Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-06-03 · Civilinė byla Nr. e2-1553-924/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
e2-1553-924/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00273-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Atsakovas
D. M.
Civilinė byla Nr. e2-1553-924/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00273-2020-2
Procesinio dokumento kategorijos :2.6.10.2.4.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Irteka statyba“, atstovaujamos nemokumo administratorės E. K., ieškinį atsakovui D. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė BUAB „Irteka statyba“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo D. M. 88 202 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi UAB „Irteka statyba“ iškėlė bankroto bylą, administratore paskyrė E. K. ir įpareigojo UAB „Irteka statyba“ valdymo organus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. UAB „Irteka statyba“ vadovas dėl priimtos nutarties pateikė atskirąjį skundą nurodydamas, kad įmonė turi trumpalaikio turto už ne mažiau kaip 88 001 Eur bei transporto priemones ir prašė Kauno apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo panaikinti. Lietuvos apeliacinis teismas pateiktą skundą išnagrinėjo 2020 m. vasario 13 d. ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Irteka statyba“ įsiteisėjo 2020 m. vasario 13 d. UAB „Irteka statyba“ bendrovės vadovas (direktorius) nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo D. M., o akcininkė nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo A. Š.. Pagal VĮ Registrų centras 2019 m. liepos 4 d. pateiktą balansą, sudarytą už 2018 metus, neperduotas bendrovės trumpalaikis turtas sudarė 88 202 Eur. Kad bankroto bylos iškėlimo dienai bendrovėje buvo 88 202 Eur vertės trumpalaikio turto, patvirtino ir įmonės direktorius D. M. teikdamas teismui skundą dėl bankroto bylos UAB „Irteka statyba“ iškėlimo. Įsiteisėjus nutarčiai, nemokumo administratorė kreipėsi į bankrutuojančios įmonės valdymo organus dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo organizavimo. Nemokumo administratorė registruota pašto siunta įmonės registracijos adresu ir įmonės vadovo D. M. gyvenamosios vietos adresu pateikė Kauno apygardos teismo nutartį ir administratorės įsakymus, išaiškino, kaip turi būti paruoštas bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai perdavimui, taip pat siūlė iš anksto susitarti dėl dokumentų ir turto perdavimo laiko. Dokumentai įmonės vadovui įteikti. Administratorė ne kartą atsakovui skambino telefonu, siuntė jam informaciją jo elektroninio pašto adresu, ragino D. M. perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą. Tačiau UAB „Irteka statyba“ vadovas nevykdė Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų, neperdavė bendrovės dokumentų ir turto, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą jam paskirta bauda. D. M. iki šiol nėra perdavęs nemokumo administratorei trumpalaikio turto už 88 202 Eur (201 Eur atsargų ir 88 001 Eur trumpalaikio turto), taip bendrovei ir jos kreditoriams padarydamas tiesioginę turtinę žalą. D. M. kaip UAB „Irteka statyba“ vadovas teikė teismui skundą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai bendrovei iškėlimo, be to, jis buvo tinkamai informuotas apie jam, kaip buvusiam bendrovės vadovui, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatytą pareigą perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą. Įsakymas dėl turto ir dokumentų perdavimo įteiktas atsakovo registracijos adresu, taip pat jis ne kartą buvo raginamas vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau jie nebuvo įvykdyti. Tokiu būdu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus - neperdavė viso ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyto turto. Įmonės veiklos dokumentai neperduoti administratorei, nepateikti nei turto įsigijimo dokumentai, nei įvedimo į eksploataciją aktai, nei kiti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima nustatyti įmonėje taikytas turto nusidėvėjimo normas ir likvidacines vertes. Žala skaičiuotina pagal neperduotą trumpalaikį turtą, t. y. pagal paskutinį teiktą balansą už 2018 metus, ir sudaro bendrą 88 202 Eur sumą. Balansas yra patvirtintas įmonės direktoriaus D. M. parašu, kas rodo, jog de facto (lot. iš tikrųjų) įmonės direktorius patvirtino, kad balanse nurodyti duomenys atitinka realią padėtį įmonėje. Taip pat egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, žinojo arba turėjo žinoti, kad privalo išsaugoti bendrovės turtą, o, iškėlus bankroto bylą - jį perduoti nemokumo administratoriui, tačiau to nepadarė, dėl ko atsakovo kaltė yra akivaizdi. Neperdavus įmonės turto pablogėja įmonės turtinė padėtis ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais, todėl tarp atsakovo D. M. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Kauno apygardos teismo teisėjo 2020 m. gegužės 12 d. rezoliucija ieškovės UAB „Irteka statyba“ ieškinys buvo priimtas ir 2020 m. gegužės 12 d. teismo pranešimu atsakovui nustatytas 14 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, per kurį atsakovas D. M. privalo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškovės UAB „Irteka statyba“ ieškinį. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui D. M. siųsti registruotu paštu ieškinyje nurodytu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir įteikti pasirašytinai 2020 m. gegužės 14 d.. Teismo pranešime nurodyta, kad atsakovas privalo per 14 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės – teismo teisė priimti sprendimą už akių. Atsakovui procesiniai dokumentai pasirašytinai įteikti 2020 m. gegužės 14 d., todėl atsakovas atsiliepimą turėjo pateikti iki 2020 m. gegužės 28 d., tačiau be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: žalai (nuostoliams); neteisėtiems veiksmams; priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; už žalą atsakingo asmens kaltei. Šiuo atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Iš ieškovės teismui pateikto ieškinio bei jo priedų (dokumentų) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi UAB „Irteka statyba“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta E. K., įmonės vadovas įpareigotas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. UAB „Irteka statyba“ Juridiniame asmenų registre įregistruota 2014 m. vasario 24 d., bendrovės vadovas nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo D. M.. Paskutinis VĮ Registrui pateiktas įmonės balansas už 2018 m. Iš atsakovės UAB „Irteka statyba“ VĮ Registrų centrui pateikto balanso, sudaryto 2018 m. gruodžio 31 d. duomenų matyti, kad į įmonės balansą įrašyto trumpalaikio turto vertė minėtai dienai sudarė 88 202 Eur (201 Eur atsargos ir 88 001 Eur kitas trumpalaikis turtas), ilgalaikio turto įmonė neturėjo. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai minėtai dienai sudarė 49 052 Eur.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Ieškovė nurodo, kad atsakovas D. M. iki šiol nėra įvykdęs pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi įpareigojo atsakovą per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti teismo paskirtai administratorei UAB „Irteka statyba“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Tačiau atsakovas įmonės turto ir šių duomenų administratorei iki šiol nėra pateikęs. Atsakovui neperdavus nemokumo administratorei įmonės turto, jis negali būti realizuotas bankroto procese, o iš jo pardavimo gautos lėšos panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė įrodė visas atsakovo D. M. civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad atsakovas, būdamas atsakingu už įmonės turtą, jo apskaitą, dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą nemokumo administratorei, šių pareigų neįvykdė. Dėl netinkamo atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigų vykdymo ieškovei padaryta žala, todėl konstatuotinas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 88 202 Eur žalą, kurią sudaro bankroto bylos įmonei iškėlimo dienai bendrovėje buvęs 88 202 Eur vertės trumpalaikis turtas. 2018 m. gruodžio 31 d. įmonės balanse apskaityto turto vertė. Teismas pažymi, kad vien balanso duomenys ne visada atspindi realią įmonėje apskaityto turto rinkos vertę ir ne visada gali būti pakankamas pagrindas nustatyti žalos, kurį įmonė ar jos kreditoriai patyrė dėl turto praradimo, dydį. Bankroto byla ieškovei UAB „Irteka statyba“ iškelta 2019 m. gruodžio 30 d. Nuo 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. dienos, kurios duomenimis buvo sudarytas byloje pateiktas balansas ir kurio pagrindu ieškovė nustatė įmonės trumpalaikio turto vertę bei atsakovo padarytos žalos dydį, iki bankroto bylos iškėlimo praėjo beveik vieneri metai. Per tokį laikotarpį įmonės turto sudėtis ir vertė galėjo gerokai pakisti. Teismų praktikoje laikoma, kad žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal konkrečios bylos faktinę situaciją, todėl vienais atvejais jis gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto bylose nepatenkintų reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi BUAB „Irteka statyba“ bankroto byloje Nr. eB2-1002-924/2020 patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 23 095,25 Eur sumai ir 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi patikslinti 313,05 Eur sumai, iš viso sudaro 23 408,30 Eur. Teismas sprendžia, kad atsižvelgus į aukščiau nurodytą teismų praktiką, atlygintinos žalos dydis mažintinas iki teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas atsakovui taikyti civilinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies (CK 2.87 straipsnis, 6.245 - 6.249 straipsniai).

Tenkinus iš dalies ieškovės ieškinį, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (23 408,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 548 Eur, todėl tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies (26,54 proc.), iš atsakovo valstybei proporcingai patenkintai ieškinio daliai priteistinas 410,84 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Irteka statyba“ (juridinio asmens kodas 303248986) iš atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) 23 408,30 Eur (dvidešimt tris tūkstančius keturis šimtus aštuonis eurus 30 centų) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (23 408,30 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2020 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: duomenys neskelbtini) 410,84 Eur (keturis šimtus dešimt eurų 84 centų) žyminio mokesčio, sumokant jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas