Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3858-402/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-09-17
Bylos Nr.: I-3858-402/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00780-2018-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Čekanauskas, Algis Markevičius, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „K. E.“
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Kategorijos

14.8Aplinkos apsaugos ekonominės priemonės
5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-3858-402/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00780-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.8; 5.1.1

(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 17 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „K. E.“ atstovams K. Š. ir J. R.,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „K. E.“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Uždaroji akcinė bendrovė „K. E.“ (toliau – ir UAB „K. E.“, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. kovo 21 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-MAK-2/JA-AB-6 (toliau – ir nutarimas), kuriuo pareiškėjai skirta 700 Eur ekonominė sankcija, ir skirti įspėjimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas nurodo, jog UAB „K. E.“ buvo skirta ekonominė sankcija už tai, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes nevykdė gamintojų ir importuotojų pareigos registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka; taip pat pažeidė Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto reikalavimus, pagal kuriuos pradėję apmokestinamųjų gaminių, gaminių pripildytų pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, gamintojai, importuotojai ir užsienio valstybių asmenys turi užsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų sąvade (toliau – ir Sąvadas) per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios. Atsakovo fiksuoto pažeidimo fakto pareiškėja iš esmės neginčija ir su juo sutinka, tačiau mano, kad paskirta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė bei neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to nėra teisinga. Mano, jog dėl netyčinių veiksmų (dėl nežinojimo) žala aplinkai nepadaryta, pažeidimas yra mažareikšmis, iš karto pašalintas, neturintis nukentėjusiosios šalies teisėms ir teisėtiems interesams didelės reikšmės. Pažeidimas, nors ir trunkamasis, nėra susijęs su aplinkosauginių mokesčių nesumokėjimu. Be to, UAB „K. E.“ geranoriškai bendradarbiavo su institucijomis. Atsižvelgdama į šias aplinkybes nurodo, kad padarytas pažeidimas vertintinas tik kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, todėl mano, jog ekonominė sankcija paskirta nepagrįstai ir keistina įspėjimu.

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) atstovė nurodo, kad, priimdamas skundžiamą nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje, atsakovas visapusiškai įvertino visus surinktus įrodymus ir nustatytas reikšmingas aplinkybes, todėl nutarimu pagrįstai pareiškėjai skyrė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią ekonominę sankciją – 700 Eur baudą. Pabrėžia, kad institucija, konstatavusi pažeidimo faktą, visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė lengvinančias aplinkybes: įmonė padėjo tyrimo metu, nedelsdama užsiregistravo Sąvade. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė, todėl paskyrė minimalią baudą. Nesutinka, jog padarytas teisės pažeidimas galėjo būti vertinamas kaip mažareikšmis. Pagal Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. D1-322 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), 4 punktą, pažeidimo nustatymo faktas ir aplinkybės, leidžiančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą priskirti prie mažareikšmių pažeidimų, turi būti nurodytos patikrinimo akte, kuris surašomas pagal patvirtintas patikrinimo aktų formas. Priskirdami pažeidimus mažareikšmiams, pareigūnai turi vadovautis Tvarkos aprašo nuostatomis, o taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, suteikiančiais pareigūnui diskrecijos teisę spręsti dėl galimybės konkrečius pažeidimus priskirti prie mažareikšmių. Pagal Įsakymo 8 punktą, teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali būti priskiriamas prie mažareikšmių, jeigu jis atitinka visus šiuos kriterijus: pažeidimu nepadaryta žala aplinkai arba padaryta žala, kuri pašalinama per patikrinimo laiką (8.1 punktas); pažeidimas padarytas netyčiniais veiksmais (8.2 punktas); pažeidimas neturi nukentėjusios šalies teisėms ir teisėtiems interesams didelės reikšmės (8.3 punktas); pažeidimas nesusijęs su aplinkosauginių mokesčių nesumokėjimu (nedeklaravimu, neteisingu deklaravimu, taršos neapskaitymu, deklaravimo vėlavimu ar pan.) (8.4 punktas); pažeidimas nėra trunkamasis arba nors ir yra trunkamasis, tačiau jis nesukėlė didelio visuomenės nepasitenkinimo (8.5 punktas). Jei dėl trunkamojo pažeidimo gautas daugiau negu vienas pagrįstas skundas ar pareiškimas per einamuosius metus, tokio pažeidimo negalima laikyti mažareikšmiu. Mažareikšmiu pažeidimu taip pat gali būti laikomas smulkus procedūrinis pažeidimas, kuris nesukėlė žalos konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms (valstybės valdymo tvarkai, finansų sistemai ir pan.) arba ta žala yra labai nedidelė.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. MAPV-19, 2017 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo aktas Nr. MAKP-36 patvirtina, jog buvo tikrintas pareiškėjos UAB „K. E.“ mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir iš mobilių taršos šaltinių už 2015 m. – 2016 m. mokestinius laikotarpius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo bei gamintojams ir importuotojams nustatytų reikalavimų vykdymo patikrinimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi bei 13 straipsnio 8 punktu, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Nagrinėjamuoju atveju Departamentas veikė kaip mokesčių administratorius. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad šis straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, energetikos kontrolę, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams. Nurodyta, jog šio straipsnio nuostatos yra tik rekomendacinės. Be to, pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, pažeidimo nustatymo faktas ir aplinkybės, leidžiančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą priskirti prie mažareikšmių pažeidimų, turi būti nurodytos patikrinimo akte, kuris surašomas pagal patvirtintas patikrinimo aktų formas. Pažymėjo, jog patikrinimo akte pareiškėjai buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, todėl, atsižvelgdamas į visumą nustatytų pažeidimų, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos neprivalėjo vertinti, ar minėtas pažeidimas yra mažareikšmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. kovo 21 d. nutarimu paskirtos sankcijos (700 Eur bauda) juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-MAK-2/JA-AB-6 teisėtumo.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius 2017 m. gegužės 24 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. MAPV-19, 2017 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo aktu Nr. MAKP-36 nustatė, kad UAB „K. E.“ pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes nevykdė gamintojų ir importuotojų pareigos registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka; taip pat pažeidė Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto reikalavimus, pagal kuriuos pradėję apmokestinamųjų gaminių, gaminių pripildytų pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, gamintojai, importuotojai ir užsienio valstybių asmenys turi užsiregistruoti Sąvade per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) ir (ar) pakuočių tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neįsiregistravus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ar Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas nustato pagrindinius pakuočių reikalavimus, bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką įvežamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes ir pakuočių atliekas. Pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 24 dalį, tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai – tuščių ar gaminių pripildytų pakuočių perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje arba gaminių pripildytų pakuočių sunaudojimas savoms reikmėms.

Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 38 dalį, importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir gaminių pripildytas pakuotes į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Už šiuos pažeidimus numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 95 straipsnio 1 dalį, pagal kurią pareiškėjai ir buvo skirta ekonominė sankcija – 700 Eur bauda.

Pareiškėja neginčija, kad padarė pažeidimą, tačiau teigia, jog pažeidimas mažareikšmis, atsakovo taikyta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui, todėl prašo ją pakeisti, skiriant įspėjimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis. Pagal Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. Dl-322 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktą, pažeidimo nustatymo faktas ir aplinkybės, leidžiančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą priskirti prie mažareikšmių pažeidimų, turi būti nurodytos patikrinimo akte, kuris surašomas pagal patvirtintas patikrinimo aktų formas. Priskirdami pažeidimus mažareikšmiams, pareigūnai turi vadovautis šio Tvarkos aprašo nuostatomis, o taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, suteikiančiais pareigūnui diskrecijos teisę spręsti dėl galimybės konkrečius pažeidimus priskirti prie mažareikšmių. Pagal Įsakymo 8 punktą, teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali būti priskiriamas prie mažareikšmių, jeigu jis atitinka visus šiuos kriterijus: pažeidimu nepadaryta žala aplinkai arba padaryta žala, kuri pašalinama per patikrinimo laiką (8.1 punktas); pažeidimas padarytas netyčiniais veiksmais (8.2 punktas); pažeidimas neturi nukentėjusios šalies teisėms ir teisėtiems interesams didelės reikšmės (8.3 punktas); pažeidimas nesusijęs su aplinkosauginių mokesčių nesumokėjimu (nedeklaravimu, neteisingu deklaravimu, taršos neapskaitymu, deklaravimo vėlavimu ar pan.) (8.4 punktas); pažeidimas nėra trunkamasis arba nors ir yra trunkamasis, tačiau jis nesukėlė didelio visuomenės nepasitenkinimo (8.5 punktas). Jei dėl trunkamojo pažeidimo gautas daugiau negu vienas pagrįstas skundas ar pareiškimas per einamuosius metus, tokio pažeidimo negalima laikyti mažareikšmiu. Mažareikšmiu pažeidimu taip pat gali būti laikomas smulkus procedūrinis pažeidimas, kuris nesukėlė žalos konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms (valstybės valdymo tvarkai, finansų sistemai ir pan.) arba ta žala yra labai nedidelė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja nevykdė gamintojų ir importuotojų pareigos registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka; taip pat pažeidė Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto reikalavimus, pagal kuriuos pradėję apmokestinamųjų gaminių, gaminių pripildytų pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, gamintojai, importuotojai ir užsienio valstybių asmenys turi užsiregistruoti Sąvade per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi bei 13 straipsnio 8 punktu, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Nagrinėjamuoju atveju Departamentas veikė kaip mokesčių administratorius. Viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad šis straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, energetikos kontrolę, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams. Taip pat nurodyta, jog šio straipsnio nuostatos yra tik rekomendacinės.

Kriterijų aprašo 4 punkte nurodyta, jog pažeidimo nustatymo faktas ir aplinkybės, leidžiančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą priskirti prie mažareikšmių pažeidimų, turi būti nurodytos patikrinimo akte, kuris surašomas pagal patvirtintas patikrinimo aktų formas.

Patikrinimo akte buvo nustatyti ir kiti pareiškėjos pažeidimai, todėl, atsižvelgdamas į visumą nustatytų pažeidimų, Departamentas neprivalėjo vertinti, ar minėtas pažeidimas yra mažareikšmis, be to, kaip jau buvo minėta, Departamentas veikė kaip mokesčių administratorius. 2017 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo aktas Nr. MAKP-36 patvirtina, kad, atlikus planinį mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir iš mobilių taršos šaltinių už 2015 m. – 2016 m. mokestinius laikotarpius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą, gamintojams ir importuotojams nustatytų reikalavimų vykdymą, nustatyta, kad UAB „K. E.“ importuoja ir vidaus rinkai tiekia apšvietimo įrangą, supakuotą plastikinėje ir popierinėje pakuotėje. Išanalizavus ir apibendrinus pareiškėjos patikrinimo metu sudarytos pakuočių apskaitos duomenis nustatyta, kad 2016 m. mokestiniu laikotarpiu UAB „K. E.“ vidaus rinkai tiekė 86,502 kg (17,247 kg plastikinės ir 69,255 kg popierinės/kartoninės pakuotės) apmokestinamosios pakuotės, o 2015 m. vykdė tik eksportą.

2017 m. rugpjūčio 4 d. nustatyta (patikrinimo aktas Nr. MAKP-36), kad UAB „K. E.“ vidaus rinkai pradėjo tiekti gaminių pripildytą apmokestinamąją pakuotę nuo 2016 m. liepos 29 d. (sąskaitos Nr. 142). Pagal Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto reikalavimus, įmonė, pradėjusi apmokestinamosios pakuotės tiekimą vidaus rinkai, per tris mėnesius, t. y. nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 29 d., privalėjo užsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų sąvade. Įmonė pažeidė nustatytus reikalavimus, nes vykdė ūkinę veiklą 2016 m. mokestiniu laikotarpiu ir iki 2017 m. liepos 16 d. neužsiregistravusi Sąvade. UAB „K. E.“ 2017 m. liepos 17 d. Sąvade užsiregistravo.

Juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus Aplinkos apsaugos įstatymo 55–128 straipsniuose. UAB „K. E.“ padarytas pažeidimas atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, todėl, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 35, 36, 48 straipsniais, 37 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, yra skirta 700 Eur ekonominė sankcija.

Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.).

Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (žr., pvz., 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015 m. vasario 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Konstatuotina, kad teismas turi diskreciją įvertinti, ar atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą.

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į pažeidimų mastą, pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai buvo formalaus pobūdžio, nesukėlė žymių neigiamų padarinių aplinkai, valstybės ekonominiams interesams, į tai, kad pareiškėja pripažino padariusi pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų gailisi, bendradarbiavo su pareigūnais, operatyviai ir geranoriškai pašalino pažeidimus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įmonė yra nedidelė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog nutarimu nustatyta sankcija yra aiškiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, jos taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus ir sukeltų įmonei nepakeliamą naštą, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas, pakeičiant skundžiamą nutarimą ir skiriant pareiškėjai įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „K. E.“ skundą patenkinti.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. kovo 21 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-MAK-2/JA-AB-6 uždarajai akcinei bendrovei „K. E.“ paskirtą ekonominę sankciją į įspėjimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasAlgis MarkevičiusNatalja Zelionkienė