Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-11-27 · Civilinė byla Nr. 2-879/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-27
Bylos Nr.
2-879/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė, Danutė Gasiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Sicor Biotech“
Atsakovas
R.
Trečiasis asmuo
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Sveikatos ir medicinos informacijos agentūra“
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-879/2008Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Sicor Biotech“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-910-41/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sicor Biotech“ ieškinį atsakovui R. J. , dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Sveikatos ir medicinos informacijos agentūra“, viešėjai įstaigai ,,Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Žinių radijas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Tele3“, dėl duomenų, pažeidžiančių dalykinę reputaciją, pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Sicor Biotech“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. J. , dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, UAB ,,Laisvas nepriklausomas kanalas“, UAB ,,Sveikatos ir medicinos informacijos agentūra“, VšĮ ,,Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, UAB ,,Žinių radijas“, UAB ,,Tele-3“, dėl duomenų, pažeidžiančių dalykinę reputaciją, pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žalos atlyginimo.

Nagrinėjant bylą teisme atsakovas R. J. pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol Europos Bendrijų Teisingumo Teisme bus išnagrinėta Europos Komisijos pradėta byla prieš Lietuvos Respubliką. Nurodė, kad 2008 m. liepos 29 d. Europos Komisija kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu pripažinti, kad palikdama nacionalinį leidimą prekiauti vaistu „Grasalva“, Lietuva neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Direktyvos 2001/83/EB su pakeitimais, padarytais Direktyvos 2003/63/EB, 6 straipsnio 1 dalį ir I priedo II dalies IV skirsnį bei Reglamento (EB) Nr. 2309/93 3 straipsnio 1 dalį ir reglamento (EB) Nr. 726/2004 3 straipsnio 1 dalį. Atsakovo nuomone, Europos Komisijos ieškinio dalykas ir nagrinėjama civilinė byla dėl duomenų, pažeidžiančių dalykinę reputaciją, pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žalos atlyginimo yra susijusios. Pažymėjo, kad patenkinus Europos Komisijos ieškinį ir konstatavus, kad Lietuvos Respublika netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal nurodytas Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvas ir reglamentus, toks sprendimas turės įtakos nagrinėjamai bylai.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Sucor Biotech“ su prašymu nesutiko ir paaiškino, kad tarp šalių nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl vaisto „Grasalva“ saugumo ar veiksmingumo, o Europos Komisija kreipėsi su ieškiniu dėl to, kad Lietuvos Respublika neįvykdė kokių tai įsipareigojimų pagal ES aktus. Laiko, kad pateiktas ieškinys niekaip nesusijęs su civilinės bylos dalyku.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino, sustabdė civilinę bylą Nr. 2-910-41/2008 iki bus išnagrinėta Europos Komisijos pradėta byla prieš Lietuvos Respubliką Europos Bendrijų Teisingumo Teisme dėl vaistinio preparato „Grasalva“. Nurodė, jog CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąją ar administracine tvarka. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimai dėl duomenų, pažeidžiančių dalykinę reputaciją, pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žalos atlyginimo kildinami iš aplinkybių ir teiginių, atsakovo išsakytų įvairiose visuomenės informacijos priemonėse apie vaisto „Grasalva“ neatitikimą Europos Sąjungos kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimams, kurie, anot atsakovo, atitinka Europos Komisijos nuomonę. Teismas sprendė, jog Europos Komisijos pateikto ieškinio Europos Bendrijų Teisingumo Teismui turinio dalykas yra Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal nurodytas Direktyvas ir Reglamentus nevykdymas, paliekant galioti nacionalinį leidimą prekiauti šiuo vaistu ir sutiko, jog dalis teiginių, kuriuos ieškovas prašo pripažinti pažeidžiančiais dalykinę reputaciją ir neatitinkančiais tikrovės, yra susiję su Europos Komisijos ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis dėl Lietuvos Respublikos įsipareigojimų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovo Lietuvos komercinės televizijos „Tele3“ informacinėje laidoje „Savaitės komentarai“ paskelbti duomenys apie tai, kad vaistas ,,Grasalva“ neatitinka ES kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimų, o tokia nuomonė atitinka Europos Komisijos poziciją, išdėstytą ieškinyje, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją. Teismo nuomone, sprendžiant tokį ieškovo reikalavimą, teismui reikės aiškintis aplinkybes kur, kokiuose ES teisės aktuose yra pasisakoma dėl vaistui keliamų kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimų, vaisto atitikimo jiems, o Europos Bendrijų Teisingumo Teismo bylos baigtis gali turėti tiesiogiai įtakos šalių ginčo išsprendimui šioje byloje.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Sicor Biotech“ prašo šią teismo nutartį panaikinti. Skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

Tarp sustabdytosios ir ETT nagrinėjamos bylos nėra tarpusavio ryšio, t. y. sustabdytajai bylai tinkamai išnagrinėti nebūtina papildoma informacija, o Vilniaus apygardos teismas pats gali nustatyti visus faktus, būtinus teisingam bylos išnagrinėjimui. Be to, net ir sulaukus Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimo, jame nebūtų pasisakoma apie vaistinio preparato ,,Grasalva“ atitiktį kokybinėms charakteristikoms, dėl ko ieškinys atsakovui ir yra pareikštas. Taigi, pirmosios instancijos teismui nėra ir negali būti jokių kliūčių įsigilinti į ES teisės aktus savarankiškai. Tarp bylų nėra prejudicinio ryšio. Teismo sprendimo prejudicinė galia ribojama subjektų ratu, t. y. ji taikoma tik tiems asmenims, kurie dalyvavo nagrinėjant ankstesnę bylą. Todėl vienoje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę tik tuo atveju, jei abiejuose bylose dalyvauja tie patys asmenys. Šiuo atveju šalys skirtingos. Be to, ETT sprendime nurodyti faktai prejudicinės reikšmės turėti negali, nes šiame teisme nagrinėjama byla neatitinka CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nes CPK reglamentavimas nėra skirtas taikyti atsižvelgiant į viršnacionaliniu lygiu veikiančias institucijas. Sustabdžius civilinę bylą, ieškovas iš esmės prarado galimybę apginti savo dalykinę reputaciją bei galimybę teisinėmis priemonėmis operatyviai reaguoti į atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus, nes ETT bylos vidutiniškai nagrinėjamos ne trumpiau, kaip 2-3 metus. Ilgas bylos nagrinėjimas sumažintų tikimybę, patenkinus ieškinį, realiai apginti ieškovo reputaciją dėl nesavalaikiškumo. Be to, prašoma priteisti suma (450 000 Lt) itin didelė, tačiau dėl infliacijos santykinai sumažinama priteistinos sumos vertė. Skundžiama nutartimi pažeidžiami CPK 2 ir 7 straipsniuose užfiksuoti civilinio proceso tikslai bei ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo ir rungtyniškumo principai, neatsižvelgiama į suformuotą teismų praktiką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. J. prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nagrinėjamos bylos tarpusavyje susijusios, pažymi, jog nors sustabdytos ir Europos Bendrijų Teisingumo Teisme nagrinėjamų bylos pagrindai nėra tapatūs, tačiau CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas nereikalauja, jog abiejų bylų faktinis ir teisinis pagrindas sutaptų. Atsakovo nuomone, nors teismas formaliai nurodė vieną iš privalomo bylos stabdymo pagrindų, tačiau skundžiamoje nutartyje motyvuotai pagrindė bylų tarpusavio ryšį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Privalomasis civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Tačiau pažymėtina, kad privalomojo bylos sustabdymo pagrindai ne visada yra akivaizdūs. Be to, teismas neturi bylos sustabdymo pagrindus taikyti formaliai. Civilinio proceso tikslai - kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylą vilkinti (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 2, 7, 72 straipsniai ir kt.). Ilgi bylos sustabdymo terminai sunkina ir tiesos nustatymą byloje. Spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, teismas visų pirma privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindą privalomam bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos jį sudariusios aplinkybės. Pažymėtina, kad net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.

Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, tai yra kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008, nurodė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44, kt.).

Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas šioje civilinėje byloje pareiškė ieškinius, kuriais prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo 2007 m. liepos 18 d. televizijos kanalo LNK laidoje ,,Žinios“ paskelbti duomenys (,,šis žmogus turėtų prisiimti atsakomybę tiek už galimus pavojus žmonių sveikatai, susijusius su tinkamai neištirtu vaistu“) neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją ir gerą vardą; 2) pripažinti, kad atsakovo 2007 m. rugpjūčio 1 d. LNK laidoje ,,Žinios“ paskelbti duomenys (,,aš manau, kad ministro patarėjui nepatiko tai, kad vadovavausi teisės aktais ir principingai gyniau tarnybos [Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos] specialistų poziciją, kuri sutapo su Europos komisijos nuomone“) neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją ir gerą vardą; 3) pripažinti, kad atsakovo 2008 m. rugpjūčio 8 d. savaitraštyje ,,Lietuvos medicinos kronika“ paskelbti duomenys (,,vadovavausi teisės aktais, principingai gyniau [Valstybinės vaistų kontrolės] tarnybos ekspertų poziciją, sutampančią su EK nuomone) neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją ir gerą vardą; 4) pripažinti, kad atsakovo 2007 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos nacionalinės televizijos informacinėje laidoje ,,Panorama“ paskelbti duomenys (,,Europos Komisijos nuomone, nors vaistas ir įregistruotas anksčiau nei Lietuva tapo nauja Europos Sąjungos nare, šaliai tapus Bendrijos nare ,,Grasalva“ turi atitikti naujas po vaisto registracijos priimtas normas“) neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją ir gerą vardą; 5) pripažinti, kad atsakovo 2007 m. rugsėjo 4 d. ,,Žinių radijas“ rengiamose ,,Žiniose“ paskelbti duomenys (,,Tiek Lietuvos, tiek Europos šalių specialistų nuomone ,,Grasalva“ nėra pakankamai saugus vaistas. ,,Grasalva“ išgarsėjo kaip vaistas nuo krūties vėžio, tačiau jis yra skirtas ne vėžiui gydyti, o tik šalinti nepageidautinus vėžio gydymo poveikius, tačiau pašaliniai poveikiai, kuriuos sukelia vaistas gali būti pavojingi gyvybei“) neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją ir gerą vardą; 6) pripažinti, kad atsakovo 2007 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos nacionalinės televizijos informacinėje laidoje ,,Panorama“ paskelbti duomenys (,,Sveikatos apsaugos ministerija nuo Vyriausybės nuslėpė dalį Europos Komisijos dokumentų, kuriuose pateikiami argumentai, kad Lietuva turi uždrausti lietuvišką vaistą nuo vėžio“, <...> Europos Komisija pažymėjo, kad vaisto ,,Graslava“ palikimas rinkoje yra nesuderinamas su Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu“) neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją ir gerą vardą; 7) pripažinti, kad atsakovo 2008 m. birželio 8 d. Lietuvos komercinės televizijos ,,TV3“ rengiamoje informacinėje laidoje ,,Savaitės komentarai“ paskelbti duomenys (,,Išvados buvo tokios, kad šis vaistas neatitinka Europos Sąjungos kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimų ir Europos Komisijos Pagrįstoje nuomonėje iš esmės išdėstyta tas pats“) neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją ir gerą vardą; atlyginti ieškovo naudai iš atsakovo 450 000 Lt dydžio dalykinės reputacijos pažeidimu padarytą žalą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-910-41/2008, t. 1, b. l. 1-9, t. 3, b. l. 2-10).

Byloje, iki kurios išnagrinėjimo sustabdyta Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 2-910-41/2008 Europos Komisija kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikai, kuriuo parašė pripažinti, kad palikdama galioti nacionalinį leidimą prekiauti vaistu ,,Graslava“, Lietuvos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Direktyvos 2001/83/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/63/EB, 6 straipsnio 1 dalį ir I priedo II dalies 4 skirsnį bei pagal Reglamento (EB) Nr. 2309/93 3 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 726/2004 3 straipsnio 1 dalį. (t. 4, b. l. 4-17). Direktyvos 2001/83/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/63/EB, 6 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti vaisto patekimą į rinką nustato, jog joks vaistas negali būti pateiktas į rinką valstybėje narėje tol, kol tos valstybės narės kompetentingos institucijos, remdamosi šia direktyva, nėra išdavusios leidimo prekiauti vaistu arba kol jis nėra išduotas remiantis Reglamentu (EEB) Nr. 2309/93. Direktyvos 2001/83/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/63/EB, I priedo II dalies 4 skirsnyje nustatyti panašiems biologiniams vaistams įregistruoti taikomi konkretūs reikalavimai, įskaitant susijusius su tam tikrais tyrimais dėl vaisto saugumo ir veiksmingumo. Reglamento (EB) Nr. 2309/93, nustatančio bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą, 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog joks Priedo A dalyje nurodytas vaistas negali būti išleistas į rinką Bendrijos mastu, jei Bendrija nėra išdavusi leidimą prekiauti pagal šio Reglamento nuostatas. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta Reglamentą (EB) Nr. 2309/93 panaikinusio Reglamento (EB) Nr. 726/2004 3 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimuose į ieškinius atsakovas R. J. yra nurodęs, jog savo nuomonę apie vaistą ,,Grasalva“ grindė Europos Bendrijų Komisijos teiginiais, jog minėtas vaistas neatitinka ES teisės aktų reikalavimų (t. 1, b. l. 95-113, t. 3, b. l. 70-75).

Kaip minėta, įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007). Akivaizdu, jog nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su Europos Bendrijų Teisingumo Teisme nagrinėjamu ieškiniu. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teisėjų kolegijos nuomone, Europos Bendrijų Teisingumo Teismui pripažinus, jog Lietuvos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal minėtam teismui pateiktame ieškinyje nurodytus teisės aktus, bus galima spręsti apie kai kurių nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų (susijusių su atsakovo išsakytais teiginiais, kurie grindžiami Europos Komisijos nuomone) pagrįstumą. Taigi, kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (CPK 185 str.).

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo, tinkamai įvertino šį procesinį veiksmą lemiančias faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl teisingai nusprendė privalomai stabdyti bylą. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasNijolė Piškinaitė