- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- 1A-291-885/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29055-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Audrius Cininas, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Darius Karvelis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Cinino, Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas A. M. laikino sulaikymo laikas ir galutinis mokėtinas baudos dydis pastarajam nustatytas 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda, kurią sumokėti nustatyta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metams bei konfiskuota turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 000 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 19 d., nuo 03.18 iki 03.30 val. nuo Gelvonų g. – Paberžės g. sankryžos iki (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,06 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 10 210 Eur, konfiskavimą visa apimtimi valstybės naudai.
2.1. Pasak prokurorės, remiantis BK 72 straipsnio nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas – asmenį nuteisus pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo privalomumas neturi kelti abejonių. Tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, kaip šiuo atveju nuteistojo tėvui A. M., konfiskuojama šio turto vertę atitinkanti pinigų suma. Prokurorės vertinimu, teismo nurodyti motyvai, kad nuteistasis pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, praeityje nebuvo teistas ir rėmimasis kitais jį charakterizuojančiais duomenimis, vadovavimasis teisingumo ir proporcingumo principais, negali būti traktuojami kaip pagrindžiantys išimtį iš BK 72 straipsnyje įtvirtinto nusikalstamos veikos įrankių, priemonių ir rezultatų konfiskavimo privalomumo principo. Teismo argumentas, jog byloje nustatyta automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra tik orientacinė, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, kadangi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos pažymos apie vidutinę automobilių vertę tokio pobūdžio bylose yra tinkamos ir jomis, anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, vadovaujamasi pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018). Teismas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nustatytą automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 10 210 Eur, atmetė nepagrįstai ir neargumentuotai ir nemotyvavo, kodėl nusprendė konfiskuoti būtent 3 000 Eur, o ne kitą sumą.
3. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašė jį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
3.1. Skunde nurodė, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme savo kaltės nepripažino, paaiškino visas įvykio aplinkybes, kad būdamas neblaivus įvykio vakarą transporto priemonės nevairavo. L. R. K. ir L. M. taip pat patvirtino, kad jis įvykio dieną transporto priemonės, būdamas neblaivus, nevairavo. R. K. teisme patvirtino, kad transporto priemonę vairavo jis ir jis pavežė apeliantą į namus. Pranešėjas J. B. teisme patvirtino, kad jis negali užtikrintai teigti, jog transporto priemonę vairavo apeliantas, policijos pareigūnai apelianto vairavimo fakto nematė ir negali to patvirtinti. O galimas liudytojas, važiavęs kartu su J. B., filmavęs ir turėjęs vaizdo įrašą, nenustatytas. Apelianto vertinimu nėra jokių tiesioginių duomenų, įrodančių ir patvirtinančių, kad jis būdamas neblaivus įvykio dieną vairavo transporto priemonę. Todėl šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę, kad jį būtų galima nuteisti už nusikalstamą veiką, kurios jis nepadarė, o visos byloje esančios abejonės turi būti vertinamos apelianto naudai. Mano, kad šiuo atveju teismas atsižvelgė į pirminius pranešėjo duotus parodymus ir juos vertino, tačiau nevertino kitų liudytojų duotų parodymų, kurie yra be galo svarbūs nustatant tiesą šioje byloje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės skundą atmesti, prokurorė prašė jos pateiktą apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, taip pat išklausiusi proceso dalyvių išsakytas pozicijas apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl konfiskuotino automobilio vertės.
Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentų
6. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
7. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis siekia, kad jis būtų išteisintas, nes, jo teigimu, jis transporto priemonės, būdamas neblaivus, nevairavo, o apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik neobjektyviais (nepatikimais) duomenimis, t. y. pirminiais pranešėjo parodymais, kuriuos jis vėliau paneigė, sakydamas, kad nėra įsitikinęs, jog nusikalstamą veiką padarė būtent A. M., tačiau tokiai išvadai pagrindo nėra.
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma bei skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, jog apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), dėl to padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismo išvados dėl įrodymų įvertinimo, faktinių aplinkybių – kategoriškos, logiškos, apibrėžtos, be prieštaravimų. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai išdėstyta įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės.
9. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentus, kad jo kaltė dėl vairavimo esant neblaiviam nuosprendyje yra grindžiama tik pirminiais pranešėjo parodymais kaip patikimais ir pakankamais apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Taip pat negalima sutikti ir su apelianto skundo argumentu dėl kaltės įrodinėjimo tik netiesioginiais įrodymais, kadangi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją reikšmę, svarbu tik nustatyti, kad jie sudaro logišką nusikalstamos veikos seką bei pagrindžia kaltininko kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, kas ir buvo padaryta skundžiamame nuosprendyje.
10. Apygardos teismo kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai A. M. pripažino kaltu už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija).
11. Apeliantas neginčija, kad 2018 m. birželio 19 d. jis buvo neblaivus, tačiau teigia, kad automobilį įvykio naktį vairavo jo draugas R. K., o vienintelis šios aplinkybės tiesioginis įrodymas yra pirminiai pranešėjo J. B. parodymai, jog automobilį vairavo tas pats asmuo, kuris šūkavo per langą, vėliau (duomenys neskelbtini) namo kieme išlipo iš automobilio ir bandė atrakinti laiptinės duris, tačiau apylinkės teisme liudytojas šių parodymų teisingumu suabejojo. Taip pat nurodė, kad apylinkės teismas nuosprendyje rėmėsi tik telefoninių pokalbių išklotinėmis, teigiant, kad R. K. naudojosi savo telefonu įvykio metu, būdamas (duomenys neskelbtini), tačiau šie įrodymai yra netiesioginiai ir turėtų būti išsiaiškinta, ar R. K. įvykio naktį buvo su savimi pasiėmęs telefoną, kai vairavo nuteistojo automobilį, ar nebuvo palikęs namuose, ar nepasinaudojo telefonu kiti asmenys. Byloje ištirti įrodymai liudija priešingai.
12. Tiesiogiai A. M., vairuojantį automobilį Audi, matęs liudytojas J. B., važiuodamas paskui įtarimą jam sukėlusį automobilį, visą laiką jį stebėjo. Automobiliui Audi sustojus prie sankryžos, o jam šalia iš kairės pusės, liudytojas matė vairuotoją, kuris atsidaręs langą šūkavo, mosavo, kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, iš to suprato, kad vairuotojas neblaivus. Būtent J. B., pamatęs galimai neblaivų vairuotoją, ženkliai viršijantį greitį, apie galimai daromą nusikalstamą veiką pranešė bendruoju pagalbos centro telefonu, o pats sekė minėtą automobilį ir pranešinėjo pareigūnams, kur šis automobilis važiuoja. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. aiškiai nurodė, kad automobilyje važiavo tik vienas vairuotojas (vaikinas), kuris buvo neblaivus ir būtent šį vaikiną, kaip vairavusį asmenį, nurodė policijos pareigūnams, o pastarieji šį sulaikė (1 t., b. l. 20). Nors liudytojas, teisminio nagrinėjimo metu suabejojo ką tiksliai įvykio naktį matė, bet aiškiai nurodė, kad minėtame automobilyje kitų asmenų, išskyrus vairuotoją, nematė, taip pat nurodė, kad nematė kitų asmenų, išlipančių iš automobilio prie (duomenys neskelbtini) namo ir einančių prie laiptinės (1 t., b. l. 137-138). Net ir įvertinant nakties metą ir atstumą iki nuteistojo automobilio, liudytojas J. B. aiškiai matė, kad iš automobilio išlipo vienas asmuo, o ne du, kaip apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis. Iš liudytojo J. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad iš vietos, kurioje šis sustojo, atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) namo, matomumas nėra niekaip ribojamas ir puikiai matosi tiek automobilių stovėjimo vietos, tiek ir laiptinė, į kurią bandė įeiti nuteistasis. Iš BPC pateiktų garso įrašų matyti, kad J. B. visas nurodytas aplinkybes pranešinėjo tiesiogiai telefonu, sekdamas nuteistojo vairuojamą automobilį, visą laiką kalbėjo tik apie vieną asmenį (vairuotoją), nenurodė, jog automobilyje be vairuotojo yra dar kitų asmenų (1 t., b. l. 14). Taip pat šias aplinkybes nurodė ir į vietą atvykusiems ir nuteistąjį sulaikiusiems policijos pareigūnams A. G. ir R. K., kurie tai patvirtino tiek apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojo R. K. parodymai tiesiogiai patvirtina, kad minėtą automobilį vairavo liudytojas, o jis įvykio naktį automobilio nevairavo, tai patvirtino ir liudytoja L. M.. Negalima sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Nors A. M. iš tiesų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, tačiau ši jo gynybinė versija prieštarauja objektyviems bylos duomenims ir yra paneigta. Liudytojo J. B. parodymus patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išanalizuota informacija apie A. M. įvykusius telekomunikacinius sujungimus 2018 m. birželio 19 d. (2 t., b. l. 127-131). Iš šių duomenų matyti, kad kaltinime nurodytomis valandomis (03.18 – 03.30 val.) nuteistasis buvo kaltinime nurodytose vietose. Iš šių duomenų analizės taip pat matyti, kur buvo ne tik nuteistasis, bet ir liudytojas R. K., kuris, anot nuteistojo, paties R. K. ir L. M., minėtu metu vežė nuteistąjį. Iš telekomunikacijų bendrovės pateiktų duomenų matyti, kad pagal R. K. telekomunikacinius sujungimus 2018 m. birželio 19 d., maždaug nuo 00.55 val. iki pat 04.43 val., R. K. telefonas buvo prisijungęs tik prie vienintelės telekomunikacijų celės, esančios (duomenys neskelbtini). Pranešimas BPC fiksuotas 03.36 val. Vadinasi, R. K. visą minėtą laiką, tame tarpe ir visą kaltinime nurodytą laiką, buvo savo namuose arba nedideliu spinduliu aplink šią vietą ir pakankamai aktyviai naudojosi telefonu, net ir tuo metu, kai jau buvo sulaikytas A. M.. Taigi liudytojas R. K. nevažiavo nei Gelvonų g., nei Ozo g., nei tuo labiau tuo laiku nevežė A. M. namo.
14. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto argumentą, kad apylinkės teismas rėmėsi tik telefoninių pokalbių išklotinėmis, jog R. K. naudojosi savo telefonu įvykio metu būdamas (duomenys neskelbtini), ir kad šie įrodymai yra netiesioginiai. Jis nurodo, kad byloje neišsiaiškinta, ar R. K. įvykio naktį turėjo su savimi telefoną vairuodamas nuteistojo automobilį, ar telefonu negalėjo pasinaudoti kiti asmenys. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši aplinkybė pateikta tik apeliacinės instancijos teisme. Apylinkės teisme, teisminio nagrinėjimo metu, tiek telekomunikacijų bendrovių pateikti duomenys, tiek jų analizė buvo išnagrinėti viešame teismo posėdyje, buvo puikiai žinomi nuteistajam, kuris turėjo gynėją, tiek puikiai prieinami liudytojui R. K., kuris, anot nuteistojo, vairavo automobilį, tačiau nei iš apelianto, nei iš liudytojo nebuvo jokių prieštaravimų, nepateikta jokių versijų, kad būtent tą naktį R. K. mobilusis telefonas būtų perduotas kitiems asmenims, pavogtas ar apskritai būtų kažkokia kita tikimybė, jog tuo telefonu galėjo naudotis kitas asmuo.
15. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teisingai įvertino teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir A. M. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Aplinkybė, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu.
16. Apeliaciniame skunde neginčijama paskirtos bausmės rūšis bei dydis ir paskirta bausmė apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmę, BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausmę siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos A. M. paskirdamas 60 MGL baudą, parinko jam ne per griežtą bausmę.
Dėl prokurorės apeliacinio skundo ir konfiskuotino turto – automobilio vertės
17. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. M. paskirtu automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur vertę atitinkančios pinigų sumos dalies konfiskavimu ir prašo skirti automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 210 Eur su PVM konfiskavimą visa apimtimi, nurodytą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje (1 t., b. l. 10).
18. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos šioje byloje taikytos pagrįstai. Kadangi transporto priemonė Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo A. M. priklauso jo tėvui A. M. (1 t., b. l. 9), todėl kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas konfiskuotina automobilio vertė. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę.
19. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios transporto priemonės vertę, rėmėsi VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija (1 t., b. l. 10). Viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiško Audi kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas A. M. vairuotas automobilis Audi. Apylinkės teismas sprendė, kad nesant automobilio vertinimo, ši pažyma yra orientacinė bei atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, nusprendė, kad šiuo atveju automobilio vertės konfiskavimas būtų pernelyg griežtas ir neteisingas bei neproporcingas padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui, todėl konfiskavo dalį konfiskuotino turto automobilio vertės – 3 000 Eur. Tačiau pažymėtina, kad byloje esančioje VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje pateikta orientacinė visiškai kitokio automobilio, nei vairavo nuteistasis, vertė. Iš VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad vertintas automobilis Audi RS4 Avant, benzininis, kurio variklio darbinis tūris yra 4163 cm³, tačiau iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad nuteistojo automobilis yra Audi A4, dyzelinis, kurio variklio darbinis tūris yra 2496 cm³. Nors automobiliai pagaminti 2003 m., akivaizdu, kad tai visiškai skirtingos galios, skirtingų kuro rūšių bei specifikacijų automobiliai, todėl jų orientacinės rinkos kainos taip pat skiriasi ženkliai. Todėl pateikta VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, net kaip orientacine, negalėjo remtis nei prokuroras palaikydamas valstybinį kaltinimą, nei teismas.
20. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gynėjas pateikė Nepriklausomų vertintojų biuro turto vertinimo išvadą (2 t., b. l. 46). Kaip matyti iš ataskaitos turinio, ataskaitoje buvo įvertinta konkreti transporto priemonė – automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), jos defektai ir nustatyta reali rinkos vertė su PVM – 800 Eur. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atliktu automobilio vertinimu ir konfiskuotino turto – automobilio vertės nustatymu, kadangi nustatyta konkretaus automobilio rinkos vertė su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad šioje ataskaitoje buvo vertintas konkretus automobilis, kurį vairavo A. M., teismas vadovaujasi nustatyta konkretaus automobilio verte pateiktoje vertinimo ataskaitoje ir atitinkamai mažina iš A. M. konfiskuotino automobilio vertę (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario14 d. nuosprendį.
Sumažinti iš A. M. išieškotiną konfiskuotino automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę iki 800 (aštuonių šimtų) Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.