Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. M., R. N., L. V. dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties įregistravimo praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo R. N. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 1998 m. sausio 14 d. Anykščių rajono notarų biuro notarė J. Ž. patvirtino 1/2 dalies gyvenamojo namo, 1/2 dalies ūkio pastatų ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarti, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjos tėvas A. K. įsigijo turtą nuosavybės teise iš savo sesers V. N.. Kita dalis šio turto tėvui A. K. nuosavybės teise priklausė pagal 1995 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Po šio turto įsigijimo – dovanojimo sutarties sudarymo tėvas dėl nežinojimo šios sutarties per tris mėnesius neįregistravo Nekilnojamojo turto registro Ukmergės filiale. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. K.. Po A. K. mirties įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi jo sutuoktine, pareiškėjos motina V. K.. Jai buvo išduotas paveldėjimo teises liudijimas į asmeninės nuosavybės teise tėvui priklausiusį 14.30000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Motina ir toliau liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į šį turtą neišsiėmė bei tėvui dovanotos dalies netvarkė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina V. K.. Po motinos mirties įstatymu nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėja ir jos sesuo, suinteresuotas asmuo K. M.. Pradėję tvarkyti paveldėjimą jos buvo notarės informuotos, kad nėra sutvarkyti tėvo namai ir viešajame registre 1/2 dalis turto vis dar yra V. N. vardu. Joms buvo paaiškinta, kad teismo keliu turi atnaujinti terminą kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl dovanojimo sandorio įregistravimo. Sužinoję šiuo faktus, jos iš karto pradėjo rengti dokumentus ir kreipėsi į teismą. Po tėvų mirties name gyveno pareiškėjos šeima, po dovanojimo sutarties sudarymo pareiškėjos šeima ir toliau liko gyventi minėtame name, gana greitai po sandorio sudarymo mirė tėvas, motina liko gyventi viena, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo šį namą ir ūkio pastatus. Visi gyvenamojo namo dokumentai visada buvo pas tėvus, todėl visą laiką tėvas (o vėliau ir motina) buvo įsitikinę, kad yra teisėti turto savininkai. Pareiškėja nurodytas aplinkybes prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties įregistravimo terminą palikimui priimti atnaujinti.

5. Iš gimimo liudijo matyti, kad pareiškėjos tėvai yra A. K. ir V. K.. Iš mirties liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K.. Iš Anykščių rajono notarų biuro paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matyti, kad po A. K. mirties jo turtą paveldėjo sutuoktinė V. K.. Iš mirties medicininio liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina V. K.. Iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad po V. K. mirties visą jos turtą paveldėjo G. M. ir K. M.. Iš 1998-01-14 sutarties matyti, kad V. N. padovanojo savo broliui A. K. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį namo, ½ dalį ūkio pastatų ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) Iš mirties įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. N..

6. Pagal dovanojimo sandorio sudarymo metu galiojusią 1964 m. LR CK 255 straipsnio 1 dalį buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis (dovanojimo sutartis) turi būti notariškai patvirtinta ir per 3 mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento.

7. Privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio l dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

8. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-10-02 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2013 konstatavo, kad spręsdamas sandorio privalomos teisines registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybes neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teises principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus; naujuoju nuosavybes santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams; nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti toki teisini mechanizmą, kuris užtikrintų ,,senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą ,,senąja“ tvarka; tačiau būtina pažymėti, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (CK 1.2 straipsnis), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybes teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

9. Spręsdami termino nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo klausimą, teismai turi nustatyti, ar sandorio sudarymas, nors jis nebuvo įregistruotas, atitiko šalių valią, ar termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-141/2009).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja G. M. nurodė, kad terminą nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties įregistravimui praleido dėl objektyvių priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad per įstatymo nustatytą terminą nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis nebuvo įregistruota dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo palikėjų valios.

11. Išnagrinėjus pareiškėjos pareiškime, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į pareiškimą nurodytas aplinkybes, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, bei atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties įregistravimas buvo praleistas yra svarbios, todėl prašymas tenkintinas ir terminas nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties įregistravimui atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą įregistruoti VĮ Registrų centro Utenos filiale 1998 m. sausio 14 d. Anykščių rajono notarų biuro notares J. Ž. patvirtintą 1/2 dalies gyvenamojo namo, 1/2 dalies ūkio pastatų ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarti, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu, paduodant atskirąjį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.