- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-306-479/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- UAB „Fiji Travel“
- Ieškovas
- N., N. J., A. J.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Excursus“
- Advokatai
- Viačeslavas Pavlovas
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjos Danguolė Martinavičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Dalei Rimgailienei, dalyvaujant atsakovės UAB „Fiji Travel“ atstovams D. K., advokatui Viačeslavui Pavlovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Fiji Travel“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių N. J. ir A. J. ieškinį atsakovei UAB „Fiji travel“, trečiajam asmeniui UAB „Excursus“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovės ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamos iš atsakovės priteisti ieškovei N. J. 3480,60 Lt nuostolių, 3 885 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; ieškovei A. J. 3 885 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009 m. liepos 7 d. tarp ieškovės N. J. ir atsakovės, tarpininkaujant trečiajam asmeniui, buvo pasirašyta kelionės lėktuvu sutartis, kuria atsakovė UAB "Fiji travel" įsipareigojo ieškovėms užtikrinti turistinę kelionę į Bulgariją (Varną) 2009 m. liepos 9 d. - 2009 m. liepos 16 d. laikotarpiu bei suteikti šias paslaugas: kelionę lėktuvu, apgyvendinimą viešbutyje, maitinimą, kelionės organizatoriaus atstovo paslaugas, o ieškovė N. J. įsipareigojo sumokėti 2 590 Lt. Prieš perkant kelionę, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo ieškovei nesuteikė informacijos apie Bulgarijos pasienio formalumus, t. y. apie tai, kad Lietuvoje gyvenantiems kitų valstybių, ne Europos Sąjungos, piliečiams keliaujant i Bulgariją yra reikalinga viza. 2009 m. liepos 9 d. atvykus į Varnos (Bulgarija) oro uostą, pasienio kontrolės punkte ieškovėms buvo uždrausta pratęsti kelionę, kadangi jos neturėjo vizos, būtinos atvykti į Bulgariją, duotas 36 valandų terminas, per kurį jos privalėjo palikti šalį. Ieškovėms buvo pasiūlyta už kitą alternatyvią kelionę sumokėti papildomai 4 000 litų mokestį, ši suma šeimos biudžetui buvo labai didelė, atsisakius kelionės, ieškovėms buvo paaiškinta, kad jos turėsiančios savo sąskaita grįžti artimiausiu reisu į Rygą. Kadangi kitos išeities kaip tik grįžti į Lietuvą nebuvo, ieškovės savo lėšomis 2010-07-10 grįžo į Lietuvą. Ieškovės dėl atsakovės veiksmų patyrė turtinę žalą, kurią sudaro atsakovui sumokėta kelionės kaina, grįžimo į Lietuvą išlaidos, kelionės draudimo išlaidos, ir neturtinę žalą, kadangi ieškovės patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, nes neišsipildė jų teisėti ir pagristi lūkesčiai keliauti ir ilsėtis. Po įvykio pašlijo ieškovės N. J. sveikata, jai buvo nustatytas nervinis išsekimas ir su tuo susijusios sveikatos problemos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-31 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei N. J. iš atsakovės UAB „Fiji Travel“ 3 480,60 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1 900 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš viso 5 380,60 Lt, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2009-11-19, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas taip pat priteisė ieškovei A. J. iš atsakovės UAB „Fiji Travel“ 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2009-11-19, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Fiji Travel“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovių ieškinį atmesti, arba sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 sprendimu pakeistas laikinąsias apsaugos priemones, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas: 206 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai. Nurodė, kad ieškovė, veikdama kaip apdairus ir atsakingas asmuo, kreipdamasi į kelionių agentūrą privalėjo informuoti, kad turizmo paslaugą užsako ne Lietuvos Respublikos piliečiai. Sutartimi buvo nustatyta pareiga ieškovėms pateikti visą informaciją bei dokumentus reikalingus kelionių organizatoriui įvykdyti sutartį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo argumentai dėl visos kaltės už sutarties neįvykdymą nustatymo tik trečiajam asmeniui, nėra pagrįsti ir logiški. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė pasirašydama sutartį savo parašu patvirtino, kad išsamiai susipažino su visomis sutarties nuostatomis ir suvokia visas teisines pasekmes. Be to, jokios teisės aktų nuostatos neįpareigoja kelionių organizatoriaus reikalauti iš turistų pateikti pasų kopijas, kaip tai nurodyta teismo sprendime. Atsižvelgiant į tai, kad pačios ieškovės yra kaltos dėl sutarties neįvykdymo, teismas turėtu remtis šiuo kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, ar iš vis atsisakant jį priteisti. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas neturtinės žalos dydis yra per didelis ir neadekvatus, vertinant pačių ieškovių elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties, kuriomis apeliantė (kelionių organizatorius) įsipareigojo už atlyginimą ieškovėms (turistams) užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, vykdymo (LR CK 6. 747 str.). Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovės nepasinaudojo šalių sudarytoje turizmo paslaugų teikimo sutartyje numatytomis turizmo paslaugomis dėl savo kaltės, kadangi buvo nerūpestingos, nesuteikė informacijos, kad yra Rusijos pilietės.
Organizuota turistinė kelionė yra turizmo paslaugų rinkinys, kurią sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos: vežimo ir apgyvendinimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu (Turizmo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, CK 6.747 str. 2 d.). Kelionės organizatorius yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir savo vardu viešai siūlo teikti turizmo paslaugas (CK 6.747 str.3 d.). Turistas renkasi konkretų turizmo paslaugų tiekėją, su kuriuo jis ketina sudaryti sutartį, pagal jo dalykines savybes, patirtį toje verslo srityje, dalykinę reputaciją, ir turi pagrindą tikėtis, kad įsigis tinkamos kokybės paslaugas, atitinkančias pateiktą informaciją apie jas (LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 1-3 p.). Kelionės organizatorius kaip verslininkas privalo užtikrinti jo teikiamų paslaugų kokybę ir informacijos apie jas teisingumą, prisiimti ne tik neigiamų savo veiklos padarinių riziką, bet ir rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams vykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje B. Š. ir kt. v. UAB „TEZ TOUR“, bylos Nr. 3K-3-386/2008).
CK 6.748 str. imperatyviai nustatyta, kokia informacija turi būti suteikta turistui. Taigi atsakovė iki ieškovių išvykimo privalėjo joms suteikti informaciją apie turistams keliamus pasų ir vizų reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokios informacijos nei kelionių organizatorius, nei kelionių agentūra ieškovėms nesuteikė (LR CPK 178 str.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad informacija apie pasienio formalumus ir vizų gavimo tvarką bei laiką, buvo reikšminga sutarties sudarymui, kadangi sutartis buvo sudaryta likus dviem dienom iki kelionės, vizos išdavimo terminas į Bulgariją buvo 7 dienos, todėl akivaizdu, kad esant pateiktai tokiai informacijai, ieškovė N. J. turizmo paslaugų sutarties nebūtų sudariusi. Būtina įvertinti ir tai, kad turistas turi pareigą tik sumokėti už suteiktas paslaugas (LR CPK 6 747 str. 1 d.). Taigi surinkti visą informaciją, susijusią su kelione, ir suteikti ją turistui, pateisinti teisėtus turisto lūkesčius yra kelionės organizatoriaus pareiga. Būtent už tai kelionės organizatoriui yra sumokama (LR CK 6. 747 str. 3 d.). Tuo būdu atsakovė nepagrįstai skunde nurodė, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi nepranešdama apie jos turimą pilietybę, tuo atsakovė neteisėtai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei.
Pagal LR CK 6.754 str. 5 d. jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą. Kadangi atostogos visada siejamos su maloniais, naujais įspūdžiais, galimybe pailsėti, kas iš esmės yra labai svarbu, tiek fizinei, tiek moralinei žmogaus savijautai, tai atostogoms neįvykus, patiriami pakankamai dideli dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai. Be to, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei N. J. diagnozuoti sveikatos sutrikimai iš karto grįžus iš kelionės (b.l. 162 t.1). Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, neviršijo LR CK 6. 754 str. nurodytos neturtinės žalos ribos. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir teisingai nustatė ieškovių patirtą neturtinę žalą ir pagrįstai ieškovėms ją priteisė. Teismo priteista neturtinė žala atitinka teisingumo, protingumo principus, be to, ji yra proporcinga siekiamam tikslui – atlyginti ieškovių patirtą neturtinę žalą.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.