Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, teismo posėdyje išnagrinėjusi R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-04-30 nutarimo, kuriuo R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2013-04-30 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-2541842-13, kuriuo paskyrė R. B. 1000 Lt baudą už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą, už tai, kad 2013-03-07 apie 10.20 val., Klaipėdoje, Taikos pr. ir Sausio 15-osios g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Ford Courier, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas vairavimo teisės, nedavė kelio specialiai transporto priemonei su įjungtais mėlynais žybčiojančiais švyturėliais, dėl ko su ja susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 191 punktų reikalavimus.

Į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neatvyko, apie posėdį jam parnešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju R. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1000 Lt iki 2000 Lt.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. nesutinka, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, ir nurodo, kad dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas, įvažiavęs į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, neįsitikinęs eismo saugumu ir nesiėmęs visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikinęs, kad visos transporto priemonės duoda kelią.

Administracinio teisės pažeidimo byloje yra duomenys, kad greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas S. Š. (S. Š.) dėl minėto eismo įvykio taip pat yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį (b.l. 23-24), tačiau ši aplinkybė nepaneigia R. B. kaltės dėl 2013-03-07 eismo įvykio.

Kelių eismo taisyklių 191 punkte yra numatyta, kad kiti eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms.

Iš byloje esančių duomenų, t.y. 2013-03-07 tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio (b.l. 12), autoavarijos vietos plano (b.l. 16), R. B., S. Š., I. L., J. R. paaiškinimų (b.l. 19, 20, 21, 22) nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. Š. į Taikos pr. ir Sausio 15-osios g. sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui įvažiavo su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, prieš įvažiuodamas į sankryžą, buvo įjungęs garsinį signalą, kad jam duotų kelią prieš jį stovėjusio automobilio vairuotojas. R. B. skunde nurodė, kad iš toli pamatė degantį žalią šviesoforo signalą, todėl priartėjęs prie sankryžos, nesustodamas įvažiavo į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą, o greitosios medicinos pagalbos automobilio įjungtų švyturėlių nematė ir garsinio signalo negirdėjo. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o Taisyklių 28 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir aptartas Kelių eismo taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad važiuodamas per sankryžą R. B. buvo neatidus, nestebėjo situacijos sankryžoje, nepastebėjo važiuojančio greitosios medicinos pagalbos automobilio su įjungtais šviesos signalais ir jo nepraleido, tokiu būdu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 191 punkto reikalavimus. Skundo argumentai, kad greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas per sankryžą turėjo važiuoti ne tik su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais, bet ir įjungęs garso signalą, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi tokios išvados negalima padaryti lingvistiškai aiškinant minėtą Kelių eismo taisyklių 191 punkto nuostatą, kuri, kaip minėta, numato, kad kiti eismo dalyviai privalo duoti kelią specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms.

R. B. skunde nurodyti teiginiai, kad jis laikėsi visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų – važiavo neviršydamas leistino greičio bei degant žaliam šviesoforo signalui – vertintini kritiškai, kadangi nustatyta, kad R. B. vairavo transporto priemonę, neturėdamas vairavimo teisės, tokiu būdu, jis pažeidė ne tik minėtą Kelių eismo taisyklių 191 punktą, tačiau ir Taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, skirdamas R. B. administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, atitinkanti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-04-30 priimtas nutarimas R. B. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose numatyta nuobauda, todėl tenkinti R. B. skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302², 302⁴ straipsniais, teismas

nutarė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-04-30 nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.