Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., turėdama tikslą tyčia užvaldyti svetimą, nukentėjusiajai T. V. priklausantį turtą – pinigus, 2021 m. sausio 21 d., apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini), iš T. V. striukės kišenės slapta pavogdama neteisėtai įgijo svetimą, T. V. AB SEB banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios kortelės naudotojui – T. V. AB SEB banko išduotus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – voką su tos kortelės PIN kodu, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos (svetimus kortelę ir naudotojo duomenis) A. V. neteisėtai gabeno laikydama su savimi ir panaudojo juos (svetimus kortelę ir naudotojo duomenis), neteisėtai inicijuodama daugiau nei vieną finansinę operaciją:

- 2021 m. sausio 21 d., 21.02 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate inicijuodama ir atlikdama finansinę operaciją, paimdama bankomato išduotus 500 Eur;

- tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. sausio 21 d., 21.02 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate inicijuodama ir atlikdama finansinę operaciją, paimdama bankomato išduotus 600 Eur;

- tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. sausio 21 d., 21.03 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate inicijuodama ir atlikdama finansinę operaciją, paimdama bankomato išduotus 600 Eur;

- tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. sausio 22 d., 18.39 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate inicijuodama ir atlikdama finansinę operaciją, paimdama bankomato išduotus 1000 Eur;

- tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. sausio 22 d., 19.34 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate inicijuodama ir atlikdama finansinę operaciją, paimdama bankomato išduotus 450 Eur;

- tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. sausio 22 d., 23.35 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate inicijuodama ir atlikdama finansinę operaciją, paimdama bankomato išduotus 100 Eur;

- tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. sausio 22 d., 23.36 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate inicijuodama ir atlikdama finansinę operaciją, paimdama bankomato išduotus 200 Eur.

Taip veikdama, apgaudama bankinę mokėjimo priemonės naudotojo identifikavimo sistemą, A. V. neteisėtai, 2021 m. sausio 21 ir 22 d., apgaule savo naudai įgijo svetimą, T. V. priklausantį turtą – pinigus, padarydama nukentėjusiajai turtinę 3450 Eur žalą.

Be to, A. V., turėdama tikslą tyčia užvaldyti svetimą, nukentėjusiajai T. V. priklausantį turtą – pinigus, taip pat panaudojant svetimą mokėjimo priemonę įgyti teisę į įvairų turtą (prekes, paslaugas), 2021 m. sausio 29 d., apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), iš T. V. rankinės slapta pavogdama neteisėtai įgijo svetimą, T. V. AB SEB banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios kortelės naudotojui – T. V. AB SEB banko išduotus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – voką su tos kortelės PIN kodu, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos (svetimus kortelę ir naudotojo duomenis) A. V. neteisėtai gabeno laikydama su savimi ir panaudojo juos (svetimus kortelę ir naudotojo duomenis), neteisėtai inicijuodama daugiau nei vieną finansinę operaciją:

- 2021 m. sausio 30 d., 07.15 val. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už jos įgytas prekes (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Viada“, šiai finansinei operacijai panaudodama 2,97 Eur;

- tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. sausio 30 d., 07.15 val. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už jos įgytas prekes (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Viada“, šiai finansinei operacijai panaudodama 10,99 Eur;

- tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. sausio 30 d., 14.07 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate inicijuodama ir atlikdama finansinę operaciją, paimdama bankomato išduotus 150 Eur;

- tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. sausio 30 d., 14.30 val. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „Maxima“, šiai finansinei operacijai panaudodama 13,56 Eur.

Taip veikdama, apgaudama bankinę mokėjimo priemonės naudotojo identifikavimo sistemą, A. V. neteisėtai 2021 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) apgaule savo naudai įgijo svetimą, T. V. priklausantį turtą – pinigus bei teisę į įgytas prekes (paslaugas), padarydama nukentėjusiajai turtinę 177,52 Eur žalą.

Teisiamojo posėdžio metu A. V. nurodė, kad kalta prisipažįsta visiškai. Ji įsipareigojo per metus atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Parodymus duoti atsisako, bet sutinka atsakyti į kai kuriuos klausimus. Labai blogai vertina savo veiksmus, jos su nukentėjusiąja buvo draugės, pažįstamos apie 10 metų. Tai, kuo kaltinama, ji padarė viena. Ji nesuprato, ką daro, kai paėmė T. korteles. Nukentėjusiosios neatsiprašė, nes jai tyrėja pasakė, kad draudžiama su ja bendrauti. Iki šios dienos neatlygino nė cento, bet ji dirba, gaus kreditą ir grąžins skolą, išlaikytinių ji neturi. Pinigus nuo kortelių grynino su PIN kodu, kurį rado užrašytą ranka ten pat, kur buvo kortelė. Sutinka atlyginti nukentėjusiajai ir komisinius mokesčius.

AB SEB bankas pateikė T. V. sąskaitos išrašą už laikotarpį 2021-01-21 – 2021-01-31, iš kurio matyti, kad 2021-01-21 (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate 21.02 val. išgryninta (kortelė (duomenys neskelbtini)) 500 Eur, 600 Eur, 21.03 val. – 600 Eur, už šias operacijas bankas paskaičiavo atitinkamai 2,80 Eur, 4,80 Eur ir 4,80 Eur komisinių mokesčių; 2021-01-22, (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate 18.39 val. išgryninta 1000 Eur, 19.34 val. – 450 Eur, 23.35 val. – 100 Eur, 23.36 val. – 200 Eur, už šias operacijas bankas paskaičiavo atitinkamai 8,00 Eur, 3,60 Eur, 1,60 Eur ir 1,00 Eur komisinių mokesčių. 2021-01-29 bankas nuo sąskaitos nuskaičiavo naujos kortelės (duomenys neskelbtini) išdavimo/atsiėmimo mokestį – 10,00 Eur. 2021-01-30 (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Viada“ 07.15 val. atsiskaityta už įsigytas prekes 2,97 Eur ir 10,99 Eur, 14.07 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate išgryninta 150 Eur, už šią operaciją bankas paskaičiavo 1,20 Eur komisinio mokesčio, 14.30 val. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „Maxima“ atsiskaityta už prekes 13,56 Eur. Taip pat 2021-01-29 du kartus inicijuotas paskolų sutarčių su greitųjų kreditų išdavimo bendrovėmis UAB „Moment Credit“ ir UAB „Nordecum“ sudarymas, t. y. du kartus už sutikimo patvirtinimą nuskaičiuota po 0,01 Eur (b. l. 36).

2021-02-10 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų degalinėje apžiūra. Apžiūrimi objektai yra du vaizdo įrašai, pavadinti: ,,1-2kortele“ ir ,,Kasa1“, kurie įkelti į IBPS sistemą.

AB SEB bankas pateikė 2021-01-21 mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų operacijų bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei 2021-01-21 ir 2021-01-30 bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) fotonuotraukas (b. l. 48-60).

UAB „Viada LT“ pateikė degalinės (duomenys neskelbtini), pirkimo kvitų kopijas, iš kurių matyti, kad 2021-01-30 07:15:26 už pirkinius atsiskaityta kortele (duomenys neskelbtini), suma 10,89 Eur, tą pačią dieną 07:15:53 ta pačia kortele dar kartą atsiskaityta už pirkinius, suma 2,97 Eur (b. l. 67-68).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas <...> neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti <...>. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-252-693/2019).

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina šios veikos: 1) apgaulės panaudojimas, 2) neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės į svetimą turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, ar apgaulės panaudojimas prieš asmenis, turinčius reikalavimo į turtą teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, kad A. V. kaltinamajame akte nurodytu laiku bei aplinkybėmis neteisėtai įgijo, pavogdama iš T. V. striukės kišenės, o antrąjį kartą – iš rankinės, ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones – kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir šių kortelių naudotojai T. V. AB SEB banko išduotus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – tų kortelių PIN kodus, kurių pakako finansinėms operacijoms inicijuoti, ir juos panaudojo inicijuodama finansines operacijas – išgryninti pinigus AB SEB banko bankomatuose bei atsiskaityti už pirkinius degalinėje „Viada“ ir parduotuvėje „Maxima“. A. V. kaltę patvirtina jos pačios prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, kad pastebėjusi vienoje iš T. V. striukės kišenių T. V. vardu is?duotą SEB moke?jimo kortelę ir voką su PIN kodu, nusprendė juos paimti ir paėmė, pasinaudojusi kortele ir PIN kodu, tą pačią ir kitą dieną išgrynino bankomatuose kaltinime nurodytas pinigines lėšas. Vėliau, 2021-01-29, vyko kartu su T. V. į banką atsiimti naujos mokėjimo kortelės, po to jos kartu nuvažiavo į jos (A. V.) namus, kur ji, T. V. nuėjus maudytis į dušą, iš šios rankinės slapta paėmė naują kortelę ir voką su PIN kodu, į jos vietą padėjo senąją kortelę, o kitą dieną iš šios kortelės grynino pinigus bei atsiskaitė ja už pirkinius. Kaltinamosios kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios T. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, kad ji nedavė A. V. naudotis savo banko kortelių bei PIN kodų. Abiem atvejais savo banko kortelės ir PIN kodo nukentėjusioji pasigedo po pabendravimo su A. V., be to, antrąjį kartą paaiškėjo, kad nauja jai išduota banko kortelė pakeista senąja, kurią ji manė pametusi. Patikrinusi per elektroninę bankininkystę ji nustatė, kad tuo metu, kai iš jos banko kortelės buvo pagrobtos, iš jų buvo gryninami pinigai bankomatuose bei atsiskaitoma už prekes. Šiuos parodymus patvirtina banko sąskaitos išklotinės bei jų apžiūros rezultatai, iš kurių matyti, kad už laikotarpį nuo 2021-01-21 21.02 val. iki 2021-01-31 14.30 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiuose bankomatuose buvo gryninami pinigai, iš viso išgryninta 3600 Eur, taip pat atsiskaityta už pirkinius (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Viada“ ir (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „Maxima“, bendrai 27,52 Eur sumai, bei du kartus inicijuotas paskolų sutarčių su greitųjų kreditų išdavimo bendrovėmis UAB „Moment Credit“ ir UAB „Nordecum“ sudarymas. Be to, A. V. užfiksuota vaizdo įrašuose ir nuotraukose, kaip gryninanti pinigus minėtuose bankomatuose ir atsiskaitanti už prekes degalinėje bei parduotuvėje, visa tai atlikdama naudojosi T. V. SB SEB banko išduotomis banko kortelėmis bei PIN kodais. Kaip minėta, T. V. nesuteikė A. V. leidimo naudotis jos banko kortelėmis bei prisijungimo prie bankinės sistemos duomenimis, šiuos instrumentus A. V. įgijo neteisėtai, slapta pavogdama, t. y. veikdama tiesiogine tyčia, suprasdama, kad naudojasi žinomai svetima elektroninio mokėjimo priemone, kad tokie veiksmai neteisėti, jais padarys kitiems asmenims turtinę žalą, ir norėdama taip veikti, neteisėtai, panaudodama apgaulę, banko sistemai prisistatydama kaip teisėta mokėjimo priemonių naudotoja, inicijavo finansines operacijas, panaudodama svetimas elektroninio mokėjimo priemones ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodus. Taip pat A. V. suvokė, kad tokių veiksmų pasėkoje T. V. turtą – pinigus bei prekes įgyja neteisėtai, ir kad turto savininkė dėl to patirs žalos, taigi numatė tokius padarinius ir jų norėjo.

Todėl yra įrodyta, kad A. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos). Kadangi 2021-01-21 – 2021-01-22 nusikalstamos veikos metu ji neteisėtai, panaudodama apgaulę, įgijo 3450 Eur, t. y. didesnę nei 5 MGL, bet neviršijančią 250 MGL sumos, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. 2021-01-29 – 2021-01-30 nusikalstamais veiksmais ji panaudodama apgaulę įgijo 177,52 Eur sumą, t. y. didesnę nei 3 MGL, bet neviršijančią 5 MGL, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas.

Dėl bausmės

A. V. atsisakė duoti parodymus, tačiau vertinant jos atsakymus į klausimus manytina, kad jai iš tiesų gėda dėl savo veiksmų, todėl jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas A. V. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad ji padarė keturis apysunkius nusikaltimus, vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos didžiąja dalimi padarytos idealiąja sutaptimi, baigtos ir padarytos tiesiogine tyčia, yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog A. V. anksčiau neteista (b. l. 88), per 3 metus administracine tvarka nebausta (b. l. 91), dirba (b. l. 89), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje nėra.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamosios gana teigiamą asmenybę, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. V. paskyrus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą, neskiriant intensyvios priežiūros, o BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Tokia išvada darytina dėl to, kad nors už visas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato baudos bausmę, tačiau atsižvelgtina į tai, kad baudos pakankamai didelės (mažiausias baudos dydis už apysunkį nusikaltimą – 100 MGL, t. y. 5000 Eur), A. V. yra jauno amžiaus, neturi piniginių lėšų, be to ji privalo atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai, todėl manytina, kad paskyrus baudos bausmes už visas nusikalstamas veikas, tokia bausmė būtų neproporcingai sunki našta kaltinamajai ir nepagrįstai nutolintų nukentėjusiosios interesų įgyvendinimą. Nustatant bausmių dydį, papildomai atsižvelgtina ir į nukentėjusiosios nuomonę, kad ji norėtų tik atgauti prarastas pinigines lėšas, bei į tai, kad teismas skiria kaltinamajai bausmę, kuri yra griežtesnės rūšies nei bauda, todėl griežčiausios bausmės dydis nustatytinas minimalus ar artimas minimaliam.

Teismas pažymi, jog vadovaujantis teismų praktika, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ji anksčiau neteista, dirba, įsipareigojo atlyginti žalą. Tačiau teismas negali neįvertinti tokių aplinkybių, kad nors pirmą nusikalstamą veiką kaltinamoji galimai padarė spontaniškai, vis tik antrą kartą pagrobdama nukentėjusiosios banko kortelę kaltinamoji akivaizdžiai tokius veiksmus jau buvo suplanavusi, nes pasikvietė nukentėjusiąją pas save į svečius, kur vaišino alkoholiu, siūlė išsimaudyti, tuo metu pati tikrino nukentėjusiosios rankinę, pavogusi iš rankinės naują banko kortelę, į jos vietą padėjo senąją, tikėdamasi, kad nukentėjusioji kurį laiką nepastebės naujos kortelės praradimo, tokiu būdu pati kaltinamoji kuo ilgiau galės naudotis nukentėjusiosios banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Be to, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji kaltinamąją pažinojo nuo šios vaikystės, jas siejo pakankamai artimas emocinis ryšys, todėl nukentėjusiajai toks kaltinamosios elgesys yra ypač skaudus; nors ir įsipareigojo atlyginti žalą, kaltinamoji per metus nė dalies žalos neatlygino. Todėl skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmę nėra pagrindo.

Tačiau yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bendrinant paskirtąsias bausmes, kadangi, nors ir taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, susidarytų situacija, kad teismas iš esmės taikytų visišką bausmių sudėjimo būdą. Todėl nustatant galutinę subendrintą bausmę, pridėtina mažesnė nei minimali arešto bausmės dalis. Bausmės už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai sutapčiai, bendrintinos BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu, su baudžiamuoju nusižengimu – BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, bei tarpusavyje bendrintinos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant mažesnę nei minimali dalį švelnesnės bausmės.

Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, yra pagrindo tikėtis, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis, bausmės vykdymas atidėtinas. Atsižvelgus į tai, kad nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kaltinamajai nustatytinas įpareigojimas tęsti darbą, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, bei baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys, 5 dalies 5 punktas, 69 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje nukentėjusioji T. V. pareiškė civilinį ieškinį 3627,52 Eur turtinei žalai atlyginti; nurodė, kad į šią sumą įeina pinigai, nuimti apgaulės būdu, mokestis už naują banko kortelę ir banko komisiniai už pinigų išgryninimą (b. l. 29). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė civilinį ieškinį, patikslino, kad banko komisiniai mokesčiai sudaro 36,98 Eur, todėl papildomai prašo priteisti ir šią sumą. Kaltinamoji sutiko su nukentėjusiosios reikalavimais ir įsipareigojo atlyginti padarytą žalą per vienerius metus. Teismas jau aptarė kaltinamosios neteisėtus veiksmus bei dėl jų kilusias pasekmes – padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai, todėl motyvų nekartoja, akivaizdu, kad turtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, iš A. V. priteistina 3627,52 Eur tiesioginiais kaltinamosios veiksmais padarytos žalos ir 36,98 Eur banko išskaičiuotų komisinių mokesčių, iš viso 3664,50 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A.V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2021-01-21 neteisėtas svetimos mokėjimo kortelės įgijimas), ir paskirti bausmę – areštą 15 parų.

A.V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – viešuosius darbus 5 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

A.V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (2021-01-21 – 2021-01-22 neteisėtų finansinių operacijų inicijavimas), ir paskirti bausmę – areštą 15 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. V. subendrintą bausmę – areštą 15 parų.

A.V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2021-01-29 neteisėtas svetimos mokėjimo kortelės įgijimas), ir paskirti bausmę – areštą 20 parų.

A.V. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

A.V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (2021-01-29 – 2021-01-30 neteisėtų finansinių operacijų inicijavimas), ir paskirti bausmę – areštą 20 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bausmes subendrinti ir paskirti A. V. subendrintą bausmę – areštą 20 parų.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį paskirtas ir subendrintas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 54 straipsnio 3 dalimi, subendrinti tarpusavyje bei su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę A. V. paskirti areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, A. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant nusikaltimų padarymo metu padarytą T. V. žalą atlyginti per 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti atlyginti turtinę žalą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios T. V. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. V. T. V. 3664,50 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 50 centų) turtinei žalai atlyginti.

Skaitmeninę laikmeną nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.