Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-535-1007/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-19
Bylos Nr.
1-535-1007/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40524-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
A. J., A. Ž.
Nukentėjusysis
G. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-535-1007/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40524-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.6; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 19 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant G. B.,dalyvaujant prokurorei E. K.,kaltinamiesiems A. J., A. Ž.,nukentėjusiajam G. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme su 50 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs 2008-01-29, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. J. ir A. Ž., veikdami kartu mušdami nežymiai sužalojo žmogų, būtent: 2023 m. spalio 20 d., apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), antros laiptinės (duomenys neskelbtini)-o aukšto bendro naudojimo koridoriuje, tyčia po vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam G. T. į veidą ir taip padarė nukentėjusiajam G. T. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - veido poodines kraujosruvas.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad tikslios datos neprisimena, tačiau sutinka su kaltinime nurodyta data ir laiku, susitiko su A. Ž., su kuriuo vartojo alkoholį. Iš pradžių alkoholį vartojo būdami A. Ž. gyvenamojo vietoje, o po to nuėjo pas jo draugą V. Gėrė 5-6 laipsnių stiprumo alų. Tuo metu buvo neblaivus, jautėsi apsvaigęs. Po įvykio neblaivumas jam nebuvo tikrintas. Kažkuriuo metu pasirodęs nukentėjusysis paklausė jo, kodėl į jį žiūri. Prisiminęs dar ir tai, jog anksčiau jis A. Ž. buvo prakirtęs veidą bei apie jį buvo girdėjęs visokių nesąmonių, trenkė nukentėjusiajam. A. Ž., išlindęs iš kambario ir pamatęs muštynes, taip pat prisidėjo prie muštynių. Iki įvykio nukentėjusįjį pažinojo kaip A. Ž. kaimyną. Tikslaus nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adreso nežinojo. Žinojo tik, kad nukentėjusysis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Su nukentėjusiuoju susitiko grįždamas iš tualeto. Kadangi nukentėjusysis jo paklausė, kodėl jis žiūri į nukentėjusįjį ar kas jam yra, tai rankos kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam į veidą. Taip pasielgė ne tik dėl jo pasakytų žodžių, bet ir dėl to, kad anksčiau jis A. Ž. buvo prakirtęs antakį. Savo poelgį vertina blogai. Pripažįsta, kad be jokios priežasties žmogui pasakius kažkokias tai frazes sudavė nukentėjusiajam smūgį. Po nukentėjusiajam suduoto smūgio nukentėjusysis taip pat jam sudavė. A. Ž. atėjęs į įvykio vietą – koridorių, taip pat sudavė nukentėjusiajam smūgį. Jis pats matė, kad A. Ž. nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į skruostą. Kaimynai, išgirdę šurmulį ir pamatę muštynes, juos išskyrė, liepė eiti lauk. Pasakė, kad iškvies ar jau iškviesta policija, tiksliai neprisimena. Jis ir išėjo. Nurodė, kad nukentėjusiajam po akimis matė kraujosruvas. Įvykio metu kraujo nematė. Savo veiksmus vertina blogai. Mano, kad tokiems jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, kadangi buvo girdėjęs, jog nukentėjusysis nenori su juo bendrauti. Su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu sutinka, tačiau nesutinka su jo dydžiu. Sutiktų atlyginti 400 Eur, tačiau nesutinka atlyginti kitoje ieškinio dalyje. Žalą atlygintų per 2 mėn., kadangi jis gauna tik minimumą. Įmonėje dirba jau trečius metus. Jo atžvilgiu nėra užvesta vykdomųjų bylų, neturi įsiskolinimų, nekilnojamojo turto ar jo vardu registruotų automobilių. Teismo posėdžių salėje atsiprašė nukentėjusiojo, norėtų su nukentėjusiuoju susitarti dėl žalos atlyginimo. Po posėdžio pertraukos nurodė, jog su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo, surašė susitaikymo protokolą. Prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti susitaikius su nukentėjusiuoju.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad tikslios datos neprisimena, buvo penktadienis, pas jį atvyko A. J. atsigerti alaus. Iš pradžių alų gėrė jo namuose, o paskui nuėjo pas draugą. Sugalvojęs parūkyti į namus nuėjo pasiimti cigaretės. Prie savo namų durų išgirdęs triukšmą išlindo pažiūrėti kas vyksta. Išlindęs ir pamatęs susikibusius A. J. su G. T., jis taip pat trenkė vieną smūgį G. T.. Taip pasielgė, nes pagalvojo, jog reikia ginti A. J., kuris ūgiu buvo mažesnis už G. T. A., sužinojęs apie kviečiamą policiją, kuo greičiau pasišalino iš įvykio vietos. Po įvykio buvo spardytos jo buto durys. Be to, G. buvo atėjęs su pjūklu, kuriuo grasino nupjauti jam galvą. Vėliau G. pats išsikvietė policiją, prie kurios jis nukentėjusiojo ir atsiprašė. Pareiškimo dėl pjūklo nerašė. Įvykio datos neprisimena, tačiau sutinka su kaltinime nurodyta data bei laiku. Po įvykio išsikraustė gyventi kitur. Pripažįsta, kad tyčia sudavė nukentėjusiajam bei, kad nebuvo pagrindo ginti ir savęs. Nuketėjusiajam sudavė, nes matė, kaip jis sudavė draugui. Pripažįsta, kad draugą galėjo apginti be fizinio smurto. Pripažįsta, kad veikė kartu su A. J., kad mušdami nežymiai sužalojo nukentėjusįjį. Įvykio metu buvo neblaivus, kadangi įvykio dieną vartojo alų. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Su nukentėjusiuoju iki įvykio santykiai nebuvo draugiški. Nukentėjusysis yra konfliktiška asmenybė. Jo atžvilgiu nukentėjusysis taip pat yra smurtavęs, tačiau pareiškimo nerašė, nes buvo neblaivus. Nežino, ar įvykio metu nukentėjusysis buvo blaivus. Įvykio vietoje su policija bendravo abu jie, tačiau apie parašytą pareiškimą sužinojo po paros ar dviejų. Kaip ir minėjo, nukentėjusiojo atsiprašė iš karto po įvykio. Su nukentėjusiuoju po įvykio bendravo. Norėjo susitarti su nukentėjusiuoju, tačiau nukentėjusiajam užsiprašius 5000 Eur pasakė, kad susitiks teisme. Apie 1400 Eur pareikštą civilinį ieškinį sužinojo iš tyrėjos. Mano, kad pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis. Pripažįsta padaręs turtinę žalą, tačiau nesutinka su neturtine žala. Sutiktų su 500 Eur žala, tačiau neįsivaizduoja per kokį laikotarpį galėtų ją atlyginti. Jam išgyventi padeda draugė. Taip pat jis turi daug įsiskolinimų. Šiuo metu nedirba, kadangi pasibaigęs jo asmens dokumento galiojimo laikas. Dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo, dėl savo veiksmų labai gailisi. Neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamo turto. Po posėdžio pertraukos nurodė, jog su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo, surašė susitaikymo protokolą. Prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti susitaikius su nukentėjusiuoju.

4. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. T. nurodė, kad sutinka civilinį ieškinį sumažinti iki 600 Eur. Prašė teismo prie bylos pridėti su kaltinamaisiais sudarytą susitaikymo protokolą, kuriuo susitarė dėl žalos atlyginimo. Nurodė, jog sutinka, kad kaltinamieji būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

5. Kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorei, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamųjų kaltė padarius nusikalstamas veikas, be jų paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

6. 2023 m. spalio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. T. nurodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 20 d., apie 21.00 val. jis nuėjo į bendro naudojimo tualetą ir grįžtant į butą bendro naudojimo koridoriuje jį užkalbino iš matymo pažįstamas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Šis buvo girtas, todėl gerai nesuprato ir neišgirdo, ką jis jam sakė. Jis toliau, nekreipdamas į asmenį dėmesio, ėjo link savo buto. Juto ir matė, kad jam iš paskos eina tas asmuo kažką sakydamas, bet ką jam sakė, jis nežino, jo net nesiklausė. Šiek tiek paėjęs, ties bendro naudojimo virtuve, jis atsisuko ir paklausė: „ko tu nori?”. Ir tada asmuo jam vieną kartą kumščiu trenkė į kairės pusės skruostą. Po ko jis gindamasis užsimojo ranka, imituodamas smūgį. Tuo momentu prie jo staiga pribėgo kaimynas A. Ž. ir iš karto trenkė jam į kitą, tai yra dešinį, skruostą. Iš kur staiga atsirado kaimynas, jis nesuprato, nežino, ar jis jau buvo bendro naudojimo koridoriuje, ar tik tuo momentu išėjo iš savo buto ir pamatė, jog nori sumušti jo draugą. Asmuo, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, ir kaimynas A. yra draugai, jie abu buvo neblaivūs. Jis buvo blaivus. Anksčiau su kaimynu yra buvęs tik žodinis nesutarimas, bet nėra susimušę. Jis nei vienam smūgių nesudavė, jų nesužalojo. Kilus triukšmui, į koridorių išėjo kiti kaimynai, kurie nuramino „(duomenys neskelbtini)ą“ ir A. Apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė kaimyno butą. „(duomenys neskelbtini)“ vardas yra galimai A., bet dėl to nėra tikras. Kaimynas A. Ž. gyvena su savo sugyventine (1 tomas, b. l. 7-13). 2024 m. sausio 22 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis G. T. nurodė, kad įvykio metu jam buvo suplėšytas bliuzonas (treningo kostiumo). Jis šį bliuzoną pateiks tyrimui. Su kaltininkais jis taikytis nesutinka, nes jie, būdami dviese, užpuolė jį vieną (1 tomas, b. l. 54-56). 2024 m. vasario 7 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis G. T. nurodė, kad įvykio metu, kai jis buvo užpultas kaimyno ir jo draugo, policijos pareigūnams jis pasakė, kad jam buvo suduoti du smūgiai į veidą. Jis iš pradžių bandė suduoti pirmam jį puolusiam kaimyno draugui, tačiau jis jam nesudavė, o po to atėjęs kaimynas A. jam sudavė dar vieną smūgį. Po to išėjo kiti kaimynai. V. V. jam sakė, kad jie buvo jį prispaudę prie sienos, tačiau jis pats to momento neprisimena (gal jį trumpam „atjungė“). Kaimynams išėjus į koridorių, jie jį paleido. Vėliau jis pamatė, kad per siūlę yra prairusi jo bliuzono rankovė. Jis bliuzoną persivilko grįžęs į kambarį. Po to jis paskambino draugui ir jį pasikvietė atvažiuoti (tą draugą įvardinti jis atsisako). Kai draugas atvažiavo, jis kvietė kaimyną A. (jam skambino) išeiti į lauką, tačiau jis į lauką neišėjo, tada jis paskambino ir iškvietė policiją. Kai kvietė policiją, jis buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), bet po to grįžo ir policijos pareigūnus pasitiko lauke. Atvykusiems policijos pareigūnams jis nepasakė apie suplyšusį bliuzoną, nes jie neklausė, o kai rašė pareiškimą, tyrėjui apie bliuzoną jis pasakė jau jam viską surašius, tai jis jam pasakė, kad viską papildyti galės vėliau. Kuris iš jį užpuolusių vyriškių suplėšė jo bliuzoną (bliuzonas per siūlę plyšo, galvoja, kad jį tempiant), jis nežino ir tiksliai nurodyti negali. Kadangi jam buvo suduoti smūgiai, jis buvo sužalotas (jam buvo padarytos „mėlynės“), jis pateikė civilinį ieškinį. Jam padarytą turtinę žalą dėl suplėšyto bliuzono jis įvertino 80 eurų, nes kai pirko visą sportinį kostiumą, jis už jį mokėjo 80 eurų. Jo vertinimu, bliuzonas sugadintas nepataisomai, sportinio kostiumo įsigijimo dokumentų jis nebeturi. Neturtinę žalą įvertino 1400 eurų, nes jis negalėjo dirbti savaitę laiko, o už savaitę darbo gauna 400 eurų, o už jam suduotus smūgius moralinę žalą įvertina 1000 eurų, todėl bendrai neturtinę žalą ir įvertino 1400 eurų (1 tomas, b. l. 57-60).

7. 2023 m. lapkričio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. K. nurodė, kad su A. Ž. kartu gyvena apie 6 metus. Vieną dieną, tikslios datos neprisimena, pas juos atėjo A. buvęs bendradarbis A.. Jie gėrė pas juos kambaryje. Po to A. nuėjo į parduotuvę, o A. nuėjo pas V.. Ji laukė jų grįžtančių, tačiau nesulaukusi išėjo į koridorių. Ten buvusio A. paklausė, kur A.. Jis pasakė, kad jie bus pas V., tada ir ji ten nuėjo. Jie vaikščiojo parūkyti. Vienu metu ji buvo koridoriuje prie balkono ir pamatė, kaip iš jų kambario išėjo A. ir tada jis trenkė kaimynui G., kuriam prieš tai A. pirmas buvo sudavęs. Kiek kartų, nežino. Tik iš kambario išėjęs A. iš karto sudavė G., o po to visi išsiskyrė. Vėliau, po 10-15 min., ji koridoriuje kalbėjo su drauge ir pamatė iš savo kambario išbėgantį G. Ji suprato, kad bus blogai, todėl ji greitai įbėgo į savo kambarį ir užsirakino duris, o tada buvo smūgis į duris ir G. pradėjo šaukti: „išlįsk, galvą nupjausiu“. Ji G. varė nuo durų, o vėliau pasakė, kad iškvies policiją. Tada G. nuo durų nuėjo, o jau po kiek tai laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir G. atėjo kartu su jais. Kiek matė, pirmą smūgį G. sudavė A., o A. G. sudavė vieną kartą (1 tomas, b. l. 83-86).

8. 2023 m. spalio 20 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką G. T. pareiškė, jog 2023 m. spalio 20 d., apie 21.00 val. bendrabučio tipo namo, adresu (duomenys neskelbtini), antros laiptinės (duomenys neskelbtini)-o aukšto bendro naudojimo koridoriuje jį sumušė iš matymo pažįstamas, galimai vardu A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir kaimynas A. Ž., suduodami po vieną smūgį kumščiais į veidą, taip sukeldami jam fizinį skausmą. Po įvykio į medikus nesikreipė, nes jų pagalba nereikalinga. Jam išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka, jį pareikš vėliau, kai bus nustatyti kaltininkai ir įrodyta jų kaltė. Prašo nubausti kaltus asmenis įstatymų nustatyta tvarka (1 tomas, b. l. 7-8).

9. 2023 m. spalio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridorius, (duomenys neskelbtini)-ame aukšte (1 tomas, b. l. 14-16, 17-23).

10. 2023 m. spalio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato policijos pareigūno A. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. spalio 20 d. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), prieš valandą pranešėją, praeinantį pro šalį, laiptinėje sumušė neblaivus kaimynas bei pas jį buvęs draugas. Lauks prie laiptinės. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Apie 21.38 val. atvykus nurodytu adresu juos pasitiko blaivus pranešėjas G. T., kuris nurodė, jog apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje jį sumušė du vyriškiai, kurie išėjo iš (duomenys neskelbtini) buto. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) butą, buto duris atidarė A. Ž. (alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,88 promilės neblaivumas), kuris nurodė, jog pas jį buvo jo draugas A. J., su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. A. J. išėjo į koridorių ir apsižodžiavo su G. T., kuriame trenkė į veidą. A. Ž. išėjo į koridorių ir pamatė, jog vyksta muštynės bei pagalvojo, jog G. T. užpuolė jo draugą A. J., todėl A. Ž. puolė ginti draugą ir trenkė G. T. vieną kartą į galvos sritį. Po konflikto A. J. pasišalino (1 tomas, b. l. 24-25).

11. 2023 m. spalio 20 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas nukentėjusiojo G. T. veidas. Dešinysis skruostas akivaizdžiai patinęs, kairysis - patinęs nežymiai. Ant dešinio skruosto yra 5x5 cm dydžio paraudusi dėmė su 2 cm ilgio hematoma. Ant kairio skruosto yra 3x3 cm dydžio paraudusi dėmė su 1 cm odos pradrėskimu. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų ant G. T. kūno nestebima (1 tomas, b. l. 38-44).

12. 2023 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. T. padaryti sužalojimai: veido poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. G. T. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 53).

13. 2024 m. vasario 5 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis G. T. pateikė sportinį bliuzoną (1 tomas, b. l. 65-67).

14. 2024 m. vasario 5 d. apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo G. T. pateikto sportinio bliuzono apžiūra. Bliuzono kairės pusė šoninė siūlė ir rankovės siūlė yra prairusi (matosi bliuzono pamušalas, kuris nesuplyšęs). Bendras prairusios siūlės ilgis - 34 cm (14 cm šoninė siūlė ir 20 cm rankovės siūlė) (1 tomas, b. l. 68-75).

15. 2024 m. vasario 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 7 d. apklausos metu nukentėjusysis G. T. nurodė, kad įvykį galėjo matyti V. V.. Susisiekus su V. V., ši nurodė, kad konflikto nematė, kitų asmenų ji taip pat nematė, viešoji tvarka pažeista nebuvo (1 tomas, b. l. 87-88).

16. 2023 m. gruodžio 19-27 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra. Skambučio pradžia 2023 m. spalio 20 d. 21.25 val. Užfiksuota, kad G. T. nurodė, kad prieš pusvalandį - valandą jį koridoriuje, laiptinėje, (duomenys neskelbtini), sumušė kaimynas ir kaimyno draugas, kurie „baliavojo“, laiptinėje rūkė ar kažką ten, prisikabino ir jam trenkė vienas, trenkė kitas, smarkiai prakirsti abu žandai (1 tomas, b. l. 89-92).

17. 2024 m. sausio 12-15 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20231020-2140120UTC+0300.mp4“. Policijos pareigūnai sėdi tarnybiniame automobilyje. Po to girdėti, kaip pareigūnas klausia, kas nutiko, o vyriškas balsas sako: „ėjau per laiptinę, ten baliavojo kaimynai, vienas svečias atėjęs (... nesuprantama), prisikabino... trenkė, aš jam atgal, tas kitas čia mano draugas... dviese... tada tas kaimynas „tipo“ mano draugą gelbėt“. Pareigūnė išlipa iš tarnybinio automobilio ir klausia, kur viskas vyko, ar laiptinėje. Pareigūnė paruošia alkotesterį. Duoda pūsti pareigūnas, po to pareigūnas paklausia, ar jis blaivus. Vyriškis patvirtina, po to pareigūnas pasako: „nuliukai“. Iš bylos duomenų žinoma, kad pranešėjas - tai G. T.. Pareigūnė pildo dokumentus, paklausia telefono numerio, vyriškis pasako, paklausia kambario numerio, po to paklausia, kas toks kaimynas. Girdėti kaip pasako, kad pavardės nežino, vardas A.. G. T. parodo į (duomenys neskelbtini) kambario duris, pareigūnė pasibeldžia. Atidarius duris pareigūnė klausia, ar yra daugiau vyriškių. Moteris atsako: „yra, guli, bet to kito nėra, kur kitas pradėjo muštis, to nėra čia“. G. T. pasako, kad A. irgi sudavė. Moteris pasako, kad A. sudavė, bet tas, kuris pradėjo muštis, to čia nėra. Pareigūnė paprašo pakviesti sugyventinį. Moteris pakviečia jį. Kai į koridorių išeina A. Ž., pareigūnas klausia, kas nutiko. A. Ž. sako: „žmogus susimušė su mano draugu, aš nemačiau, jis (ranka rodo į G. T.) pradėjo muštis, aš galvojau, kad draugą muš, aš draugui padėjau“. Pareigūnė sako: „galvojai, kad draugui padedi ir trenkei kaimynui“. A. Ž. sako, kad nenorėjo. Prieina prie G. T. ir sako: „G., aš nenorėjau, o pasirodo jis kaltas buvo, mano draugas“ (tuo metu G. T. linksi galvą). Pareigūnė klausia, kas tas draugas. A. Ž. atsako, kad jis gyvena ten toliau. Pareigūnė pasako, kad reikia, kas toks yra, A. Ž. atsako: „A.“. Tuo metu G. T., rodydamas pirštu į kairę pusę, pasako: „tu sudavei“. Po to rodo pirštu į dešinį skruostą sakydamas: „čia kitas“. A. Ž. sako: „atsiprašau“. Į tai G. T. pradeda sakyti: „ko neįsileidai, sakiau išsiaiškinsim“. Tada A. Ž. sako: „o kai man galvą norėjai nupjaut su pjūklu“. Tai G. T. sako, kad ir išsiaiškins su policija. Tada A. Ž. sako, kad kai išsiblaivys, norės rašyti pareiškimą, kad nori galvą nupjaut. Pareigūnas paklausia A. pavardės. A. Ž. pasako, kad J. G. T. sako, kad jis ėjo koridoriumi, jį sekė, o kai atsisukęs paklausė, ko nori, tai ir trenkė į veidą. Pareigūnė paprašo parodyti įvykio vietą. G. T. sako, kad koridoriuje. G. T. rodo kur jie buvo, o jam einant vienas ėjo iš paskos ir kabinėjosi, o jam atsisukus, iš karto jam trenkė (rodo į veidą), o po to tas išbėgęs iš kitos pusės trenkė. Pareigūnai duoda A. Ž. pūsti į alkotesterį, jam nustatomas 1,88 promilės neblaivumas. Vaizdo įraše „PSS-20231020-214126UTC+0300.mp4“ užfiksuota, kad policijos pareigūnas prieina prie tarnybinio automobilio šono, matyti, kad automobilyje sėdi pareigūnė, kuri priėjusiam pareigūnui paduoda alkotesterį, o pareigūnas priėjusiam G. T. duoda pūsti. Jis pučia. Pareigūnas klausia, ar jis blaivus, G. T. patvirtina. Po to alkotesterio ekrane pasirodo nuliai, pareigūnas pasako: „nuliukai“. Kitas vaizdas šiame įraše yra analogiškas jau aprašytam (1 tomas, b. l. 94-96).

Motyvuojamoji dalis

18. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

19. Be objektyviosios nusikalstamos veikos pusės, padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika subjektyviai pasireiškia - tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra aptariamos nusikalstamos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

20. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų A. J., A. Ž. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei įrodyti. Teismo vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta, kad A. J. ir A. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam G. T.. Kaltinamieji jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių neneigia, kaltais prisipažino visiškai. Kaltinamųjų parodymus patvirtina nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys, bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, apžiūros protokolais užfiksuoti duomenys, tarnybiniai pranešimai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). A. J., A. Ž. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

21. Prokurorė prašo A. J. ir A. Ž., padariusius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji A. J., A. Ž. nurodė, jog su nukentėjusiuoju G. T. susitaikė, jo atsiprašė, G. T. patvirtino su jais susitaikęs ir jiems atleidęs, nurodė, jog jokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Teismui pateiktas 2024 m. balandžio 10 d. kaltinamųjų ir nukentėjusiojo pasirašytas susitaikymo protokolas bei susitarimas dėl žalos atlyginimo patvirtina kaltinamuosius susitaikius su nukentėjusiuoju ir įsipareigojus nukentėjusiajam padarytą žalą, kurią nukentėjusysis nuo 1480 Eur sumažino iki 600 Eur, atlyginti iki 2024 m. birželio 10 d. Susitarime dėl žalos atlyginimo nurodė, jog kaltinamasis A. J. nukentėjusiajam G. T. iki 2024 m. birželio 10 d. į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą perves 300 Eur, taip pat kaltinamasis A. Ž. nukentėjusiajam G. T. iki 2024 m. birželio 10 d. į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą perves 300 Eur, nukentėjusysis kaltinamiesiems atleido, su jais susitaikė ir prašo baudžiamąjį procesą nutraukti. Kaltinamųjų ir nukentėjusiojo 2024 m. balandžio 10 d. sudarytas susitarimas dėl 600 Eur žalos atlyginimo atitinka įstatymo reikalavimus, nepažeidžia kitų proceso dalyvių teisių, todėl tvirtintinas ir procesas dėl minėto civilinio ieškinio byloje nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalies).

23. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

24. Pažymėtina, jog teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

25. Pažymėtina, jog BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas, net ir pripažinęs 1–3 punktuose esančias sąlygas, išvadą dėl 4 punkte numatytos sąlygos egzistavimo gali padaryti tik įvertinęs su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje konstatuota, jog teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos egzistavimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą).

26. Kaltinamasis A. J. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto neteistu, Liteko duomenimis, jo atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama, jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama, administracine tvarka nebaustas (1 tomas, b. l. 186-187). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

27. Kaltinamasis A. Ž. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto būdamas anksčiau teistu, tačiau teistumui išnykus, jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama, Liteko duomenimis, jo atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama, administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nesumokėjęs. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

28. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog kaltinamieji A. J. ir A. Ž. ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamųjų gyvenimo būdas ir elgesys ateityje nebus nusikalstami ir, esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, jų atžvilgiu taikytinas BK 38 straipsnis – A. J. ir A. Ž. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Pažymėtina, jog jeigu kaltinamieji ateityje padarys naujus tyčinius nusikaltimus, jie bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas. BK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

29. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

30. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu kaltinamajam A. J. prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi jis yra dirbantis, nebaustas administracine tvarka. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra imperatyvi, įvertinus kaltinamojo asmenybę, įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas mano, kad šiuo atveju A. J. jo atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teisminis procesas yra pakankamos priemonės tam, kad jis padarytų atitinkamas išvadas ir ateityje nedarytų teisės pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina. Kaltinamajam A. Ž., kuris yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse, nevalstybinėse organizacijose per teismo nustatytą terminą. Teismas pažymi, jog atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam negali būti formuojamos nebaudžiamumo nuostatos, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamų veikų aplinkybes ir kaltinamojo A. Ž. asmenybę, jo sutikimu, išreikštu paskutinio žodžio metu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 6 mėnesių terminą paskirtiems darbams atlikti (BK 70 straipsnis).

31. Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti , nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

32. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro S. D. 2024 m. vasario 12 d. nutarimais, siekiant užtikrinti 2024 m. vasario 2 d. nukentėjusiojo G. T. pareikštą civilinį ieškinį, kaltinamiesiems skirti laikini nuosavybės teisės apribojimai. A. Ž. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą: 1. Pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1480 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Neišieškoma suma (NS) – 924 Eur. 2. Pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1480 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Neišieškoma suma (NS) – 924 Eur. Turto saugotojas: AB (duomenys neskelbtini) bankas, (duomenys neskelbtini); A. J. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą: 1. Pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1480 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Neišieškoma suma (NS) – 924 Eur. 2. Pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1480 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Neišieškoma suma (NS) – 924 Eur. Turto saugotojas: (duomenys neskelbtini) bankas Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini). Šiuo nuosprendžiu patvirtinus kaltinamųjų A. J., A. Ž. ir nukentėjusiojo G. T. 2024 m. balandžio 10 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, ir procesą dėl G. T. civilinio ieškinio byloje nutraukus, kaltinamiesiems skirti laikini nuosavybės teisės apribojimai naikintini nuosprendžio paskelbimo dieną.

33. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: - 1 kompaktinis diskas, esantys voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje; 2024 m. vasario 5 d. nutarimu grąžintas sportinis bliuzonas paliktinas neribotai G. T. nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

A. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsnio 1 dalimi, A. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą paskirtiems darbams atlikti.

Patvirtinti kaltinamųjų A. J., A. Ž. ir nukentėjusiojo G. T. 2024 m. balandžio 10 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo šalys susitarė, kad A. J. iki 2024 m. birželio 10 d. turi G. T. atlyginti 300 Eur žalą, šią sumą pervesdamas į AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), A. Ž. iki 2024 m. birželio 10 d. turi G. T. atlyginti 300 Eur žalą, šią sumą pervesdamas į AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), ir procesą dėl G. T. civilinio ieškinio byloje nutraukti.

Nuosprendžio paskelbimo dieną (2024-04-19) panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro S. D. 2024 m. vasario 12 d. nutarimu A. Ž. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą: 1. Pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1480 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Neišieškoma suma (NS) – 924 Eur. 2. Pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1480 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Neišieškoma suma (NS) – 924 Eur. Turto saugotojas: AB (duomenys neskelbtini) bankas, (duomenys neskelbtini);

Nuosprendžio paskelbimo dieną (2024-04-19) panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro S. D. 2024 m. vasario 12 d. nutarimu A. J. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą: 1. Pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1480 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Neišieškoma suma (NS) – 924 Eur. 2. Pinigines lėšas, esančias: (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1480 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Neišieškoma suma (NS) – 924 Eur. Turto saugotojas: (duomenys neskelbtini) bankas Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– vieną skaitmeninę laikmeną (CD diską), pridėtą prie baudžiamosios bylos medžiagos (1 tomo viršelio), palikti saugoti su bylos medžiaga;

– 2024 m. vasario 5 d. nutarimu G. T. grąžintą sportinį bliuzoną, palikti jo neribotai nuosavybei.

Išaiškinti A. J. ir A. Ž., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė