Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą K. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla A. Š. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, A. Š. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią specialiąją teisę įgyti, dvejiems metams, specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), saugomos pas A. Š., konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis 2022 m. kovo 26 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – nuosavą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

2. Apylinkės teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, nurodė, kad tyčia vairavo automobilį girtas, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, o taip pat atsižvelgęs ir į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą kaltinamasis padarė pirmą kartą ir byloje nėra duomenų, jog jis sistemingai darė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau jam nebuvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, sprendė, kad kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dviem metams.

3. Apylinkės teismas konfiskuodamas turtą nurodė, kad įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, nustačius, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) šiuo atveju buvo nusikaltimo padarymo priemonė, todėl jis yra konfiskuotinas.

Motyvuojamoji dalis

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti A. Š. veiksmų teisiniu vertinimu, jokio teisinio pagrindo neturi, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuotinas. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. Š. paskirtų baudžiamųjų poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo pradžia ir terminu bei sprendimu konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, prašant skirti trumpesnį (1 metų) specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jį skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 26 d., o ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, taip pat pakeisti nuosprendžio dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo, konfiskuojant dalį – 5 000 Eur – transporto priemonės vertės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino (BK 68 straipsnis)

7. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. BK 68 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad nagrinėjamu atveju A. Š. buvo pripažintas kaltu už itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo – vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, neabejotinai keliančio itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, padarymą. Šiuo atveju A. Š. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,74 promilės), net 4 kartus viršijantis leistiną normą, ir nors jokia žala neteisėtais A. Š. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, atleisdamas A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodamas jį pagal laidavimą K. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, paskyrė ir dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią specialiąją teisę įgyti, dvejiems metams, specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

10. Svarstydamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią specialiąją teisę įgyti, termino, teismas įvertino tai, kad A. Š. tyčia vairavo automobilį vartojęs alkoholio, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, taip pat atsižvelgė, kad tokio pobūdžio pažeidimą jis padarė pirmą kartą, byloje nesant duomenų apie tai, jog A. Š. sistemingai darytų Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir anksčiau jam nebuvo taikytas specialiosios teisės atėmimas. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. Š. dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių aplinkybių visumoje, apylinkės teismas sprendė, jog A. Š. tikslinga nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą dvejiems metams. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nei baudžiamosios bylos medžiaga, nei apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nesudaro jokio objektyvaus pagrindo laikyti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje neteisėtu ar nepagrįstu ir šį terminą sutrumpinti iki apeliaciniame skunde nurodyto vienerių metų termino. Aplinkybės, turinčios reikšmės tiek A. Š. paskirtos bausmės individualizavimui, tiek ir baudžiamųjų poveikio priemonių paskyrimui buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. Š. taikytas baudžiamojo poveikio priemones, šioje byloje nenustatyta.

11. Pažymėtina, kad A. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytas mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis – pagal šios straipsnio dalies sankciją, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Be to, svarstant apeliaciniu skundu keliamo šios baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo klausimą, negalima neatsižvelgti ir į apylinkės teismo nurodytus, A. Š. charakterizuojančius duomenis: administracine tvarka baustas 2 kartus, paskutinį kartą – 2020 m. rugsėjo 2 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį dėl raudono šviesoforo signalo nesilaikymo ir 2020 m. rugpjūčio 1 d. pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo esant neblaiviam (1 t., b. l. 82-84). Ir nors už šiuos pažeidimus paskirtos baudos sumokėtos, baustumai negaliojantys, šios aplinkybės charakterizuoja A. Š. neigiamai, rodo jo polinkį nepaisyti viešosios tvarkos ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių neigiamų charakteristikos aspektų svarbos negali nusverti argumentai, jog A. Š. yra socialiai atsakingas, įvairiausiais būdais (tiek asmeniškai, tiek per valdomos įmonės veiklą) prisidedantis prie pagalbos suteikimo to prašantiems asmenims ir organizacijoms, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Šių aplinkybių kontekste kaip tik pastebėtina, jog būdamas didelės įmonės vadovu, kas žymi didesnę tiek asmeninę, tiek profesinę atsakomybę, žinodamas, kad jo darbui betarpiškai reikalinga teisė valdyti transporto priemones dėl nuolatinio lankymosi pas klientus ir naujus partnerius, A. Š. turėjo būti itin atsakingas ir suprasti savo priešingo teisei veiksmo galimus padarinius, dėl kurių atsiradimo yra kaltas tik jis.

12. Taip pat sutiktina su skundžiamo nuosprendžio argumentu, jog vairuodamas neblaivus A. Š. rizikavo ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata ar netgi gyvybe. Paminėtina ir tai, kad jis už transporto priemonės vairo sėdo neblaivus nesant jokios būtinybės vairuoti – alkoholį vartojo vakarienės metu, atvykęs pailsėti į (duomenys neskelbtini), tačiau sulaukęs skambučio iš draugo, jau būdamas išgėręs, vis dėlto vairavo, kaip pats nurodė, jausdamasis lengvai apsvaigęs. Teismo vertinimu, net ir atsitikus neplanuotai situacijai, apie kurią A. Š. buvo informuotas telefoninio pokalbio metu, jis turėjo realiai vertinti savo galimybę vairuoti ir, vis tik esant neišvengiamam poreikiui nuvykti į kitą miestą, ieškoti kitų situacijos sprendimo būtų. Nepaisant itin apeliaciniame skunde akcentuoto A. Š. atsakingumo, jis sėdo už automobilio vairo būdamas išgėręs, kas rodo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės apelianto didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

13. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės, kaip teisingai akcentuojama apeliaciniame skunde, turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė negali būti skiriama vien pagal nuteistojo (atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės) interesus, ji negali būti pernelyg švelni, kadangi tokiu atveju būtų nepakankama siekiant įgyvendinti įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir sukurtų nebaudžiamumo įspūdį, taip pat neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo.

14. Aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos kontekste įvertinus A. Š. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog šiuo atveju jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui yra netinkama ir neproporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti A. Š. atsakomybę, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, o visos apeliantą teigiamai charakterizuojančios aplinkybės buvo teisingai įvertintos paskiriant jam galutinę bausmę – atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

15. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nurodydamas baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, apylinkės teismas padarė klaidą, kadangi specialiosios teisės sustabdymas apeliantui yra vykdomas nuo 2022 m. kovo 26 d., kuomet 2022 m. kovo 26 d. nutarimu skirti kardomąsias priemones vyresnysis tyrėjas S. V. be kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti, A. Š. paskyrė ir kitą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą (1 t., b. l. 76-77). Bylos duomenimis specialiosios teisės sustabdymas apeliantui panaikintas nebuvo, todėl laikytina, kad galimybės vairuoti transporto priemones A. Š. neteko iš karto po to, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2022 m. kovo 26 d. Remiantis kasacinio teismo praktika, nuo šios dienos skaičiuotina baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise – termino pradžia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-99-628/2020). Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinkamai keistinas, patikslinant baudžiamosios priemonės termino pradžią.

16. Skundžiamu Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžiu nebuvo išspręstas kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, paskirtos Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. kovo 26 d (1 t., b. l. 76, 77) klausimas, todėl ši A. Š. paskirta kardomoji nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 72 straipsnio 2 dalis)

17. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

18. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. Š. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, taigi, automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. 2022 m. kovo 26 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyti duomenys patvirtina, kad šio automobilio savininkas ir valdytojas yra A. Š. (1 t., b. l. 98). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas automobilis būtų paslėptas ar suvartotas.

19. Apeliaciniame skunde A. Š. atstovas teigia, kad esant aplinkybei, jog byla nutraukta atleidus apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikant visą transporto priemonės vertės (33 090 Eur) konfiskavimą, nebūtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslai ir nukrypta nuo proporcingumo principo įgyvendinimo.

20. BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kai gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas. Sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės vertę priimamas, įvertinus turto konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą; konstatavus BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių buvimą ir nusprendus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Taip pat teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

21. Įvertinusi skundo argumentus, teisėjų kolegija nemato jokio objektyvaus pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kadangi skunde, vadovaujantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, prašymas nagrinėjamu atveju taikyti ne paties automobilio konfiskavimą, tačiau dalį jo vertės nebuvo pagrįstas.

22. Be aukščiau nustatytų aplinkybių – A. Š. konfiskuotiną, jam nuosavybės teises priklausantį automobilį vairavo neblaivus, – nenustatytos, ir apeliaciniame skunde nenurodytos jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Apeliacinio skundo argumentų kontekste paminėtina, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021). Šioje vietoje apylinkės teismo sprendimas konfiskuoti automobilį yra pagrįstas, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, neatsižvelgiant į apelianto argumentus apie tai, kad jis patirs finansinius nuostolius dėl konfiskuoto automobilio vertės, ar kad jos neturėjimas apsunkins darbinę veiklą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Sutiktina, kad apylinkės teismas, paskyręs baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų bei proporcingumo principo nepažeidė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje spręsdamas automobilio (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 332 straipsniu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti:

A. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams terminą skaičiuoti nuo 2022 m. kovo 26 d.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Likusią Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.