Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-19 · Civilinė byla Nr. 2-5830-905/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
2-5830-905/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31800-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Atsakovas
Z. V.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“
Kategorijos
Bylos Nr. 2-5830-905/2019Proceso Nr. 2-68-3-31800-2016-0(S)Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.1.5; 2.6.11.5
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,sekretoriaujant posėdžio sekretorei Arūnei Bernatonytei,dalyvaujant ieškovo atstovei teisininkei Loretai Uskovai,atsakovei Z. V. irtrečiojo asmens atstovei teisininkei Rūtai Šukaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4646,06 Eur skolos, 327,10 Eur palūkanų ir 5 procentų procesines palūkanas; 2016 m. gruodžio 7 d. ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų dėl 2,41 Eur skolos priteisimo (t. 1, l. 72). Anot ieškovo, atsakovė ne visiškai atsiskaitė už patiektą šilumos energiją butui Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei. Už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. yra susidaręs 4646,06 Eur atsakovės skolos likutis ir už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. paskaičiuotos 327,10 Eur palūkanos. Anot ieškovo, 2012 m. tarp šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovės kilo ginčas dėl atsakovei priklausančio karšto vandens skaitiklio. Laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. UAB „Vilniaus energija“, vykdydama iš Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 4 dalies kylančias pareigas, namo visuose butuose centralizuotai įrenginėjo metrologiškai patikrintus ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens skaitiklius, tačiau atsakovė nesuteikė šilumos tiekėjo atstovams galimybės patekti į jos patalpas (tiekėjo funkcijų vykdymo tikslais). Atsakovės pažeidimas teisės aktų nustatyta tvarka buvo užfiksuotas 2013 m. liepos 25 d. aktu, kuris nenuginčytas. Atsižvelgiant į tai, UAB „Vilniaus energija“ pradėjo taikyti karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, teismas nepagrįstai nusprendė ieškovą UAB „Vilniaus energija“ pakeisti teisių ir pareigų perėmėju AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Ieškovės teigimu, ji iki šiol neinformuota apie skolos perkėlimą. Be to, ieškovas skolą paskaičiavo pagal centralizuotos šilumos energijos kainas, ieškovo taikytas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d., kurios panaikintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti palūkanas už vėlavimą atsiskaityti, nes, atsakovės nuomone, šios palūkanos fiziniams asmenims neskaičiuojamos. Atsakovė pažymėjo, kad šalys nėra sudariusios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, todėl tarp šalių susiklostė ne pirkimo-pardavimo, o dovanojimo teisiniai santykiai.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

2002 m. vasario 1 d. ieškovas, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus energija“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turtas. 2017 m. kovo 29 d. nuomos sutartis baigė galioti, todėl nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovas. 2017 m. kovo 29 d. turto priėmimo-perdavimo aktu ieškovui taip pat buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas (3 t., l. 115-134). Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad pradinis ieškovas UAB „Vilniaus energija“ neva nepagrįstai-neteisėtai pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėju AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

Energetikos įmonės tiekiamos šilumos energijos ir (ar) karšto vandens vartotoju yra laikomas buto (patalpos) savininkas, kai jo buto (patalpos) įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, atitinkamai šalių tarpusavio santykius reguliuoja rašytinė sutartis dėl šilumos, karšto vandens pirkimo-pardavimo pagal individualiai aptartas sąlygas, o tuo atveju, kai nėra sudarytos minėtos individualios rašytinės sutarties dėl šilumos, karšto vandens pirkimo-pardavimo, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas šių sutarčių standartines sąlygas (Civilinio kodekso 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.391 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 8, 33, 47 punktai, 12 straipsnis, 15 straipsnis, 19 straipsnis). Pagal energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5 punktą šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su buitiniais šilumos vartotojais laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Vadovaujantis energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 punktu, karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis – sutartis tarp karšto vandens tiekėjo ir buto ar kitų patalpų savininko – buitinio karšto vandens vartotojo, vartojančio karštą vandenį buities reikmėms. Karštas vanduo buitiniam karšto vandens vartotojui tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Kol tokia sutartis nesudaryta, karštas vanduo tiekiamas pagal bendrąsias sąlygas (3 punktas). Sutiktina su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju su atsakove nėra sudaryta individuali rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad buto šilumos, karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad šilumos tiekėjas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais yra sudariusi su atsakove neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad tarp šalių susiklostė ne pirkimo-pardavimo, bet dovanojimo teisiniai santykiai.

Pagal bendrąsias energijos tiekimo sutarties nuostatas šilumos tiekėjas yra atsakingas ir įpareigotas patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energiją (CK 6.383, 6.386 straipsniai), o energijos pirkimo-pardavimo sutarties abonentas (vartotojas) yra atsakingas už teisingą duomenų pateikimą, privalo laikytis šilumos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei įpareigotas leisti karšto vandens tiekėjui tikrinti (keisti) karšto vandens skaitiklius. Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba karšio vandens tiekėjas, pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Šilumos tiekimo bei vartojimo taisyklių 235.5 punkte nustatyta, kad šilumos vartotojas privalo leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes, leisti nedelsiant vykdyti avarijos lokalizavimo darbus. Iš bylos duomenų matyti, kad energijos tiekėjas UAB „Vilniaus energija“, įgyvendindamas imperatyvius Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 235.5 punkto reikalavimus, registruotais laiškais (2013 m. balandžio 8 d., 2013 m. gegužės 14 d., 2013 m. liepos 10 d.) informavo atsakovę ir prašė sudaryti sąlygas jos bute įrengti (pakeisti) karšto vandens skaitiklį, tačiau atsakovė nesudarė galimybių karšto vandens tiekėjui vykdyti savo įsipareigojimų, taip pažeisdama taisyklių 235.5 punkte nustatytą vartotojo pareigą. Tokį atsakovės informavimą patvirtina ir įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-22338-541/2014.

Iš pateiktų įrodymų ir ieškovo paskaičiavimų apie suvartotos šilumos kiekio paskirstymą matyti, kad karšo vandens skaitiklių nesumontavus namo (duomenys neskelbtini), (atsakovei priklausantis butas), 33 butuose, butų savininkai įspėti kad nesudarius galimybės karšto vandens tiekėjo darbuotojams atlikti karšto vandens skaitiklių montavimo, šių butų savininkams sunaudoto karšto vandens apskaitai karšto vandens tiekėjas įgis teisę taikyti suvartojimo normatyvus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26. Taigi atsakovė, kaip vartotoja, nesutikusi, kad karšto vandens tiekėjas įrengtų savo karšto vandens skaitiklį, prisiėmė su tuo susijusią riziką dėl karšto vandens suvartojimo normatyvo taikymo pagal metodiką. Darytina išvada, kad atsakovės butui pagrįstai pradėtas skaičiuoti karšto vandens suvartojimo normatyvas pagal bute deklaravusių asmenų skaičių, taikant Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. O3-26. Bylos duomenys patvirtina, kad mokesčiai už buto šildymą atsakovei apskaičiuoti taikant šilumos energijos paskirstymo metodą Nr. 4, todėl nėra pagrindo teigti, kad patiektas šilumos energijos kiekis atsakovei yra paskaičiuotas neteisingai. Darytina išvada, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už ginčo laikotarpiu jos butui pateiktą šilumos energiją. Atsakovė neatsiskaitė už patiektą šilumos energiją, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas – priimant ieškinio dalies dėl 2,41 Eur skolos atsisakymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 4643,65 Eur skola (CK 6.383, 6.384 straipsniai). Taip pat pagrįstas ir tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 327,10 Eur palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Be to, tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteistinos penkių procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad palūkanos neskaičiuojamos nuo priteisiamų palūkanų (CK 6.37 straipsnio 4 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad nurodytos penkių procentų dydžio palūkanos yra skaičiuotinos ir fiziniams asmenims, todėl atmetami kaip teisiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovas neva nepagrįstai reikalauja priteisti ir palūkanas. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis).

Tenkinant ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), t. y. 149 Eur žyminio mokesčio ir 1,71 Eur už išrašus iš registrų, iš viso 150,71 Eur. Valstybei iš atsakovės priteistina 9,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teismo išvada

Priimti ieškovo dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą.

Nutraukti bylos dalį dėl 2,41 Eur (dviejų eurų 41 ct) skolos priteisimo.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, iš atsakovės Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 4643,65 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus 65 ct) skolos, 327,10 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 10 ct) palūkanų ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 4643,65 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 65 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, iš atsakovės Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 150,71 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,67 Eur (devynis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius