Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. sausio 21 d. neteisėto svetimos mokėjimo kortelės įgijimo), ir nubausta 15 parų arešto bausme, pagal 182 straipsnio 1 dalį, ir nubausta 5 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausme, įpareigojant ją neatlygintinai išdirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui, bei pagal 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. sausio 21 d. – 2021 m. sausio 22 d. atliktų neteisėtų finansinių operacijų inicijavimo), ir nubausta 15 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. V. paskirta subendrinta 15 parų arešto bausmė.

A. V. taip pat pripažinta kalta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. sausio 29 d. neteisėto svetimos mokėjimo kortelės įgijimo), ir nubausta 20 parų arešto bausme, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir nubausta 4 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausme, įpareigojant ją neatlygintinai išdirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui, bei pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. sausio 29 d. – 2021 m. sausio 30 d. atliktų neteisėtų finansinių operacijų inicijavimo), ir nubausta 20 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. V. paskirta subendrinta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 54 straipsnio 3 dalimi, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį paskirtos ir subendrintos bausmės, subendrintos tarpusavyje, o taip pat ir su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, A. V. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant ją nusikalstama veika padarytą žalą T. V. atlyginti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o turtinę žalą pradėti atlyginti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo T. V. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš A. V. T. V. naudai priteista 3664,50 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

- tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. sausio 22 d., 23.36 val., (duomenys neskelbtini) PC „Maxima“ esančiame bankomate inicijuodama ir atlikdama finansinę operaciją, paimdama bankomato išduotus 200 Eur.

- tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. sausio 30 d., 07.15 val. (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „Viada“, šiai finansinei operacijai panaudodama 10,99 Eur;

- tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. sausio 30 d., 14.07 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate inicijuodama ir atlikdama finansinę operaciją, paimdama bankomato išduotus 150 Eur;

- tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. sausio 30 d., 14.30 val. Vilniuje, atsiskaitė už jos įgytas prekes (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „Maxima“, šiai finansinei operacijai panaudodama 13,56 Eur.

Taip veikdama, apgaudama bankinę mokėjimo priemonės naudotojo identifikavimo sistemą, A. V. neteisėtai 2021 m. sausio 30 d. Vilniuje apgaule savo naudai įgijo svetimą, T. V. priklausantį turtą – pinigus bei teisę į įgytas prekes (paslaugas), padarydama nukentėjusiajai turtinę 177,52 Eur žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskiriant A. V. subendrintą bausmę – 20 parų arešto. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį paskirtas ir subendrintas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinti tarpusavyje bei su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, paskiriant A. V. galutinę subendrintą 60 parų arešto bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, atidėti 1 metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

3.1. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrindamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį paskirtas ir tarpusavyje subendrintas bausmes, tai yra 15 parų arešto ir 20 parų arešto bausmes, su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, tai yra su 15 parų arešto ir 20 parų arešto bausmėmis, turėjo paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 parų arešto, kadangi, vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, už nusikaltimą nustatyta minimali 15 parų arešto bausmė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, tai yra pridėdamas mažesnę nei minimali arešto bausmės dalį ir skirdamas A. V. galutinę bausmę – 40 parų arešto, pažeidė BK nuostatas.

3.2. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, nepagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos galėjo būti taikomos tik tada, jei teismas būtų nurodęs, kad A. V. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 parų, tačiau skundžiamas nuosprendis surašytas taip, tarsi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos naudojamos taikant bausmių bendrinimo normas, kartu su BK 63 straipsnio nuostatomis, nes nuosprendyje nurodyta, „<...> tarpusavyje bendrintinos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant mažesnę nei minimali dalį švelnesnės bausmės <...>. Aptariamu atveju teismas iš esmės pritaikė BK 62 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kuriose numatyta galimybė teismui, esant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms sąlygoms, paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė. Visgi, nuosprendyje nebuvo vadovautasi BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nes tam nebuvo būtinų sąlygų. Pasak prokuroro, teismas neturėjo pagrindo vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kadangi motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę galima tik tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

3.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendyje privalėjo motyvuoti, kaip 60 parų arešto bausmės paskyrimas ir jos vykdymo atidėjimas (pagal BK 75 straipsnio) A. V. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir pagrįsti, kodėl 40 parų arešto bausmės paskyrimas ir jos vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį aiškiai neprieštarauja teisingumo principui. Būtent minimų teismo motyvų ir stokoja skundžiamas nuosprendis. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu A. V. pirmą kartą paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 2 mėnesiams, o tai prieštarauja baudžiamajam įstatymui.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o prokuroras – jį tenkinti pilnai.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio apeliacinis skundas yra tenkinamas

5. Apeliaciniame skunde, neginčydamas A. V. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų kvalifikavimo, paskirtos bausmės rūšies, prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant bausmes bei nustatant galutinės skirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas A. V. paskirtas bausmes, netinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. BK 63 straipsnio 4 dalyje (past. – 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), reglamentuojančioje bausmių bendrinimą iš dalies jas sudedant, nustatyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, minimalus arešto bausmės dydis už nusikaltimą – 15 (penkiolika) parų, o už baudžiamąjį nusižengimą – 10 (dešimt) parų.

7. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bendrinant už nusikalstamas veikas paskirtas arešto bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, gali būti pridedama arešto dalis, ne mažesnė kaip 15 parų už nusikaltimą ir ne mažesnei nei 10 parų už baudžiamąjį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas arešto bausmes, BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų nesilaikė, kadangi prie griežčiausios bausmės pridėjo mažesnes negu įstatyme numatytas minimalus arešto bausmės rūšies dydis bausmių dalis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimą, kadangi BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu bendrindamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį paskirtas ir tarpusavyje subendrintas bausmes, tai yra 15 parų arešto ir 20 parų arešto bausmes, su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, tai yra su 15 parų arešto ir 20 parų arešto bausmėmis, jis turėjo paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 parų arešto.

8. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų netinkamą taikymą nulėmė nepagrįstas teismo sprendimas bendrinant bausmes vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. V. anksčiau neteista, pripažino kaltę, yra dirbanti, tačiau taip pat įvertinęs, kad jos padarytos nusikalstamos veikos iš dalies buvo suplanuotos, be to, ji per vienerius metus nukentėjusiajai neatlygino nei dalies žalos, sprendė, jog skirti jai švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę nėra pagrindo. Nepaisant konstatuoto, toliau nuosprendyje teismas nurodė, kad šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra tikslinga bendrinant bausmes, kadangi, nors ir taikant dalinį bausmių sudėjimą, susidarytų situacija, kad iš esmės yra taikomas visiškas bausmių sudėjimo būdas. Tokie nuosprendžio motyvai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarauja BK 54 straipsnio 3 dalies esmei bei šios normos turinio aiškinimui teismų praktikoje. Remiantis tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija galima spręsti, kad BK straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui prieštarauja pati BK 63 straipsnio 4 dalies nuostata, kad prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Toks BK 54 straipsnio 3 dalies ir 63 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimas nebūtų teisingas. Pažymėtina, kad BK 214 ir 215 straipsnių, pagal kuriuos A. V. pripažinta kalta, sankcijose yra numatytos ir alternatyvios, švelnesnės už areštą bausmės – baudos, todėl teismas, manydamas, kad nuteistajai paskirta galutinė subendrinta arešto bausmė gali prieštarauti teisingumo principui, tur4jo galimybę skirti švelnesnes bausmes.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalių arešto bausmių už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų pridėjimas prie griežčiausios bausmės, atsižvelgiant tiek į nuteistosios A. V. asmenybę, tiek į jos padarytas nusikalstamas veikas, atitiktų bausmių bendrinimo nuostatas, o paskirta subendrinta bausmė neprieštarautų teisingumo principui. Remiantis išdėstytu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, dalyje dėl bausmių subendrinimo yra keistinas, nurodant, kad pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį paskirtos ir BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, yra subendrintinos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir A. V. yra skirtina galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. V. galutinę bausmę, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, atidėjo jos vykdymą 1 metams 2 mėnesiams, įpareigodamas ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, nuteistosios atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus, kad ir trumpalaikio, jos izoliavimo, kita vertus, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas arešto bausmės vykdymą, padarė BK 75 straipsnio taikymo klaidų, tai yra nustatė per ilgą bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

11. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Iš aptarto akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra per ilgas, todėl atitinkamai yra trumpinamas. Teisėjų kolegija, nustatydama 60 parų arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgia į tai, kad nuteistoji A. V. padarė vieną nesunkų ir keturis apysunkius nusikaltimus bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, visos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), į atsakomybę sunkinančias aplinkybių nebuvimą, taip pat į nukentėjusiajai nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydį (3 664,50 Eur) bei į nuteistosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau neteista (b. l. 88), administracine tvarka nebausta (b. l. 91), dirbanti (b. l.89). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad A. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. kovo 2 d. pateikė teismui pažymą Nr. Nr. APD-2022-01390, kurioje nurodoma, kad iš A. V. valstybės naudai priteistinos 143,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato Vidmanto Baumilos darbo užmokestis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas, ištaisant pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę padarytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas. Be to, nors A. V. yra dirbanti, tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra tenkintas nukentėjusiosios T. V. civilinis ieškinys ir iš nuteistosios yra priteistina gana ženkli pinigų suma padarytai turtinei žalai atlyginti, tai yra 3 664,50 Eur. Be to, skundo nagrinėjimo metu nuteistoji buvo suimta kitoje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistosios neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 54 straipsnio 3 dalimi, buvo subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, ir nustatyti, kad A. V. skirtina galutinė subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, A. V. paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistosios A. V. 143,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.