Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

1.1.1.1.; 1.3.2.10.; 1.3.6.1.; 1.3.6.3.2.; 1.3.6.4.; 1.3.9.2.2.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.4.9.1.; 3.2.4.9.3.; 3.2.4.11.; 3.2.6.4.; 3.4.1.7.

2016 m. rugsėjo 16 d.

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui UAB „Spaudos kontūrai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. K. ieškiniu prašo pripažinti jos atleidimą iš darbo UAB „Spaudos kontūrai“ neteisėtu; panaikinti darbdavio įsakymą dėl atleidimo iš darbo; negrąžinti ieškovės į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; priteisti iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-5).

Ieškinyje nurodė, kad nuo 2015-12-07 dirbo UAB „Spaudos kontūrai“ knygrišyklos cecho brošiūruotoja. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ji nuo 2016-03-16 yra atleista iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Darbdavys ieškovės neinformavo apie darbo sutarties nutraukimą. Mano, kad atsakovas paskirdamas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – nesilaikė DK 240 str. nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, kadangi ieškovė nebuvo informuota kokį pažeidimą padarė, jos nebuvo raštu prašoma pasiaiškinti, nebuvo išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės. Drausminė nuobauda buvo paskirta neteisėtai, kadangi ji nepadarė jokio darbo drausmės pažeidimo. 2016-02-27 apie 8 val. ryto greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, o po medikų apžiūros buvo paguldyta į ligoninę. Atsižvelgdama į tai, kad 2016-02-27 turėjo dirbti vakarinėje pamainoje nuo 18 val. vakaro, nedelsdama SMS žinute (pagal nusistovėjusią tvarką) informavo savo tiesioginius vadovus – knygrišyklos meistrus, kad neatvyks į darbą. Pagal darbo grafiką vasario 28-29 buvo ieškovės poilsio dienos. Kovo 1 d. ji turėjo dirbti rytinėje pamainoje nuo 6.00 val. Gavusi gydytojų patvirtinimą, kad jos iš ligoninės nepaleis, vasario 29 d. personalo vadovei R. B. telefoninio pokalbio metu pranešė, kad yra paguldyta į ligoninę ir dar kurį laiką negalės atvykti į darbą. 2016‑03‑09 vadovei J. P. paskambino ir pranešė, kad dar negalės atvykti į darbą, kadangi guli ligoninėje. Vadovė pareikalavo tai patvirtinančios pažymos. Ieškovė kreipėsi į ją gydančią gydytoją, tačiau jai buvo nurodyta, kad pagal teisės aktų reikalavimus ir ligoninės vidaus tvarką stacionarinio gydymo atveju pažymėjimai išduodami išvykimo iš stacionaro dieną. Ligoninėje ieškovė gulėjo nuo 2016-02-27 iki 2016-04-01. Išvykstant iš ligoninės jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2016-02-27 iki 2016-04-05. Išduodant pažymėjimą, gydytoja nurodė, kad ieškovė yra atleista iš darbo. 2016-04-01 grįžusi iš ligoninės į namus, ji rado du darbdavio atsiųstus raštus 2016-03-01 Nr. 11 ir 2016-03-05 Nr. 12, kuriuose įspėjama, kad bus atleista iš darbo jeigu nepateiks neatvykimą į darbą pateisinančių dokumentų. Šie dokumentai buvo atsiųsti registruota pašto siunta ir 2016-03-14 įteikti kartu su ieškove gyvenančiai motinai. Tą pačią dieną SMS žinute ieškovė informavo buhalterę, kad nedarbingumo pažymėjimas jau yra išduotas ir įregistruotas. 2016-04-08 ji nuvyko į VSDFV Vilniaus skyrių pateikti reikiamus dokumentus dėl ligos pašalpos mokėjimo. Sodros darbuotoja informavo, kad ieškovė jau nuo 2016-03-16 yra atleista iš darbo. Ieškovė laikotarpiu nuo 2016-02-27 iki 2016-04-05 neatvyko į darbą dėl pateisinamų priežasčių, kadangi nuo 2016-02-27 iki 2016-04-01 buvo gydoma stacionare VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nuo 2016-04-01 iki 2016-04-05 gydėsi ambulatoriškai. Už visą šį laikotarpį jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. P. S. pateiktus duomenis, ji buvo atleista 2016-03-16, t.y. nedarbingumo laikotarpiu. Mano, kad nėra galimybės grįžti į darbą, kadangi jai nebus sudarytos palankios sąlygos dirbti, todėl jai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei DK 140 str. 1 d. 1 p. numatyta vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pažymėjo, kad dėl darbdavio neteisėtų veiksmų patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, sukrėtimą, stresą, nepilnavertiškumo jausmą, baimę dėl savo ateities. Apie darbo sutarties nutraukimo faktą sužinojo ne iš darbdavio, o ligoninėje, nuvykusi į Sodrą sužinojo atleidimo datą. Iki šiol negali atsigauti po patirto šoko. Atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką, tokie darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovės dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Atsakovo padarytos neturinės žalos dydį įvertina 1 500 Eur suma.

Atsakovas UAB „Spaudos kontūrai“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b. l. 20-26). Atsiliepime nurodė, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje darbdavys turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, už kurį darbuotojui skirta ginčijama drausminė nuobauda, ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. 2016-03-01 ir 2016-03-05 raštais atsakovas iš ieškovės pareikalavo paaiškinimų dėl neblaivumo darbe 2016-02-26 ir neatvykimo į darbą pradedant 2016-02-27 diena. Ieškovė paaiškinimų nepateikė. Ieškovė iš darbo buvo atleista 2016-03-16 atsakovo įsakymu už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus – neblaivumą darbe 2016‑02‑26 dieną ir neatvykimą į darbą 2016-02-27 - 2016-03-15 be pateisinamos priežasties. Taigi, ieškovė iš darbo buvo atleista vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 str. 2 d. 8 p. ir 9 punktu. Ieškovė ieškinyje nutyli faktą, jog 2016-02-26 į darbą atvyko neblaivi. Pastebėjus jos neblaivumą, tikrintis alkotesteriu ji atsisakė (nors tokia pareiga numatyta atsakovo ir ieškovės sudarytos darbo sutarties 10 p.). Remiantis šiais faktais, buvo surašytas ieškovės nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas. Ieškovei buvo pasiūlyta nuvykti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl blaivumo patikrinimo. Ieškovė tai padarė ir atsakovas 2016 m. kovo mėnesį gavo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, kuri patvirtino, kad 2016-02-26 ieškovė darbe buvo neblaivi. 2016-03-16 ieškovės atleidimo iš darbo dieną, atsakovas neturėjo jokių įrodymų, jog ji į darbą neatvyksta dėl paskirto stacionaraus gydymo ligoninėje. Pati ieškovė ieškinyje pripažįsta ir su ieškiniu pateikti dokumentai (ieškinio priedas Nr. 2) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2016-02-27 iki 2016-03-16 neegzistavo jokie dokumentai, iš kurių atsakovas būtų galėjęs matyti, kad ieškovė į darbą neatvyksta dėl laikinojo nedarbingumo. Nesant jokių dokumentų, patvirtinančių laikinąjį nedarbingumą, atsakovas turėjo pagrindą manyti, jog ieškovė, 2016-02-26 sulaikyta neblaivi darbo vietoje, 2016-02-27 ir kitomis jos darbo dienomis pagal grafiką neatvyksta, nes supranta, jog bus atleista iš darbo dėl neblaivumo. Šiuo atveju būtent ieškovė turėjo pasirūpinti, kad darbdaviui dokumentai, rodantys jos neatvykimą į darbą dėl laikinojo nedarbingumo, būtų pateikti kuo skubiau. Faktai rodo, kad to ieškovė nepadarė. Pagal 2005-06-30 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-533/A1-189 Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 30 p. nedarbingumo pažymėjimo išdavimas galimas ne tik baigus gydymą stacionare, bet ir 2 kartus per mėnesį paciento prašymu. Pastarasis faktas ir tai, kad ieškovė sugebėjo gauti pažymą apie gydymąsi ligoninėje, yra pagrindas išvadai, kad ji galėjo dokumentą, patvirtinantį gydymą ligoninėje, atsakovui pateikti per porą savaičių nuo hospitalizavimo. Atsakovas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė darbe nesirodo be jokių pateisinamų priežasčių (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 str. 2 d. 9 p.) ir tai laikyti pagrindu atleidimo iš darbo kaip drausminės nuobaudos taikymui. Jeigu darbuotojas nepraneša darbdaviui apie aplinkybes, reikšmingas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 str. 1 d. numatytiems draudimams taikyti, o darbdavys tų aplinkybių nežino, tai šį darbuotoją atleidus iš darbo formaliai pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 131 str. 1 d. numatytą draudimą atleisti iš darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, darbuotojo darbo teisė gali būti neginama (DK 35 str. 1 d., 36 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 131 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta garantija darbuotojui, laikinai nedarbingam dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų, draudžianti darbdaviui tam tikrą laiką (DK 133 str. 2 d.) įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo, pradeda galioti nuo tos dienos, kai darbdavys informuojamas apie tai, kad darbuotojas turi nedarbingumo lapelį, ir baigiasi tą dieną, kurią jis sugrįžta į darbą arba sueina 120 dienų iš eilės terminas (DK 133 str. 2 d.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 350/2011; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2010). Taigi, tuo atveju, kai darbdaviui nėra pateikiami dokumentai, rodantys darbuotojo laikiną nedarbingumą, ir darbdavys tokį darbuotoją atleidžia, laikoma, jog darbdavys nenukrypo nuo DK 131 str. 1 d. 1 p. nustatyto draudimo atleisti iš darbo darbuotoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Ieškovė 2016‑03‑26 darbo vietoje buvo neblaivi, o po šio įvykio į darbą neatvyko keliolika dienų iš eilės ir atsakovui nepateikė jokių jos elgesį pateisinančių dokumentų. Atsakovas turėjo pagrindą manyti, jog ieškovė faktiškai nutraukė darbo santykius. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą nesilaikė DK 240 str. nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. 2016‑03‑01 ir 2016-03-06 atsakovo reikalavimuose nurodyta, dėl kokiui faktų iš ieškovės reikalaujama paaiškinimų ir pateisinančių dokumentų, t. y. dėl neblaivumo 2016-02-26 ir nuo 2016-02-27 besitęsiančio neatvykimo į darbą. Šiuo atveju atsakovui reikalaujant paaiškinimų nereikėjo pateikti jokių ieškovės kaltę patvirtinančių įrodymų, nes pažeidimai, dėl kurių buvo prašoma paaiškinimo, buvo akivaizdūs ir ieškovei žinomi. Minėtuose atsakovo reikalavimuose aiškiai nurodoma, kad nepateikus ieškovės elgesį pateisinančių dokumentų, ji bus atleista iš darbo. Atsakovas du kartus ieškovės namų adresu registruotais laiškais siuntė reikalavimus pateikti paaiškinimus. Byloje nėra ginčo, kad minėti atsakovo reikalavimai buvo gauti - juos priėmė ieškovės motina. Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos nereglamentuoja darbdavio raštų įteikimo darbuotojui procedūrų. Todėl šiuo atveju yra pagrindas vadovautis analogiškas situacijas reglamentuojančiomis teisės normomis (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą). Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas su adresatu gyvenančiam pilnamečiam šeimos nariui (vaikui (įvaikiui), tėvui (įtėviui), sutuoktiniui ir pan.) ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.). Dokumento įteikimas šeimos nariui laikomas tinkamu įteikimu adresatui, nes dokumentą gavęs asmuo turi informuoti adresatą. Ieškovę, apie gautus atsakovo reikalavimus turėjo informuoti juos priėmusi motina. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad rašė trumpąsias žinutes ir skambino telefonu, t. y. būdama ligoninėje mobiliuoju telefonu galėjo naudotis. Neabejotina, kad būdama ligoninėje ji ne kartą bendravo su savo motina. Tai reiškia, jog galėjo būti ir greičiausiai buvo informuota apie gautus atsakovo reikalavimus pateikti paaiškinimus dėl darbo drausmės pažeidimų. Šiuo atveju atsakovas padarė viską, ko iš jo gali būti reikalaujama. Mano, kad nėra sąlygų atsakovo pareigai ieškovei atlyginti neturtinę žalą atsirasti. Atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, laikėsi Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, o ieškovės atleidimą iš darbo lėmė jos pačios neteisėti veiksmai, nesuderinami su darbo tvarka, drausme ir teisėtais atsakovo interesais, todėl nėra pagrindo ieškovės aiškinimui apie kažkokius neteisėtus atsakovo veiksmus. Visiškai neaišku, kodėl neturtinę žalą ieškovė „įvertino“ būtent 1500,00 Eur suma. Būtent pačios ieškovės neteisėti veiksmai lėmė jos atleidimą iš darbo. Ieškovės aiškinimai apie neužtikrintumą jos ateitimi neturi jokio pagrindo - ji pas atsakovą išdirbo vos keletą mėnesių ir tai, kad leido sau į darbą ateiti neblaiviai aiškiai rodo, jog darbo pas atsakovą nebrangino. Ieškovės menamai patirta neturtinė žala yra ne kas kita, o tik išsigalvojimai. Šiuo atveju taip pat nėra nei neteisėtos veikos (atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir savo pareigas vykdė tinkamai), nei neturtinės žalos (neturtinė žala realiai neegzistuoja ir yra ieškovės išsigalvojimai), todėl negalima kalbėti ir apie priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir neturtinės žalos (neteisėtų veiksmų nebuvimas negali sąlygoti neturtinės žalos). Atsakovas veikė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, privalantis vykdyti jam priklausančias prievoles, todėl tai neabejotinai rodo tokį rūpestingumą ir atidumą, kokio atitinkamomis sąlygomis buvo galima iš atsakovo reikalauti.

Ieškovė J. K. dublike (b. l. 42-44) nurodė, kad visuose dokumentuose (darbo sutartyje, įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo) jos atleidimo pagrindu nurodomas tik LR DK 235 str. 1 d. 9 p. (atsakovas nurodo 235 str. 9 d.). Todėl pagrįstai, ginčydama atleidimo iš darbo teisėtumą, ieškovė nurodo tas aplinkybes, kurios buvo jos atleidimo iš darbo pagrindas. Atkreipė dėmesį, kad abu 2016-03-01 ir 2016-03-05 iš esmės to paties turinio raštai pateikti neatvykimą į darbą pateisinančius dokumentus jai buvo išsiųsti tą pačią dieną, t.y. 2016-03-10. Viename iš raštų yra nurodytas terminas pateikti dokumentus iki 2016-03-10. Abu pranešimai ieškovės motinai įteikti 2016-03-14, t.y. jau pasibaigus nustatytam terminui. Ieškovė buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jai buvo diagnozuotas bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų (ligos kodas F31.1). Medicininiame išraše nurodoma, kad hospitalizavus ieškovę, po savaitės išryškėjo jai diagnozuotos ligos simptomai. Ieškovės motina, žinodama dukters psichinę ir psichologinę būseną, stengėsi apsaugoti dukrą nuo papildomų stresinių situacijų. Be to, motina žinojo, kad dukra ne kartą kalbėjo telefonu su darbdavio atstovais ir nurodė neatvykimo į darbą priežastis. Akcentavo, kad priešingai nei nurodo atsakovas, ji ne kartą telefonu informavo darbdavio atstovus apie tai, kad yra paguldyta į ligoninę. : 2016-02-27 9.00. val. siuntė SMS žinutę į telefono Nr. +370 685 72730, nurodydama, kad neatvyks į darbą, kadangi yra paguldyta į ligoninę. Šis telefono numeris yra skirtas kiekvienoje darbo pamainoje dirbantiems meistrams, kuriems yra pavaldūs knygrišyklos cecho darbuotojai. 2016-02-29 10.22 val. ieškovei paskambino administratorė R. B. (tel. Nr. +370 52106710). Pokalbio metu ieškovė nurodė, kad yra paguldyta į ligoninę ir negalės atvykti į darbą. 2016-03-09 14.22 val. ieškovė skambino administratorei R. B. tel. Nr. +3705216710 ir nurodė, kad dar nėra išrašoma iš ligoninės. 2016-03-10 14.16 val. ieškovė skambino direktorei J. P. tel. Nr. +370 68530220 ir nurodė, kad guli ligoninėje. 2016-04-05 ieškovė SMS bendrovės buhalterei tel. Nr. +370 65270571 ir knygrišyklos direktoriui Ž. D. tel. Nr. +370 65693615 nurodė, kad yra užregistruotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris pradėtas 2016-02-27. Ieškovė, atsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos aplinkybes, jai priimtinais ir pasiekiamais būdais informavo darbdavio atstovus apie tai, kad negali atvykti į darbą dėl pateisinamų priežasčių. Darbdavio atstovai, po 2016-03-09 ir 2016-03-10 pokalbių žinodami, kad Ieškovė yra gydymo įstaigoje, išsiuntė pranešimus jos namų adresu ir praėjus 2 dienoms po informacinių pranešimų įteikimo ieškovės motinai, priėmė įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo. Mano, kad darbdavys piktnaudžiavo susidariusia padėtimi ir minėtus pranešimus siuntė siekdamas formaliai išlaikyti bendravimo su darbuotoju tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-03-16 įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavys nesistengė įteikti ieškovei registruota pašto siunta, taip pat neinformavo jos telefonu. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Vidaus tvarkos taisyklių IX skyriuje yra reglamentuota pacientų išrašymo tvarka. Taisyklių 31 p. numato, kad išrašant pacientus dirbančiam pacientui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas (elektroninis variantas), vadovaujantis nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklėmis. Kadangi nedarbingumo pažymėjimas ieškovei nebuvo išduotas, ji negalėjo pateikti jo darbdaviui, tačiau ne kartą telefonu informavo darbdavio atstovus apie gydymą stacionare. Gavusi nedarbingumo pažymėjimą, informavo apie tai darbdavį. Darbdavio pateiktoje 2016-04-26 pažymoje apie išmokėtą darbo užmokestį Nr. 109 nurodyta, kad už 2016 vasario ir 2016 m kovo mėnesius ieškovei išmokėta suma sudarė 387,92 Eur. Darbdavys 2016-03-18 į ieškovės sąskaitą pervedė 358,20 Eur, t.y. nesumokėjo 29,72 Eur. Visiškai neaišku, kokiu pagrindu nurodyta suma buvo išskaičiuota.

Atsakovas UAB „Spaudos kontūrai“ triplike (b. l. 94-99) nurodė, kad ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas buvo ne tik neatvykimas į darbą nuo 2016-02-27, bet ir jos neblaivumas darbe 2016-02-26. Ieškovė aplinkybes aiškina subjektyviai ir stengiasi ignoruoti faktą, kad ji 2016-02-26 dieną darbe buvo neblaivi. Prieš priimdamas sprendimą atleisti ieškovę iš darbo, atsakovas įvertino jos neblaivumą darbe 2016-02-26 dieną ir neatvykimą į darbą pradedant 2016-02-27. 2016-03-01 ir 2016-03-05 raštais atsakovas iš ieškovės pareikalavo paaiškinimų tiek dėl neblaivumo darbe, tiek dėl neatvykimo į darbą. Atsakovas paaiškinimų iš ieškovės nesulaukė, o iš valstybinės įstaigos, 2016-02-26 tikrinusios ieškovės blaivumą, gavo dokumentą, patvirtinantį ieškovės neblaivumą minėtą dieną. 2016-03-16 įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovas lakoniškai nurodė, kad ieškovė iš darbo atleidžiama už pravaikštą ir neblaivumą. Minėtame įsakyme nurodomi tarnybiniai pranešimai, kurie buvo rašomi būtent dėl ieškovės neblaivumo darbe 2016-02-26. Taigi, faktiniai darbo sutarties nutraukimo pagrindai buvo ieškovės neblaivumas darbe 2016-02-26 ir neatvykimas į darbą 2016-02-27 – 2016-03-15 be pateisinamos priežasties. Taigi, ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą - atvyko į darbą neblaivi - ir vien šis pažeidimas galėjo būti savarankiškas pagrindas darbo sutarties nutraukimui. Ieškovė atsakovui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos teiginius apie laikinąjį nedarbingumą. Atsakovas, ieškovę darbe sulaikęs dėl neblaivumo ir ne vieną dieną laukęs jos laikinąjį nedarbingumą patvirtinančių dokumentų, neturėjo pagrindo tikėti vien ieškovės žodžiais dėl jos laikinojo nedarbingumo. Skiriant drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo - atsakovas neturėjo jokių dokumentų, kurie patvirtintų ieškovės nebuvimą darbe dėl svarbių priežasčių, ir dėl tokių dokumentų nepateikimo atsakovui kalta pati ieškovė. P. I. į bylą pateikti dokumentai (naudojimosi mobiliuoju ryšiu išklotinės) rodo, kad buvimo ligoninėje laikotarpiu ieškovė galėjo naudotis ir intensyviai naudojosi telefonu (2016 m. kovo mėnesį, būdama ligoninėje, turėjo ne vieną telefoninį pokalbį, trukusį keliolika minučių ar net pusvalandį). Abejotina, taip aktyviai bendraujant telefonu įmanoma išvengti nemalonių temų ir išsaugoti vidinę ramybę, kuria, anot ieškovės, rūpinosi ji pati ir jos motina. Ieškovė dublike leidžia suprasti, kad jos motina, gavusi 2016-03-01 ir 2016-03-05 atsakovo reikalavimus, ieškovei apie šiuos raštus nepasakė, nes stengėsi apsaugoti nuo papildomų stresinių situacijų. Toliau ieškovė nurodo, kad jos motina žinojo, jog dukra (ieškovė) kalbėjo telefonu su darbdavio atstovais ir nurodė neatvykimo į darbą priežastis. Tokie ieškovės aiškinimai yra nelogiški. Šio ginčo nagrinėjimui iš esmės neturi teisinės reikšmės tai, ar ieškovės motina informavo ieškovę apie atsakovo reikalavimus pateikti paaiškinimus, ar to nepadarė. Jeigu ieškovės motina ieškovės neinformavo, tai ieškovės motina pasirinko dukters sveikatą vietoje dukters darbo santykių. Tai ieškovės ir jos motinos reikalas. Jeigu ieškovės motina ieškovę informavo apie atsakovo reikalavimus pateikti paaiškinimus ir ieškovė, žinodama šį faktą, nieko nedarė, tai ji tokiu savo elgesiu prisiėmė riziką dėl pasekmių. Ieškovė neįrodė nei kreipimosi dėl pažymėjimo išdavimo, nei atsisakymo išduoti pažymėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 44.7 p. numato paciento teisę per 3 darbo dienas nuo kreipimosi gauti medicininių dokumentų išrašą (kopiją). Ieškovės medicininiuose dokumentuose neabejotinai buvo žymos apie ieškovei skirtą stacionarų gydymą. Sprendžiant iš to, kad ieškovė dublike remiasi VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, šios taisyklės jai buvo puikiai žinomos. Šią ieškovės pateikiamą VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 31 p. „redakciją“ palyginus su tikrąja atitinkamo punkto redakcija, išdėstyta pačios ieškovės pateiktose VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vidaus tvarkos taisyklėse, matyti, jog ieškovė ėmėsi minėtų taisyklių „tobulinimo“. Tikrojoje ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 31 p. redakcijoje nurodoma, kad dirbančiam pacientui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas (elektroninis variantas), vadovaujantis nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklėmis. Šiuo atveju ieškovė, pradėjusi „tobulinimo“ procesą, minėtą normą papildė „išrašant pacientus“. Tokiais taisyklių „patobulinimais“ ieškovė siekia pagrįsti savo aiškinimus, kad esą dokumento, liudijančio laikinąjį nedarbingumą, negalėjo gauti iki išrašymo iš ligoninės. Tiesa yra ta, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vidaus tvarkos taisyklės nenustato, jog nedarbingumą rodantis dokumentas išduodamas tik išrašant pacientą. Šios taisyklės nukreipia į Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius nedarbingumo pažymėjimų išdavimą. Pagal 2005 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-533/A1-189 Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 30 p. nedarbingumo pažymėjimo išdavimas galimas ne tik baigus gydymą stacionare, bet ir 2 kartus per mėnesį paciento prašymu. Iš to seka, kad ieškovė mėgina suklaidinti bylą nagrinėjantį teismą. Ieškovė dublike nurodo, kad jai nebuvo išmokėti 29,72 Eur. Ši suma iš atsakovo ieškovei mokėtinų pinigų sumų buvo išskaičiuota dengiant atsakovo išlaidas apmokant už Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos atliktą ieškovės kraujo mėginio, paimto 2016-02-26 tyrimą. Ieškovės reikalavimai dėl 29,72 EUR sumos priteisimo yra nepagrįsti ir neteisėti.

Teismo posėdžio metu ieškovė J. K. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ligoninėje negavo nedarbingumo lapelio, nes toje ligoninėje jį išrašo tik išleidžiant iš ligoninės. Prašė išrašo iš ligos istorijos pas gydytoją, tačiau atsakė, kad gali pateikti tik tada, kai išleidžia. Kovo 9 d. skambino Budrienei. Administratorė paprašė dokumento, nes atleis už pravaikštas. Paaiškino, kad negali pristatyti dokumento, nes jos neišleidžia. Kai stacionariai gydaisi nemato nedarbingumo elektroninės versijos. Pamato tik kai išleidžia iš ligoninės. Ją išleido balandžio 5 d. ir tą pačią dieną ji pranešė žinutėmis, kad yra užregistruotas nedarbingumo pažymėjimas. Ligoninėje kai išrašinėjo nedarbingumą ir sužinojo, kad yra atleista. 2016-03-26 ji buvo neblaivi, į darbą atvyko 18.00 val. antrai pamainai. Paaiškinimo dėl neblaivumo nepateikė, nes atsakovo siųstu pranešimus gavo tik grįžusi iš ligoninės. Motina gyvena su ja. Jos bendrauja. Vėliau paaiškinimų nepateikė, nes buvo atleista. Problemų su alkoholiu neturi. Ligoninėje dėl pažymos kreipėsi į doc. Šiurkutę. Ji pasakė, kad išduos tik išrašant iš ligoninės. Darbo sutartyje numatyta, kad už neblaivumą darbe gali būti atleidžiama. Negali pasakyti, ką negerai padarė darbdavys atleisdamas ją už neblaivumą. Šiurkutė atsakyme teismui meluoja.

Atsakovo UAB „Spaudos kontūrai“ atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš tiesų ieškovė kaip vėliau paaiškėjo buvo nedarbinga ir gydėsi gydymo įstaigoje. Tačiau apie tai darbovietė nežinojo ir negalėjo matyti Sodros sistemoje. Tokios aplinkybės susiklostė dėl pačios ieškovės kaltės. LAT jau buvo nagrinėta panaši situacija 2013-01-13 byloje Nr. 3K-3-107/2013, t.y. taip pat nebuvo išduotas darbingumo pažymėjimas. Toje byloje buvo nuspręsta, kad jeigu nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jo išdavimo fakto darbdavys negalėjo nustatyti jokiomis elektroninėmis priemonėmis, pats darbuotojas nėra pateikęs jokių savo ligą patvirtinančių įrodymų, teismas laikė, kad atleidimas buvo įformintas teisėtai. Bylos esmė susijusi su ieškovės neblaivumu 2016-02-26, kuris nustatytas darbdavio sudarytos komisijos patikrinimo metu, apsaugos darbuotojo, Lietuvos teismo medicinos centro išvada. Jos kraujyje buvo rasta 0,84 promilės etilo alkoholio. Darbo vietoje ji atsisakė tikrintis, todėl jai buvo pasiūlyta priduoti kraujo. Už tai ji buvo atleista iš darbo. DK reikalauja suteikti darbuotojui galimybę pasiaiškinti. Kadangi ieškovė kitą darbo dieną neatvyko į darbo vietą, nebuvo galimybės jai įteikti tiesiogiai reikalavimo pasiaiškinti. Darbdavys išsiuntė registruotu paštu į ieškovės gyvenamąją vietą. Šitas reikalavimas buvo įteiktas. Nėra ginčo, kad reikalavimas įteiktas ieškovės motinai. Ieškovė padarė du šiurkščius darbo drausmės pažeidimus – neblaivumas ir neatvykimas į darbą. Neneigia, kad ieškovė skambino. Tačiau apie faktą, kad ji guli ligoninėje jokių patikimų rašytinių įrodymų atleidimo dieną nebuvo. Kiekvieną kartą, kai ji paskambindavo būdavo patikrinama Sodros duomenų bazė. Negalėjo tikėti ieškove, nes pasitikėjimas ja buvo prarastas dėl akivaizdžių faktinių aplinkybių. Darbdavys traktavo ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jai neišduoda įrodymų dėl gulėjimo ligoninėje, kaip melagingas ir nesąmonę. Visi gydytojai išduota dokumentus apie ligą. VšĮ Respublikinės psichiatrijos ligoninės vidaus taisyklių 31 punkte nurodyta, kad dirbančiam pacientui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas elektroninis variantas, vadovaujantis Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklėmis. Šiose taisyklėse numatyta, kad nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį bet kada asmeniui paprašius ir nesusijus su išrašymu ir bendra taisyklė, kad gydymo įstaiga privalo ne vėliau kaip per tris dienas išduoti bet kokią informaciją apie pacientą. Kodėl tai nebuvo padaryta atsakovui nežinoma.

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliami šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų, kaip darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindo, ir įrodymų vertinimo klausimai.

DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas kitas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas: neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Be to, DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas vienas iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų atvejų – darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus. Ši teisės norma taikoma, kai nustatoma reikšmingų faktų visuma: a) darbuotojo neblaivumas; b) ši jo būklė nustatoma darbo metu; c) neblaivus darbuotojas yra darbe. Tik esant šių faktų sudėčiai, darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą gali būti pripažįstamas teisėtu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. UAB „Alprema“, bylos Nr. 3K-3-457/2004).

(duomenys neskelbtini) straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjant bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, pareiga įrodyti, kad darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, tenka darbdaviui (atsakovui).

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė J. K. 2015‑12‑07 su atsakovu UAB „Spaudos kontūrai“ sudarė darbo sutartį Nr. 426, pagal kurią ieškovė nuo 2015-12-07 buvo priimta dirbti pas atsakovą knygrišyklos cecho brošiūruotoja, nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį (b. l. 6-8).

Iš esmės ieškovė savo ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad ji buvo atleista laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, ką aiškiai draudžia įstatymas (DK 131 str. 1 d.), nes tiek darbo sutartyje, tiek įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovo yra nurodyta, kad atsakovė atleidžiama pagal „DK 136 str. 3 d. 2 p. (235 str. 9 d.)“. Kaip minėta DK 235 str. 2 d. 9 p. numato, jog neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Tačiau teismas turi objektyvų pagrindą sutinkti su atsakovo argumentais, kad ieškovė J. K. pareikštame ieškinyje ir visos bylos nagrinėjimo metu visiškai ignoruoja nustatytas faktines aplinkybes, kad 2016-02-26 dieną darbe ji buvo neblaivi. Atsakovas UAB „Spaudos kontūrai“ darbo sutartyje pažymėjo, kad darbo sutartis su ieškove J. K. nutraukta 2016-03-16 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (235 str. 9 d.) už pravaikštas ir neblaivumą darbe (b. l. 38). 2016-03-16 įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 16 nurodytas tas pats atleidimo pagrindas, t.y. LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (235 str. 9 d) už pravaikštas, neblaivumą (b. l. 39). Vien tik aplinkybės, kad atsakovas nurodytuose dokumentuose netiksliai nurodė teisės normas, negali būti absoliutus pagrindas pripažinti ieškovės atleidimą neteisėtu. Šiuo atveju ypač svarbu tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs kad, kai įsakyme darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys (atsakovas) pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2008). Nagrinėjamoje byloje atsakovas šia teise pasinaudojo ir nurodė, kad ieškovė buvo atleista už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus – neblaivumą darbe 2016-02-26 ir neatvykimą į darbą 2016-02-27 – 2016-03-15 be pateisinamos priežasties, t.y. pagal DK 235 str. 2 d. 8 ir 9 punktus. Todėl teismas turi patikrinti ar ieškovė minėtus pažeidimus iš tiesų padarė ir ar už juos darbdavys pagrįstai ją atleido iš darbo.

Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, bei kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011).

Nustatyta, kad UAB „Spaudos kontūrai“ pamainos viršininkas M. Š. 2016‑02-26 tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus ar apsvaigusio nuo psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo informavo atsakovo direktorių, jog 2016-02-26 18.45 val. pastebėjo ieškovę J. K. darbo metu neblaivią ar apsvaigusią nuo psichiką veikiančių medžiagų, kuri pasitikrinti blaivumą alkotesteriu atsisakė (b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2016-02-26 aktu buvo nušalinta nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų, pateikti rašytinius paaiškinimus atsisakė (b. l. 35). Jai buvo pasiūlyta nuvykti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl blaivumo patikrinimo. Kaip nustatyta byloje, ieškovė nuvyko blaivumo patikrinimui iš kraujo mėginio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2016-02-29 specialisto išvadoje Nr. T-A 1523/2016(1) konstatuota, kad iš ieškovės J. K. 2016-02-26 20.50 val. paimtame kraujo mėginyje rasta 0,84 promilės etilo alkoholio (b. l. 33). Šiuo atveju neabejotinai nustatyta, kad atsakovė darbe 2016-02-26 buvo neblaivi. Teisme ieškovė pripažino, kad 2016-02-26 darbe buvo neblaivi ir negalėjo paaiškinti kodėl atvyko į darbą neblaivi. J. K. taip pat nurodė negalinti pasakyti, ką negerai padarė darbdavys ją atleisdamas už nustatytą neblaivumą darbe. Ieškovė jos priėmimo į darbą dieną, t.y. 2015-12-07 buvo pasirašytinai supažindinta su UAB „Spaudos kontūrai“ bendrosios tvarkos ir darbo taisyklėmis (b. l. 31), pagal kurių 5 dalies e punktą, šiukštus darbo drausmės pažeidimas yra dirbti neblaiviame stovyje (b. l. 29).taip pat teismui akivaizdu,kad ieškovė darbe buvo neblaivesnė iki to momento,kai jai buvo paimtas kraujas,nes praėjo daugiau,kaip dvi valandos laiko(b.l.33). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad atsakovas UAB „Spaudos kontūrai“ pagrįstai vertino ieškovės neblaivumą darbe kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 235 str. 2 d. 8 p.).

DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šio įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Tačiau ginčą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime būtų laikoma neteisėta. Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje taip pat orientuojama į tai, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-93/2008, Nr. 3K-3-1298/2002, Nr. 3K-3-446/2003, Nr. 3K-3-462/2005).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė J. K. po 2016-02-26 dienos nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo sekančią dieną, t.y. 2016-02-27, darbe nepasirodė ir vėliau, iki pat atleidimo 2016‑03‑16. Ieškovei vengiant atvykti į darbą, atsakovas UAB „Spaudos kontūrai“ 2016-03-01 pranešime Nr. 11 nurodė, kad ieškovė 2016-02-26 į darbą atvyko įtariamai neblaivi ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą bei nepristatė jokios pažymos iš gydymo įstaigų. Nuo tos pačios dienos ji neatvyksta į darbą, nepristato jokio pateisinamo dokumento, nepaskambina ir nepraneša darbdaviams neatvykimo priežasties, todėl ją įspėjo, kad jeigu artimiausiu metu neatvyks į darbą ir nepristatys pateisinamo dokumento, bus atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (b. l. 11). Atsakovas UAB „Spaudos kontūrai“ 2016‑03‑05 pranešime Nr. 12 nurodė analogiškas aplinkybes, tik pareikalavo atsakovę atvykti į darbą iki 2016-03-10 ir pristatyti pateisinamą dokumentą, kitaip jis bus atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (b. l. 12). Abu nurodyti atsakovo pranešimai ieškovei buvo išsiųsti 2016-03-12 ir įteikti jos gyvenamosios vietos adresu 2016-03-14 (b. l. 14, 16). Ginčo, kad pranešimus priėmė atsakovės motina, byloje nėra.

Teismo vertinimu, toks dokumentų įteikimas ieškovei yra tinkamas, vadovaujantis CPK analogija ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.), nes DK nereglamentuoja reikalavimo pasiaiškinti įteikimo procedūros. Tačiau iš dalies sutiktina su ieškovės argumentais, kad net šiuos pranešimus įteikus jai asmeniškai, ji paaiškinimo nebūtų spėjusi pateikti, nes buvo atleista jau po dviejų dienų, t.y. 2016-03-16.

Nustatyta, kad ieškovė J. K. gydėsi RVPL Universitetiniame skyriuje nuo 2016-02-27 iki 2016-04-01 (34 lovad.) (b. l. 10). Ji į RVPL atvežta GMP 2016-02-27, ją palydėjo teta, atvykus stebėta mišri afektinė būsena, alternuojantis afektas, po savaitės išryškėjo maniakinė būsena be psichozės simptomų, išrašyta 2016-04-01 (b. l. 79). Tik 2016-04-01 ieškovei J. K. išduotame nedarbingumo pažymėjime nurodyta, kad ji dėl ligos buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2016-02-27 iki 2016-04-05 (b. l. 9). Nėra ginčo byloje, kad ieškovė jos hospitalizavimo laikotarpiu turėjo galimybę naudotis mobilaus ryšio telefonu. Todėl labiau tikėtina, kad ieškovės motina ją informavo apie gautus reikalavimus pasiaiškinti raštu, nei, kaip nurodo ieškovė, jos motina stengėsi ją apsaugoti nuo streso ir šią informaciją nutylėjo. Bet kuriuo atveju, tokie argumentai teisinės situacijos vertinimo nekeičia. Ieškovė elgėsi pasyviai, rašytinių įrodymų apie jos buvimą ligoninėje ir negalėjimą atvykti į darbą atsakovui reikalaujant neteikė. Ieškovė byloje pateikė įrodymus – telefono paslaugų išklotinę iš UAB „Tele2“, kuri patvirtina jos nurodytas aplinkybes, jog 2016-02-27 9.00. val. siuntė SMS žinutę į telefono Nr. +370 685 72730 (skirtas kiekvienoje darbo pamainoje dirbantiems meistrams, kuriems yra pavaldūs knygrišyklos cecho darbuotojai), 2016-02-29 10.22 val. jai paskambino administratorė R. B. iš tel. Nr. +370 52106710, 2016-03-09 14.22 val. ieškovė pati skambino administratorei R. B. į tel. Nr. +3705216710, 2016-03-10 14.16 val. ieškovė skambino direktorei J. P. į tel. Nr. +370 68530220, 2016-04-05 ieškovė siuntė SMS žinutes bendrovės buhalterei į tel. Nr. +370 65270571 ir knygrišyklos direktoriui Ž. D. į tel. Nr. +370 65693615 (b. l. 45-78). Atsakovas skambučių ir SMS žinučių siuntimo/gavimo faktų neneigia, tačiau nurodo, kad ieškovės būdavo pareikalaujama pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos nedarbingumą. Ieškovė to teisme neginčijo, tačiau teigė įrodymų apie jos gydymą ligoninėje negalėjusi pateikti dėl gydytojos atsisakymo juos išduoti rašytine forma. Teismas norėdamas išsiaiškinti šias aplinkybes buvo aktyvus ir paprašė ieškovę gydžiusią VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Universitetinio skyriaus vedėją A. Š. pateikti informaciją (b. l. 119). Gydytoja savo atsakyme nurodė, kad ieškovė neprašė informacijos rašytine forma apie jos gydymą ligoninėje,kurią ji būtų pateikusi ieškovės prašymu (b. l. 120). Teismui nėra pateikta duomenų apie gydytojos suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl jos parodymais teismas negali nesivadovauti. Be to, VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 31 punkte įtvirtinta, kad dirbančiam pacientui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas (elektroninis variantas), vadovaujantis nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklėmis (b. l. 84); taisyklių 44.7. punkte numatyta, kad pacientui pageidaujant gauti medicininių dokumentų išrašą ar kopiją, jis turi būti pateikiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 86). Pagal 2005-06-30 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-533/A1-189 Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 30 punktą stacionarinio gydymo atveju elektroniniai pažymėjimai išduodami išvykimo iš stacionaro dieną arba, asmeniui prašant, ne dažniau kaip du kartus per mėnesį šiame punkte nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestinas ieškovės argumentas, kad ji kreipėsi į ją gydančią gydytoją dėl jos gydymo ligoninėje ir gydytoja tokį prašymą atsisakė tenkinti. Ieškovė turėjo būti aktyvi ir negalėdama pateikti darbdaviui nedarbingumo pažymėjimo, kreiptis dėl jos gydymą ligoninėje patvirtinančio medicininių dokumentų išrašo išdavimo, vėliau operatyviai jį pateikti atsakovui. Tačiau ieškovė buvo pasyvi ir dėl nežinomų priežasčių to nepadarė, todėl turi prisiimti kylančias neigiamas pasekmes.

Darbdavys įstatymu įpareigotas nepažeisti darbuotojo teisės į DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą garantiją, ją pažeidus darbdaviui kyla įstatyme nustatyti neigiami padariniai, kurios teismo taikomos tam, kad būtų apginta pažeista darbuotojo teisė ir kompensuoti patirti praradimai. Kartu, teismui sprendžiant dėl darbuotojo atleidimo jo nedarbingumo laikotarpiu teisinių padarinių, reikšmingas ir turi būti įvertintas paties darbuotojo elgesys. Jeigu darbuotojas, elgdamasis nesąžiningai, nepraneša darbdaviui apie aplinkybes, reikšmingas DK 131 straipsnio 1 dalyje numatytiems draudimams taikyti, o darbdavys tų aplinkybių nežino, tai šį darbuotoją atleidus iš darbo formaliai pažeidžiant DK 131 straipsnio 1 dalyje numatytą draudimą atleisti iš darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, darbuotojo darbo teisė gali būti neginama (DK 35 straipsnio 1 dalis, 36 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta garantija darbuotojui, laikinai nedarbingam dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų (t. y. ne dėl DK 133 straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių – sužalojimo darbe arba profesinės ligos), draudžianti darbdaviui tam tikrą laiką (DK 133 straipsnio 2 dalis) įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo, pradeda galioti nuo tos dienos, kai darbdavys informuojamas apie tai, kad darbuotojas turi nedarbingumo lapelį, ir baigiasi tą dieną, kurią jis sugrįžta į darbą arba sueina šimto dvidešimties kalendorinių dienų iš eilės terminas (DK 133 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. V. v. Lietuvos žemės ūkio universitetas, bylos Nr. 3K-3-466/2010). Atsakovas UAB „Spaudos kontūrai“ ieškovės atleidimo dieną 2016-03-16 neturėjo jokių dokumentų, pateisinančių ieškovės neatvykimą į darbą. Atsakovė darbe nepasirodė kitą dieną po to, kai buvo nustatytas jos neblaivumo darbe faktas. Darbdaviui pareikalavus pateikti neatvykimą į darbą pateisinančius rašytinius dokumentus, ieškovė jų nepateikė, nors, kaip jau nurodyta aukščiau, turėjo galimybę gauti medicininius dokumentus apie jos gydymą. Esant nustatytam neblaivumo darbe faktui, atsakovas nesant rašytinių įrodymų neturėjo jokio pagrindo tikėti ieškovės žodžiais apie gydymąsi ligoninėje, todėl darbdavys pagrįstai už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus nusprendė ją atleisti iš darbo. Nors vėliau paaiškėjo, kad ieškovė iš tiesų buvo laikino nedarbingumo laikotarpyje jos atleidimo dieną, tačiau šios aplinkybės darbdaviui buvo nežinomos būtent dėl nuo ieškovės priklausančių veiksmų neatlikimo. Atsižvelgiant į LAT praktiką negalima suabsoliutinti DK 240 straipsnio 1 dalies normų reikalavimų, o ieškovo argumentas, kad buvo pažeistos teisės aktuose įtvirtintos atleidimo procedūros ir toks atleidimas yra neteisėtas, nepaneigia fakto, kad 2016-02-26 ieškovė savo darbo vietoje darbo metu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – darbo vietoje buvo neblaivi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovas pagrįstai nutraukė darbo sutartį (DK 136 str. 3 d. 2 p.), todėl ieškinys su visais ieškovės išvestiniais argumentais dėl atleidimo ir keliamais reikalavimais atmestinas.

Ieškovė dublike pareiškė reikalavimą priteisti jai atsakovo nesumokėtus 29,72 Eur. Teismo vertinimu, atsakovas šią sumą pagrįstai išskaitė iš ieškovei mokėtinų sumų pagal DK 224 str. 2 d. 1 p., nes už atliktą ieškovės kraujo mėginio ekspertizę atsakovas Vilniaus priklausomybės ligų centrui pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija VPLC Nr. 16047 sumokėjo 29,72 Eur,o iškaičius šią sumą ateityje išvengiami ginčai teisme (b. l. 100-101). Dėl šių išlaidų tiesiogiai atsakinga pati ieškovė – ji darbe buvo neblaivi, pasitikrinti alkotesteriu atsisakė,ir tai sudarė pagrindą ikiteisminėms atsakovo išlaidoms.

Atsakovas UAB „Spaudos kontūrai“ bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 757,53 Eur teisinių paslaugų išlaidų: 169,40 Eur už konsultacijas, 847,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 656,43 Eur už tripliko parengimą, 84,70 Eur pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (b. l. 111-115). Atsižvelgiantį į bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, šios bylinėjimosi išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis. Ieškovė dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo prieštaravimų nereiškė. Ieškinį atmestus, vadovaujantis CPK 88str.,93 straipsnio 2 dalimi, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 757,53 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasis LR CPK 88,93 str., 185 str., 259 str., 268- 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovės J. K. ieškinį atsakovui UAB „Spaudos kontūrai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Spaudos kontūrai“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 757,53 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.