darė, o ne kitaip. Kai kalbėjo su A. L. komisariate, jis sakė, kad padarė nesąmonę, kad taip daryti nereikėjo, paklausė: „ar tau čia aš taip padariau?“, atsakiau: „taip, man“. Nežino, kodėl jis klausė ar taip padarė. Jis A. L. atnešė iš koridoriaus šlepetes, padavė nuo žemės akinius, paklausė: „ar gerai?“, A. L. paprašė, kad jis pataisytų, tai pataisė. Vaizdo įraše matyti, kaip apžiūrinėja savo kairę ranką, kadangi buvo sužalotas pirštas. Kad liestų kaklą, kuris taip pat buvo sužalotas, vaizdo įraše nematyti, nes vilkėjo storais rūbais, t. y. bliuzoną, liemenę, todėl iš karto nepajautė, bet vaizdo įraše matosi, kad jam atsistojus nuo laiptų, jo kaklaskarė buvo nusmukusi, galimai, dėl kaltinamojo atliktų veiksmų. Kaltinamasis buvo nurodęs, kad jį buvo prispaudęs keliu, bet vaizdo įraše matyti, jog to nebuvo.
Nukentėjusioji S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 24 d., apie 22.30 val., į (duomenys neskelbtini) g. su kolega atvežė N. L. perduoti, kaip buvo sutarta su tėvais, seneliams. N. L. ėjo pirmas, jie ėjo iš paskos. Ar jis rinko domofono kodą, ar pasiskambino į butą, negali pasakyti. N. L. iki pat buto ėjo pirmas, ji ėjo antra, o jos kolega – trečias. Priėjus prie durų, negali pasakyti, ar jie paskambino, ar durys pačios atsidarė, jau stovėjo A. L. ir jo žmona J. L.. N. L. stovėjo pirmas, jai iš kairės, arčiau A. L., ji stovėjo prie galimai antro buto durų, ten buvo tokia maža patalpa - dviejų butų bendras koridorius. Jos kolega J. R. stovėjo už jos, prie įėjimo į koridorių. Kas atidarė duris, negali tiksliai pasakyti, jai iš kairės stovėjo A. L., iš dešinės – J. L.. Pradėjo su jais šnekėtis ir iš jų nerišlios kalbos bei kvapo suprato, kad jie yra išgėrę, todėl to jų pasiteiravo. Jie to neneigė, kadangi buvo šventės, Kūčių vakaras. Jei gerai atsimena, koridoriaus gale stovėjo mergina, kas ji buvo, pasakyti negali, bet kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo jų dukra. Jie pasakė, kad A. L. ir J. L. yra išgėrę, todėl pagal įstatymą negali palikti N. L.. Paklausus, ar namuose yra bent vienas blaivus pilnametis asmuo, atsakė, kad nėra. Pasakė, kad N. L. nepaliks ir paveš kažkam kitam. Paprašė, kad N. L. eitų su ja, jis tuo metu stovėjo koridoriuje, prie slenksčio, nugara į sieną, bet ne bute. A. L. jį apsikabino ir pasakė: „čia yra mano anūkas ir jis niekur neis“. Ji jiems dar kartą pasakė, kad jie yra išgėrę ir N. L. palikti negali. Tai sakydama, ėjo prie jų, atstumas buvo apie 1 metrą, ištiesdama ranką, sakydama: „N., būk geras, einam su manim“. A. L. supyko, sugriebė jai už rankos ir pastūmė. Ji atsitrenkė į sieną ar į duris, kurios buvo už nugaros. Jos kolega pasakė: „ką jūs čia darot ? Nusiraminkit“. Jie ėjo vienas į kitą, t. y. A. L. iš buto į koridorių, o jos kolega J. R. – iš laiptinės į tą koridoriuką. Matė, kad jie buvo suėmę vienas kitam už krūtinės, už atlapų. Taip besimuistydami jie išėjo iš koridoriuko į laiptinę, bet dar stovėjo ant kojų. Negali pasakyti, ar iš bendro naudojimo koridoriaus į laiptinę buvo durys. Kai kolega susirėmė su A. L. už atlapų, N. L. įbėgo į butą ir visą laiką, kol jie grūmėsi, jis buvo bute. N. L. matė konfliktą, t. y. jis matė tą konflikto dalį, kai A. L. ir jos kolega vienas kitam kibo į atlapus. Po to jis įbėgo į butą ir pradėjo verkti. Tai jai pasirodė keista, kadangi kai jis buvo pas juos, jis taip pat juos įžeidinėjo, vadino „mentais“, „gaidžiais“, buvo linksmas, sakė: „ką jūs man padarysite?“, o tokioje situacijoje, visgi, vaikas išsigando ir verkdamas įbėgo į butą. Daugiau jis negalėjo matyti, nes buvo užstota. Jis tik galėjo matyti, kaip jo močiutė ją keikia ir įžeidinėja. Tuo metu J. L. pradėjo šaukti: „ką jūs čia darote?“ ir eiti link jos. Ji bandė jas atitraukti. Įvykis įvyko labai greitai, minutės bėgyje, atsisukusi pamatė, kad kolega ir A. L. jau guli laiptinėje ant laiptų. Laiptai buvo tarp pirmo ir antro aukšto, pakilimas į viršų. Ta vieta, kur gulėjo jos kolega su A. L., iš koridoriaus matosi dalinai. Esant prie pat buto durų ta vieta nesimato, o koridoriuke, esant arčiau laiptinės, matosi. Kolega ir A. L. išėjo iš koridoriuko ir nugriuvo kairėje, ant laiptų. To momento, kai jie pargriuvo ji nematė, tik paskui pamatė faktą, kad J. R. guli, o A. L. – jam ant viršaus. J. L. ėjo link jų, šūkavo, keikėsi. Siekdama save apsaugoti, davė komandą „nesiartinti“ ir traukėsi iš koridoriuko į bendro naudojimo laiptinę, kur buvo erdviau. „Tazerio“ nekreipė nei į vieną, nei į kitą, tiesiog ištiesė su ranka, laikydamasi atstumo ir davė komandas nesiartinti, jos ir nėjo. „Tazerį“ laikė dešinėje rankoje. Atsisukusi į J. R., išgirdo duslų garsą „tazerį trauk, tazerį“. Ji rankoje laikė aplanką, kuriame buvo vaiko perdavimo aktas, kuris iškrito jai iš rankų, nes norėjo išsiimti „tazerį“. Ji visą laiką „tazerio“ šovinį užsideda ant šovimo, kol jį nusiėmė užtruko kelias sekundes. Tuo momentu A. L. vis dar buvo ant kolegos, o iš buto vėl pradėjo eiti J. L. su dukra, ji joms vėl davė komandą „nesiartinti“, nes kitaip bus panaudotas „tazeris“, jos nebėjo ir liko stovėti tarp buto ir koridoriaus. Tada ji A. L. į nugaros sritį prilietimo būdu panaudojo „tazerį“, prieš tai įspėdama apie „tazerio“ panaudojimą, ko pasekoje J. R. pavyko išlysti iš po A. L.. A. L. nuo laiptų pasiguldė ant žemės, buvo reikalaujama nusiraminti, duoti rankas už nugaros, bet A. L. priešinosi, todėl ji jį dar kartą įspėjo, kad bus panaudotas „tazeris“. A. L. nenusiramino, todėl ji jam dar katrą, prilietimo būdu panaudojo „tazerį“, po ko jam buvo uždėti antrankiai. A. L. muistėsi, prašė J. R. atlaisvinti antrankius, nes jie jam veržė. J. R. jam atsakė, kad jei jis nesimuistys, antrankiai neverš. Uždėjus antrankius, A. L. nusiramino, pradėjo sakyti: „atsiprašau, atsiprašau“, J. L., būdama bute, ant jos šaukė, visaip įžeidinėjo, sakė, kad jie yra išsigimėliai, kad yra ne pareigūnai, kad taip elgtis negali ir panašiai. Uždėjus antrankius, kiek pamena, ji įsijungė savo „Body“ kamerą, kadangi pradžioje, dėl to netikėtumo įsijungti nespėjo, buvo stresas dėl tokios netikėtos situacijos. Jie A. L. pasistatė, ji iškvietė pagalbą, kadangi buvo sulaikytasis ir nepilnametis vaikas, su kuriuo jiems toliau reikėjo dirbti. Kitiems pareigūnams prasinešus per eterį, kad jie atvyko, ji juos įleido. Jie pasiėmė A. L. ir stovėjo laiptinėje. Kolega J. R. užėjo į vidų, nes norėjo užsirašyti J. L. duomenis, paimti A. L. rūbus. Kol J. L. bendravo su J. R., jai buvo sakomi visokie negražūs žodžiai. Ji stovėjo prie durų ir su J. L. visiškai nekalbėjo, nes nebenorėjo kelti didesnio konflikto. Kolegos laikė A. L. laiptinėje, jai už nugaros. J. R. buvo viduje, o ji stovėjo prie durų. Nežino, kas nutiko, bet A. L. pradėjo pulti į vidų, į jos pusę, kolegos jo nenulaikė. Ji jautė grėsmę, kadangi jis jai buvo už nugaros, atsisukusi į jį pasakė, kad nusiramintų, nes kitaip bus panaudotas „tazeris“. Kadangi A. L. muistėsi, šūkavo, ji trečią kartą panaudojo „tazerį“ bei savo kolegoms liepė A. L. vesti į mašiną ir vežti į komisariatą. Kolegos A. L. išvedė ir pristatė į komisariatą. Ji su J. R. liko išsiaiškinti dėl vaiko. Kolega, būdamas bute, užsirašė J. L. duomenis. Ji kvietė N. L., sakė: „N., ateik, važiuojam“. Jis iš pradžių nėjo, bet jį įkalbėjo jos kolega ar G. Pasiėmė N. L., jis išėjo pats, niekas jo neprilaikė už rankų ar rūbų. Ir jie jį parsivežė į komisariatą, kur po kelių minučių atvyko jo mama. Ji juos taip pat išvadino negražiais žodžiais, paaiškino, kad A. L. yra jos patėvis ir nėra tikrasis N. L. senelis. Pasakė, kad A. L. jiems pasipriešino, o ji atsakė: „taip ir reikia“. Tuo metu, kai A. L. ją sugriebė už rankos ir pastūmė, jautė momentinį skausmą, bet kadangi galva nesvaigo, rimtesnių sužalojimų nepatyrė, todėl pas medikus nevyko. A. L. ją sugriebė už rankos, pastūmė ir ji į sieną atsitrenkė su pakaušiu, bet kadangi atstumas nebuvo didelis, praskelta nebuvo, tiesiog – momentinis skausmas pakaušyje ir rieše. Negali pasakyti, kada baigėsi skausmas, nes to įvykio metu ir po įvykio jautė stresą, nes situacija buvo nekasdieniška. N. L. iš pradžių jie pristatė į komisariatą dėl kito įvykio, dėl ko taip ir išėjo, kad gavo parvežti seneliams. Mano, kad G. turėjo matyti viską, nors ji buvo toliausiai. Matė, kad jos tėtis gulėjo ant laiptų su J. R.. Kai jie vienas kitam kibo į atlapus, ji taip pat turėjo matyti. Tokioje situacijoje niekas nesielgė ramiai, G. sakė: „ką jūs darote? Paleiskit, nedarykit taip“. Paskui, kai ant jų puolė J. L., ji savo mamą ramino. Lyg ir bandė padėti tėčiui, bet ir bandė nuraminti mamą. J. L. norėjo filmuoti, G. jai sakė: „ką tu čia darai ? Nusiramink.“ Kadangi įvykio vietoje buvome tik dviese, o kolega jau buvo užgultas, todėl bendrai sakydavo komandas tiek J. L., tiek saugodama jau užgultą savo kolegą. Prieš įspėjant, kad bus panaudotas „tazeris“, J. L. buvo koridoriuje, o G. – už jos. „Tazerio“ į vaiką tiesiai negalėjo nukreipti, kadangi ji stovėjo šalia A. L., jau ruošėsi naudoti „tazerį“ jam, tada išbėgo J. L., per ištiestą ranką jai buvo sakoma komanda nesiartinti. Jos klausė ir nėjo. Daugiausiai šaukė ir keikėsi J. L., taip pat kalbėjo dukra, ji prašė liautis, bet buvo įtampa, o tokiose situacijose visi šaukia ir kalba pakeltu tonu. Vėliau šūkavo ir pats A. L.. N. L. į visą tai nesikišo. Jiems šitas pasipriešinimas buvo netikėtas. Per 10 darbo metų nebuvo tokių konfliktų, kurių metu ją stumdytų ir panašiai. „Tazeris“ ant kūno palieka du taškelius, vaizdo įraše matomas pailgas brūkšnys tikrai yra ne nuo „tazerio“ panaudojimo. „Tazerio“ žymės, galimai, yra viršuje prie kaklo, taip pat nugaros srityje.
Liudytoja J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras ir ji sutinka duoti parodymus. 2020 m. gruodžio 24 d., apie 21.45 val., paskambino dukra E. P., pasakė, jog jos šiuo metu nėra namuose, kad N. L. yra policijoje ir kad ji negali jo paimti. Parašė, kad ji jį paimtų. Ji sutiko. Laukė jo, po truputį jau ruošėsi eiti miegoti ir 21.55 val., tą tiksliai žino, nes yra telefone išsisaugojusi, paskambino savo anūkui N. L., paklausė: „N., kur esate?“, jis pasakė: „močiute, mane jau veža ir netrukus būsime pas tave“. Praėjo gal 5 minutės ir apie 22.00 val. paskambino į duris. Atidarė duris, stovėjo policijos pareigūnai, kaip dabar jau žino S. M. ir J. R., o priekyje jų – jos anūkas N. L.. Pareigūnai paklausė: „N., kas čia?“, jis pasakė: „močiutė“. Jie jos paklausė vardo ir pavardės, ji jiems pasakė, kad yra J. L. – N. L. močiutė. Jie N. L. leido eiti. Tuo metu dukra G. L. stovėjo hole, tarpduryje. Dar norėjo pasakyti, kad kai pareigūnai atidarė duris, jie nepasisveikino. Ji pirmiausia pasakė, „labas vakaras“ ir pasveikino su šventėmis, o jie be jokių emocijų klausė: „N., kas čia?“. Pareigūnai paklausė, ar ji paims N. L.. Pasakė, kad taip. Tiksliai prisimena, kad
J. R. išsitraukė lapą ir klausė, ar galės pasirašyti. Ji pasakė, kad galės. Tada paprašė pateikti asmens dokumentą. Nuėjo į miegamąjį pasiimti dokumento ir grįžtant vyras kažkaip iš paskos priėjo, pasisveikino. Tada S. M. pasakė: „o, čia alkoholio kvapas“. Vyras sako: „taip, esu truputį išgėręs“. Ji (J. L.) iš karto pasakė, jog yra nei girta, nei išgėrusi. J. R. dar sako: „ką darom? Paliekam?“, S. M.: „ne, viskas, čia yra nesaugu“ ir taip toliau. Ji (J. L.) pradėjo klausti, kodėl nesaugu, prašė paaiškinti. Jie jai nieko neaiškino, pradėjo šaukti N. L.: „N., ateik čia, vešime tave į policiją, į vaikų teises“. Kadangi vaikai buvo užsidarę duris, jie tikriausiai iš karto neišgirdo. Ji toliau S. M. ir J. R. aiškino, klausė: „už ką tą vaiką? Kodėl jūs jį tampot? Ką jisai padarė?“, sakė: „tai ar jisai koks nusikaltėlis, kad pirmyn, atgal čia tampot?“, dar kelis kartus pakartojo: „užeikit, prašau į vidų, pasižiūrėkit, pas mus nei šventinio stalo, jokių vaišių, nieko“, sakė: „mes ruošėmės jau gulti eiti“. Jie sako: „ne, mes į vidų eiti negalim, kadangi karantinas“. Ir vėl ji pradėjo šaukti N. L.. Tada vaikai išgirdo. Ji su vyru stovėjo prie durų slenksčio, iš ten dalinai matosi laiptinės laiptai, o J. R. su S. M. - koridoriuje.
J. R. stovėjo dešinėje, o S. M. - kairiau. Priėjo N. L. ir S. M. pradėjo: „N., važiuojam“, ėmė jį tampyti, imti už striukės, už rankos, už kapišono, tempti. N. L. pradėjo verkti, sako: „aš niekur nevažiuosiu, aš noriu laukti mamos čia, taigi jūs susitarėte, kad mane paliksite čia, pas močiutę“. Jos vyras pasisuko į N. L. ir sako: „N., viskas yra gerai, nusiramink“. Tada J. R. su dešine ranka griebė jos vyrui už kaklo, pradėjo tempti, draskyti veidą, išsitempė į koridorių. Vyras pasilenkęs bandė atsistumti nuo J. R..
J. R. pradėjo šaukti: „tazerį, tazerį“. Ji dar sakė: „ką jūs darot? Kas jūs, gyvuliai ar žmonės? Kodėl jūs taip darote?“. Tada vaikai pradėjo klykti. S. M. panaudojo „tazerį“ ir jos vyras parklupo. Vyrą pradėjo tempti link laiptų, J. R. jį prispaudė su keliais. Taip gerai nebeprisimena, bet vyrą paguldė veidu į žemę, pradėjo rakinti rankas, šaukė: „gulėk ramiai, gulėk ramiai“. Iš pradžių manė, kad J. R., bet vaizdo įraše pamatė, nes ten viskas vyko labai staigiai, kad S. M. jam vėl panaudojo „tazerį“. Norėjo prieiti prie vyro, pasižiūrėti, ar viskas gerai, S. M. pradėjo šaukti: „pasitrauk, ir tu nori gauti „tazerio“?, tada ji įbėgo į savo butą. Tada mergaitė norėjo prieiti, o S. M. jai įrėmė į pilvo sritį „tazerį“. Mergaitė klykdama atbėgo, J. R. atbėgo iš paskos, išsigandęs klausė: „kas tau yra? Ar tau viskas gerai?“ ir ji tada bute stovėdama klausė: „už ką? Kodėl šitaip darote? Ką mes padarėme?“, o jis parodė pirštą ir sako: „va, už šitą, jam tai bus“. Ji jam sakė: „bet tu pats draskei vyrui veidą, visas sudraskytas, kruvinas“. Pati nematė kaip atvažiavo tie kiti policininkai, vėl gavosi kažkoks sambrūzdis. Tada jos vyrą privedė prie durų, sakė apauti batus ir jį jau veš. Pasakė vyrui pasiimti batus. Jie jį pradėjo tempti, ji sakė: „palaukit, striukę atnešim“. Nubėgo į miegamąjį paimti striukės ir, kai atbėgo, duoda striukę mergaitei, o ji verkdama atbėgo, sako: „mamyte, nebėra, tėtį jau ištempė“. Ji su N. L. ir su dukra parėjo, sėdėjo hole, apsikabinę verkė. Praėjo kelios minutės, atsidaro durys ir jie vėl įeina, įsibrauna į butą. S. M. vėl pradėjo šaukti, tampyti N. L.: „ateini čia tau pasakiau, važiuosim“. Visi verkė, ji sakė: „neleisiu, neduosiu, N. turi teisę čia sulaukti mamos“. Jos dukra visą laiką palaikė ryšį su sese ir sakė: „tuoj atvažiuos ir pasiims tą vaiką, palikite mus ramybėje“. Ji S. M. sakė: „eik lauk, tu neturi teisės čia būti, mano namuose įsibrovusi“. S. M. stovėjo prie striukių, ji (J. L.) prie jos eina, o S. M. šaukia: „nesiartink prie manęs“, ji vis tiek prie jos priėjo, S. M. spyrė į koją ir pastūmė, ji (J. L.) ranka trenkėsi į batų spintą, nulūžo nagas. J. R. klausė jos duomenų, ji pasakė, jis neišgirdo, tada ji garsiai pakartojo, o S. M. jai sako: „ko čia rėkauji“, pasakė: „mano butas, kaip noriu, taip šneku“. Vėliau vaikai jai sakė, kad buvo išsigandę, kad ir jai „tazerio“ nepanaudotų. Jos dukra N. L. sakė: „N., važiuok, tiek to, atvažiuos mama į policiją, pasiims tave“. Vaikas verkdamas išėjo. Jie nieko iš viso nepadarė, atvažiavo, užpuolė, sudaužė visus. Nežino, dėl kokių priežasčių J. R. sugriebė jos vyrui už kaklo. A. L. buvo nusisukęs, apsikabinęs N. L.. J. R. puolė nieko nesakęs. Jis sugriebė su dešine ranka ir pradėjo rankomis draskyti veidą. Matė, nes stovėjo šalia. J. R. nedėvėjo pirštinių, nematė, bet nagai, tai tikrai buvo pliki. Jis neturėjo kaukės, o tik kažkokią nusmukusią kaklaskarę ir nors buvo karantinas, visą laiką buvo pliku veidu. Ji buvo prie slenksčio, iš ten dalinai matosi laiptinės laiptai. Konfliktas toliau tęsėsi bendro naudojimo laiptinėje, prie laiptų. Buvo ir į koridorių išėjusi. Kai J. R. ir jos vyras išsistūmė į laiptinę, ji buvo koridoriuke, o S. M. stovėjo kairėje pusėje. Ji ne visą laiką stovėjo, bėgo ir į kambarį, gėrė raminamuosius. Nežino, koks buvo jos elgesys pareigūnų atžvilgiu. Nesielgė ramiai, šaukė: „ką jūs darote?“. S. M. sakė „išgama“, todėl, kad šlykštėjosi jos elgesiu. N. L. pradėjo tampyti, kai vaikai atėjo, praėjus kokioms 10 minučių. Kada S. M. pradėjo šaukti: „ateini čia, važiuosim į policiją“, N. L. atėjo ir tada ji jį tampė. N. L. pradėjo verkti, isterikuoti, jos vyras jį apsikabino. Visi buvo buto viduje, o S. M. norėjo N. L. ištempti iš buto. Jie (pareigūnai) į butą tuo metu įėję nebuvo, stovėjo lauko koridoriuke, o jie buto koridoriuke, todėl galėjo pasiekti. J. R. stovėjo dešinėje, o S. M. – kairėje. Arčiau jos vyro stovėjo J. R., nes S. M. stovėjo arčiau kaimynų durų. Ji stovėjo arčiau J. R., o vyras iš karto už jos, stovėjo susispaudę, nes tas tarpas nėra didelis. Koks jų slenksčio ilgis negali pasakyti, bet jis – standartinis. Stovėjo ji, vyras ir tada N. L., bet jis jau buvo labiau bute. S. M. N. L. pasiekė, nes ji stovėjo jo pusėje. Iš laiptinės įeinama į bendro naudojimo koridorių, iš kurio įeinama į du atskirus butus. Jų butas yra iš koridoriuko einant tiesiai, o kitas butas – dešinėje. Ji nebuvo išėjusi iš savo buto, visi stovėjo prie staktos. Neprisimena, ar buvo užlipusi ant slenksčio. Jų buto durys atsidaro į išorę, į kairę ir toje pusėje stovėjo
S. M.. Ji (J. L.) stovėjo kitoje durų pusėje. S. M. į butą įėjusi nebuvo.
N. L. buvo bute. Kai vaikai išgirdo S. M. šaukiant, atėjo prie staktos ir tada
S. M. pradėjo N. L. tampyti. J. R. stovėjo prie sienos, arčiau jos vyro, o
S. M. – arčiau antro buto durų. Žiūrint iš buto vidaus, ji stovėjo prie jų slenksčio dešinėje, o vyras – iš kairės. J. R. stovėjo prie jos, dešinėje pusėje. Tuo metu, kai J. R. užpuolė, vyras buvo pasisukęs šonu, nugara į J. R. ir į ją. N. L. buvo giliau buto koridoriuke, todėl ji ir tempė. N. L. priėjo prie slenksčio, nes S. M. jį pašaukė. N. L. nebuvo priėjęs prie S. M., ji jį tempė. Kada N. L. pradėjo verkti jos vyras jį apsikabino, kad neverktų. Tada N. L. buvo 14 metų. Negali paaiškinti, kodėl pareigūnai į namus vežioja vaikus. Ji yra dirbusi policijoje. Dukra nežinojo, kodėl policijos pareigūnai atveš
N. L., tik pasakė, kad dėl petardų. Ar palikti vaiką tam tikroje aplinkoje, sprendžia policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai, atvežę N. L., persigalvojo, nes S. M. pasakė, kad jaučiamas alkoholio kvapas, nesaugi aplinka, bet vyras prisipažino, kad jis yra išgėręs. Ji prašė paaiškinti, kodėl nesaugi aplinka, bet jai niekas neatsakė. Vyras minėjo, kokie vaizdo įrašai yra byloje. Ji, kiek prisimena, pati sakė, kad neleis N. L. išvežti, nes nepaaiškina, dėl kokių priežasčių, kadangi ji nebuvo nei girta, nei išgėrusi. Jau pareigūnams atvykus, kai jie pasakė, jog užsiuodžia alkoholio kvapas, sakė: „nejuokaukite, aš nesu nei girta, nei išgėrusi“. Nesutiko su pareigūnų argumentais, kodėl jie negali palikti N. L.. Už ko S. M. sugriebė N. L., dabar neprisimena. N. L. pakviestas atėjo, nes jis nesuprato, dėl ko jį kviečia. Tada S. M. pradėjo jį tempti, N. L. sako: „aš niekur nevažiuosiu, man skauda, palikit mane ramybėje“. Kadangi N. L. pradėjo verkti, jos vyras jį apsikabino. Apsikabinimo metu N. L. buvo buto koridoriuke, o S. M. – prie staktos, bet lauko koridoriuke. Vyras N. L. apsikabino po tempimo. Kai vyras N. L. apsikabino, S. M. jį paleido. S. M. N. L. paėmė už striukės rankovės ir už kapišono. Vieną kartą paėmė už rankos ir paskui už kapišono. Kiek tie veiksmai truko, nežino. Vyras tuo metu nieko nedarė, jie stovėjo. Buvo sąmyšis, nepasakys, kur buvo G. L.. Per tą sąmyšį, nevisai aiškiai visas aplinkybes prisimena, bet, ką prisiminė, papasakojo apklausoje. Šaukė ir ji, ir dukra. Kai norėjo prieiti prie vyro, S. M. pasakė: „pasitrauk, ar irgi nori gauti „tazerio“, ji (J. L.) įėjo į buto koridoriuką ir neužilgo įbėgo dukra, o iš paskos bėgo J. R. sakydamas: „kas yra? Ar viskas gerai?“. Kai ji įbėgo į buto koridorių, dukra, jai atrodo, vis dar buvo bendro naudojimo koridoriuke. Vyras buvo paguldytas laiptinėje. Kiek prisimena, kai vyrą užpuolė ir jį tempė, visi išbėgo į bendro naudojimo koridorių. S. M. į ją nukreipusi „tazerio“ nebuvo. Ji buvo „tazerį“ įrėmusi dukrai, ji to nematė, bet tai matė N. L.. N. L. tuo metu gal irgi buvo koridoriuje. Kaip užpuolė vyrą, ji matė. Vyras pareigūno užgulęs nebuvo. Nors ir buvo buto koridoriuje, bet kai yra atidarytos durys, ten viskas matosi. Konflikto metu, kai panaudojo „tazerį“, visi tuo metu buvo kaip ir išbėgę į koridoriuką, ten cypė, klykė ir kurį laiką buvo, bet kai norėjo prieiti prie vyro ir S. M. jai pagrasino, ir ji (J. L.) nuėjo į buto koridorių. Konfliktas nuo pareigūnų atvažiavimo iki antrankių uždėjimo truko apie 15 minučių. Jie atvyko apie 22.00 val. Nežino, kiek truko grumtynės, viskas vyko labai greitai. Kai J. R. griebė vyrui už kaklo ir tempė, draskė veidą, jis S. M. sakė: „tazerį, tazerį“ ir S. M. neįspėjusi panaudojo „tazerį“ ir vyras suklupo. Vyras suklupo koridoriuke, kur yra bendros durys su kaimynų durimis. „Tazeris“ pirmiausia buvo panaudotas ten. Tuo metu vyras buvo susikibęs su pareigūnu. J. R. stovėjo prie sienos, o vyras buvo pasilenkęs, nes J. R. jį tempė. Vyras nebuvo apsikabinęs pareigūno, jis nuo jo stūmėsi. Tada S. M. panaudojo vyrui į nugarą „tazerį“ ir jis suklupo. J. R. jį tada ištempė veidu į žemę. Nežino, kodėl pareigūnas sukniubusį vyrą tempė į laiptinę. Neįsivaizduoja, ar po „tazerio“ panaudojimo asmuo gali priešintis pareigūnams. Neprisimena, kaip atrodė sukniubęs vyras. Vyras sukniubo ant kelių, pareigūnams nesipriešino, kaip J. R. tempė mano vyrą į laiptinę, nežino, ji verkė, buvo sumišusi. Kai J. R. tempė vyrą, ji iš paskos nėjo, buvo koridoriuje, šaukė: „ką jūs darote?“. Vietoje nestovėjo, bet link vyro nėjo. Matė kaip policijos pareigūnas ištempė vyrą į laiptinę. Jį tempė prie laiptų, į dešinę pusę. Vyrą paguldė veidu į žemę. Vyras į laiptinę buvo ištemptas visiškai. Jį ištempė, nes tame koridoriuke vyras netilptų visu ūgiu. Koridoriuko ilgis yra apie 150 cm. Kai pareigūnas vyrą paguldė, pradėjo dėti antrankius, sakė nestanginti rankų. S. M. panaudojo „tazerį“ į kaklą ir tada uždėjo antrankius. Matė vaizdo įrašą. Vaizdo įrašą davė pažiūrėti vyras. G. L. ir N. L. vaizdo įrašo nerodė. J. R. vyrą bandė paguldyti veidu į žemę, po to kai gavo „tazerio“ ir suklupo. Eidamas atbulas suklupo į priekį, J. R. stovėjo priešais jį, o jis suklupo tiesiai prieš J. R.. Pareigūnas vyrą tempė paėmęs iš nugaros. S. M. „tazerį“ panaudojo vėliau, kai vyras atsisuko ir jau bandė atsistumti nuo J. R.. Tada vyras buvo nugara į S. M.. Kai J. R. jį tempė, vyras atsisuko į pareigūną veidu. Vyras atsilenkė, tada J. R. jam draskė kaklą, nežino kiek čia laiko užtruko, gal minutė. Vyras neapsisuko iš karto, nes jis tikriausiai nesitikėjo, kad bus užpultas iš už nugaros. J. R. su vyru buvo atsidūrę ant laiptų, kai vyrą paguldė, J. R. buvo aukščiau ant laiptų jį prispaudęs. Kad abu asmenys gulėtų ant laiptų, nematė. Iš pradžių konfliktas vyko bendro naudojimo koridoriuke, o paskui vyras buvo paguldytas laiptinėje. Jos vyro ūgis - 186 cm.
Liudytoja G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 24 d. vakarą prisimena. Ji gyvena antrame aukšte, virš jų. Jie gyvena pirmame bute, o ji ketvirtame. Vakare jau ramiai gulėjo lovoje ir išgirdo laiptinėje triukšmą, todėl išėjo pažiūrėti. Buvo savo antro aukšto toje laiptinės vietoje, ne ant pačių laiptų, taip pat buvo nusileidusi ir ant laiptų. Į patį pirmą aukštą nusileidusi nebuvo. Nusileido per pusę aukšto. Koridoriukas labiau matėsi nuo laiptų, iš antro aukšto nusileidžiant į pirmą. Matė, kad dar buvo keli kaimynai išėję, bet jie greitai dingo. Išėjusi pamatė apačioje žmones, policininkus, bet realios situacijos, kas ten vyksta, nesuprato. Visą laiką stovėjo laiptinėje, klausėsi, labai jaudinosi dėl ten gyvenančios tų žmonių dukros, nes ji yra jos pažįstama. Stebėjo kas vyksta, bandė suprasti, kas ten buvo per situacija. Nusileidusi, įėjimo į patį butą gal ir nematė, bet visas veiksmas vyko koridoriuke, tai tą visą vietą matė. Matė, kad ten stovėjo žmonės, daugiausia akių kontaktą gaudė su jų dukra, ji ją matė, jos žiūrėjo viena į kitą. Pamatė du policininkus ir kaimynus. Matė, kaip jos kaimynas gulėjo ant žemės tarpduryje. Kojos buvo koridoriuke, o kūnas – laiptinėje. Kai pamatė ant žemės gulintį kaimyną, buvo du policininkai, jie stovėjo šalia. Stovėjo, klausėsi, bandė šiek tiek filmuoti, bet nieko daug nenufilmavo ir visą laiką prastovėjo laiptinėje. Dar buvo nuėjusi pas savo močiutę, kuri gyvena šeštame bute, ji buvo išsigandusi, bet į laiptinę nebuvo išėjusi. Nežino, ar policijos pareigūnai ją matė. Akių kontakto nepagavo, tai gali būti, kad ir nematė. Matė, kaip pareigūnas vyras jos kaimyną buvo prispaudęs prie žemės. Ką ten darė, nežino, gal rankas surakinti bandė, bet buvo jį prispaudęs prie žemės. Matė kaip jie aiškinosi, sakė kaimyno žmonai nelįsti. „Tazeris“ yra elektrošokas. Jo naudojusi nėra, prieš ją taip pat nėra naudoję, yra tik mačiusi, nes iš tėvų draugų kažkas turėjo. Įvykio metu kažką panašaus matė, nors nėra įsitikinusi, kad tai buvo „tazeris“, bet atrodė panašiai. Kas jį laikė, negali pasakyti, bet kai buvo truputį nuėjusi, girdėjo „tazerio“ garsą. Jį naudojant nematė. „Tazerio“ garsą girdėjo pačioje pradžioje, t. y. kai išgirdo triukšmą, išlindo ir penkių minučių bėgyje išgirdo „tazerio“ garsą. Kai pamatė, kad kaimyną išveda, tada ir ji išėjo. Jai atrodo, kad kaimyną išvedė tie patys policininkai, kurie prie jo stovėjo, bet nėra įsitikinusi. Atvykusių kitų pareigūnų pačioje laiptinėje nematė, tik matė antrą policijos automobilį. Ką gulėdamas šaukė kaimynas, tiksliai neprisimena. Jis šiek tiek muistėsi, bet kažkokių didelių veiksmų nebuvo. Labiausiai girdėjo pareigūnus šaukiant ant kaimyno žmonos, kad ji pasitrauktų, nes ji lyg ir bandė eiti jam padėti, bet tiksliai nežino, ką ji darė. Kai truputį nusileido, kaimyno žmoną ten stovinčią matė. Ji stovėjo koridoriuke. Nematė, kad kaimyno žmona būtų išėjusi į laiptinę. Po įvykio šiek tiek susirašinėjo su kaimynų dukra, ji papasakojo per susirašinėjimus, kas įvyko. Pasakojo, kad jos sūnėną atvežė policija, nes jį pagavo šaudant fejerverkus, jo mama tuo metu buvo kažkur išvažiavusi ir negalėjo jo iš karto pasiimti, todėl pasakė, kad nuvežtų seneliams. Jį atvežė, bet kai pamatė, kad kaimynas yra išgėręs, nebenorėjo vaiko atiduoti ir lyg grasino, kad ją pačią paims. Susirašinėjo per „Messenger“ programą. Kai važiavo duoti parodymų, jos paprašė žinutes parodyti ir po to atrinko kelias, kurias turėjo jiems atsiųsti į elektroninį paštą. Žinutes atsiuntė. Žinutes vis dar turi. G. L. rašė, kad jos tėtis Kūčių vakarą kažkiek išgėrė, bet nedaug ir nežino, ar ji rašė, ar iš prisiminimų žino, kad jos mama gerti negali, nes vartoja kažkokius vaistus. Ji rašė tik, kad tėtis buvo šiek tiek išgėręs. Neprisimena, kiek žinučių siuntė.
Teisėjui pagarsinus dalį 2021 m. sausio 29 d. liudytojos G. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 166-169 b. l.), G. K. parodė, kad nežino, kodėl sakė, jog rašė, kad tik tėtis buvo išgėręs, gal jai susidarė toks vaizdas, nes kiek žino, jos mama yra negerianti. Gali būti, kad rašė, jog abu tėvai yra išgėrę, bet tiksliai žinučių neprisimena.
Iš G. K. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 29 d. duotų parodymų matyti, ji gyvena (duomenys neskelbtini), butas antrame aukšte. Kaimynus iš buto Nr. 1 žino, su G. L. lankė vieną mokyklą, draugės nėra, tačiau pasisveikina, kartais pasikalba. 2020 m gruodžio 24 d., apie 22.30 val., jau ruošėsi eiti miegoti, kai išgirdo triukšmą, nesuprato, ar triukšmas sklido iš buto Nr. 1, ar iš laiptinės, todėl išgirdusi pažįstamus kaimynų iš buto Nr. 1 balsus išėjo į laiptinę, išgirdo „tazerio“ garsą, tačiau į pirmą aukštą nelipo. Laiptinės aikštelėje, per turėklus matė, kad G. L. tėtis jau gulėjo ant žemės, matė jog jis muistėsi, o pareigūnų reikalavimai buvo, kad nusiramintų ir būtų ramiai. Matė, jog koridoriuje atskirtame nuo laiptinės aikštelės stovėjo G. L. su mama, buvo didelis triukšmas, visi šaukė, todėl negalėjo suprasti, dėl ko viskas įvyko, tik pamanė, jog įvyko konfliktas šeimoje. Kiek vėliau išgirdo, kad norėjo aprengti G. L. tėtį ir pasigirdo vėl šurmulys, kaip grumtynės, pareigūnai šaukė nusiraminti, išgirdo vėl „tazerio“ garsą. Negirdėjo, kad G. L. tėtis po tazerio panaudojimo šauktų, nes garsiai šaukė G. L. su mama. Kiek matė, „tazerį“ naudojo pareigūnė moteris. Akivaizdžiai įvykio nestebėjo, nes nenorėjo rodytis, todėl ir įvykio dalyvių nematė aiškiai, bet girdėjo. Kai viskas nurimo, ji grįžo į savo butą. Vėliau pasiteiravo G. L., kas įvyko, ir ji parašė, jog tėvai buvo išgėrę, todėl pareigūnai nusprendė nepalikti jos sūnėno pas jų bute, todėl tėtis norėjo apginti berniuką. Susirašinėjimą pateiks el. paštu (1 t., 166-169 b. l.).
Liudytojas V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 24 d. su kolega patruliavo Klaipėdos mieste ir radijo ryšiu gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kolegoms reikalinga pagalba. Dėl ko reikalinga pagalba, budėtojas nedetalizavo. Pagalba dažniausiai kviečiama, kai yra pasipriešinimas. Nuvykus nurodytu adresu ir įėjus į laiptinę, pastebėjo savo kolegas S. M. ir J. R., šalia jų buvo kaltinamasis su antrankiais. Jis stovėjo ar gulėjo, neprisimena. Kolega J. R. įėjo į butą, bendravo su moterimi, jis su kolega laikė už rankų kaltinamąjį ir tada jis pradėjo agresyviai elgtis, aktyviais veiksmais priešintis, bandė iš jų išsivaduoti. Jie jį paguldė ant žemės, o kolegė S. M. panaudojo „tazerį“ priliečiant asmeniui prie nugaros. „Tazeris“ ir antrankiai naudojami tada, kai asmuo nevykdo teisėtų reikalavimų, aktyviais veiksmais priešinasi, kelia grėsmę mūsų ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Šis atvejis buvo toks, kai reikėjo panaudoti specialias priemones, kadangi asmuo buvo fiziškai gana stiprus, jis su kolega dviese jo nenulaikė, jis bandė išsisukti, todėl, kad nepridarytų daugiau žalos, asmuo buvo paguldytas ant žemės. Neprisimena, ar jis ką nors sakė. Nežino, kodėl kolega buvo įėjęs į vidų. Asmuo veržėsi link savo buto. Kodėl jis ten veržėsi, sunku pasakyti. Vėliau jį parsivežė į komisariatą.
Iš nepilnametės liudytojos G. L., apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymų matyti, jog 22.00 val., policijos pareigūnai pas juos į namus atvežė N. L.. N. L. verkė, pasakojo, kodėl jį suėmė. Po 10 minučių policininkė pradėjo rėkti, kad N. L. ateitų pas ją. Policininkas paėmė tėtį už kaklo, tada davė jam su „Tazeriu“ į kaklą. Tėtis buvo su akiniais, tada tėčio akiniai nukrito ant žemės, ji norėjo jam paduoti akinius, o policija neleido. Tėtį policija norėjo išvežti, o ji norėjo tėčiui užmauti batus ir striukę paduoti. Bet nespėjo, nes tėtį išvedė, kai atėjo tėčio nebuvo. Po ko policininkai vėl parėjo. Mama kalbėjo su policininku, kodėl viskas įvyko. Viskas vyko per Kūčias. Policininkai atvyko pas juos į namus prieš 22.00 val., (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ji, mama ir tėtis. Tėvai žiūrėjo televizorių, o ji buvo savo kambaryje. N. L. pradėjo verkti dar prieš įvykstant konfliktui. N. L. buvo išsigandęs. Nežino, kodėl N. L. turėjo vykti su pareigūnais. Pareigūnai labai grubiai bendravo. Sakė: „N. ateik čia“, grasino iškviesti vaikų teises. Jai policininkų bendravimas atrodė grubus. Tėtis gražiai bendravo su pareigūnais. N. L. kvietė policininkė. Ji buvo kambaryje su N. L.. Tėtis apkabino N. L., kad jį nuramintų. Tada policininkas pradėjo jos tėtį smaugti už kaklo, tampė jį. Tėtis stovėjo, tada pareigūnas paėmė tėtį iš nugaros už kaklo. Tada tėtį ištempė į laiptinę ir davė su „Tazeriu“. Tėtis bandė išsilaisvinti. Policininkas žiauriai draskė jo tėčio žandus. Negali pasakyti, kuri žando pusė buvo subraižyta. Tėčiui davė iš „Tazerio“ į nugarą, kaklą. Kai policininkas tempė tėtį, ji, N. L., mama stovėjo prie televizoriaus. Pareigūnas tėtį pargriovė prie buto durų. Tėtis buvo pargriautas pilvu į žemę. Tada pareigūnas tėtį surakino, sakė duok „Tazerį“. Tada policininkė davė su „Tazeriu“ tėčiui į kaklą. Iš pradžių buvo tempimas, tada buvo panaudotas „Tazeris“, tada tėtis parklupo ant kelių. Po ko tėtis buvo surakintas. Pareigūnė davė tėčiui su „Tazeriu“ tris kartus. Ji nežino, už ką pareigūnė davė su „Tazeriu“. Pareigūnai sugriebė tėtį už kaklo ir davė su „Tazeriu“. Tėčiui nukrito akiniai, tada kad nesulaužytų norėjo juos pakelti, pareigūnė sakė neimti ir lietė ją su „Tazeriu“. Mama sakė, „ką darote“. N. L. buvo labai išsigandęs, bijojo policininkų. Kai N. L. atėjo į butą, jie nuėjo į kambarį. Dar tą įvykį matė kaimynė, kuri gyvena toje pačioje laiptinėje, tam pačiam aukšte, kaimynės vardas G. Ji (G. L.) buvo labai išsigandusi, klykė, jai pradėjo trūkti oro. Nepamena, ar mama vartojo keiksmažodžius. Kai tėtį išvedė į automobilį, ji su mama grįžo į butą, po to tie patys pareigūnai grįžo į namus. Pareigūnas parodė pirštą, kad jam buvo odelė nusilupusi. Pasakė, kad tėčiui bus blogai už tai. Pareigūnė nieko nesakė, stovėjo prie buto durų. Po žodžių, kai mama pasakė, kad pareigūnai išeitų, pareigūnė pastūmė mamą, abiem rankom už krūtinės, mama atsitrenkė į sieną ir į batų spintą. Tada pareigūnė vėl kvietė N. L.. Ji sakė N. L., kad jis eitų, viskas bus gerai. Mama norėjo prieiti prie tėčio, tada pareigūnė taip pat ir mamai grasino su „Tazeriu“. Jos mama negeria, nes vartoja vaistus, o tėčio nematė, kad jis būtų gėręs, nes ji buvo savo kambaryje. Ji nesupranta, kodėl pareigūnai sakė N. L., kad yra nesaugu. Nežino, kodėl pareigūnai prieš tėtį naudojo „Tazerį“. Įėjus pro duris mažas koridoriukas, holas ir toliau jų kambariai. Kai atvyko pareigūnai, duris atidarė mama. Tuo metu ji buvo savo kambaryje, ji girdėjo, kad pareigūnai nepasisveikino su mama, nes buvo atidarytos jos kambario durys, koridoriukas yra labai siauras. N. L. atėjo, pasisveikino su mama, tėtį pareigūnas apsikabino iš šono. Kai tėtis apsikabino N. L., pareigūnas griebė tėtį už kaklo. Mama stovėjo priekyje N. L.. Laiptai buvo į tėčio pusę, ji pradėjo klykti, kai policininkė grasino „Tazeriu“, labai išsigando. Grasino kai norėjo paimti akinius. Pareigūnė išsitraukė „Tazerį“ kai tėčiui buvo uždėti antrankiai. Ji ne viską girdėjo, nes klykė, buvo išsigandusi. Pareigūnė ją įspėjo nesiartinti - šaus. Ji tada norėjo paduoti tėčiui akinius, pareigūnė stovėjo šalia jos, „Tazeris“ buvo prie pat jos. Mama verkė, ji nepamena, ar stovėjo šalia. Mama šaukė „ką jie daro“, nevartojo necenzūrinių žodžių, viso konflikto metu ji buvo su tėvais. Nebuvo tada, kai pasisveikino su N. L., tik kelias minutes. Pirmas kelias dienas po įvykio ji nelindo iš kambario, ėjo pas psichologą, iki šiol nesupranta, kodėl taip įvyko. Atvažiavo pareigūnai ir tai padarė be priežasties. Ji nepamena, ar mama atsiprašė pareigūno. Tuo metu buvo šventinė diena, Kūčios. Mama, tėtis ir ji pavakarieniavo, tada ji nuėjo pažiūrėti televizorių. Ką tuo metu, kai ji buvo kambaryje, veikė tėvai nematė. „Tazeris“ buvo panaudotas tris kartus. Tėčiui gulint „Tazeris“ buvo panaudotas 2 kartus. Pirmą kartą, kai paėmė už kaklo pareigūnė panaudojo „Tazerį“ į nugarą, paskui kai tėtis suklupo, „Tazeris“ buvo panaudotas į kaklą, po to į nugarą. Prieš įvykį nėra lankiusi pas psichologą (1 t., 186-189 b. l.).
Iš nepilnamečio liudytojo N. L., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymų matyti, jog kalbės apie močiutę ir senelį. Jis ėjo su draugu pro savo mokyklą, juos sustabdė policininkai ir paprašė ateiti. Klausė, ar turi kažko, jis išsitraukė „bambioškes“, policija jas paėmė, įsodino į mašiną ir nuvežė prie kažkokio autobuso, viskas vyko netoli „Big‘o“. Paskui paskambino mamai ir paklausė, ar gali jį parvežti namo, mamos namie nebuvo, pareigūnai jį nuvežė pas močiutę. Tada policija sakė, kad negali jo palikti pas senelius, nes yra nesaugu. Jis nenorėjo su policija važiuoti. Norėjo pas senelius laukti mamos. Policininkas pradėjo senelį už kaklo tąsyti, nuvertė ant žemės ir davė su „Tazeriu“. Pusseserė norėjo seneliui paduoti akinius, bet jai neleido, policija iškvietė pastiprinimą, seneliui neleido striukės uždėti. Kai nuvedė senelį, policija grįžo, sakė, kad jam čia nesaugu, ištempė jį į mašiną ir nuvežė į policiją laukti mamos. Pareigūnai jį nuvežė į senelių namus, praeitais metais per Kalėdas, atvežė apie 21.00 val., tikslaus adreso nežino. Jį išlaipino ir paklausė, ar čia močiutė gyvena. Pasakė, kad taip, jį nuvedė pas senelius, namuose buvo močiutė, senelis, teta. Bute yra du kambariai ir holas. Senelis sakė, kad viskas bus gerai, apsikabino. Policininkai nebendravo su seneliais, močiutė mandagiai bendravo, o policininkai nebendravo su močiute. Jų vardų nežino, buvo vyras ir moteris. Seneliai nebuvo išgėrę tuo metu. Močiutė klausė, kodėl jie nori vaiką išvežti, atsakė, kad nesaugu. Jis norėjo per langą šokti ir bėgti namo. Policininkai šaukė, važiuojam, o jis sakė, kad sėdės ir lauks mamos. Policininkė tampė už rankos, už kapišono, jam skaudėjo. Senelis apsikabino ir ramino. Pareigūnas griebė seneliui už gerklės, senelis jį paleido ir pareigūnas numetė senelį ant žemės. Senelio žandas buvo kruvinas nuo pareigūno veiksmų. Pareigūnas griebė abiem rankom už kaklo, nuvertė, davė „Tazerį“, buvo parverstas tarpduryje. Du kartus seneliui davė su „Tazeriu“, vieną kartą į kaklą, o kitą į nugarą. Pareigūnė davė su „Tazeriu“, močiutė šaukė, senelį surakino ir viskas. Pareigūnai seneliui nieko nesakė, močiutė verkė, jis verkė. Kai senelis buvo surakintas, G. L. bandė prieiti prie senelio, norėjo paduoti akinius, bet pareigūnai neleido. Pareigūnai jai grasino „Tazeriu“. Ji nubėgo išsigandusi į kambarį. Senelio visas veidas buvo nubrozdintas, ant pareigūnų nieko nematė. Policija išvedė senelį, o paskui jį išvedė, sėdo į skirtingus automobilius. Pareigūnai grįžo į namus ir sakė važiuojam, pareigūnė šaukė: „N. ateik“, jis pasėdėjo kambaryje, sakė neis, bet atėjo ir išvažiavo. Konflikto metu nebuvo vartojama necenzūrinių žodžių. Senelį pradėjo smaugti, jis bandė išsilaisvinti, pareigūnas buvo nukritęs ant senelio, koridoriuke, kur kaimynų durys, nukrito aikštelėje ant žemės. Močiutė verkė, klausė, už ką sulaikė senelį, kodėl jį nori paimti. Močiutė nevartojo necenzūrinių žodžių, nebandė prieiti prie senelio, tik G. L. bandė paduoti akinius. Jis buvo apsikabinęs močiutę ir verkė. Seneliui su „Tazeriu“ davė į nugarą ir kaklą, jis klausė kodėl naudoja „Tazerį“, bet jam neatsakė. Po įvykio buvo pas psichologą, D. g. dėl šio įvykio ir kitų. Po įvykio bendravo su močiute ir seneliu, sakė, kad nekaltintų savęs, jo parodymai nėra įtakoti močiutės ar senelio (1 t., 195-197 b. l.).
Iš 2021 m. gruodžio 25 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK NVRS tyrėjos R. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK gautas Klaipėdos AVPK NVRS vyr. tyrėjo J. R. ir vyr. tyrėjos S. M. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 24 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) laiptinėje, bendro naudojimo koridoriuje, A. L., būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 promilės girtumo laipsnis), aktyviais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino uniformuotiems policijos pareigūnams, t. y. sugriebė vyr. tyrėjai S. M. už dešinės rankos ir ją pastūmė, ko pasekoji ji nugara atsitrenkė į sieną, iš karto po to sugriebė vyr. tyrėjui J. R. už dešinės rankos bliuzono ir grumtynių metu jį parvertė ant laiptinės laiptų, užgulė J. R. visu savo kūnu ir dešinės rankos alkūne pradėjo spausti J. R. kaklą prie laiptinės laiptų, vyr. tyrėjai S. M. panaudojus elektros impulsinį prietaisą „Tazer“, A. L. buvo sulaikytas, jam uždėtos spec. priemonės - antrankiai. Po šio įvykio J. R. dėl kaklo ir kairės rankos piršto skausmų nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę apžiūrai. Ten apžiūrėję medikai jam nustatė kaklo suspaudimą ir kairės plaštakos sumušimą, išleido gydytis ambulatoriškai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu A. L. sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę (1 t., 1-6 b. l.).
Iš 2020 m. gruodžio 24 d. policijos duomenų bazės išrašo (BIRT ataskaitų žiūryklė) ROIK 0120000718918 matyti, kad užregistruotas parnešimas, jog 2020 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje A. L. panaudodamas fizinę jėgą pasipriešino tarnybos metu uniformuotam policijos pareigūnų ekipažui L1112 (vyr. tyrėjai S. M. ir vyr. tyrėjui J. R.) (1 t., 19-22 b. l.).
Iš 2020 m. gruodžio 25 d. policijos duomenų bazės išrašo (BIRT ataskaitų žiūryklė) ROIK 0120000719017 matyti, kad sveikatos įstaigos darbuotojas pranešė, jog į Klaipėdos universitetinę ligoninę 23.27 val. atvyko Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK NVRS vyr. tyrėjas J. R., kuris paaiškino, kad tarnybos metu atvykus į iškvietimą (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje pasipriešino nepažįstamas asmuo. Diagnozė kaklo suspaudimas, kairės plaštakos nubrozdinimas, išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., 23-24 b. l.).
Iš 2021 m. gruodžio 25 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK NVRS vyresniojo tyrėjo J. R. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. gruodžio 24 d., apie 22.30 val., dirbant kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK NVRS vyr. tyrėja S. M. ekipaže AP L1112, siekiant nedelsiant užtikrinti vaiko gerovę ir saugumą po padaryto administracinio nusižengimo, N. L. buvo vežamas pas savo senelius, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė J. L. ir A. L.. Asmenys suprato, kad jie yra policijos pareigūnai, kadangi dėvėjo tarnybinę uniformą. Taip pat dėl vaiko perdavimo seneliams buvo tartasi su N. L. mama E. P., kuri galimai buvo nurodžiusi, kad policijos pareigūnai atveš anūką pas juos. Buto duris atidarę J. L. ir A. L. buvo nusiteikę geranoriškai. Iš asmenų būklės matėsi, kad šie yra galimai vartoję alkoholio, o pats A. L. patvirtino pasakydamas, kad yra šventės, todėl šie yra išgėrę. Kolegė vyr. tyrėja S. M. jiems nurodė, kad N. L. negali būti perduodamas į aplinką, kur jį prižiūrintys asmenys bus neblaivūs. Po šių žodžių A. L. suėmė N. L. kairę ranką už striukės ir pasakė, kad čia yra jo anūkas ir jis niekur kitur neis. Pakartojus A. L., kad vaikas negali būti aplinkoje, kur artimieji neblaivūs, šio bendravimas pasikeitė, pakeltu balso tonu asmuo klausė, kokia problema, kad šie yra išgėrę. Vyr. tyrėja S. M. paragino N. L. ateiti teigdama, kad teks ieškoti kitos vietos, kur gali būti perduotas N. L.. Tuo metu A. L. susinervino, nepaleido N. L. rankos, o kai prie jų arčiau priėjo vyr. tyrėja S. M., šis suėmė jai už dešinės rankos ir ją nustūmė. Kai pastebėjo, kad A. L. kolegei buvo suėmęs už rankos ir ją pastūmė, priėjo prie jo ir pareikalavo, kad šis nusiramintų ir paklausė, kodėl šis taip elgiasi. A. L. nurodė, kad N. L. niekur kitur nekeliaus. Ištiesė savo dešinę ranką į A. L. pusę, kad apsisaugoti, jeigu šis vėl pradėtų stumdytis. Tuo metu A. L. sugriebė už jo dešinės rankos tarnybinės uniformos bliuzono ir praėjęs pro tarpą tarp N. L., kuris stovėjo iš kairės ir vyr. tyrėjos S. M., kuri stovėjo iš dešinės pusės pradėjo link jo eiti jį laikydamas. Kadangi A. L. buvo agresyvus ir laikė jį už rankos, jis atsitraukinėjo eidamas atgal link laiptinės bendrų patalpų ir su kaire ranka bandė šį nusistumti. Bandant A. L. suimti jį už krūtinės, stūmė šį į kairę pusę nuo savęs. A. L. sugriebė jį ir pradėjo svirti į laiptų pusę. Stengiantis, kad A. L. nesusižalotų, bandė šį išlaikyti, tačiau šis jį pargriovė ant laiptų ir visu kūnu ant jo atsigulė. Iškart kai A. L. pargriovė jį ant laiptų, jis savo dešinės rankos alkūne pradėjo smaugti, spausdamas į betoninių laiptų pagrindą, dešinės pusės kaklo sritį. Jam bandant išsilaisvinti nuo smaugimo, pastebėjo, kad prie buto durų vyksta sumaištis, tačiau priėjusi vyr. tyrėja S. M. išsitraukė elektrošoko prietaisą „Taser“ ir pareikalavo, kad šis jį paleistų. Kadangi A. L. nepaleido, vyr. tyrėja S. M. prilietimu panaudojo elektrošoko prietaisą „Taser“ A. L. į nugaros sritį. Po elektrošoko prietaiso panaudojimo pavyko išsilaisvinti nuo A. L.. Tik išsilaisvinus įsijungė „Body“ kamerą B0F1EC61978E. A. L. patraukė nuo laiptų ir buvo duotas nurodymas laikyti rankas už nugaros. Asmuo toliau muistėsi, stangrino rankas, todėl dar kartą buvo panaudotas elektrošoko prietaisas „Taser“. Po minėto prietaiso panaudojimo, A. L. sudėjo rankas už nugaros, ko pasekoje šiam buvo uždėta spec. priemonė antrankiai. Būdamas ant žemės, A. L. nusiramino. Tuo metu jo žmona J. L. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo kolegę vyr. tyrėją S. M., tačiau ką konkrečiai ši sakė, dėl sumaišties – neatsimena. Į įvykio vietą taip pat paprašyta, kad atvyktų papildomas ekipažas. Į įvykio vietą atvyko Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK NVRS tyrėjas A. G. ir vyr. patrulis V. N. ekipažu AP L1119. Kadangi A. L. nusiramino, šiam iš buto buvo paduoti batai ir striukė. Jam užėjus į butą ir bendraujant su J. L., ši toliau necenzūriniais žodžiais keikė kolegę vyr. tyrėją S. M.. J. L. kartojo, kad elgiasi neteisingai, tačiau atsiprašė už savo vyro elgesį, kad šis puolė agresyviai nusiteikęs. Bendraujant su J. L., atsisukęs į koridorių pastebėjo, kad A. L. vėl pasidarė agresyvus bei pradėjo muistytis bei bandyti ištrūkti. Grumtynių metu pastebėjo, kad vėl buvo panaudotas elektrošoko prietaisas „Taser“, tačiau kas iš pareigūnų jį panaudojo - nepastebėjo. A. L. vėl nusiramino, šiam uždėti regėjimo akiniai, o pats kartojo, kad įvyko nesusipratimas. Bendraujant su J. L., ši toliau necenzūriniais žodžiais keikė kolegę, tačiau su juo ši bendravo mandagiai, vėliau nusiramino ir atsiprašė už tokį incidentą. Norint užsirašyti bute esančių asmenų duomenis, pastebėjo, kad iš kairės rankos „bevardžio“ piršto bėga kraujas. Kuriuo grumtynių metu galėjo susižaloti pirštą – nežino. J. L. išaiškino, kad jie nori pasirūpinti N. L. gerove, kad teisiškai negali šio perduoti giminaičiams, kurie yra neblaivūs, todėl N. L. kartu su jais išvyko į Klaipėdos AVPK, kur netrukus atvykus mamai E. P. šis buvo perduotas. N. L. iš pradžių neperduotas mamai, kadangi su šia susisiekus telefonu ji teigė, kad yra išvykusi iš Klaipėdos, todėl nėra galimybės atvažiuoti pasiimti sūnų. A. L. išvežtas į Klaipėdos AVPK, o J. L. liko bute su dukra G. L.. Atvykus į Klaipėdos AVPK ir laukiant prie budėtojų dalies, A. L. buvo ramus, todėl šiam buvo nuimti antrankiai. A. L. bendravo su pareigūnais, o pastebėjęs jį - paklausė - „Ar tai ant tavęs aš puoliau“. Atsakius, kad taip, šis atsiprašė, nurodė, kad pasikarščiavo. Bendravimas budėtojų dalyje su A. L. filmuotas „Body“ kamera B0F1EC61978E. Kadangi po įvykio iš kairės rankos „bevardžio“ piršto, ties viršutine nago dalimi bėgo kraujas, bei A. L. buvo spaudžiamas alkūne į kaklo sritį - nuvyko į Klaipėdos Universitetinę ligoninę apžiūrai. Apžiūrėjus medikams, jam buvo nustatytas kairės plaštakos sumušimas ir kaklo suspaudimas (1 t., 25-27 b. l.).
Iš 2021 m. gruodžio 25 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK NVRS vyresniosios tyrėjos S. M. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2021 m. gruodžio 24 d. dirbant kartu su tyrėju J. R., apie 22.30 val., siekiant nedelsiant užtikrinti vaiko gerovę ir saugumą po padaryto administracinio pažeidimo atvyko (duomenys neskelbtini), močiutei perduoti nepilnametį N. L., kuris buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), kadangi su savimi turėjo 3 vnt. petardų. Buto duris atidarė J. L. ir A. L., kurie iš pažiūros atrodė neblaivūs. Kadangi dėl vaiko perdavimo seneliams buvo tartasi su nepilnamečio mama E. P. telefonu, buto duris atidarę asmenys, t. y. J. ir A. L. buvo nusiteikę geranoriškai, tačiau vizualiai matėsi, kad asmenys buvo išgėrę, to neneigė ir nurodė, kad yra šventės, todėl jie yra išgėrę. Bute taip pat buvo jų nepilnametė dukra G. L.. Kadangi abu seneliai buvo išgėrę, jie to neneigė ir patys, paklausė, ar bute yra nors vienas suaugęs asmuo, kuris yra blaivus ir galėtų pasirūpinti vaiku, A. L. paėmė N. L. už rankos ir atsakė, kad tai jo anūkas ir jie juo pasirūpins, teigė, jog anūkas liks pas juos. Stovint bendro naudojimo koridoriuje, ji atsakė, kad neblaiviems asmenims vaiko palikti negali, tuomet A. L. bendravimas pasikeitė, jis pakėlęs balso toną paklausė „Kokia čia problema, kad jie yra išgėrę“, tuomet paprašė N. L. eiti su jais, A. L. po tokių jos žodžių susinervino, nepaleido N. L. rankos, todėl priėjo prie jų norėdama paimti N. L. už rankos, tačiau A. L. sugriebė jai už dešinės rankos ir pastūmė, ko pasekoje ji su nugara atsitrenkė į sieną. Kolega J. R. priėjęs arčiau prie A. L. ištiesė savo dešinę ranką ir paklausė, ką jis čia daro, prašė nusiraminti. Tuomet A. L. susierzino ir sugriebė J. R. už dešinės rankos bliuzono ir prasibrovęs pro ją ir N. L., išėjo į koridorių ir bandė J. R. suimti už krūtinės. Grumtynių metu J. R. su A. L. atsidūrė bendro naudojimo laiptinėje, iš buto išėjo ir J. L., ji bandė ją atstumti. Atsisukusi pažiūrėti, kaip kolega J. R., pamatė, kad A. L. buvo užgulęs visu kūnu tyrėją J. R. ant laiptų. Tuo metu, kai vyriškis ją nustūmė, N. L. įėjo į buto vidų. Kai pradėjo grumtis A. L. su J. R., iš buto išėjo J. L. ir jos dukra G. L., jos puolė ginti vyriškį, ji rankomis atstūmė J. L., liepė pasitraukti, tuomet pamatė, kad J. R. vyriškis yra prispaudęs prie laiptų, išsitraukė elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir 1 kartą panaudojo priliečiant jį vyriškiui į nugaros sritį. Naudojant „Taser“ iš buto šaukdama vėl išėjo J. L. su dukra. J. L. šūkavo ant jų, įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, vadino juos „gyvuliais“, bandė padėti savo vyrui, tačiau laikydama rankose įjungtą elektros impulsinį prietaisą „Taser“ liepė J. L. nesiartinti, po liepimų ji grįžo į butą. Po „Taser“ panaudojimo, J. R. išsilaisvino iš vyriškio ir davė komandas A. L., kad jis nesipriešintų, rankas sudėtų už nugaros, tačiau jis į J. R. reikalavimus nereagavo, muistėsi, stangino rankas, ji perspėjo, kad nusiramintų, nes kitaip vėl bus panaudotas „Taser“, tačiau A. L. toliau priešinosi, todėl buvo dar kartą panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“, priliečiant jį į nugaros sritį, tuomet A. L. nusiramino ir jam už nugaros buvo uždėti spec. priemonės - antrankiai. Būdamas ant žemės, A. L. nusiramino. Po vyriškio sulaikymo, ji pastebėjo kad J. R. kraujavo kairės rankos bevardis pirštas, prie nago. Po A. L. sulaikymo, bute buvusi J. L. nenusiramino, liepė paleisti jos vyrą, įžeidinėjo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, kokiais konkrečiais neprisimena, tačiau įžeidinėjimai buvo užfiksuota „Body“ kamera Nr. B0F1EC609892, kurią įjungė grumtynių metu, kokiu konkrečiu metu, dėl kilusios sumaišties neprisimena. Kadangi turėjo sulaikytą asmenį, taip pat reikėjo parsivežti nepilnametį asmenį, į įvykio vietą buvo iškviestas dar vienas policijos pareigūnų ekipažas, kuris padėtų nuvežti sulaikytą asmenį į policijos komisariatą. Laukiant laiptinėje, kol atvyks pareigūnų ekipažas, bute buvusi J. L. šūkavo, pradėjo vėl ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Atvykus ekipažui L1119, perdavė sulaikytą A. L.. Kadangi A. L. buvo be batų ir striukės, paprašė, kad žmona jam paduotų minėtus rūbus. J. L. su dukra padavė rūbus. Po to į butą užėjo tyrėjas J. R., kuris bendravo su J. L., t. y. jai paaiškino, kad anūku bus pasirūpinta. J. L. su J. R. bendravo mandagiai, atsiprašė J. R., kad vyras jį užsipuolė, tačiau atsisukusi į ją toliau įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, kokiais tiksliai dėl sumaišties neprisimena. Kai tyrėjas J. R. bendravo su J. L. ir jai aiškino dėl situacijos su anūku N. L., koridoriuje buvęs A. L. susierzino ir praėjo eiti link savo buto, tačiau jį bandė sulaikyti į pagalbą atvažiavęs pareigūnų ekipažas L1119, A. L. aktyviais veiksmais pradėjo priešintis, muistėsi, elgėsi agresyviai, todėl ji dar kartą panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“, priliečiant jį A. L. į petį, po to jis nusiramino ir pareigūnai jį nuvedė į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Tuomet tyrėjas J. R. nurodė J. L., kad anūkas N. L. negali pasilikti su ja, todėl vyks kartu į Klaipėdos AVPK, N. L. neprieštaravo ir kartu su jais išvyko. Bute liko J. L. ir dukra G. L.. Atvykus į Klaipėdos AVPK, A. L. buvo nuvestas į laikino sulaikymo patalpą. Tai pat po kelių minučių į Klaipėdos AVPK atvyko N. L. mama E. P., kuriai buvo perduotas sūnus. Po įvykio tyrėjas R. R. skundėsi, kad skauda kaklą bei skauda kairės rankos bevardį pirštą, todėl jis pats nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę apžiūrai. Apžiūrėję medikai jam nustatė kaklo suspaudimą ir kairės plaštakos nubrozdinimą, išrašė vaistų ir paleido (1 t., 28-30 b. l.).
Iš 2020 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK vyriausiojo patrulio V. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gruodžio 24 d., 22.18 val. patruliuojant Klaipėdos mieste kartu su tyrėju A. G. AP1119 radijo ryšio priemone išgirdo, kad (duomenys neskelbtini), ekipažui šaukiniu L1112 reikalinga pagalba sulaikant vieną asmenį. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK NVRS L1112 ekipažo tyrėjai S. M. ir J. R., šalia jų buvo asmuo A. L., kuris stovėjo uždėtais antrankiais. Minėtiems pareigūnams besiaiškinant įvykio aplinkybes ir pareigūnui J. R. įėjus į 1 buto vidų, A. L. pradėjo taip pat eiti į minėtą butą, tačiau bandant sustabdyti jo tokius veiksmus, jis aktyviais veiksmais pradėjo priešintis, ko pasėkoje jis ir kolega A. G. panaudojo fizinę jėgą, o tyrėja S. M. panaudojo spec. priemonę elektros impulsinį prietaisą „Taser“, priliečiant jį prie A. L. kūno. A. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos m. PK. įvykio vietoje buvo filmuota vaizdo ir garso registratoriais B0F1EC60D81E ir B0F1EC619750 (1 t., 31 b. l.).
Iš 2020 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK prietaiso „Tazer“ Nr. B1300057A panaudojimo ataskaitos matyti, kad 2020 m. gruodžio 24 d. 22.35 val. „Tazer“ X26 naudotas tris kartus, asmeniui į nugaros sritį (1 t., 32 b. l.).
Iš 2021 m. sausio 4 – 2021 m. sausio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai nuformuoti policijos pareigūnų „Body“ kameromis Nr. B0F1EC609892 ir B0F1EC61978E. Pagal užklausą (duomenys neskelbtini) gauti 5 vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai spalvoti su garsu, fiksuojama data ir laikas, filmuojama laiptinėje. 1. Įrašas pavadinimu 2020_1224_221544_009. 2020/12/24 22.15. Laiptinėje ant grindų guli vyras (nustatytas kaip A. L.). Policijos pareigūnė nurodo: ,,gulkis ant pilvo, rankas už nugaros“. Uždeda antrankius. Policijos pareigūnas (nustatytas kaip J. R.) sako: ,,kodėl reik padaryt problemą lygioj vietoj?“ Fone girdisi moteriški šauksmai (paleiskit...), toliau kalba J. R.: ,,paprašėm patraukt, nereikėjo pult“. A. L.: ,,neveržk rankų". J. R.: ,,nesimuistyk ir neverš“. Toliau kalba: ,,atvažiavau vaiką atiduoti, jeigu visi išgėrę mes negalim palikt. Nereik stumdytis. Jūs ir švęskit, vaikas turi būti blaivioj aplinkoj“. A. L. atsako: ,,taigi mes išgėrę normalūs esam, aš normalus žmogus“. J. R.: ,,nu tai kam puolat ant kolegės, kam stumdytis iš karto reikia“. A. L.: kad iš karto darot į policiją, imti, mušti, į kalėjimą kažkur sodint, ką aš padariau aš nesuprantu, gerai vežkit mane“". Fone girdisi moteriškas balsas (nu nevežkit, ką jums padarė. Sese, gali grįžti, nes tėtį suėmė, kadangi išgėrę yra ir negali atiduoti mums, turi grįžti, sese, ir pasiimt N., nes bus kitaip blogai“). A. L. paprašo atlaisvint antrankius, J. R. išsitraukia raktus, jo kolegė pasiteirauja, ar jis kažką iškvietė, J. R. atsako, kad ne, nes buvo pametęs raciją. Girdisi, kaip jo kolegė (nustatyta kaip S. M.) racijos pagalba išsikviečia ekipažą, nurodydama: ,,vieną susilaikėm, norėjom vaiką atiduoti, visi girti“). Toliau kalba J. R.: ,,niekad nereikia taip elgtis, mes atvežėm jums vaiką, pasakėm, jei esat neblaivūs, mes vaiką perduosim vaikų teisėms“. A. L. atsako: ,,tai čia yra blogai, negalima taip daryt“. J. R.: ,,tai negalima pulti ant mūsų“. A. L.: ,,galvojat alkoholikai čia visi esam“. S. M. nurodo: ,,įstatymai numato, kad turi būti nuliukai, nors vienas“. A. L. atsako: ,,gerai gerai, supratau, neaiškinkit man“. Čia aš gal pats blogai padariau, atsiprašau“. J. R.: ,,nereik taip pult, mane ant laiptų pasiguldei, ar proto turi?“ A. L.: ,,mane nervuoja irgi tokios nesąmonės, čia mano sūnėnas, tai jūs imsit atimsit iš jo teises n***i, per Kalėdas, per šventes, mes visi normalūs“. J. R. nurodo: ,,žiūrėkit, mes norėjom jį parvežti, kad nereikėtų vaikų teisių, todėl mes derinom su jo mama, kur galėtumėm jį atvežti“. A. L.: ,,dabar žiūrėkit (kalba nesuprantamai) jį palikti čia“. S. M.: ,,ar jūs girdit, ką sakom, įstatymas numato, kad turi būti vienas pilnametis asmuo, blaivus“. A. L.: ,,tai buvo vienas“. S. M.: ,,nepilnametė dukra. Mes juk galėjom nepilnametei sesei parvežti, bet turi būti blaivus pilnametis“. A. L. nurodo, kad suprato. Sėdi ant grindų laiptinėje. Matosi, kad butas Nr. 1 ir Nr. 2 turi bendrą koridorių, butas Nr. 3 atskirtas. Įrašas baigiasi 22.20.
2. Įrašas pavadinimu 2020_1224_222045_010. 2020/12/24 22:20. Pirmojo įrašo tęsinys. A. L.: ,,nu tai gal duosit apsirengt, ne neduosit su tapkėm važiuosiu, būkit žmonės“. J. R.: ,,duosim duosim“. Laiptinėje du policijos pareigūnai ir A. L., kuris nurodo: ,,jūs tuoj mane už 5 minučių paleisit, pamatysit“. S. M.: ,,įsitikinęs? Tuoj už kelių minučių važiuoti į komisariatą“. A. L.: ,,aš jums duodu 100 procentų už 5 minučių mane paleisit. S. M.: ,,aš jums duodu 120 procentų“. Fone pasigirsta verkimas, atvyksta antras policijos ekipažas, atvykę klausia kas nutiko, S. M. atsako, kad pasipriešino. Prie A. L. artinasi moteris (nustatyta kaip J. L.), kuri sako: ,,aš buvusi pareigūnė irgi nu nereikia“. Jai nurodo, kad atneštų batus ir striukę arba veš taip. Fone girdisi: ,,už ką išvežat? Jis nieko nepadarė mes tiesiog gynėm vaiką“. J. L. policijos pareigūnai prilaiko už pečių, jog nesiartintų prie A. L.. J. L.: ,,aš pareigūnė 26 metus išdirbau policijoj, nu nedarykit nesąmonių, mes nieko nepadarėm“. Pasirodo mergina, kuri nurodo, jog jos mama pati policininkė, uždeda A. L. regėjimo akinius. J. L.: ,,ką jisai jums padarė? tegu ateina savo batus pasiimti aš nežinau“. A. L. ateina prie buto įėjimo, J. L.: ,,negaliu žiūrėt į suimtą vyrą, kažkokie vėjai, ar jūs juokaujat? Nieko nepadarė“. A. L. nurodo jai eiti miegoti. J. L.: ,,Neaiškink. Šlykštynės jūs esat, ne pareigūnai, šlykštynės esat, aš pati 26 metus išdirbau toj sistemoj, dirbau su bylom, jūs esat brudai, jūs esat tiesiog neteisingi, mes nieko nepadarėm, atvežė mums vaiką, mano anūką, o jūs ką darot, padarėt dabar cirką čia“. A. L.: ,,aš senelis esu, tai reikėjo normaliai pašnekėti“. J. R.: ,,tai ir šnekėjom normaliai“. J. L.: ,,mes ne bomžai, ne kažkas, ateikit pažiūrėkit kaip mes gyvenam“. S. M. kviečia ateiti Nojų, kuris yra buto viduje. J. L.: ,,aš neleisiu to vaiko, aš neleisiu to vaiko (šaukia). J. R.: ,,vėl grįžtam prie to pačio“. J. L. šaukia, kad neleis. Link įėjimo pradeda artintis A. L., sakydamas ji neleis to vaiko, mane pasiimkit“. J. R.: ,,ir vaiką pasiimsim“. J. L. pasako, kad viso gero. Įrašas baigiasi 22.25.
3. Įrašas pavadinimu 2020_1224_222544_011. 2020/12/24 22:25. Antrojo įrašo tęsinys. J. L.: ,,va, viso gero tau brangioji, aš žinau savo teises, paėmėt mano vaiką“. S. M. nurodo, „veskit jį greičiau“. Prasideda sujudimas A. L. šaukia: ,,daryk duris“ ir pats pradeda pulti link durų, priešindamasis policijos pareigūnams, kurie jį laiko. S. M. įspėja: ,,tazerį panaudosiu“. Matosi kaip prie A. L. sprando prideda „tazerį“. Girdisi moterų šaukimas. J. R.: ,,nustokit pulti, mes norim gražiai su jumis. Atvažiavau pas jus, kad atiduoti N.“. J. L.: ,,o jūs išgamos esat, jūs esat išgamos, tu esi išgama numeris vienas, b**t tu būk prakeikta suske tu. N. turi teisę palaukti savo mamos“. Mergina esant bute: ,,pažiūrėkit ką padarėt sugadinot visas šventes, jūs turit pati vaikų?“. J. L.: ,,jinai yra išgama, jinai neturi nei vaikų, nei nieko, jinai išgama. B**t, kad tu būtum prakeikta suske tu. Nekenčiu, nekenčiu pati 26 metus dirbau policijoj. (ranka rodo į filmuojančią S. M.) tu esi išgama, dink iš mano gyvenimo. Jinai nenormali yra, šita va išgama. Žiūrėk stovi, pypsi, žinau, kad tu mane filmuoji, tu išgama esi. Tu esi išgama, tu būk prakeikta, suske.“. S. M.: ,,laimingų ir jums Šv. Kalėdų“. J. L.: ,,negaliu žiūrėt į tokias išgamas“. Eidama link S. M. nurodo: ,,eik iš čia lauk, tu čia esi nepageidaujama, aš nenoriu, kad ji būtų mano bute, šita išgama“. S. M.: ,,imk N. ir viskas einam, nebėra ko žaisti, darbo turim belekiek“. J. L.: ,,problemų sprendikai b**t atėjo, kaip žudikai, jūs esat žudikai, ne žmonės, jūs žudikai. Aš taip nedariau kai aš dirbau. Toliau diktuoja: J. L. 465065180329. 26 metus išdirbau policijoj, b**t dirbom kartu su jumis kartu, o ką jūs dabar darot. Man gėda už jus. Norit parodysiu policijos pensininko pažymėjimą, kad aš dirbau su jumis kartu. Gerai atsitiko taip su mano anūku, ar reikėjo mano vyrą laužyti. Taip negalima elgtis, mes visi buvom pareigūnai, nu jūs esat“. J. R.: ,,nu, kad puola jūsų vyras“. J. L.: ,,nu tiesiog jisai už savo tą anūką“. J. R.: ,,nu, bet kodėl mus pult, ką mes padarėm, kad mus pult“. J. L.: ,,nu jis nepuola“. J. R.: ,,mane ant laiptų pasiguldęs guli, kol kolegė „tazerio“ nedavė.“ J. L.: ,,nu atsiprašau“. J. R.: ,,nu negali taip būti“. J. L.: ,,bet šita jūsų pareigūnė tai kažkokia ne moteris“. Įrašas baigiasi 22.30.
4. Įrašas pavadinimu 2020_1224_223043_012. 2020/12/24 22:30. Trečiojo įrašo tęsinys. J. L.: ,,nu labai atsiprašau“. Matoma kaip policijos pareigūnai išeina iš laiptinės link tarnybinio automobilio, berniukas juoda striuke pats savarankiškai įlipa į automobilį. Įrašas baigiasi 22.31.
5. Įrašas pavadinimu 2020_1224_225549_079. 2020/12/24 22:55. Filmuojama policijos komisariate, A. L. sėdi be antrankių, bendrauja su policijos pareigūnais. A. L.: ,,man pačiam nemalonu (šneka nesuprantamai). Pats ką tik grįžęs iš užsienio“. J. R.: ,,grįžęs iš užsienio. Supranti kodėl „tazerio“ gavai? A. L.: ,,nu aš supratau, kad aš neklausiau nieko“. J. R.: ,,ne tai, kad neklausei, o ant manęs užsigulęs buvai, su alkūne galvą į laiptus įrėmęs“. A. L. atsistoja nuo suoliuko ir sako: ,,atsiprašau, daugiau taip gyvenime...“ J. R.: ,,ne nu, bet taip nesidaro. Mes su geru noru, kad tą vaiką ne su vaikų teisėm atvežėm jums“. A. L.: ,,bet jūs norėjot nuvežti vaikų teisėms". J. R.: ,,ne, mes būtume vėl čia parsivežę ir tą mamą prašę, kad grįžt. Nuvežkit pas močiutę, mes nuvežam pas močiutę, nu pas jus. jūs neblaivūs“. A. L.: ,,bet jūs irgi žmonės, aš jūsų labai atsiprašau, kad taip viskas vyksta. Ar aš esu koks alkoholikas?“ J. R.: ,,nu ne, bet pasikarščiavot, nereik taip elgtis“. A. L. tiesia ranką, sako: ,,duok penkis, atsiprašau, nori tau ranką pabučiuosiu?“ J. R.: ,,ne tikrai nenoriu, bet taip daryt negalima“. A. L.: ,,žinau, kad negalima, labai atsiprašau“. J. R.: ,,kaip atrodo, pareigūnai atvažiavo, kad vaiką atiduoti į šeimą ir po to kas gaunas“. A. L.: ,,aš supratau, kad norėjot iš šeimos išvežt“. J. R.: ,,mes norėjom jog blaivi pasiimtų“. A. L.: ,,prasidėjo kažkokia panika, kad išveš, pati mažutė dirbo policijoj, jis lai geriau gyvena pas mumis.“ J. R.: ,,nu, bet močiutė tiek pati pradirbus policijoj, tai anūko negali paprotint“. A. L.: ,,kiek mes galim jį protint ir pinigų ir grįžęs nupirkau ir treningus ir kedus ir kompaktą ir į ausis viską nupirkau nu vistiek jam kažkoks gaidys subinėj. Ką aš turiu jam padaryt“. Priėjęs kitas uniformuotas policijos pareigūnas klausia J. R.: ,,ar yra sumušimai? J. R.: ,,nu nežinau (matosi kai pakelia ranką, kruvinas kairės rankos pirštas). A. L. prieina prie J. R.: ,,atsiprašau labai tavęs atsiprašau“. J. R. nurodo, kad nežino, reikia žiūrėti dabar. Atėjęs policijos pareigūnas nurodo, kad vistiek informuos vadovybę ir pradės ikiteisminį dėl pasipriešinimo. A. L.: ,,karočia, daryk kaip nori, gerai. Ačiū“. Vaizdo įraše ant A. L. nesimato sužalojimų, rūbai tvarkingi. Įrašas baigiasi 22.58 (1 t., 42-46 b. l.).
Iš 2021 m. gegužės 19 d. – 2021 m. gegužės 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai nuformuoti policijos pareigūnų „Body“ kameromis Nr. B0F1EC609892 ir Nr. B0F1EC61978E (įrašai nuo 2020-12-24 19:00:00 iki 2020-12-24 22:30:00). Vaizdo įrašai gauti pagal užklausą (duomenys neskelbtini). Apžiūrint vaizdo įrašus nustatyta, jog įrašų kairėje pusėje matomi kamerų numeriai (duomenys neskelbtini) (nustatyta, jog šią kamerą dėvi S. M.) ir kamerą KLP_61978E dėvi J. R.. Pagal užklausą vaizdo įrašai pateikti bendrai abiejų kamerų. 1. Vaizdo įrašas 2020_1224_203907_001. KLP_609892 2020/12/24 20:39:07, tamsus paros metas, pareigūnai ateina prie stovinčio autobuso, bendrauja su autobuso vairuotoju dėl išdaužto autobuso lango. Pareigūnė eina ieškoti asmenų. Įrašo trukmė 00:05:01. 2.Vaizdo įrašas 2020_1224_203921_069. KLP_61978E 2020/12/24 20:39:17 įrašo veiksmas tas pats kaip ir pirmame įraše, tik kita kamera. Įrašo trukmė 00:05:05. 3. Vaizdo įrašas 2020_1224_204407_002. KLP_609892 2020/12/24 20:44:06, tamsus paros metas, vaikštoma po nenustatytų statinių teritorijas. Ryšio priemone prašo atvažiuoti ekipažą prie Suaugusiųjų mokyklos, nes pastebėjo įtartinus asmenis. Įrašo trukmė 00:05:00. 4. Vaizdo įrašas 2020_1224_204422_070. KLP_61978E 2020/12/24 20:44:21, pareigūnas automobilyje pildo dokumentus, atsako į kvietimą jog tuoj atvažiuos. Įrašo trukmė 00:05:00. 5. Vaizdo įrašas 2020_1224_204906_003. KLP_609892 2020/12/24 20:49:05, tamsus paros metas, vaikšto tarp pastatų. Įrašo trukmė 00:05:00. 6. Vaizdo įrašas 2020_1224_204921_071. KLP_61978E 2020/12/24 20:49:20, automobilyje, telefonu kalba su S. M., kuri nurodo, kad vienas į Kadžiulį panašus. Ekspertas ruošiasi fotografuoti, J. R. nurodo, kad tuoj Sandra pareis. Įrašo trukmė 00:05:00. 7. Vaizdo įrašas 2020_1224_205405_004. KLP_609892 2020/12/24 20:54:04, tamsus paros metas, pareigūnė ateiti pas ją du asmenis, prie jos ateina du jaunuoliai. Pareigūnė iškviečia ekipažą. Jaunuolių klausia kiek jiems metų, atsako, kad 14, atėjo nuo (duomenys neskelbtini), prisistato K. ir L. Parodo, kad turi petardas, atsako, kad žino, jog negali jų turėti. Nurodo jiems eiti kartu iki ekipažo. Priėjusi prie ekipažo pareigūnė nurodo, kad tie patys bėgo. Įrašo trukmė 00:05:00. 8. Vaizdo įrašas 2020_1224_205420_072. KLP_61978E 2020/12/24 20:54:19, filmuojama automobilyje, važiuojama, sustojus, prie automobilio atlydimi du jaunuoliai. Tamsią Nike striukę dėvintis jaunuolis ištraukia ir padeda petardas ir telefoną. Įrašo trukmė 00:05:00. 9. Vaizdo įrašas 2020_1224_205904_005. KLP_609892 2020/12/24 20:59:03, patikrinami jaunuolių turimi daiktai, pasodinami į automobilį. Pareigūnė eina pėsčiomis link ten kur matė pareinančius jaunuolius. Įrašo trukmė 00:05:00. 10. Vaizdo įrašas 2020_1224_205919_073. KLP_61978E 2020/12/24 20:59:18, jaunuolius pasodina į automobilį, paima petardas, atveža prie autobuso, kurio stiklas išdaužtas, vairuotojas nurodo, kad asmenų nematė. Įrašo trukmė 00:05:00. 11. Vaizdo įrašas 2020_1224_210403_006. KLP_609892 2020/12/24 21:04:02, tamsus paros metas, vaikštoma po kiemų teritorijas. Įrašo trukmė 00:05:00. 12. Vaizdo įrašas 2020_1224_210418_074. KLP_61978E 2020/12/24 21:04:17, jaunuoliams paaiškina, jog juos sulaiko, nes įtaria, jog jie išdaužė autobuso langą. Automobilyje pareigūnas dirba kompiuteriu. Įrašo trukmė 00:05:00. 13. Vaizdo įrašas 2020_1224_210902_007. KLP_609892 2020/12/24 21:09:01, ateinama prie autobuso ir tarnybinio automobilio. Įrašo trukmė 00:05:00. 14. Vaizdo įrašas 2020_1224_210917_075. KLP_61978E 2020/12/24 21:09:16, pareigūnas automobilyje dirba kompiuteriu. Įrašo trukmė 00:05:00. 15. Vaizdo įrašas 2020_1224_211401_008. KLP_609892 2020/12/24 21:14:01, filmuojama automobilio viduje, pareigūnė ieško dokumentų. Įrašo trukmė 00:02:11. 16. Vaizdo įrašas 2020_1224_211416_076. KLP_61978E 2020/12/24 21:14:15, pareigūnas dirba kompiuteriu, bendrauja su autobuso vairuotoju. Įrašo trukmė 00:05:00. 17. Vaizdo įrašas 2020_1224_211915_077. KLP_61978E 2020/12/24 21:19:14, pareigūnas atspausdina dokumentus. Atėjęs prie jaunuolių klausia kur jų namai ir kur juos parvežti. Įrašo trukmė 00:05:00. 18. Vaizdo įrašas 2020_1224_212414_078. KLP_61978E 2020/12/24 21:24:13, įsėda į automobilį, važiuoja, ryšio priemone praneša, kad grįžta į Kauno 6, nes 14 ir 15 metų. Įrašo trukmė 00:04:12. 19. Vaizdo įrašai 2020_1224_221544_009, 2020_1224_222045_010, 2020_1224_222544_011 jau yra apžiūrėti 2021-01-05 apžiūros protokole iš įvykio vietos (1 t., 47-50 b. l.).
Iš 2021 m. birželio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti advokatės padėjėjos R. M.. Advokatės padėjėja R. M. pateikė du vaizdo įrašus, pateikiant prašyme nurodė, jog įrašuose fiksuoti A. L. sužalojimai. 1. Įrašas pavadinimu 46307921610355932981986. Įrašas spalvotas, filmuojamos rankos (kieno nesimato), ant kairio dilbio matosi rausva žymė, ant abiejų riešų paraudimai. Įrašo trukmė 00:00:06. 2. Įrašas pavadinimu 46307931610355932990952. Įrašas spalvotas, filmuojama nugarinė kaklo dalis, matosi rausvos spalvos žymės, ant nugaros taip pat rausvos spalvos žymės, filmuojamas veidas (A. L.), ant kairio skruosto rausvos spalvos žymė. Įrašo trukmė 00:00:15 (1 t., 53-55 b. l.).
Iš 2021 m. gegužės 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11K-172 (21) matyti, kad tyrimui pateiktos skaitmeninės vaizdo bylos - 2020_1224_205904_005.MP4, 2020_1224_205919_073.MP4, 2020_1224_210403_006.MP4, 2020_1224_210418_074.MP4, 2020_1224_210902_007.MP4; 2020_1224_210917_075.MP4, 2020_1224_211401_008.MP4, 2020_1224_211416_076.MP4, 2020_1224_211915_077.MP4, 2020_1224_212414_078.MP4, 2020_1224-_221544_009.MP4, 2020_1224_222045_010.MP4, 2020_- 1224_222544_011.MP4, 2020_1224_223043_012.MP4, 2020_1224_225549_079.MP4 yra ištisinės, montažo, trynimo požymių nėra nustatyta (1 t., 62-66 b. l.).
Iš 2021 m. sausio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 17/2021 (03) matyti, kad J. R. nustatytas kaklo suspaudimas, kairės plaštakos ketvirto (bevardžio) piršto sumušimas. Sužalojimai atitinka įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga. J. R. kaklas galėjo būti spaudžiamas vieną ar kelis kartus, plaštakos pirštas sužalotas vienu poveikiu. J. R. sužalojimai vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 106-107 b. l.).
Iš 2021 m. sausio 29 d. elektroninio laiško matyti, kad G. K. siuntė susirašinėjimo su G. L. nuotrauką policijos pareigūnei (duomenys neskelbtini) (1 t., 170-171 b. l.).
Iš 2021 m. balandžio 23 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK NVRS vyriausiosios tyrėjos G. Š. tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad 2020 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK NVRS vyresnioji tyrėja S. M. dirbo su tyrėju J. R. ekipaže L1112, Klaipėdos miesto teritorijoje, pagal iš anksto numatytą darbo grafiką. Tyrėjas J. R. buvo atsakingas už pamainą. Minėtas pareigūnų ekipažas darbą pradėjo nuo 20.00 val., ekipažas buvo atsakingas už nusikalstamas veikas. Vyresnioji tyrėja S. M. pagal NVRS darbo grafiką dirbo nuo 20.00 iki 05.00 val., o tyrėjas J. R. dirbo nuo 20.00 val. iki 08.00 val. Pareigūnai minėtą pamainą naudojo „Body“ kameras, kurių numeriai - B0F1EC609892 (S. M.), B0F1EC5F87B0 (J. R.). Pareigūnai „Body“ kameras grąžino pasibaigus jų darbo laikui 2020 m. gruodžio 25 d., atitinkamai 05.00 val. bei 08.00 val. Po įvykio tyrėjas J. R. vyko į ligoninę apžiūrai, vyresnioji tyrėja S. M. į ligoninę nevyko. Po J. R. apžiūros ligoninėje, abu tęsė tarnybą, tačiau daugiau į įvykius nereagavo, dirbo komisariate su ikiteisminiu tyrimu 01-1-50077-20. J. R. apžiūrą ligoninėje patvirtina gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės (2 t., 10 b. l.).
Iš 2021 m. birželio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 607/2021 (03) matyti, kad A. L. padaryti šie kūno sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumušimas su paviršiniu odos nubrozdinimu kairio smilkinio ir skruosto srityje, kaktos kairės pusės paviršiniu įdrėskimu. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu. Kadangi visi sužalojimai yra išsidėstę vienoje galvos pusėje ir randasi gretimose srityse, todėl visi sužalojimai galėjo būti padalyti ir vienmomentiškai. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2020 m. gruodžio 25 d. 04.01 val. (nurodyta apžiūros Klaipėdos APS. VPK areštinėje data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie A. L. juosmens srities sužalojimą. A. L. nustatyti patologiniai stuburo pakitimai - diskogeninė radikulopatija (tarpslankstelinių diskų liga su radikulopatija). Visi sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (2 t., 193-194 b. l.).
Iš 2021 m. sausio 29 d. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. R. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų S. M. ir J. R. nepradėtas, nes nenustatyta, jog buvo padarytos baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, taip pat nenustačius pareigūnų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas jų atžvilgiu nepradedamas (4 t., 1-28 b. l.).
Iš 2021 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro L. K. nutarimo netenkinti pareiškėjų skundų matyti, kad 2021 m. sausio 29 d. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. R. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra paliktas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas (4 t., 41-49 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2021 m. kovo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties matyti, kad 2021 m. sausio 29 d. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. R. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2021 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro L. K. nutarimas palikti galioti, o pareiškėjų J. L. ir E. P. skundas atmestas (4 t., 73-78 b. l.).
Iš 2021 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad pareiškėjų J. L. ir E. P. skundas atmestas ir palikta galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. kovo 19 d. nutartis (4 t., 87-96 b. l.).
Iš 2021 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), yra 5 aukštų daugiabutis, einama į pirmą laiptinę, kuri pažymėta skaičiais 1-15 (nuotrauka Nr. 1), įėjus į vidų matome laiptus (nuotrauka Nr. 2), užlipus laiptais, pasukus į kairę pusę matome koridoriuką su dviem butais ( 1 ir 2) (nuotrauka Nr. 3). Šalia įėjimo į koridoriuką kairėje pusėje yra laiptai į viršų (nuotrauka Nr. 4). Išmatavus 1 ir 2 koridoriuką jo plotis 128 cm (nuotrauka Nr. 5), ilgis 217 cm (nuotrauka Nr. 6), buto Nr. 1 bendras durų plotis 94 cm, be staktos 78 cm (nuotrauka Nr. 7), laiptinės plotis nuo turėklų iki sienos 60 cm (nuotrauka Nr. 8), atstumas nuo koridoriuko iki laiptų 135 cm (nuotrauka Nr. 9). Nuotraukoje Nr. 10 ir Nr. 11 užfiksuotas laiptų matomumas nuo durų Nr. 1 ir durų Nr. 2. (5 t., 90-102 b. l.).
Iš 2021 m. spalio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei foto lentelių matyti, kad apžiūrėta vieta, kurioje stovėjo pareigūnai prieš konfliktą. Einama į pirmą laiptinę, užlipus laiptais kairėje pusėje matomas koridoriukas, kuriame du butai, butas Nr. 1 matomas tiesiai. Nuotraukoje Nr. 1 matome, kur stovėjo policijos pareigūnai iki konflikto, S. M. parodo, kur atsitrenkė, kai ją pastūmė A. L. (nuotrauka Nr. 2), J. R. parodo, kur atsistojo po S. M. pastūmimo (nuotrauka Nr. 3). Panaudojant manekeną kaip A. L., J. R. rodo, nuo kur jį išstūmė į koridorių (nuotrauka Nr. 4). Toliau J. R. rodo vietą, kurioje jį pargriovė A. L. (nuotrauka Nr. 5), nuotraukoje Nr. 6 pavaizduota kokia poza J. R. buvo pargriautas ant laiptų ir jį užgulęs A. L.. Užfiksuotas laiptų matomumas nuo buto Nr. 1 (nuotrauka Nr. 7). Toliau S. M. rodo, kurioje vietoje panaudojo „Tazerį“, kai J. R. buvo prispaustas prie laiptų (nuotrauka Nr. 8). S. M. ir J. R. rodo, kurioje vietoje buvo paguldytas A. L. ir jam uždėti antrankiai (nuotrauka Nr. 9) (5 t., 103-114 b. l.).
Dėl nusikalstamos veikos
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014 ir kt.). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015 ir kt.).
BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.).
Policijos pareigūnas yra valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus. Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, 22 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai).
Kaltinamasis A. L. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto pasipriešinimo valstybės tarnautojams panaudojant fizinį smurtą neprisipažino, paaiškino, jog jis netrukdė policijos pareigūnams S. M. ir J. R. atlikti savo pareigas, prieš juos nenaudojo jokio smurto, pats policijos pareigūnas J. R. pradėjo be pagrindo prieš jį smurtauti, dešine ranka iš nugaros jį griebdamas ir tempdamas į koridorių, kai jis tik stengėsi nuraminti išsigandusį N. L. jį apkabindamas, tačiau tokia jo versija, teismo nuomone, yra paneigta nukentėjusiųjų J. R., S. M. parodymais, taip pat liudytojų ir iš dalies pačio kaltinamojo parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Pirmiausia, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų J. R. ir S. M. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog atvežus nepilnametį N. L. pas senelius, pradžioje kaltinamasis A. L. elgėsi ramiai, tačiau jiems nusprendus, jog aplinka palikti N. L. yra nesaugi, nes seneliai yra neblaivūs, A. L. pradėjo elgtis agresyviai ir panaudodamas fizinį smurtą jiems pasipriešino, t. y. pirmiausia jis ranka pastūmė S. M., kuri ranka, nugara ir pakaušiu atsitrenkusi į sieną pajuto fizinį skausmą, o į tai sureagavus J. R., jį pargriovė ant laiptų ir užgulęs visu savo kūnu, dešinės rankos alkūne spaudė jam kaklą prie laiptų taip padarydamas kaklo suspaudimą, kairės plaštakos ketvirto (bevardžio) piršto sumušimą. Tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusieji policijos pareigūnai nurodė tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, pasirašytuose sekančią dieną, praėjus 4 valandoms po įvykio, tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu. Nors į bylą pateiktuose nukentėjusiųjų policijos pareigūnų Body kameromis darytuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuotos aptartos nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės, tačiau iš tuose vaizdo įrašuose užfiksuotų nukentėjusiųjų policijos pareigūnų, pačio kaltinamojo bei liudytojos kaltinamojo sutuoktinės J. L. pasisakymų matyti, kad nukentėjusieji policijos pareigūnai iškart po to, kai prieš kaltinamąjį panaudojo spec. priemones ir uždėjo jam antrankius, kol laukė atvažiuojančių kito policijos pareigūnų ekipažo, aiškino kaltinamajam, kad atvežtą perduoti seneliams nepilnametį N. L. nutarė nepalikti jiems dėl to, kad namuose nebuvo nė vieno blaivaus suaugusio asmens (dėl ko kaltinamasis jokių prieštaravimų neišsakė), o prieš kaltinamąjį spec. priemones panaudojo dėl to, kad jis prieš juos puolė tuo metu, kai jie norėjo pasiimti ir išvežti N. L.. Nukentėjusiųjų nurodytą aplinkybę, kad kaltinamasis A. L. buvo agresyvus ir siekė sutrikdyti policijos pareigūnams paimti iš nesaugios aplinkos nepilnametį N. L., teismo nuomone, patvirtina ir vaizdo įrašų „2020_1224_222045_010“ ir „2020_1224_222544_011“ turinys, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnei S. M., po to, kai atvažiavo papildomas policijos pareigūnų ekipažas, kurie laikė A. L., vėl pakvietus ateiti N. L., kaltinamojo sutuoktinė J. L. pradeda šaukti, kad neleis paimti vaiko, o tuo metu kaltinamasis A. L. šaukia: ,,daryk duris“ ir pats pradeda pulti link durų, priešindamasis policijos pareigūnams, kurie jį laiko, dėl ko prieš jį vėl buvo panaudotos spec. priemonės. Aptartų aplinkybių kontekste, teismas vėlgi neturi pagrindo abejoti liudytojo policijos pareigūno V. N. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog atvykus kolegoms į pagalbą, jis su kolega laikė už rankų kaltinamąjį, o J. R. įėjus į butą, kaltinamasis pradėjo agresyviai elgtis, aktyviais veiksmais priešintis, bandė iš jų išsivaduoti, jie jį paguldė ant žemės, o kolegė S. M. panaudojo „tazerį“ priliečiant asmeniui prie nugaros.
Tuo tarpu, teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad nukentėjusieji policijos pareigūnai būtų akivaizdžiai netinkamai įvertinę situaciją dėl nesaugios aplinkos buvimo, nesant šioje aplinkoje bent vieno neblaivaus pilnamečio asmens, ir priėmę aiškiai nepagrįstą sprendimą nepalikti tokioje nesaugioje aplinkoje nepilnamečio N. L., kurį jie patys atvežė pagal susitarimą su šio nepilnamečio mama. Nors J. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu ji buvo blaivi ir policijos pareigūnai nepagrįstai aplinką įvertino kaip nesaugią dėl neblaivumo, tačiau teismas vėlgi neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų policijos pareigūnų parodymais, jog jiems nekilo abejonių tiek dėl kaltinamojo A. L. neblaivumo (vėliau jis buvo nustatytas ir alkotesterio pagalba), tiek dėl kaltinamojo sutuoktinės J. L. neblaivumo. Šiuo klausimu pažymėtina ir tai, kad byloje esančiuose nukentėjusiųjų policijos pareigūnų Body kameromis darytuose įrašuose nėra užfiksuotų nei A. L., nei J. L. pasisakymų apie tai, kad J. L. yra blaivi ir policijos pareigūnai, manydami kitaip, dėl to yra neteisūs. Be to, įraše „2020_1224_221544_009“ užfiksuota, kad policijos pareigūnei S. M. paaiškinus, kad jie pagal įstatymą negali palikti nepilnamečio, kai nėra nors vieno blaivaus asmens, A. L. nurodo, kad buvo vienas, tačiau S. M. nurodžius, kad vienintelis blaivus asmuo buvo nepilnametė kaltinamojo dukra, A. L. atsakė, kad suprato ir ta tema pokalbis nebesitęsė.
Taigi byloje nustatytos pirmiau nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. L. suvokė, jog priešinasi savo tarnybines funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taip pat pažymėtina, kad BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinių įgaliojimų, todėl neturi reikšmės tai, ar pareigūnui yra padaryti kūno sužalojimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439/2013, 2K-441-976/2015).
Esant išdėstytam, teismas neturi pagrindo laikyti patikimais liudytojų J. L. bei nepilnamečių liudytojų G. L. ir N. L. parodymus, kadangi jie susidariusioje situacijoje dėl savo lokacijos įvykio metu paprasčiausiai galėjo nepastebėti ir nematyti tam tikrų kaltinamojo A. L. veiksmų prieš policijos pareigūnus, kurie tuos veiksmus patyrė betarpiškai, be to, šie liudytojai yra šeimos nariai ir jie suinteresuoti padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės
Tuo būdu teismas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamasis A. L. 2020 m. gruodžio 24 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendro naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. M. ir tyrėjo J. R. reikalavimų, trukdydamas išvesti nepilnametį N. L. iš nesaugios aplinkos, panaudojo fizinį smurtą: ranka pastūmė vyr. tyrėją S. M., dėl ko jai atsitrenkus į sieną, sukėlė fizinį skausmą dešinės rankos rieše, nugaroje ir pakaušyje, tyrėjui J. R. bandant suimti A. L. už rankos, šis išstūmė J. R. į laiptinę, pargriovė ant laiptų, užgulęs J. R. visu savo kūnu, dešinės rankos alkūne spaudė J. R. kaklą prie laiptų, taip padarydamas kaklo suspaudimą, kairės plaštakos ketvirto (bevardžio) piršto sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams. Taigi kaltinamojo A. L. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, yra įrodyta.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis A. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, dirba, turi šeimą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama viena iš švelnesnių BK 286 straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – bauda, nustatant artimą numatytos sankcijos minimumui jos dydį. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 24 d. 22.35 val. iki 2020 m. gruodžio 25 d. 11.14 val. (1 diena).
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. R. pateikė 1 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, susijusios su jo nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteisimo iš kaltinamojo A. L. (1 t., 134-135 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad situacija jam sukėlė daug streso ir trukdė atlikti funkcijas ne vieną mėnesį. Viešoje erdvėje taip pat buvo rašoma, kad pareigūnai sumušė. Gydymo įstaigoje peršvietė kaklą, apžiūrėjo, išrašė įtvarą, bet įtvaro nepirko, buvo su kaklaskare ir tiesiog prabuvo namie ramybės būsenoje. Nedarbingume buvo gal 13 dienų, bet tiksliai nepamena. Būna, kad kartais suskauda kaklas, bet negali taip tvirtai teigti, kad tai būtent dėl šio įvykio. Buvo nubrozdintas pirštas, bet dėl to nėra jokių pasekmių. Pas psichologą nesilankė. Tarnyboje nebevykdo tos pačios veiklos, t. y nebereaguoja į įvykius. Po to įvykio nebenorėjo vykti į iškvietimus, nors tai buvo pirmas toks įvykis jo tarnyboje, bet nebenorėtų, kad tai pasikartotų.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 eurų neturtinės žalos, susijusios su jos fizinio skausmo sukėlimo, priteisimo iš kaltinamojo A. L. (1 t., 154-155 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad jai buvo sukeltas stresas, neigiamos emocijos, buvo sugadintos šventės, buvo melagingai apkaltinta nebūtais dalykais, pvz., tokiais, kad sumušė J. L., vaiką, naudojo „tazerį“ prilietusi į pilvą nepilnametei merginai. Turėjo vaikščioti į imuniteto valdybą, į apklausas, jos veiksmai buvo apskųsti vaiko teisių specialistams, neva, sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui N. L.. Jos veiksmai iki šiol yra aptarinėjami kolegų tarpe, ypač kas susiję su nepilnamečiais vaikais, kolegos tarsi pašiepia: „žiūrėkit, kad nebūtų kaip M., o ikiteisminis tyrimas dar nepasibaigęs, nors metai laiko praėjo“. Po įvykio ji kaip ir nebetęsė tarnybos. Dabar ji atsakinga už pamainą, prižiūri pareigūnų darbą, pati į įvykius beveik nebereaguoja. Emociniai ir fiziniai išgyvenimai buvo labai nemalonūs. Supranta, kad darbas tikrai nėra lengvas. Ateina padėti, nors žino, kad N. L. tikrai yra problematiškas, o ją stumdo, nors yra uniformuota, tai reiškia, kad žemina ir jos kaip pareigūnės vardą, taip išeina, kad tokie kaip A. L. gali ją stumdyti, nevykdyti teisėtų reikalavimų ir panašiai. Jos neturtinę žalą sudaro emociniai ir dvasiniai išgyvenimai. Fizinis skausmas labiau buvo momentinis.
Teismas vėlgi neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiųjų policijos pareigūnų parodymais dėl jų sužalojimų, kuriuos jie patyrė dėl anksčiau patikimai nustatytų nusikalstamų A. L. veiksmų. Be to, iš vaizdo įrašo Nr. 2020_1224_221544_009.MP4 turinio matyti, jog pareigūnas J. R. po grumtynių su A. L., uždėjęs jam antrankius atidžiai pažiūrinėja ir purto savo kairės rankos plaštaką (00.40 val.). Pažymėtina ir tai, kad pagal ligoninės pranešimą nukentėjusysis J. R. dėl sužalojimų į ligoninę kreipėsi 2020 m. gruodžio 24 d. 23.27 val., nepraėjus 1 valandai po įvykio, o iš 2021 m. sausio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 17/2021 (03) tiriamosios dalies matyti, kad nukentėjusysis gydytojo buvo apžiūrėtas 23.38 val., kuris objektyviai nustatė kaklo spaudimą ir kairės plaštakos ketvirto (bevardžio) piršto sumušimą. Įvertinęs medicininius dokumentus, specialistas išvadoje nurodė, kad minėti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti buka jėga ir jie padaryti 2020 m. gruodžio 24 d. 22.30 val., t. y. iki kreipimosi į gydymo įstaigą. Beje, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys su priedais patvirtina, kad gydymo įstaiga realiai nukentėjusiajam suteikė 37,60 Eur vertės priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugą, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys su priedais patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų J. R. buvo tam tikrą laiką nedarbingas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Taigi teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam J. R. buvo padarytas nežymus kūno sužalojimas, o S. M. sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusieji patyrė stresą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusiesiems nebuvo atliekamos chirurginės operacijos, byloje nėra duomenų, kad J. R. ir S. M. būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas ar jiems atsiradusios ilgalaikės itin neigiamos pasekmės. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, nuteistojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, mano, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. R. bei S. M. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, t. y. J. R. priteistina 250,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o S. M. 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 37,60 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo J. R. gydymu, atlyginimo (1 t., 129-133 b. l.). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškė civilinį ieškinį dėl 513,05 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo J. R. ligos pašalpos išmokėjimu laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. sausio 13 d., atlyginimo (1 t., 116-120 b. l.). Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, kurios turiniu nėra pagrindo abejoti.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir jam paskirti 60 MGL (3 000 Eur) baudą.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo vietoje išbūtą laiką 2020 m. gruodžio 24 d. 22.35 val. iki 2020 m. gruodžio 25 d. 11.14 val. (1 dieną) ir nustatyti, kad baudos dydis, kurį nuteistasis A. L. per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801, yra 58 MGL (2 900 eurų). Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo išdavimo poskyrį, esantį S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. R. iš nuteistojo A. L. 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. M. iš nuteistojo A. L. 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 37,60 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo A. L. 37,60 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 60 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai iš nuteistojo A. L. 513,05 eurų (penkis šimtus trylika eurų ir 5 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.