- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- 2S-1570-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05286-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- C. M. L.
- Kreditorius
- V. Š.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo C. M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo C. M. L. skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų, suinteresuotieji asmenys: antstolis Andrius Bublys ir išieškotojas V. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas C. M. L. skundu prašė panaikinti antstolio Andriaus Bublio 2015 m. vasario 5 d. turto aprašą vykdomosiose byloje Nr. 0042/14/01983 ir Nr. 0042/14/02214 bei grąžinti visus areštuotus daiktus.
Nurodė, kad ne visas apraše nurodytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tam tikri daiktai priklauso tretiesiems asmenims. Pagal teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą jis turi teisę visą turtą valdyti, naudotis juo, saugoti jį ir gauti iš jo pajamas. Išieškotojas ir antstolis ignoruoja 2014 m. spalio 6 d. teismo sprendimą, neleidžia pareiškėjui saugoti turto. Areštuoto turto aprašas antstolio buvo sudarytas nedalyvaujant pareiškėjui ar jo šeimos nariams, pareiškėjui apie turto aprašo sudarymo laiką nebuvo tinkamai pranešta, aprašas sudarytas nenustatant daiktų skiriamųjų požymių, kiekvieno iš jų vertės ir visos areštuoto ir aprašyto turto vertės, kiekvieno areštuoto ir aprašyto turto savininko.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo C. M. L. skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolis vykdo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui M. L. C. dėl skolos už nuomą priteisimo ir 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m spalio 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui M. L. C. dėl 49 500 Lt nuomos mokesčio, 13 871 Lt delspinigių priteisimo. Teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikino 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau skundžiamas turto apyrašas antstolio buvo sudarytas dar 2015 m. vasario 5 d., t.y. kuomet 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojo. Kadangi laikinoji apsaugos priemonė panaikinta tik 2015 m. balandžio 27 d., todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog antstolis pažeidė turto apyrašo sudarymą reglamentuojančias teisės normas.
Vykdydamas aukščiau nurodytas teismo nutartis antstolis 2015 m. vasario 5 d. sudarė turto aprašą. Iš vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nedalyvavo areštuojant turtą, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių jis nedalyvavo turto aprašyme. Tiek skolininkas, tiek išieškotojas apie turto apžiūros laiką buvo antstolio informuoti. Prieštaravimai ar kiti pasiūlymai dėl turto apžiūros laiko antstoliui nebuvo pateikti. Todėl teismas, išanalizavęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad skolininkas M. L. C. turto aprašymo metu nedalyvavo savo noru. Pripažinta, kad apie aprašo sudarymo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai - jo naudojamu elektroniniu paštu trad3000(g),yahoo.it, kadangi skolininkas savo faktinės gyvenamosios vietos neatskleidžia nei antstoliui, nei teismui, nurodytu elektroninio pašto adresu skolininkas siunčia procesinius dokumentus teismui, todėl jis yra veikiantis ir skolininko tikrinamas. Patikslintame skunde skolininkas savo gyvenamąją vietą nurodo JAV, tačiau nagrinėjamoje byloje dalyvauja aktyviai (jo motina skambina, atvyksta susipažinti su byla). Savo noru nedalyvaudamas aprašant turtą, skolininkas prisiėmė ir visas nedalyvavimo aprašant turtą pasekmes.
Pripažinus, kad skolininkas jo paties iniciatyva nedalyvavo aprašant turtą, teismas vertino, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad antstolis nesilaikė CPK 677 straipsnio 3 dalies nuostatų. Konkrečiu atveju antstolis areštuojamo turto neįkainojo, o antstoliui patvarkymu nurodžius šalims pasisakyti dėl turto vertės, nei išieškotojas, nei skolininkas nuomonės dėl turto įkainojimo nepateikė. Dėl nurodyto skolininko argumentą, kad turto aprašas neteisėtas, nes nėra nurodyta turto vertė, teismas taip pat atmetė.
Atsižvelgiant į situaciją ir iki tol susiklosčiusius santykius tarp šalių (teisme vyksta kelios civilinės bylos dėl žalos padarytos turtui (namui Baranausko g. 9, Vilniuje) priteisimo iš skolininko, taip pat dėl nuomos nemokėjimo ir t.t.), paskirti turto saugotoju patį skolininką, kuris yra iškeldintas iš minėto namo, buvo negalima, nes tai iš esmės pažeistų išieškotojo interesus, be to, nutarčių, kurių pagrindu vykdomos laikinosios apsaugos priemonės, įgyvendinimas taptų sudėtingas. Neperkeldamas daiktų į kita vietą, t.y. nepaskyręs savęs ar kito asmens turto saugotoju, antstolis vadovavosi vykdymo proceso bendrąja norma, kad paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, o taip pat proceso koncentruotumo principu, o nepaskirdamas skolininko turto saugotoju, antstolis vykdė 2014 m. spalio 6 d. nutarties dalį, kurioje nurodyta uždrausti skolininkui areštuotu turtu disponuoti. Priešingu atveju, jei antstolis būtų pirmiau vykdęs 2014 m. spalio 6 d. nutarties dalį, einančią po uždraudimo disponuoti, t.y. leidimą areštuotu turtu naudotis ir valdyti jį, ir būtų paskyręs skolininką turto saugotoju, nebūtų buvusi užtikrinta pirmoji, pagrindinė nutarties dalis dėl disponavimo turtu uždraudimo. Skolininkui leidus areštuotu turtu naudotis ir jį ar jo giminaitį paskyrus to turto saugotoju, būtų galėjusi susiklostyti situacija, kai skolininkas areštuotą turtą būtų siekęs įvairiais būdais perleisti kitiems asmenims, paslėpti ar išvežti iš Lietuvos Respublikos, nes disponavimo areštuotais kilnojamaisiais daiktais apribojimas jokiuose LR registruose negali būti įregistruotas.
Kadangi pats M. L. C. aprašant turtą nedalyvavo, todėl antstolis negalėjo žinoti, kurie daiktai yra skolininko, kurie ne. Pareiškėjas pateikė areštuotų daiktų sąskaitas faktūras ir jų vertimus, tačiau teismas, sulyginęs turto aprašą bei pareiškėjo pateiktus daiktų įsigijimo dokumentus, neturi galimybės daryti išvadą, kad pareiškėjo pateikti dokumentai yra apraše nurodytų daiktų įsigijimo dokumentai, nes apraše trūksta daiktų skiriamųjų požymių, verčių, nusidėvėjimo laipsnių, o įsigijimo dokumentų vertimai yra prastos kokybės, daiktų savybės nenurodytos arba nurodytos minimaliai. Todėl teismas, išanalizavęs pareiškėjo pateiktus daiktų įsigijimo dokumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjas pateiktais dokumentais neįrodė tam tikrų daiktų priklausymo kitiems asmenims, tame tarpe jo tėvams ar kitiems giminaičiams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas C. M. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują – panaikinti antstolio Andriaus Bublio 2015 m. vasario 5 d. turto aprašą vykdomosiose bylose Nr. 0042/14/01983, Nr. 0042/14/02214.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: visas turto apraše nurodytas turtas yra ne jo asmeninė nuosavybė, o trečiųjų asmenų. Antstolis turto aprašą sudarė nedalyvaujant pareiškėjui bei jo šeimos nariams. Antstolis neįleido pareiškėjo mamos kartu su juo įeiti į namą, kur yra trečiųjų asmenų daiktai. Tik jo mama žinojo, kurie daiktai priklauso tretiesiems asmenims ir kokia jų tikroji vertė. Pareiškėjo mama taip pat būtų dalyvavusi kaip jo vertėja, kadangi pareiškėjas kalba tik italų kalba. Antstolis pasiūlė pasirašyti turto aprašo aktą, tačiau pareiškėjas atsisakė jį pasirašyti, kadangi jis buvo surašytas jam nesuprantama kalba. Turto aprašo akte taip pat nėra visų reikiamų duomenų - daiktų skiriamųjų požymių, kiekvieno daikto ir viso turto vertės. Visus antstolio aprašytus daiktus suinteresuotas asmuo laiko savo namuose neteisėtai. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos areštuotų daiktų sąskaitos faktūros ir jų vertinimai, tačiau teismas negalėjo daryti išvados, kad pareiškėjo pateikti dokumentai yra apraše nurodytų daiktų įsigijimo dokumentai, kadangi antstolis nenurodė kiekvieno areštuojamo daikto skiriamųjų požymių. Antstolis aprašė žymiai daugiau pareiškėjo turto, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo (antstolis) Andrius Bublys su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: pareiškėjas atskirajame skunde pateikia kelias neteisingas aplinkybes. Pats pareiškėjas nustatytu laiku neatvyko į nustatytą vietą, kur vyko turto aprašymas. Taip pat pareiškėjas pats atsisakė įeiti į namus, be to, pareiškėjo motinai patekti į namą kartu su skolininku uždraudė namo savininkas, kadangi ji nesutiko prisistatyti ir pateikti asmens dokumentus. Visas šias aplinkybes patvirtina antstolio A. Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (filmuota medžiaga), kadangi pareiškėjas atvyko kartu su antstoliu, kuris turėjo konstatuoti faktines aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) V. Š. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti nauji rašytiniai įrodymai, susiję su byloje sprendžiamo turto aprašo pagrįstumu. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apelianto (skolininko) įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolio A. Bublio surašyto 2015 m. vasario 5 d. turto aprašo teisėtumo ir pagrįstumo.
Surašant turto aprašą, turi dalyvauti skolininkas (CPK 677 str. 3 d.). Jeigu paties skolininko nėra, turtas aprašomas dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu šių nėra, dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui (administratoriui) (CPK 677 str. 3 d.). Vykdomosios bylos Nr. 0042/14/01983/2014 duomenys įrodo, kad areštuojant apelianto (skolininko) turtą, nei jis, nei jo šeimos nariai nedalyvavo. Visgi apie numatomą turto apžiūrą ir jo aprašymą buvo tinkamai informuoti vykdymo proceso dalyviai, įskaitant skolininką C. M. L., todėl tik savo noru skolininkas galėjo nedalyvauti turto aprašyme. Nedalyvaujant skolininkui ir jo šeimos nariams, antstolio paskirto turto saugotojo (administratoriaus) (šiuo atveju juo buvo paskirtas ir dalyvavo išieškotojas V. Š.) dalyvavimas turto aprašyme yra tinkamas CPK 677 straipsnio 3 dalies reikalavimų įvykdymas, todėl šioje dalyje pažeidimas nebuvo padarytas.
Turto aprašo turiniui keliami reikalavimai numatyti CPK 678 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 10 punktuose (CPK 678 str. 3 d.). Taigi, areštuojant turtą, būtina nurodyti kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimą, unikalų numerį (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamuosius požymius (svorį, matmenis, nusidėvėjimo laipsnį ir kita), kiekvieno daikto vertę ir viso areštuojamo turto vertę (CPK 678 str. 1 d. 5 d.). Antstolis, sudarydamas 2015 m. vasario 5 d. turto aprašą, šių reikalavimų nesilaikė, nes, areštuodamas baldus, namų interjero daiktus, juos apibūdino tik bendriniais žodžiais, jų iš esmės nekonkretizuodamas ir nedetalizuodamas skiriamaisiais požymiais (gamintojo pavadinimu ir metais, matmenimis, svoriu, nusidėvėjimo laipsniu ir kt.). Tokie turto aprašo trūkumai sąlygojo tai, kad iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, ar areštuoti daiktai priklausomo skolininkui (apeliantui) asmeninės nuosavybės teise ar kitiems asmenims. Apeliantas pateikė į bylą PVM sąskaitas faktūras, kurios įrodo, kad iš esmės panašius į turto apraše nurodytus daiktus įsigijo (pirko) tretieji asmenys C. M. L. ir C. M., todėl būtina nustatyti, ar nebuvo areštuoti skolininkui (apeliantui) nepriklausantys daiktai (CPK 675 str. 3 d., 677 str. 1 d.). Be to, jeigu iš tiesų areštuotas turtas priklauso ne skolininkui, o tretiesiems asmenims, būtina išsiaiškinti, kokiu pagrindu šie daiktai buvo pas apeliantą (skolininką) ir jo naudojami. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai netyrė ir nesiaiškino (CPK 183 str., 185 str.).
Nors iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti turto apraše nurodyto neregistruoto kilnojamojo turto priklausomybę konkretiems asmenims, tačiau apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti nauji įrodymai, jog pagal turto aprašą areštuoti automobiliai v.n. AR 319 543 ir v.n. AR 35 4143 nuosavybės teise priklauso C. M., todėl toks turtas, kuris nepriklauso skolininkui (apeliantui), negalėjo būti areštuotas (CPK 675 str. 1 d., 677 str.).
Turto apraše nebuvo nurodytos areštuojamo turto vertės bei bendra viso turto arešto vertė, tačiau tai nevertintina kaip CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų pažeidimas, nes jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešte užtenka nurodyti, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 str. 1 d. 5 p.). Šiuo atveju antstolis apraše nurodė, kad areštuoto turto vertė bus nustatyta atskiru patvarkymu.
Byloje esantys duomenys apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo panaikinta 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui (apeliantui), t.y. viena iš nutarčių, kurios pagrindu buvo surašytas ginčijamas turto aprašas (dar liko galioti 2014 m. spalio 6 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), leidžia manyti, kad šiuo metu galiojantis turto aprašas pažeidžia ir CPK 677 straipsnio 2 dalį (draudimą areštuoti daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti).
Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, o bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, tačiau atsižvelgiant į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, naujų įrodymų gavimo būtinybę, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.