Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo E. Š. firmai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV) kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos E. Š. firmai iškėlimo. Pareiškėjas VSDFV nurodo, kad atsakovės E. Š. firmos įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui 2017 m. lapkričio 14 d. buvo 1 357,88 Eur, apdraustųjų asmenų įmonėje nėra. Pareiškėjo VSDFV teigimu, jis taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas VSD įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau skola padengta nebuvo. Pažymi, kad VSDFV skolos Fondo biudžetui išieškojimą perdavė vykdyti antstoliui priverstine tvarka. Antstolis S. U. neįvykdytą sprendimą grąžino su 2017 m. lapkričio 9 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-17-34-21474, kuriame nurodė, jog priverstinai skolos išieškoti nėra galimybių, nes skolininkas piniginių lėšų kredito įstaigose neturi, skolininko vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto nėra. Nurodo, kad E. Š. firmos vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių. Pareiškėjo teigimu, atsakovė E. Š. firma yra nemoki, nes laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi įpareigojo E. Š. firmos vadovą pateikti teismui duomenis apie įmonės finansinę padėtį. Ši teismo nutartis buvo išsiųsta įmonės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini) ir įmonės savininkui E. Š. adresu: (duomenys neskelbtini). Minėta teismo nutartis 2017 m. gruodžio 9 d. buvo įteikta E. Š. broliui A. Š., tačiau atsiliepimas ir teismo reikalauti įmonės dokumentai nepateikti (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovės procesinės pozicijos dėl pareiškimo pagrįstumo nepateikimas nelaikytinas kliūtimi klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti, todėl teismas bankroto bylos iškėlimo E. Š. firmai klausimą sprendžia vadovaudamasis civilinėje byloje pareiškėjo pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais rašytiniais įrodymais.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaujasi vėliausiai prieinamais duomenimis apie atsakovo turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-588-798/2016). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1217-381/2016).

Teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad E. Š. firma nuo jos įregistravimo 2001 m. birželio 15 d. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad įmonė nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad E. Š. firma transporto priemonių taip pat neturi.

Pareiškėjas VSDFV nurodo, kad atsakovės E. Š. firmos įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui 2017 m. lapkričio 14 d. buvo 1 357,88 Eur, apdraustųjų asmenų įmonėje nėra. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatyta, kad antstolis S. U. 2017 m. lapkričio 9 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-17-34-21474, kuriame nurodė, jog priverstinai skolos išieškoti E. Š. firmos nėra galimybių, nes skolininkas piniginių lėšų kredito įstaigose neturi, skolininko vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto nėra.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovės E. Š. firmos pradelstos skolos sudaro nemažiau kaip 1 357,88 Eur, duomenų apie įmonės turimą turtą nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nepateikti jokie įrodymai, jog įmonė sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gautos pajamos (pelnas) leis atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė E. Š. firma nevykdo veiklos ir prisiimtų įsipareigojimų, turi nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų ir nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. Teismas sprendžia, kad E. Š. firmai bankroto byla keltina ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindais, t. y. nustačius, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti savo įsipareigojimų. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Administruoti atsakovės E. Š. firmos bankroto procedūrą skirtinas bankroto administratorius UAB „Ultima optio“, kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Iškėlus E. Š. firmai bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Individualios įmonės bankroto proceso ypatumus lemia individualios įmonės civilinis teisinis statusas. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa ir individualios įmonės savininkas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2044-157/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. Š. firmos savininkas E. Š. bankroto byloje įtraukiamas bendraatsakovu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 10 straipsniu,

nutaria:

Iškelti E. Š. firmai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Įtraukti E. Š. firmos savininką E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendraatsakovu bankroto byloje.

Paskirti E. Š. firmos administratoriumi UAB „Ultima optio“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA341).

Areštuoti E. Š. firmos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 45 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Nustatyti, kad E. Š. firmos valdymo organai (vadovas) ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjui, atsakovui, bendraatsakovui, bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Pavesti bankroto administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus kandidatūros skyrimo, per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.