Kauno apygardos teismo sprendimas

trečiojo asmens uždarosios „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo“ akcinės bendrovės atstovei advokato padėjėjai D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos ieškinį atsakovams V. S., L. M., B. V., I. M., A. S., A. R. dėl sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 16 d. buvo priimtas dalinis sprendimas, kuriuo nuspręsta: pripažinti teisėtais Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 24 d. įsakymus Nr. 1P-(1.3.)-99, Nr. 1P-(1.3.)-100, Nr. 1P-(1.3.)-101, Nr. 1P-(1.3.)-102, Nr. 1P-(1.3.)-105 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) Kauno rajono savivaldybėje, kuriais nuspręsta paimti visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti) atsakovų I. M., A. S. ir A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 0,5602 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovės B. V. nuosavybės teise valdomą 0,4858 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovo L. M. nuosavybės teise valdomus 0,0991 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1062 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovės V. S. nuosavybės teise valdomą 0,8577 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)

Leisti ieškovei iki ginčo su atsakovais I. M., A. S., A. R., B. V., L. M., V. S. dėl atlyginimo dydžio išsprendimo, pervesti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 24 d. įsakymuose nurodytą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę (į atsakovės I. M. vardu atidarytą sąskaitą 8 698,16 Eur (30 033,00 Lt), į atsakovės A. S. vardu atidarytą sąskaitą 8 698,16 Eur (30 033,00 Lt), į atsakovo A. R. vardu atidarytą sąskaitą 8 698,45 Eur (30 034 Lt); į atsakovės B. V. vardu atidarytą sąskaitą 22 851,02 Eur (78 900,00 Lt); į atsakovo L. M. vardu atidarytą sąskaitą 4 894,58 Eur (16 900,00 Lt) ir 5 242,13 Eur (18 100,00 Lt); į atsakovės V. S. vardu atidarytą sąskaitą 38 519,46 Eur (133 000,00 Lt) arba, jei tokios sąskaitos nežinomos, - į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitines sąskaitą.

Leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimtus 0,5602 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,4858 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1062 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0991 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,8577 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šiuos sklypus naudoti Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti.

Po dalinio sprendimo priėmimo liko neišspręstas klausimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo, todėl šiuo klausimu teismas pasisako žemiau nurodytuose motyvuose.

Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos pagrindinės nuostatos įtvirtintos CK 4.100 straipsnyje, kuriame numatyta, kad paimti daiktą ar turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, daikto (turto) savininkui atlyginant už paimamą turtą pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodant daiktą (turtą). Žemės įstatymo 47 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams.

Į bylą yra pateiktos UAB „Marleksa“ parengtos ginčo žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ataskaitos, kuriose nurodytos paimtų valstybės poreikiams žemės sklypų rinkos vertės. Atsakovams nesutikus su ataskaitoje nustatyta žemės sklypų verte, ieškovės prašymu 2014 m. lapkričio 4 d. buvo paskirta visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos verčių nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertei I. K., bei 2015 m. lapkričio 30 d. paskirta rinkos verčių nustatymo pakartotinė ekspertizė, ekspertizę pavedant atlikti ekspertui V. S..

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pateikti keturi nurodyto pobūdžio įrodymai – tai ieškovės, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu atliktos turto įvertinimo ataskaitos, atsakovų prašymu atlikti ginčo turto įvertinimai, bei teismo paskyrimu atliktos dvi turto vertinimo ekspertizės. Taigi, byloje surinkta grupė vienos rūšies įrodymų – asmenų, turinčių specialių žinių, nustatant turto vertę, išvados, tačiau tik rašytiniuose įrodymuose – ieškovės bei atsakovų pateiktose turto vertės nustatymo pažymose nurodyta ginčo turto vertė ženkliai skiriasi nuo kituose įrodymuose nustatytos turto vertės, o dviejose ekspertizėse nustatyta ginčo turto vertė yra artima. Tai sudaro pagrindą nesivadovauti šalių teikiamais rašytiniais įrodymais.

Jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – civilinio proceso kodekso 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Teismas pažymi tą aplinkybę, kad dvi išvados yra gautos CPK nustatyta tvarka, t. y. teismui paskyrus atitinkamas ekspertizes. Kiti dokumentai gauti byloje pačių dalyvaujančių asmenų užsakymų pagrindu. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertas V. S., kadangi tai yra paskutinė ekspertizė, atlikta šioje byloje, ekspertizės atlikimo metu buvo vadovautasi anksčiau atliktų ekspertizių aktais, turto vertinimo ataskaitomis, dėl ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos, eksperto parinktų žemės ūkio paskirties lyginamųjų pavyzdžių, taikyto metodo, ekspertizės išvadų pagrįstumo nei vienas iš proceso dalyvių nepareiškė objektyvių ir pagrįstų abejonių, nei vienas iš proceso dalyvių neprašė kviesti eksperto papildomiems klausimams užduoti, ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą.

Ekspertizės akte nustatyti duomenys gali būti paneigti tik esant įrodymams dėl jų nepatikimumo, ydingumo. Byloje kilus ginčui dėl ekspertės I. K. parengto ekspertizės akto, ieškovės ir trečiojo asmens atstovai išsakė abejones dėl ekspertės parinktų lyginamųjų pavyzdžių (tiek dėl jų lokalizacijos, tiek dėl reljefo, infrastruktūros), tuo tarpu visos šalys nenurodė objektyvių aplinkybių ar pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės akto, kurį parengė ekspertas V. S., išvadų pagrįstumu bei patikimumu. Ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekelia abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje bei vykdomų procedūrų visuomenės poreikiams paėmimo metu, vertinta pagal faktinę situaciją. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Kadangi šalys nenurodė jokių argumentų, leidžiančių abejoti eksperto išvadų pagrįstumu (CPK 187 straipsnis), teismas vadovaujasi paskutinės ekspertizės duomenimis ir sprendžia, jog nustatytinas toks atlyginimo už paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus dydis:

už visuomenės poreikiams paimtą I. M., A. S. ir A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 0,5602 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) – 38 800,00 Eur;už visuomenės poreikiams paimtą B. V. nuosavybės teise valdomą 0,4858 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) – 33 700,00 Eur;už visuomenės poreikiams paimtą L. M. nuosavybės teise valdomą 0,0991 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) – 6 870,00 Eur.už visuomenės poreikiams paimtą L. M. nuosavybės teise valdomą 0,1062 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) – 7 360,00 Eur;už visuomenės poreikiams paimtą V. S. nuosavybės teise valdomą 0,8577 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) – 59 400,00 Eur.

Dalis atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus atsakovams yra sumokėta. Todėl nustatytina, kad su atsakovais atsiskaitoma papildomai padidintų žemės sklypų rinkos verčių dydžiais piniginėmis kompensacijomis. Nustatytina, kad atsiskaitoma tokiomis piniginėmis kompensacijomis:

Su I. M. – 4 235,17 Eur (12 933,33 –8 698,16);A. S. – 4 235,17 Eur (12 933,33 –8 698,16);A. R. – 4 234,88 Eur (12 933,33 – 8 698,45);B. V. – 10 848,98 Eur (33 700,00 – 22 851,02);L. M. – 4 093,29 Eur ((6 870,00+7 360,00)– (4 894,58+5 242,13));V. S. – 20 880,54 Eur (59 400,00 – 38 519,46 );

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė Ūkio ministerija prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Nurodo, jog teismo nutartimis byloje buvo paskirtos atsakovams priklausiusių žemės sklypų rinkos nustatymo ekspertizės. Už šias ekspertizes apmokėjo ministerija. Ieškovės teigimu, nustačius vertes pagal bet kurį iš nurodytų vertinimų, bus laikoma, kad sprendimas priimtas ministerijos naudai, todėl iš atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai turėtų būti priteistos ministerijos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ūkio ministerijos nuomone, iš atsakovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis apskaičiuotinas atsižvelgiant į vidutinį mokėtiną atlyginimą ekspertui už žemės sklypo rinkos vertės nustatymą, į tai, kokios rūšies bendrosios nuosavybės teise buvo valdomi žemės sklypai.

Teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje teigiama, jog precedento galią turi ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje gali būti taikomi kasacinio teismo išaiškinimai pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, kadangi tiek šioje, tiek nurodytoje kasacinio teismo nutartyje bylos faktinės aplinkybės yra tos pačios. Nurodytoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad išlaidų paskirstymas vyksta ne privačiame ginče, bet valstybės vykdomos ekspropriacijos rėmuose; išlaidos ekspertizėms patirtos dėl to, kad atsakovams valstybė nepasiūlė teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus ir dėl to kilo poreikis atlyginimo dydį nustatyti teisme. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus turi vertinamas atsakovų elgesys, t. y. ar atsakovai turėjo pagrindą nesutikti su ieškovės siūlomomis sumomis. Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant atsakovų, kurių turtas buvo nusavintas, elgesį, nustatyta, kad jie pagrįstai nesutiko su ieškovės siūlomomis pinigų sumomis (dėl ko ginčas persikėlė į teismą), nes nagrinėjamu atveju teismas turi pagrindą priteisti didesnes kompensacijas. Pažymėtina, kad pakartotinė ekspertizė buvo paskirta ieškovės prašymu, atsakovai sutiko su abiejų ekspertų pateiktomis išvadomis, byloje nėra duomenų apie atsakovų sąmoningai vilkinamą bylos nagrinėjimą. Darytina išvada, kad atsakovų elgesys iš esmės susijęs su teisingu atsiskaitymo su asmenimis už paimamą iš jų žemę nustatymo klausimu. Spręsti, kad dėl nuo atsakovų valios priklausančios priežasties ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo, nes šiuo atveju atsakovai turi teisę į visišką patirtos žalos atlyginimą.

Teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į ieškovei nustatytą pareigą išmokėti teisingo ir adekvataus paimamo turto vertei dydžio atsiskaitymą bei į atsakovų procesinį elgesį, sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, todėl ieškovės prašymas priteisti už ekspertizės atlikimą jos sumokėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju byloje taip pat yra pareikštas ir atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės jų naudai. Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovai turėjo pagrindą nesutikti su ieškovės siūlomomis sumomis, dėl ko ginčas persikėlė į teismą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovai nurodo, jog jie turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: atsakovė B. V. – 350,44 Eur (1 210,00 Eur), pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai (2014 m. gegužės 29 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 733883, 2014 m. gruodžio 31 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 748265, 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija DSK Nr. 545), atsakovė V. S. – 560,70 Eur (1 936,00 Lt), pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai (2014 m. birželio 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija DSK Nr. 520, 2014 m. birželio 4 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 733885), atsakovas L. M. – 560,70 Eur (1 936,00 Lt), pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai (2014 m. birželio 6 d. PVM sąskaita faktūra Serija DSK Nr. 521, 2014 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 733886), atsakovės I. M. ir A. S. – 525,66 Eur (1 815,00 Lt), pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai (2014 m. birželio 19 d. PVM sąskaita faktūra Serija DSK Nr. 523, 2014 m. birželio 19 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 733888) (4 t., b. l. 169-175, 7 t., b. l. 11-12, 70-71). Atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.2 p., 8.19 p., 2004 m. balandžio 2 d. redakcija Nr. 1R-85), todėl atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės, prašoma priteisti apimtimi.

Kadangi ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu valstybei iš jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 268-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 0,5602 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 38 800,00 Eur;

Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomą 0,4858 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 33 700,00 Eur;

Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomą 0,0991 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 6 870,00 Eur.

Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomą 0,1062 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Kauno r. sav. Karmėlavos sen. Biruliškių k dydis yra 7 360,00 Eur;

Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomą 0,8577 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 59 400,00 Eur.

Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (j. a. k. 188621919) su I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsiskaito 4 235,17 Eur pinigine kompensacija.

Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (j. a. k. 188621919) su A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsiskaito 4 235,17 Eur pinigine kompensacija.

Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (j. a. k. 188621919) su A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsiskaito 4 234,88 Eur pinigine kompensacija.

Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (j. a. k. 188621919) su B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsiskaito 10 848,98 Eur pinigine kompensacija.

Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (j. a. k. 188621919) su L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsiskaito 4 093,29 Eur pinigine kompensacija.

Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (j. a. k. 188621919) su V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsiskaito 20 880,54 Eur pinigine kompensacija.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (j. a. k. 188621919) atsakovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 560,70 Eur, atsakovo L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 560,70 Eur, B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 350,44 Eur, I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 262,83 Eur ir A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 262,83 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.