Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, kuriuo G. L. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1300 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. 2011 m. gruodžio 1 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 1 d. 07.40 val. Klaipėdoje, Dubysos g. 31C, vairavo automobilį „SAAB 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,48 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais veiksmais G. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, ginčijamas tik netinkamas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas skiriant nuobaudą G. L.. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia vairuotojams baudą nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Apylinkės teismas G. L. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. ir neskyrė sankcijoje numatytos vienos iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, G. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad darbovietės charakterizuojamas ypač teigiamai, darbdavys prašo taip pat neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti atėmimo, teisė vairuoti transporto priemones G. L. yra būtina darbe, o neturint teisės vairuoti transporto priemones, G. L. netektų darbo, jo gaunamas uždarbis yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, išlaiko studentę dukrą, G. L. nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,48 promilės (kai alkotesterio matavimo tikslumas +/- 0,017 promilės), jo veiksmai nėra piktybiški, jis nevengia atsakomybės. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes padarė išvadą, jog nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti G. L. paskiriant ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą piniginę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).

Apylinkės teismas, taikydamas ATPK 30¹ str., pažymėjo, jog G. L. nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,48 promilės, o alkotesterio matavimo tikslumas +/- 0,017 promilės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog net ir vertinant alkotesterio matavimo paklaidą pažeidėjo naudai, nustatytas jo girtumo (neblaivumo) laipsnis, viršijantis leidžiamą 0,4 promilių neblaivumo laipsnį. G. L. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, galėjusių kilti ne tik jam, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Pagrindinis motyvas, dėl kurio G. L. nebuvo skirta viena iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - tai, jog neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones G. L. netektų darbo, tuo pačiu ir pagrindinio jo šeimos pragyvenimo šaltinio, dėl ko itin pablogėtų jo visos šeimos finansinė padėtis. Tačiau pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ta aplinkybė, jog pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra išimtinė aplinkybė ir ji nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (LVAT administracinė byla N62-3803/2011). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas bausmės individualizavimo klausimą, atsižvelgia ir į pažeidimo padarymo aplinkybes – G. L. pažeidimą padarė ryte, vykdamas į darbą, prieš tai vakare vartojęs alkoholį. Byloje esanti Darbo sutartis Nr. 104 (b.l. 16-17) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus tarpininkavimo raštas patvirtina, jog G. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pardavimų vadybininku ir jo, kaip vadybininko, darbo pobūdis reikalauja turėti vairuotojo pažymėjimą. Nors G. L. tiesioginės darbo pareigos susijusios su transporto priemonių vairavimu ir jis žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbui, išvakarėse girtavo, ką patvirtina byloje esantis jo pasiaiškinimas (b.l. 5) bei tarnybinis pranešimas (b.l. 10), kuriame nurodyta, jog G. L. prisipažino vakare iki 23 val. vartojęs alkoholį. Tokie G. L. veiksmai rodo jo neatsakingą požiūrį į savo darbą, pagrindinį šeimos pajamų šaltinį bei abejingumą savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmėms.

Tai, kad G. L. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau šios vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Kitos skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės - administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo charakterizuojamas teigiamai, išlaiko studentę dukrą - taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo, šių aplinkybių nepakanka ATPK 30¹ str. taikymui.

Apylinkės teismas teisingai nustatė, jog G. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, ir pagrįstai, skirdamas G. L. administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į jo daug anksčiau padarytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog G. L. 2005 m. gegužės 14 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau pažymėtina, jog byloje tokių duomenų apie G. L. nubaudimą nėra. Iš pažymos apie galiojančias nuobaudas (b.l. 13) matyti, jog G. L. administracinė atsakomybė buvo taikyta 2006 m. gruodžio 14 d. nutarimu ir pagal ATPK 123 str. (už automobilio vairavimą be valstybinės techninės apžiūros) skirta 100 Lt bauda, kurią G. L. sumokėjo 2006-12-21. ATPK 36 str. nustatyta, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Taigi, laikytina, kad G. L. administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, padarė būdamas administracine tvarka nebaustas, o ankstesnis jo nubaudimas įtakos asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn ir skiriant administracinę nuobaudą nebeturi.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. L. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str. ir nepaskyrė vienos iš ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tokiu būdu paskirdamas pernelyg švelnią ir neproporcingą padarytam pažeidimui bei neatitinkančią jai keliamų tikslų nuobaudą. Todėl apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 30¹ str. taikymo. Nors apeliantas prašo G. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą skirti 1300 Lt baudą, apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidėjas prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, į byloje esančius pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis (darbdavio charakterizuojamas kaip drausmingas, be priekaištų atliekantis pareigas darbuotojas, b.l. 20, nors, kaip nustatyta bylos medžiaga, įvykio dieną G. L. vyko į darbą, būdamas neblaivus), jo šeimos finansinę padėtį (išlaiko dvi studentes dukteris, žmonos pajamos nedidelės, turi įsipareigojimų bankui, b.l. 23, 24-26, 27, 29-30), nustatyto neblaivumo (girtumo) laipsnį, kuris nežymiai viršija leistiną, sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. L. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., paskyrus nuobaudą, lygią ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytam administracinės nuobaudos minimumui. Todėl pirmosios instancijos teismo paskirta 1300 Lt dydžio bauda mažintina iki 1000 Lt dydžio baudos, kartu paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą pakeisti.

G. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.