Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), įgijusi vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. E. M. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: L. E. M. 2022 m. balandžio 28 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, laiptinėje, tyčia, dešine ranka paėmė už kaklo ir prispaudė prie sienos mažametį L. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko šis atsitrenkė galva į sieną, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais L. E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji L. E. M. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinama, savo kaltę pripažįsta, sutinka duoti parodymus. L. E. M. paaiškino, kad ji tą dieną buvo pikta, nes jos anūkas buvo lauke su draugais, o ji anūkui liepė eiti ruošti namų darbus, tačiau anūkas neklausė. Tada įėjusi į laiptinę pamatė kitą vaiką, L. K.. Su nukentėjusiuoju ji susitiko laiptinėje, dienos metu, apie 16.00 val., vaikas ėjo iš lifto, ji ėjo į liftą. Ji nešėsi krepšį, maišą ir pasakė tam vaikui, kad pasitrauktų. Vaikas jai atsakė, kad ji yra „sena, baisi boba“. Ji pastūmė berniuką, kad galėtų praeiti. Tas vaikas užstojo jai praėjimo kelią. Stūmė todėl, kad praeitų. Berniukui gal apie (duomenys neskelbtini) metų, vaikas buvo jai maždaug iki nosies, jos pačios ūgis 160 cm. Laiptinėje užtenka vietos prasilenkti žmonėms, tačiau vaikas nepasisuko šonu jos su krepšiais praleisti. Ji dešine ranka paėmusi už krūtinės prispaudė vaiką, nes kairėje rankoje buvo krepšys. Pripažįsta, kad vaikas atsitrenkė į sieną. Ji buvo supykusi, kadangi vaikas pavadino ją negražia. Gali būti, kad ji ir kaklą kažkiek vaikui užgavo. Prispaudusi vaiką laikė neilgai, jokio pokalbio su tuo vaiku nebuvo. Tada ji paleido tą vaiką ir nuvažiavo liftu, berniukas išėjo. Buvo išgėrusi alaus, galvoja, kad alkoholis galėjo turėti įtakos jos elgesiui, nes jai nebūdingas fizinis smurtas prieš kitus asmenis. Savo elgesį vertina blogai, gailisi dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiojo mamos. Jos pajamos – 200 eurų pašalpa, finansiškai jai padeda dukra. Supranta, kad padarė žalą, bet negali atlyginti visos prašomos sumos iš karto, galėtų mokėti dalimis po 50 eurų per mėnesį. Kaltinamoji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Nukentėjusioji N. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dirbo iš namų. Vaikas iš namų išėjo į stadioną, tik išėjęs po kelių minučių jai paskambino telefonu dusdamas, sakė, kad jį užpuolė baisi moteriškė, kuri pastūmė jį į sieną ir jis susitrenkė galvą. Vaikas jai skambino iš laiptinės, nes bijojo grįžti, buvo prigrasintas. Jai daug ko nepavyko išsiaiškinti, nes vaikas buvo išsigandęs, sakė, kad ta moteris rėkė ant jo, klausė jo, kur jis gyvena. Vaikas įsigandęs jai pasakė savo adresą. Berniukas dar jai pasakojo, kad moteris griebė jį už gerklės, trenkė į sieną. Po pokalbio su vaiku ji iš buto išbėgo į (duomenys neskelbtini) aukštą, nes ten degė šviesa ir pagalvojo, kad būtent (duomenys neskelbtini) aukšte ta moteris išlipo iš lifto. (duomenys neskelbtini) aukšte sutiko kaimynę L. M., kuri pasakė mačiusi įvykį. Kaimynė jai pasakė, kad jos vaiką užpuolė moteris iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Tada ji nubėgo į (duomenys neskelbtini) aukštą, bandė kalbėtis su ta moterimi [kaltinamąja], bet ji nesuprato, apie ką kalbama. Jos nuomone, moteris buvo neblaivi. Grįžusi namo iškvietė policiją.

Iki pareigūnų atvykimo daugiau su sūnumi nebendravo. Vaikas pareigūnams pasakojo, kur buvo įvykis, kurioje vietoje stūmė, sakė, kad garsiai rėkė ant jo, klausinėjo, kur jis gyvena, kad tvarką ta moteris padarys. Pareigūnai klausė vaiko dėl skausmo ir vaikas atsakė, kad jam skaudėjo. Vaikas iki šiol bijo išeiti iš namų; tą vakarą ir kelias naktis miegojo jos kambaryje. Labiausiai berniukas skundėsi, kad jam buvo sugriebta už gerklės ir stumta į sieną. Buvo du paraudimai menčių srityje, pertrauktas paraudimas ties stuburu. Į medikus nesikreipė. Vaikas iki šiol vengia eiti į laiptinę vienas, prašo jį palydėtų, vengia susitikti kaimynę.

Atsisako 150 eurų civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, prašo iš kaltinamosios priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą vertina 1000 eurų, nes vaikas yra išgąsdintas, iki šiol jaučiasi neramiai, kad bet kada kaltinamoji gali ateiti į namus, iki šiol vengia miegoti savo kambaryje. Vaikui šis įvykis buvo didelis stresas. Šeimoje stengiasi apie tai nekalbėti, kad vaikas jaustųsi psichologiškai stipresnis. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. balandžio 28 d., 15.00 – 16.00 val., grįžo namo ir pasistačiusi automobilį vidiniame namo kieme, ėjo link laiptinės. (duomenys neskelbtini) namo laiptinė yra iš gatvės pusės. Eidama išgirdo keiksmus storu specifiniu balsu ir suprato, kad kaimynė vėl kažką daro prie durų. Yra turėjusi nemalonią patirtį su ta kaimyne, todėl pamačiusi, kad prie laiptinės durų stovi kaimynė iš (duomenys neskelbtini) aukšto, sąmoningai artyn prie kaimynės nėjo, nes matė, kad ji yra girta, rėkia ir daužo duris. Sustojusi apie 10 metrų atstumu laukė, kas bus toliau. Tada atsidarė laiptinės durys, bet ji nematė, kodėl jos atsidaro. Atsidarė durys, kaimynė sulenkė rankas ir ji pamatė staigų kaimynės judesį į priekį. Matė kaimynės nugarą ir jos sulenktas rankas. Įėjusi į laiptinę pamatė, kad kaimynė sienos angoje laiko kažką prispaudusi, bet nematė, ką konkrečiai laiko, pagalvojo, kad savo anūką. Kaimynė rėkė ant to vaiko. Tuomet išgirdo ploną balselį, kuris pasakė: „aš gyvenu čia“. Kaimynė atsisuko ir jos paklausė: „kas čia toks“. Tada ji ir pamatė, kad stovi N. B. sūnus. Žino, kad N. B. gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, kaltinamoji – (duomenys neskelbtini) aukšte, ji pati gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Kaimynei pasakė, kad čia N. B. sūnus, kuris gyvena šiame name, tada kaimynė vaiką paleido. Vaikas buvo labai išsigandęs, matė dideles jo akis ir baltą veidą. Kai kaltinamoji vaiką paleido, berniukas iš karto iš laiptinės išbėgo, o jos abi [ji ir kaltinamoji] nuėjo į liftą.

Nematė, kad kaltinamoji muštų vaiką, matė, kad kaimynė stovi prie sienos prispaudusi vaiką ir rėkia: „vaikščios čia visokie“. Kaimynė smirdėjo alkoholiu, šnekėjo nesąmones. Ji pati grįžo namo, pasakė savo mamai, kad N. B. sūnų prispaudė moteriškė ir po tam tikro laiko atbėgo N. B., kuri klausė, ar ji buvo įvykio vietoje. Patvirtino N. B., kad buvo. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog sužalotas vaikas. Atvykus į vietą vaiko mama paaiškino, kad jos vaikas, laiptinėje susitiko su kaimyne. Iš kokio aukšto ta kaimynė, negali pasakyti, prisimena, kad iš tos pačios laiptinės, kurioje įvyko konfliktas. Jie bendravo su vaiko mama, pats vaikas sėdėjo šalia virtuvėje. Jis vaiko paklausė, ar jam skaudėjo. Vaikas atsakė, kad skaudėjo. Vizualiai ant vaiko sužalojimų nesimatė. Vaikas nurodė, kad moteris užgavo nugarą ir pakaušį, rodė viršutinę nugaros dalį tarp menčių. Jie užėjo pas kaltinamąją į butą dėl įvykio, bet kaltinamoji akivaizdžiai buvo neblaivi, su ja dar buvo konfliktas prie automobilio, kadangi ji nenorėjo pasitikrinti blaivumo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoja I. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš mažamečio vaiko motinos gavo pranešimą, kad prieš jos vaiką panaudojo smurtą kaimynė. Su kolega nuvyko pas pranešėją. Bute buvo mama ir berniukas, pabendravo, vaikas papasakojo apie įvykį detaliau, mama tik pridūrė detales. Tada nuėjo pas kaimynę, su kuria pabendravo. Iškvietimas buvo dėl to, kad kaimynė panaudojo fizinę jėgą prie mažametį vaiką. Kai pasakojo įvykio aplinkybes, vaikas minėjo, kad jam skaudėjo. Berniukas ramiai elgėsi, buvo išsigandęs. Berniukas rodė, kur jam skauda, berods, rodė nugarą arba šoną. Jie bendravo su kaltinamąja, kuri akivaizdžiai buvo neblaivi. Kol buvo pas kaltinamąją bute, pokalbis vyko normaliai, tvarkingai, tačiau nuėjus prie automobilio pasitikrinti blaivumą, kaltinamoji pradėjo elgtis neadekvačiai. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas mažametis nukentėjusysis L. K. parodė, kad įvykio dieną su sese ėjo į lauką pažaisti su draugais. Jie gyvena daugiabutyje. Kai įeini į jų namų laiptinę yra laiptai ir įdubimas į sieną. Jis išeidinėjo į lauką ir kaip tik tuo metu įėjo ta močiutė [kaltinamoji] ir kaimynė, kuri gyvena daugiabutyje. Ta močiutė [kaltinamoji], kuri gyvena po jais, paėmė jam už kaklo, pristūmė prie sienos ir užstojo išėjimą. Ji [kaltinamoji] labai garsiai rėkė, kur jis eina. Jis atsakė, kad eina į lauką. Paskui ji [kaltinamoji] paklausė, iš kurio jis buto. Jis atsakė, kad iš (duomenys neskelbtini) buto, tada ji [kaltinamoji] greit nuėjo. Ta moteris jam sakė, kad ateis pas jį į butą. Jis išėjo iš laiptinės ir paskambino savo mamai. Kai ji [kaltinamoji] jį pastūmė, jautė didelį skausmą, jam skaudėjo tarp menčių. Truputį su galva atsitrenkė į sieną, kuri padaryta iš gelžbetonio blokų. Tos kaimynės [kaltinamosios] buvo rankos šaltos, dar ji buvo girta. Jos dešinė akis buvo išsprogusi, labai ji baisiai atrodė. Atrodo, kad ji [kaltinamoji] jam dešine ranka suėmė už kaklo, jautė šaltį ir nagus, bet žymės neliko. Jam skaudėjo kelias minutes. Dar jam skaudėjo galvą. Kad kaimynė girta, mama sakė, nes policija ją išvežė į blaivyklą. Nežino, kaip paaiškinti, kaip jis jautėsi to įvykio metu, buvo išsigandęs (1 t., 43 – 46 b. l.).

Nukentėjusioji N. B. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip teisiamojo posėdžio metu (1 t., 14, 22 – 24 b. l.).

Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip teisiamojo posėdžio metu (1 t., 49 – 51 b. l.).

Liudytoja I. D. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip teisiamojo posėdžio metu (2 t., 141 – 144 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu L. E. M. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisiamojo posėdžio metu (1 t., 71 – 73 b. l., 2 t., 169 – 171, 179 – 181 b. l.).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 28 d., 16.29 val., N. B. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) buto neblaivi gyventoja buvo prispaudusi jos vaiką prie sienos, išvadino visokiais žodžiais (1 t., 3 – 5 b. l.).

2022 m. balandžio 28 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad N. B. pareiškė, jog 2022 m. balandžio 28 d., apie 16.30 val., jai paskambino sūnus L. K. ir pasakė, kad jį namo laiptinėje rankomis prie sienos prispaudė girta kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) aukšte, ir sukėlė jam fizinį skausmą (1 t., 13 – 17 b. l.).

2022 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 28 d., apie 17.00 val., įvykio vietoje N. B. pareigūnams paaiškino, kad neblaivi kaimynė L. E. M. namo laiptinėje pastūmė ir stipriai prispaudė prie sienos jos sūnų L. K., kuris patyrė fizinį skausmą. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo užeita pas L. E. M. į butą, jai buvo pasiūlyta nusileisti į kiemą prie tarnybinio policijos automobilio blaivumo nustatymui. Kai L. E. M. priėjo prie tarnybinio automobilio, jos nuotaika stipriai pasikeitė, moteris pasidarė agresyvi, atsisakė tikrintis blaivumą, neklausė pareigūnų reikalavimų, bandė pabėgti namo. L. E. M. buvo sulaikyta ir pristatyta į Operatyvaus valdymo skyrių (1 t., 74 b. l.).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 – ojo skyriaus 2022 m. liepos 7 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14723-22 L. E. M. atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1 t., 86 – 88 b. l.).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2022 m. lapkričio 9 d. atnaujino ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14723-22 pagal teismo nutartį (2 t., 1 – 2 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos vertinimo

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Pagal BK 141 straipsnio 3 dalį, mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamoji iš esmės pripažino, kad įvykio dieną buvo pikta, įėjusi į laiptinę nešėsi krepšius ir sutiko L. K., kuris jai užstojo kelią, ji, norėdama praeiti, pastūmė nukentėjusįjį, t. y. dešine ranka paėmusį už krūtinės prispaudė L. K.. Pripažįsta, kad mažametis galėjo atsitrenkti į sieną, galėjo jam užgauti kaklą. Kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtina tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausto mažamečio L. K. nurodytos aplinkybės, tiek nukentėjusiosios N. B. parodymai, kurie iš esmės tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu buvo vienodi ir nuoseklūs: analogiškos aplinkybės užfiksuotos BIRT ataskaitų žiūryklėje ir N. B. 2022 m. balandžio 28 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytos aplinkybės, į iškvietimą atvykusio policijos pareigūno 2022 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime.

Tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja L. M. taip pat patvirtino kaltinamosios veiksmus prieš mažametį. Liudytoja tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu vienodai aiškino įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta policijos pareigūnė I. D. teigė, kad mažametis L. K. patvirtino, jog įvykio metu juto fizinį skausmą. Tai, kad mažametis L. K. juto fizinį skausmą dėl kaltinamosios L. E. M. neteisėtų veiksmų patvirtina ne tik paties mažamečio nurodytos aplinkybės pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bet ir iškart po įvykio mažamečio nurodytos aplinkybės tiek mamai N. B., tiek į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Kaltinamoji L. E. M. teisme neginčijo, kad mažametis galėjo jausti fizinį skausmą.

Kaltinamosios padarytų veiksmų pobūdis, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas neleidžia abejoti, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam mažamečiui gali kilti fizinis skausmas ir to norėjo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad L. E. M. bylai reikšmingu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį L. K., t. y. dešine ranka suėmusi mažametį L. K. už kaklo, prispaudė jį prie sienos, dėl to L. K. atsitrenkė galva į sieną, tokiu būdu L. E. M. nukentėjusiajam mažamečiui L. K. sukėlė fizinė skausmą.

Dėl kaltinamosios atsakomybės lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamosios L. E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, padėjo ją išaiškinti, gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką L. E. M. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors objektyviai L. E. M. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas neblaivumas, kadangi, kaip teigė pareigūnai, pradėjus neblaivumo nustatymo procedūras, kaltinamojo suagresyvėjo, priešinosi pareigūnams ir dėl to buvo pristatyta į Operatyvaus valdymo skyrių, šios aplinkybės L. E. M. neneigė. Kaltinamosios neblaivumo požymius įvykio dieną taip pat patvirtino nukentėjusioji N. B., liudytoja L. M. ir policijos pareigūnai.

Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės

Iš byloje esančių sveikatos priežiūros gydymo įstaigų pateiktų duomenų ir (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 13 d. specialisto išvados nustatyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad L. E. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metų būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 3, 140 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į sveikatos priežiūros, gydymo įstaigų pažymas ir atidžiai įvertinęs specialisto išvadą pripažįsta, kad L. E. M. yra pakaltinama ir gali atsakyti pagal įstatymą jai taikant baudžiamąją atsakomybę.

Įstatymo pagrindų, leidžiančių L. E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Dėl to skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje L. E. M. teista nebuvo (3 t., 3 – 4 b. l.), per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka du kartus bausta už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančią nuobaudą (3 t., 10 – 11 b. l.). L. E. M. yra garbaus amžiaus, nedirbanti, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įvertinta ir tai, kad L. E. M. teismui teigė, jog finansiškai jai sunku, padeda dukra, su kuria kartu gyvena.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudos, arešto bei laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes.

Įvertinęs visų reikšmingų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekta L. E. M. už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis dėl kaltininkės nustatytinas mažesnis nei minėtos sankcijos vidurkis.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kad L. E. M. pirmą kartą skiriama arešto bausmė ir įvertinus tai, kad L. E. M. yra garbaus amžiaus, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, kaltę pripažino, gailėjosi, teigė, kad finansiškai gyvena iš pašalpos ir dukros pagalbos, spręstina, jog arešto bausmės vykdymas atidėtinas, nes, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai L. E. M. bus pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo.

Įvertinus L. E. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamosios asmenybę, taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltininkė baudžiama pirmą kartą, teismas mato pagrindą paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus, kurie priverstų L. E. M. tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje ir nebenusikalsti.

Dėl civilinio ieškinio

Mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstovė pagal įstatymą N. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 150 eurų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 147 b. l.). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad mažametis L. K. labai išgyveno netikėtą pagyvenusios, neblaivios moters užpuolimą. Vaikas buvo sukrėstas, bijojo išeiti vienas į kiemą. Dėl įvykio mažamečiui sūnui teko lankytis teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kas taip pat vaikui sukėlė stresą, nerimą, apklausa vyko prie svetimų žmonių. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. B. atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl 150 eurų turtinės žalos atlyginimo, tačiau prašė iš kaltinamosios priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Teisme N. B. taip pat aiškino, kad vaikas yra išgąsdintas, iki šiol jaučia nerimą, vengia miegoti savo kambaryje, bijo vienas išeiti į laiptinę.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Visais atvejais žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis.

Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vertina ir atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl nusikaltimo, įstatymų nuostatas tokiais ir panašiais atvejais, suformuotą teismų praktiką. Pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, sveikatos sužalojimą, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip: sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse – profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam L. K., teismas įvertina tai, kad dėl kaltinamosios L. E. M. atliktų veiksmų L. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau po patirto fizinio skausmo mažametis nukentėjusysis L. K. kartu su įgaliota atstove pagal įstatymą į medikus nesikreipė, stacionariai gydomas nebuvo. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirto fizinio skausmo tiek mažametis nukentėjusysis, tiek nukentėjusiojo šeima patyrė dvasinius išgyvenimus. Pasak mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstovės pagal įstatymą – motinos N. B., dėl sukelto fizinio skausmo mažametis L. K. patyrė didelį išgąstį, emocinį šoką, nerimą, stresą. Vaikas buvo sukrėstas, bijo vienas išeiti į laiptinę, į kiemą, bijo sutikti kaimynę, po įvykio bijojo miegoti savo kambaryje. Svarbu ir tai, kad mažamečiui fizinis skausmas buvo sukeltas jo gyvenamojo namo laiptinėje, t. y., vaikui saugioje ir pažįstamoje aplinkoje. Antra vertus, duomenų, kad L. K. dėl nagrinėjamo įvykio būtų prireikę specialistų – psichologų, medikų – pagalbos, byloje nėra. Taip pat nėra ir duomenų apie tai, jog vaikas būtų patyręs ugdymosi, bendravimo su kitais suaugusiaisiais ar bendraamžiais sunkumų, būtų praleidęs pamokas, neformaliojo ugdymo užsiėmimus, kas rodytų, jog buvo sutrikdyta įprasta jo dienotvarkė, ritmas, pažeista įprasta vystymosi eiga. Spręstina, kad neatitaisomų ar ilgalaikių neigiamų pasekmių L. K. emocinei ir fizinei sveikatai L. E. M. veiksmai nesukėlė. Laikantis teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, paisant teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principo, neturtinės žalos reikalavimą tenkintinas iš dalies ir L. K. priteistini 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Paaiškintina, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, todėl teismų praktikoje apibrėžta, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 2 - 4 dalys), šiuo atveju – per atstovę pagal įstatymą, motiną. Teismų praktikoje yra apibrėžta aiški taisyklė, kad visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016; 2K-453/2011; 2K-556/2008; 2K-338/2008 ir vėlesnės).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimai ir pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo ar atstovo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo:

- 2023 m. balandžio 11 d. gauta pirminė pažyma dėl 191,67 eurų išlaidų už teisinę pagalbą L. E. M. (t. 3, 80 – 83, 85 – 88 b. l.), 2023 m. balandžio 13 d. gauta patikslinta pažyma dėl 298,33 eurų išlaidų už teisinę pagalbą L. E. M. (3 t., 101 – 106 b. l.), 2023 m. rugsėjo 5 d. gauta patikslinta pažyma dėl 420 eurų išlaidų už teisinę pagalbą L. E. M. (3 t., 162 – 166 b. l.), 2023 m. lapkričio 28 d. gauta patikslinta pažyma dėl 501,67 eurų išlaidų už teisinę pagalbą L. E. M. (3 t., 197 – 201 b. l.), 2024 m. sausio 3 d. gauta patikslinta pažyma dėl 600,41 eurų išlaidų už teisinę pagalbą L. E. M., 2024 m. sausio 9 d. gauta patikslinta pažyma dėl 695,42 eurų išlaidų už teisinę pagalbą L. E. M.;

- 2023 m. balandžio 13 d. gauta pirminė pažyma dėl 223,33 eurų išlaidų už teisinę pagalbą nukentėjusiajam L. K. (t. 3, 90 – 93 b. l.), 2023 m. spalio 27 d. gauta patikslinta pažyma dėl 230 eurų išlaidų už teisinę pagalbą L. K. (3 t., 176 – 178 b. l.), 2023 m. lapkričio 23 d. gauta patikslinta pažyma dėl 376,67 eurų išlaidų už teisinę pagalbą L. K. (3 t., 184 – 185 b. l.), 2024 m. sausio 8 d. gauta patikslinta pažyma dėl 330,83 eurų išlaidų už teisinę pagalbą L. K..

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi kaltinamajai L. E. M., vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, paskyrė gynėją (3 t. 40 – 41 b. l.). Teisme 2023 m. kovo 6 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus pranešimas, kad L. E. M. ginti parinkta gynėja advokatė D. Romaškevičienė (3 t., 52 – 54, 59 b. l.). Byloje esančiame pranešime dėl bylos nagrinėjimo nustatyta, kad, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, teismas nutarė pripažinti būtiną mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstovo dalyvavimą baudžiamojoje byloje (3 t., 60 b. l.). Teisme 2023 m. balandžio 11 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus pranešimas, kad nukentėjusįjį L. K. atstovauti parinktas gynėjas advokatas V. Baumila (3 t., 65 – 68 b. l.). Teismas 2023 m. balandžio 11 d. protokoline nutartimi paskyrė kaltinamosios L. E. M. gynėją advokatę D. Romaškevičienę, nukentėjusiojo L. K. atstovą advokatą V. Baumilą (3 t., 69 – 70 b. l.).

Šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltininkės, atsižvelgtina į tai, kad L. E. M. savo iniciatyva gynėjo nesirinko, teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Be to, nors valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam mažamečiui L. K., patyrė išlaidų, atstovo dalyvavimas byloje taip pat buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už teisinių paslaugų teikimą tiek L. E. M., tiek mažamečiui L. K. netenkinti, o minėtos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo ir kitų klausimų

L. E. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2022 m. balandžio 28 d., 17.15 val., iki 2022 m. balandžio 29 d., 11.40 val. (vieną parą) (1 t., 77 – 80 b. l.), vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Ikiteisminio tyrimo metu L. E. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 82 – 83 b. l.) – paliktina galioti nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti L. E. M. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realios arešto bausmės atveju į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 28 d., 17.15 val., iki 2022 m. balandžio 29 d., 11.40 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

L. E. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. E. M. L. K. naudai priteisti 300 (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš L. E. M..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.