Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. birželio 15 d. sirgo, prašė šią aplinkybę pripažinti svarbia ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo T. R. prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (132 str. 1 d.). Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, teismas ta pačia nutartimi išsprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą (132 str. 2 d.). Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (138 str. 3 d. 1 p.).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė ir paskelbė 2020 m. gegužės 5 d., taigi ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas jo apskundimo terminas pasibaigė 2020 m. birželio 4 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė (išsiuntė paštu) 2020 m. birželio 9 d., t. y. praleidęs apeliacinio skundo pateikimo terminą. Pareiškėjo teigimu, minėtą terminą jis praleido dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių – ligos, kuri truko nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. birželio 15 d. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad apeliacinio skundo pateikimo terminas sutapo su karantino režimo Lietuvos Respublikoje įvedimu, dėl to buvo apribotos jo galimybės į teismą kreiptis per atstovą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; kt.). Įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016; kt.).

Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; kt.). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-89-624/2015; kt.).

Taigi, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos apeliacinio skundo pateikimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios. Kaip minėta, pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2020 m. gegužės 5 d., sprendimą pareiškėjas gavo 2020 m. gegužės 9 d. Pareiškėjo pateiktas viešosios įstaigos Lazdijų savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. birželio 22 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 13 d. – 2020 m. birželio 15 d. sirgo (duomenys neskelbtini). Kaip teigia pareiškėjas, vos šiek tiek pagerėjus sveikatos būklei, jis 2020 m. birželio 9 d. pateikė (išsiuntė paštu) apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai. Taigi toks procesinio dokumento parengimo ir pateikimo laikas, atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, bei tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val. buvo paskelbtas karantino režimas, kurio metu buvo apribota darbo ir ūkinė veikla bei nustatytos kitos sąlygos, susijusios su paslaugų tiekimo ribojimu, negali būti vertinamas kaip neprotingai ilgas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartyje, pareiškėjas veikė sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė realizuoti nedelsdamas, o apeliacinio skundo pateikimo terminą jis praleido dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo padavimo terminą, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą tenkinamas ir apeliacinis skundas priimamas (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog atskirajame skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad prašymas dėl apeliacinio skundo pateikimo termino atnaujinimo nepagrįstai buvo perduotas nagrinėti tai pačiai Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, kuri priėmė pareiškėjui nepalankų 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą. Šie pareiškėjo argumentai nelaikyti pagrįstais, kadangi ABTĮ 43 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintas tik draudimas teisėjui, dalyvavusiam nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ar pakartotinai ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nutartims, priimamoms sprendžiant skundo (šiuo atveju apeliacinio skundo) priėmimo klausimą, ši taisyklė netaikoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 2 dalimi ir 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti pareiškėjui T. R. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo paduoti.

Priimti pareiškėjo T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo.

Įpareigoti atsakovą Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo gavimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti išsamų atsiliepimą į pareiškėjo T. R. apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.