Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. kovo 17 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 5 metams 9 mėnesiams, Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu Prienų rajono apylinkės 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendis pakeistas ir, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 metams;

- Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta subendrinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 metams.

Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 17 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 27 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 17 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę – dirbti administracijai pasiūlius darbą. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis oficialiai laisvėje yra dirbęs labai mažai, pataisos namuose taip pat nedirba. Nuteistasis teigia, jog jo nuostata į darbą yra teigiama, tačiau iš oficialių dokumentų matyti, jog bausmės atlikimo pradžioje Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo atsisakęs dirbti administracijos siūlomą darbą (siuvėju). Su prašymu dirbti kreipėsi tik prieš lygtinio paleidimo klausimo svarstymą. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų: nesumokėtų baudų už 2 760 Eur ir vykdomųjų raštų už 14 404,63 Eur, tačiau savanoriškai atlyginęs yra tik 100 Eur, kas rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą. Vertinant nuteistojo finansinę padėtį ir atsižvelgiant į turimus finansinius įsiskolinimus, pajamų tvarkymo kompetencijos stoką ir tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nesiekė pakankamai atlyginti turimą įsiskolinimą, nors ir turėjo asmeninėje sąskaitoje pinigų, neįsidarbino, kad turėtų lėšų skolai atlyginti, galima teigti, jog šis veiksnys ateityje gali įtakoti nusikalstamą elgesį. Nuteistasis save vertina gan gerai, nors ir pripažįsta, kad buvo neigiamų periodų gyvenime, kada elgesys nebuvo nepriekaištingas. Nuteistojo savęs vertinimas grindžiamas vertybėmis ir nuostatomis, kurios nėra plačiai priimtinos bendrai visuomenėje, o labiau vyrauja tam tikrame žmonių rate, su kuriais nuteistasis labiau tapatinasi ir daugiau bendrauja. Nors veikimo pagautam impulso nelaiko problema, tačiau atsižvelgiant į smurtinių, seksualinių nusikaltimų pobūdį bei į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (kilusius konfliktus su pareigūnais, keiksmažodžių vartojimą, grubumą), galima daryti prielaidą, kad nuteistasis impulsyviai ir neapgalvotai reaguoja į jam nepalankius sprendimus ar pastabas, kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo ir iš jo nepasimokydamas. Situacijai susiklosčius jam nepalankiai nuteistasis pasiduoda pykčio proveržiams, siekia savo tikslo negalvodamas, kad tai gali turėti neigiamas ilgalaikes pasekmes. Priimdamas sprendimus nuteistasis dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, tikslo pasiekimą tuo metu. Bausmės atlikimo metu baustas net 16 kartų už įvairius pažeidimus. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: nestabili darbo patirtis, neturėjimas darbinių įgūdžių, turėjimas skolų, ieškinių ir neaiškios jų apmokėjimo galimybės, buvimas įtakojamu asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros, apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, nesupratimas savo nusikalstamo elgesio motyvų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 57 balais - vidutinė. Paskutinio vertinimo metu balai didėjo šiose srityse: „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Alkoholio vartojimas“, „Mąstymas ir elgesys“, kadangi nuteistasis pasižymėjo impulsyviu, neapgalvotu elgesiu, kuris pasireiškė laikotarpyje nuo paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. Dėl tokio elgesio nuteistasis buvo perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę, buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuteistasis dalyvavo elgesio korekcijos programose, tačiau nepagerėjo sugebėjimai atpažinti problemas ir jas spręsti, „Nuostatos“, kadangi nuteistasis trukdė pareigūnams atlikti kratą, išreiškė jiems nepagarbą, nesilaikė nustatytos įstaigoje tvarkos, tokiu elgesiu parodė negebėjimą ar nenorą laikytis taisyklių, reikalavimų, visuomenėje priimtų elgesio normų. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo M. S. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai - penkiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.

Nuteistasis M. S. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. M. S. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino, bausmės atlikimo metu įgijo suvirintojo, elektriko, tekintojo specialybes, šiuo metu mokosi šaltkalvio specialybės, esant poreikiui nuteistasis dalyvauja pokalbiuose su psichologu, 2021 m. vasario 1 d. raštiškai kreipėsi dėl įsidarbinimo į (duomenys neskelbtini), kol kas neįdarbintas, taip pat aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį ir stropų mokymąsi paskatintas šešis kartus, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

Nuteistojo M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 57 balais (vidutinė rizika) pagal OASys, kurią sudaro statiniai veiksniai (20 balų) ir dinaminiai veiksniai (37 balai), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Atkreipiamas dėmesys, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 57 balų dinaminių yra net 37 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė, todėl visiškai sutinka su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra beveik bebaigiantis atlikti paskirtą subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę, vis dar išlieka daug statinių veiksnių: kriminalinė istorija (teistas keturis kartus); smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas, ir dar daugiau dinaminių: turi nestabilią, mažą darbo patirtį; neturi darbinių įgūdžių; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir neaiškias jų apmokėjimo galimybės; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų, kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo M. S. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas iš viso net 16 kartų, tame tarpe ir už šiurkščius drausmės pažeidimus, ir nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, visgi tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, jam sunku laikytis taisyklių ir reikalavimų, ypač jei jie jam nenaudingi ar trukdo siekti savų tikslų, tuo labiau, kad didelė dalis nuobaudų už šiurkščius drausmės pažeidimus buvo skirtos vien pastaraisiais metais: 2018 m. metais skirtos trys drausminės nuobaudos, 2019 m. ir 2020 m. nuteistajam skirta po keturias drausmines nuobaudas kasmet. Tokie Socialinio tyrimo išvados duomenys duoda pagrindą išvadai, jog nuteistojo skundo teiginiai, kad Komisija sprendimą priėmė subjektyviai, visiškai neatsižvelgė į jo pastangas pasitaisyti per visą bausmės laiką, yra niekuo nepagrįsti ir dargi parodo visišką nuteistojo nesavikritiškumą. Nuteistojo turimi įsitikinimai, požiūris į taisyklių laikymąsi gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamam elgesiui.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis nedidelė, jis oficialiai dirbo tik užsienyje, o Lietuvoje nėra dirbęs legaliai, nes uždarbiaudavo nelegaliai dirbdamas įvairius darbus, nes uždarbiaujant nelegaliai mokėjo didesnį darbo užmokestį, taip pat būdavo registruotas darbo biržoje. Oficialių duomenų apie ankstesnę darbinę patirtį laisvėje nėra. Bausmės atlikimo pradžioje Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo atsisakęs dirbti administracijos siūlomą darbą (siuvėju), už tai buvo skirta drausminė nuobauda. Teigė, jog šiuo metu dirbti nusiteikęs ir netingi, tik pataisos namuose neranda tinkamo darbo, norėtų dirbti pagal turimą kvalifikaciją. 2021 m. vasario 1 d. raštiškai kreipėsi dėl įsidarbinimo į (duomenys neskelbtini), kol kas neįdarbintas. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo M. S. požiūris į darbą tiek laisvėje, tiek ir pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laiką, jo menka darbinė patirtis, leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, juolab kad menka darbinė patirtis ir darbinių įgūdžių neturėjimas yra nuteistojo kriminogeniniai veiksniai. Be to sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kriminogeniniu veiksniu išlieka ir M. S. finansinių įsiskolinimų turėjimas bei neaiškios jų padengimo galimybės. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad pataisos namuose gauti antstolio vykdomieji raštai dėl 14 404,63 Eur skolos apmokėjimo, savanoriškai nuteistasis atlyginęs tik 100 eurų, nors pataisos namuose į asmeninę sąskaitą nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2021 m. vasario 11 d. gavo 1750 eurų įplaukų iš artimųjų. Vertinant nuteistojo finansinę padėtį ir atsižvelgiant į turimus finansinius įsiskolinimus, pajamų tvarkymo kompetencijos stoką, tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nesiekė atlyginti turimą įsiskolinimą, nors ir turėjo asmeninėje sąskaitoje pinigų, neįsidarbino, kad turėtų lėšų skolai atlyginti, galima manyti, jog šis veiksnys ateityje gali įtakoti nusikalstamą elgesį. Akivaizdu, jog tokie dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Nuteistasis skunde nurodė, kad jis laisvėje dirbs ir antstoliai galės išskaičiuoti ieškinį iš jo atlyginimo, tačiau šis nuteistojo skundo teiginys kelia rimtų abejonių, tuo labiau, kad jis turi didelių finansinių įsiskolinimų, jau vien dėl kurių, tikėtina, vengs gauti legalių pajamų, kad į jas nebūtų nukreiptas išieškojimas. Neatmestina, kad būtent dėl tos pačios priežasties nuteistasis ir pataisos namuose vengė dirbti ir gauti legalias, nors ir nedideles, pajamas.

Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad jis bus priimtas reklamos vadybininko pareigoms, tačiau vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje Lietuvoje jis visiškai neturi legalios darbinės patirties, be to ir laisvės atėmimo metu buvo stebima motyvacijos dirbti stoka, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo savęs vertinimas grindžiamas vertybėmis ir nuostatomis, kurios nėra plačiai priimtinos bendrai visuomenėje, o labiau vyrauja tam tikrame žmonių rate, su kuriais nuteistasis labiau tapatinasi ir daugiau bendrauja. Autoagresyvus elgesys nuteistajam nėra būdingas. Nuteistasis teigia, kad žalingų įpročių neturi ir emociškai jaučiasi pakankamai tvirtai, tačiau nuosprendyje yra pateikiami duomenys, kad nuteistasis buvo įrašytas į psichiatro narkologo įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, žalingo alkoholio vartojimo. Pats nuteistasis problemas dėl alkoholio vartojimo neigia. Taigi, nuteistajam būdingas teigiamas savęs vertinimas, tačiau savikritikos, įžvalgos stoka, savivaizdžio formavimas remiantis vienpusiškais artimos aplinkos vertinimais gali įtakoti nuteistojo tolesnę nusikalstamo elgesio raišką.

Nuteistasis tvirtino, jog narkotinių ar psichotropinių medžiagų niekada nevartojo, tačiau abu nusikaltimus, už kuriuos dabar atlieka bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimai smurtiniai. Nors nuteistasis veikimą pagautam impulso nelaiko problema, tačiau atsižvelgiant į smurtinių, seksualinių nusikaltimų pobūdį bei į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (kilusius konfliktus su pareigūnais, keiksmažodžių vartojimą, grubumą), galima daryti prielaidą, kad nuteistasis impulsyviai ir neapgalvotai, karštai reaguoja į jam nepalankius sprendimus ar pastabas, kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo ir iš jo nepasimokydamas. Situacijai susiklosčius jam nepalankiai nuteistasis pasiduoda pykčio proveržiams, siekia savo tikslo negalvodamas, kad tai gali turėti neigiamas ilgalaikes pasekmes. Priimdamas sprendimus nuteistasis dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, tikslo pasiekimą tuo metu. Nuteistasis teigia, kad programos padėjo geriau suprasti save ir kitus. Kalbėdamas apie gyvenimo iššūkius labai optimistiškai vertina savo sėkmės tikimybę, orientuojasi į pasekmes sau arba sau artimiems asmenims, nepagalvodamas apie tokio elgesio pasekmes platesne prasme arba tiems asmenims, kurių atžvilgiu yra nusiteikęs priešiškai. Nuteistasis, susidūręs su nenumatytais sunkumais, gali pasiduoti emocijoms, numoti į visus pasiekimus ranka ir grįžti prie ankstesnių elgesio modelių. Nuteistojo mąstymas stokoja lankstumo, jis gan stipriai laikosi turimų įsitikinimų, nors jau yra sulaukęs neigiamų pasekmių jų besilaikydamas. Savitvardos praradimas, greitas nusivylimas pasiekimais susidūrus su sunkumais siekiant išsikeltų tikslų ir pasidavimas momentiniam impulsui kovoti už savo įsitikinimus, galimai pažeistas teises ar garbę ir ginti savo nuomonę neatsižvelgiant į ilgalaikes pasekmes, gali sąlygoti nusikalstamo elgesio pasireiškimą ateityje, todėl tikslinga taikyti intervencines priemones, padedant atpažinti turimas problemas ir jas adekvačiai spręsti. Visi šie Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme yra toli gražu nepakankama.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis M. S. bausmę atlieka už tris sunkius nusikaltimus (BK 149 straipsnio 2 dalis, BK 150 straipsnio 1 dalis ir 260 straipsnio 1 dalis), vieną apysunkį (BK 264 straipsnio 1) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 284 straipsnis). Nuteistojo kriminalinė istorija ir smurtinis bei seksualinis elgesys, nusikaltimų sunkėjimas vis dar išlieka kriminogeniniais veiksniais. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Savo skunde nuteistasis išskirtinai apeliavo ir skyrė itin didelį dėmesį nurodydamas, kad Komisijos motyvai neobjektyvūs, nes remtasi jo būdo bei charakterio savybėmis (impulsyvumu, grubumu). Mano, kad tai subjektyvi Komisijos nuomonė, paremta jo gyvenimo laisvėje iki bausmės atlikimo kai kuriomis aplinkybėmis bei jo elgesiu bausmės atlikimo pradžioje. Susipažinus su Komisijos nutarimo turiniu bei nuteistojo asmens bylos duomenimis, teismas minėtus nuteistojo skundo motyvus atmeta kaip nepagrįstus, deklaratyvius, kadangi Komisija savo nutarimą grindė nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis, kurie šiuo atveju nuteistąjį apibūdina vien tik neigiamai.

Skunde be kita ko nuteistasis nurodė, kad Komisija nustatė jam absurdišką rekomendaciją dirbti, kai laisvų darbo vietų pataisos įstaigoje tiesiog nėra. Akcentuotina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis pats nesutiko dirbti pataisos namų administracijos pasiūlyto darbo, pageidavo darbo pagal turimą kvalifikaciją, nors jis privalo dirbti jam pasiūlytą darbą. Teismas taip pat pažymi, kad BVK 164 straipsnio 6 dalis numato, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas teismas sprendžia, kad nustatyti nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl jo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo yra išimtinė Komisijos kompetencija, todėl teismas dėl šio nuteistojo skundo argumento detaliau nepasisako. Taip pat teismas pastebi, kad nors nuteistasis skunde nurodė, kad priimdama nutarimą Komisija buvo vienašališka ir neobjektyvi, jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų jis nenurodė, teismas taip pat neturi jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad Komisija buvo šališka, todėl šis nuteistojo niekuo nepagrįstas teiginys atmetamas.

Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. kovo 17 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.