- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 2S-950-605/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Aušra Baubienė, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- UAB „Limba“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Limba“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo UAB „Limba“ pareiškimas dėl 2010-10-21 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-18666-615/2010 peržiūrėjimo, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-21 sprendimu už akių tenkino ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui UAB „Limba“. 2011-01-03 nutartimi teismas atsakovui UAB „Limba“ atnaujino terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir priėmė patikslintą atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovas atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi (2 t., b.l. 10-11) netenkino atsakovo UAB „Limba“ pareiškimo dėl 2010-10-21 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-18666-615/2010 peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
Nutartyje nurodyta, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė ir kartu su pareiškimu pateikė šiuos rašytinius įrodymus: ieškovo ir atsakovo 2007-07-02 sudarytą sutartį ir jos priedus; ieškovo ir atsakovo tarpusavio susirašinėjimo dokumentus. Jokių kitų rašytinių įrodymų atsakovas civilinėje byloje nepateikė ir teismo išreikalauti neprašo. Atsakovo nurodyti ir kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai negali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovo ir atsakovo 2007-07-02 sudaryta sutartis ir jos priedai buvo civilinėje byloje jau sprendimo už akių priėmimo metu (1 t., b.l. 7-13) ir teismas, priimdamas sprendimą už akių, šiuos įrodymus jau įvertino. Atsakovo nuomone, šalių 2007-07-02 sudaryta sutartis pažeidžia atsakovo kaip vartotojo interesus. Tačiau atsakovas yra verslu užsiimantis juridinis asmuo, todėl negali būti laikomas vartotoju Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punkto prasme. Kadangi atsakovas negali būti laikomas vartotoju Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punkto prasme, teismas negali ex officio pripažinti 2007-07-02 sutarties ar jos atskirų dalių negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Norėdamas, kad 2007-07-02 sutartis arba atskiros šio sutarties dalys būtų pripažintos negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento, atsakovas civilinėje byloje dėl to turėjo reikšti priešieškinį. Tokio priešieškinio atsakovas nagrinėjamoje civilinėje byloje nereiškė. Kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-1694-587/2011) UAB „Limba“ taip pat yra pareiškusi tiktai ieškinio reikalavimą dėl šalių 2007-07-02 sudarytos sutarties nutraukimo, bet ne dėl šios sutarties (ar jos atskirų dalių) pripažinimo negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. Aplinkybių, kad sutartis sudaryta ir pasirašyta tinkamai įgalioto atsakovo atstovo, atsakovas neginčijo. Ieškovo pateikti šalių tarpusavio susirašinėjimo dokumentai patvirtina vien tiktai teisinio ginčo tarp šalių buvimą. Jokių kitų įrodymų, galinčių turėti įtakos 2010-10-21 sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovas kartu su 2010-12-30 pareiškimu civilinėje byloje nepateikė ir išreikalauti 2010-12-30 pareiškimu neprašė.
Atsakovas atskiruoju skundu (2 t., b.l. 15-19) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Skunde nurodyta, kad teismas tinkamai nesusipažino su atsakovės ir ieškovo pateiktais įrodymais, jų netyrė, todėl UAB „Limba“ buvo užkirsta teisė į teisingą teismo procesą. Priimdamas sprendimą už akių, teismas privalėjo vertinti prie ieškinio pateiktus įrodymus, o ne prie pareiškimo teismo įsakymui išduoti. Netesybų neteisėtumo klausimo teismas apskritai netyrė. Prie ieškinio ieškovas pateikė ne visų AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo raštų kopijas, o UAB „Limba“ pateikė tik vieną - 2010-03-15 atsakymo kopiją. Susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovės prasidėjo 2010-02-24, o paskutinis akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ Kauno filialo raštas buvo gautas 2010-09-03, kai Kauno miesto apylinkės teisme jau buvo iškelta civilinė byla dėl netesybų priteisimo. Ieškovas sąmoningai klaidino teismą - buvo pateikti tik tie raštai, kurie darė įspūdį, jog atsakovė piktybiškai nenori mokėti netesybų ir nepateikti tie, iš kurių matyti, kad atsakovė nesutinka su neteisėtai reikalaujamomis netesybomis, kurias AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas bando pateisinti vėlesniais nei pati 2007-07-02 sutartis teisės aktais. Ieškovas nepateikė atsakovui netesybų paskaičiavimo, tik tvirtino, jog netesybos privalomos pagal sutartį. Kaip paaiškėjo iš ieškovo 2011-01-17 atsiliepimo, ieškovas absoliučiai įsitikinęs, kad 2007 m. liepos 2 d. Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis Nr. PR 2007-96 yra viešoji, taigi, yra susipažinęs ir su civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis viešąsias sutartis bei standartines jų sąlygas. UAB „Limba“ direktorius neturėjo galimybės ginčytis dėl nesąžiningų 2007-07-02 sutarties sąlygų. Tačiau dėl to atsakovė neprivalo mokėti netesybų, nustatytų 2007-07-02 sutarties punktais, prieštaraujančiais sutarties pasirašymo dieną galiojančioms LR Ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintoms Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėms, ir ypač 213 jų punktui. Tai, kad netesybos neteisėtos, UAB „Limba“ tvirtino visuose savo atsakymuose AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialui ir visuose savo pareiškimuose teismui. UAB „Limba“ nepridėjo kaip įrodymo LR Ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių, kadangi žinojo, jog teisme kaupiami Valstybės žinių numeriai, o teismo darbuotojai turi prieigą prie internete skelbiamų teisės aktų. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2007-07-02 sutartis yra viešoji, netgi atvirkščiai - 2011-01-25 nutartyje teigia, kad ieškovas 2007-07-02 sutartį nelaiko viešąja. 2011-01-17 ieškovo atsiliepime aiškiai pasisakoma, kad 2007-07-02 sutartis yra viešoji. Visi įrodymai aukščiau aptartais klausimais yra byloje, todėl teisėjas turėjo juos įvertinti. Susirašinėjimas tarp šalių yra rašytiniai įrodymai, galintys turėti įtakos 2010-10-21 sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, teismas ne visai tiksliai aiškina, kad atsakovė nėra vartotoja. UAB „Limba“, remiantis teisės aktais, priimtais energetikos srityje, yra vartotojas. Nebuitinių vartotojų, kurie priklausė tam tikrai apibrėžtai grupei, teisės 2007-07-02 sutarties sudarymo metu taip pat buvo ginamos teisės aktais, skirtingai nei teigia teismas ir ieškovas. Teismas nevertino ne tik tai, kad netesybų teisėtumui pagrįstai taikomi vėlesni teisės aktai nei pati 2007-07-02 sutartis, bet ir tai, jog 2007-07-02 galiojančių LR Ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 213 punktas neleido reikalauti netesybų iš nebuitinio vartotojo, įsipareigojusio per metus suvartoti iki 20 tūkst. m³, net jeigu jis suvartojo mažiau kaip 90 proc. sutartyje nustatyto per metus suvartoti dujų kiekio. Teismas turėjo ištirti atsakovės kaip vartotojos (nebuitinės) teisę nemokėti neteisėtai reikalaujamų netesybų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas AB „Lietuvos dujos“ (2 t., b.l. 40-45) nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Teismas teisingai nusprendė, kad pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti nėra pagrindo, kadangi atsakovas nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos 2010-10-21 priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, teismas pagrįstai vertino visus civilinėje byloje Nr. 2-2870-615/2011 pateiktus įrodymus. Ieškovas pateikė tokius įrodymus, kurie pagrindžia jo reikalavimą. Civilinio proceso įstatymas ieškovo neįpareigoja pateikti visus su sutarties šalių sutartiniais santykiais susijusius dokumentus. Atsakovui buvo žinoma netesybų skaičiavimo tvarka ir kitos įsipareigojimų nevykdymo pasekmės. Pirmame įspėjime dėl netesybų sumokėjimo atsakovui buvo nurodyta netesybų suma, o jos apskaičiavimo formulė, dėl kurios pagrįstumo ar teisingumo atsakovas neprieštaravo, yra pateikta šalių pasirašytoje Prisijungimo sutartyje. Šalys susitarė ne tik dėl formulės, jos atskirų elementų, tačiau ir dėl dalies reikšmių, priskiriamų atskiriems formulės elementams. Tarp šalių sudaryta sutartis yra viešoji ir nėra palankesnė tik vienai šaliai. Šioje byloje atsakovas yra nebuitinis vartotojas, o tarp šalių sudaryta sutartis nėra pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovas nenurodė jokio konkretaus įstatymo, kuris įpareigotų derinti naujojo vartotojo prisijungimo sutarčių sąlygas su kokia nors valstybės institucija, todėl teismas teisingai nurodė, kad atsakovas negali būti laikomas vartotoju Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punkto prasme. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo pažeisti jo kaip nebuitinio vartotojo interesai. Atsakovas kaip pelno siekiantis ūkio subjektas privalėjo įvertinti sutartimi prisiimamus įsipareigojimus, įskaitant ir dėl suvartojamo dujų kiekio, dujų vartojimo pradžios bei galimą riziką dėl įsipareigojimų nevykdymo. Netesybos pagal Prisijungimo sutarties 14 punktą atsakovui buvo apskaičiuotos teisėtai. Teismas tinkamai įvertino tai reglamentuojančias Prisijungimo sutarties bei teisės aktų nuostatas, ieškinį patenkino nepažeisdamas procesinių ar materialinių teisės normų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Civilinių bylų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, reikalauja, kad dalyvaujantys byloje asmenys sąžiningai naudotųsi ir nepiktnaudžiautų jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu (LR CPK 7 str. 2 d.).
Skirtingai nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, kuris yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d., t.y. formaliai vertindamas įrodymus teismas įsitikina, kad šiems pasitvirtinus būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas iš esmės netiria įrodymų turinio, bet išsiaiškina, ar būtų pakankamas pagrindas tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų byloje esančių įrodymų turinys (LAT Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 str. 4 d., teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė ir kartu su šiuo pareiškimu pateikė šalių sudarytą 2007-07-02 naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį ir jos priedus bei šalių tarpusavio susirašinėjimo dokumentus. Jokių kitų rašytinių įrodymų, prašydamas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, atsakovas nepateikė ir teismo išreikalauti neprašė. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad paminėti rašytiniai įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į tai, kad ieškovo ir atsakovo 2007-07-02 sudaryta sutartis ir jos priedai buvo įvertinti sprendimo priėmimo už akių metu, o ieškovo pateikti šalių tarpusavio susirašinėjimo dokumentai tik patvirtina teisinio ginčo tarp šalių buvimą.
Teisėjų kolegija, nesutikdama su atskirojo skundo argumentais, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalėjo vertinti prie ieškinio, o ne prie pareiškimo teismo įsakymui išduoti pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė. Atsakovui pateikus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ir ieškovui pareiškus ieškinį, tęsėsi tas pats teismo procesas, todėl teismas, priimdamas sprendimą už akių, formalų visų šioje civilinėje byloje esančių įrodymų vertinimą atliko pagrįstai.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas prie ieškinio pateikė dokumentus, kuriais grindė savo reikalavimus, todėl nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas pateikė tik tam tikrus (atsakovo nuomone, „įspūdį darančius“) įrodymus ir taip sąmoningai klaidino teismą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.161 str., viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas minėtą 2007-07-02 sutartį laikė viešąja, o tai, kad skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje išdėstant ieškovo atsiliepimo į pareiškimą aplinkybes nurodyta, jog „tarp šalių sudaryta sutartis nėra viešoji“, laikytina rašymo apsirikimu, o ne teismo argumentu. Be to, tą aplinkybę, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra viešoji, ieškovas pripažįsta ir atsiliepime į atskirąjį skundą. Pagal tarp šalių sudarytą Prisijungimo sutartį netesybos skaičiuojamos už dujų kiekį, kurį ieškovas turėjo paskirstyti atsakovui, tačiau dėl pastarojo kaltės ieškovas to negalėjo padaryti, todėl negavo pajamų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovui netesybos buvo skaičiuojamos pagrįstai.
Iš 2007-07-02 naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties (1 t., b.l. 7-10) turinio matyti, kad šalys sulygo dėl netesybų nustatymo formulės, jos atskirų elementų, o taip pat ir dėl dalies reikšmių, priskiriamų atskiriems formulės elementams. AB „Lietuvos dujos“ 2010-02-24 įspėjime UAB „Limba“ buvo nurodytas netesybų dydis, paskaičiuotas skaičiavimo metu galiojančiom gamtinių dujų skirstymo kainom, - 1152, 70 Lt. Taigi apeliantas nepagrįstai teigia, jog jam nebuvo pateiktas netesybų paskaičiavimas.
Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, kad UAB „Limba“ energetikos srityje priimtų teisės aktų prasme yra vartotoja, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovas, kaip verslu užsiimantis juridinis asmuo, nelaikytinas vartotoju Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punkto prasme. Būtent dėl šios aplinkybės teismas negalėjo ex officio pripažinti 2007-07-02 sutarties ar jos dalių negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, jog šiuo atveju, nesant įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį nepakeistą.