Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas:

1) 2016 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta sumažinta bausmė – 40 parų arešto;

2) 2016 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuris subendrinta su 2016 m. gegužės 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2016 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) 2016 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

5) 2017 m. rugpjūčio 9 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, paskirta sumažinta, su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

6) 2018 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) 2019 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta sumažinta bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 valandų, išdirbant kas mėnesį po 20 valandų;

8) 2020 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį, paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Subendrinus su 2019 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (6 mėnesių viešaisiais darbais), paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 6 mėnesiai viešųjų darbų. 2021 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 40 dienų laisvės apribojimą, 2021 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 20 parų areštą, nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 21 d.

9) 2021 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su 2021 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta 20 parų arešto bausme ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2022 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, šiuo metu atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2021 m. lapkričio 21 d., nuo 13.32 val. iki 14.05 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), per keturis kartus pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 13.32 val. pagrobė 1 vnt. spiritinio gėrimo „BACARDI Spiced“, 12,99 eurų vertės, 1 vnt. romo „CAPTAIN MORGAN Spiced Gold“, 16,99 eurų vertės; tęsdamas nusikalstamą veiką tą pačią dieną, iš tos pačios parduotuvės 13.37 val. pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 1 vnt. viskio „EVSAN WILLIAMS White Label“, 29,99 eurų vertės, 1 vnt. viskio „EVSAN WILLIAMS Black“, 25,99 eurų vertės; tęsdamas nusikalstamą veiką tą pačią dieną iš tos pačios parduotuvės 13.50 val. pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 1 vnt. viskio „Jack Daniels“, 28,99 eurų vertės, 1 vnt. likerio „Jack Daniels Honey“, 28,99 eurų vertės; tęsdamas nusikalstamą veiką tą pačią dieną, iš tos pačios parduotuvės 14.05 val. pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 1 vnt. viskio „Sir Edwards“, 11,99 eurų vertės, 1 vnt. viskio „Sir Edwards Smoky“, 11,99 eurų vertės, 1 vnt. viskio „Jack Daniels Fire“, 28,99 eurų vertės, viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nedidelės 196,91 eurų vertės svetimo turto.

Šiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Be to, D. B. 2022 m. vasario 7 d. nuo 19.28 val. iki 22.53 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), darydamas tęstinę nusikalstamą veiką per keturis kartus pagrobė ir pasikėsino pagrobti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 19.28 val. pagrobė 1 vnt. trauktinės „Čepkelių spanguolių“, 10,49 eurų vertės; tęsdamas nusikalstamą veiką tą pačią dieną, iš tos pačios parduotuvės 21.07 val. pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 1 vnt. trauktinės „Starka“, 11,29 eurų vertės, 1 vnt. brendžio „Grant“, 17,99 eurų vertės; tęsdamas nusikalstamą veiką tą pačią dieną, iš tos pačios parduotuvės apie 21.28 val. pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 2 vnt. medaus likerio „Krupnikas“, kurio 1 vnt. vertė 9,99 eurai, bendra pasisavintų prekių vertė 19,98 eurai; tęsdamas nusikalstamą veiką tą pačią dieną, toje pačioje parduotuvėje 22.53 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,05 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paėmė iš parduotuvės lentynos brendžio „Grand Cavalier“ 12,99 eurų vertės ir medaus likerio „Krupnikas“ 9,99 eurų vertės, vieną butelį paslėpė savo dėvimuose rūbuose, o kitą butelį laikydamas savo rankose, matant parduotuvės kasininkei G. S. ir bandant jį sustabdyti tikslu atimti butelį iš jo rankų, praėjo pro parduotuvės kasas už prekes nesusimokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi, jam bandant išeiti iš parduotuvės, parduotuvės durys buvo užblokuotos ir tokiu būdu D. B. pagrobė svetimo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio 59,75 eurų vertės turto ir atvirai pasikėsino pagrobti 22,98 eurų vertės svetimą turtą.

Šiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, tačiau tai, kas užrašyta kaltinime, yra teisinga. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sutiko duoti parodymus, tačiau dėl praėjusio laiko veikų aplinkybių neatsiminė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 117–118, 142–143, 154–155, 176), kur jis parodė, kad 2021 m. lapkričio 21 d. apie 13.32 val. atėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio per keturis kartus pavogė alkoholinių gėrimų, kurių bendra suma yra 196,91 eurai. Gėrimus vogė dėl to, kad galėtų juos vėliau parduoti už mažesnę sumą ir turėtų grynųjų pinigų pragyvenimui, kadangi jis yra bedarbis, o darbo nesusiranda, nes turi didelių skolų antstoliams už įvykdytus įvairius administracinius nusižengimus. Jis vogdamas šias prekes apsiskaičiavo, galvojo, kad kiekvieną kartą ateidamas į tą pačią parduotuvę ir pavogdamas iš jos prekių, kurių bendra suma tuo metu neviršijo 150 eurų, darė administracinį nusižengimą, o ne nusikaltimą, todėl 2021 m. lapkričio 21 d. ateidamas į parduotuvę kelis kartus ir iš jos pavogdamas prekių už įvairias sumas galvojo, kad padarė keturis atskirus administracinius nusižengimus. Taip pat parodė, kad 2022 m. vasario 7 d. apie 22.53 val. jis kartu su pažįstamu P. Z. atėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), norėdamas slapta iš parduotuvės pavogti alkoholinių gėrimų, kuriuos galėtų kartu su juo suvartoti. Atėjęs į parduotuvę jis nuėjo į alkoholio skyrių ir paėmė du alkoholinio gėrimo butelius, kuriuos užsikišo už savo žieminės striukės. Kokius gėrimų butelius ėmė, jis nežiūrėjo, nes tiesiog norėjo pavogti alkoholio, kurį galėtų toliau vartoti su Pauliumi. Vogdamas alkoholinius gėrimus jis nematė, kad jį kažkas stebi. Paėmęs alkoholinius gėrimus ir paslėpęs juos savo dėvimuose rūbuose jis nuėjo link parduotuvės kasų ir išėjimo iš parduotuvės durų, tačiau jos neatsidarė. Kai pamatė, kad parduotuvės durys neatsidarė, jis pasižiūrėjo į prie parduotuvės kasos buvusią darbuotoją, ir ji pasakė jam, kad jis padėtų paimtus butelius atgal į vietą. Tada jis iš savo rūbų išsitraukė vieną alkoholinio gėrimo butelį ir jį padėjo prie parduotuvės kasos. Parduotuvės kasininkė jam pasakė, kad jis padėtų ir kitą butelį, kurį taip pat jis buvo paėmęs, jis pasakė, kad jokio antro butelio neturi. Galvojo, kad jam pavyks jį pavogti, nes nemanė, kad parduotuvės darbuotoja galėjo žinoti, kad jis turėjo pasiėmęs ir antrą butelį. Po kiek laiko į parduotuvę atvažiavo apsaugos darbuotojai, kurie pas jį dėvimuose rūbuose rado antrą alkoholinio gėrimo butelį ir jį paėmė. Vogdamas šias prekes jis negalvojo, kad daro nusikaltimą, galvojo, kad darė administracinį nusižengimą, kadangi jis žino, kad vogdamas prekes, kurių suma neviršija 150 eurų, jis daro administracinį nusižengimą, o ne nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad N. R. atpažino (nuotraukoje Nr. 2) D. B., kuris 2021 m. lapkričio 21 d. įvykdė keturias vagystes iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ adresu, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41–44).

Iš 2021 m. lapkričio 21 d. vaizdo įrašo matyti, kad per keturis kartus nuo 13.32 val. iki 14.05 val. D. B. įvykdė keturias vagystes įvairių alkoholinių gėrimų parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49–59).

Iš 2021 m. lapkričio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pil. D. B., gim. (duomenys neskelbtini)., 2021 m. lapkričio 21 d. nuo 13.32 val. iki 13.50 val. darydamas tęstinę nusikalstamą veiką padarė keturias vagystes alkoholinių gėrimų, kurių vertė 196,91 Eur (1 t., b. l. 11–12).

Iš 2022 m. kovo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pil. D. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 7 d. 22.53 val. pasikėsino atvirai pagrobti brendžio „Grand Cavalier“ 12,99 eurų vertės ir medaus likerio „Krupnikas“ 9,99 eurų vertės, viso už 22,98 Eur vertės (1 t., b. l. 104).

Iš alkotesterio „Drager“ duomenų matyti, kad 2021 m. vasario 8 d. 01.13 val. D. B. nustatytas 1,05% promilių girtumas (2 t., b. l. 81).

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur), bet neviršija 250 MGL (12500 Eur). Objektyviai ši veika pasireiškia asmeniui neteisėtai užvaldant svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą už ją nesusimokėjęs ar palieka parduotuvės patalpą, kadangi tokiu būdu jis užvaldo svetimą turtą ir įgyja teisę juo disponuoti. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Nedidelės vertės laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 5 MGL (250 Eur). Tai privilegijuota vagystės sudėtis, kuri vertinama kaip mažesnį pavojų visuomenei kelianti veika – baudžiamasis nusižengimas.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, liudytojo N. R. parodymais, vaizdo kamerų įrašais, atpažinimo iš nuotraukos protokolu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareiškimu, kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino visas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra, kad jis 2021 m. lapkričio 21 d. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ per keturis kartus pagrobė alkoholinių gėrimų iš viso už 196,91 Eur, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą. Be kaltinamojo prisipažinimo faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti įrodymai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareiškimas, kad iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pil. D. B., gim. (duomenys neskelbtini)., 2021 m. lapkričio 21 d. nuo 13.32 val. iki 13.50 val. darydamas tęstinę nusikalstamą veiką padarė keturias vagystes alkoholinių gėrimų, bendros 196,91 Eur vertės; vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota kaip D. B. 2021 m. lapkričio 21 d. per keturis kartus nuo 13.32 val. iki 14.05 val. užėjęs į parduotuvę ir paėmęs kiekvieną kartą po kelis alkoholinių gėrimų butelius ir užsikišęs juos už striukės pro kasas išėjo už juos nesusimokėjęs; liudytojo apsaugos darbuotojo N. R. parodymai, kad pastebėjęs įtartinai tuščią alkoholinių gėrimų lentyną, atsukęs vaizdo stebėjimo kamerų įrašus matė, kaip 2021 m. lapkričio 21 d. asmuo, jam iš anksčiau žinomas kaip D. B., iš viso užėjęs keturis kartus į parduotuvę, kiekvieną kartą pasiimdavo po kelis alkoholinių gėrimų butelius ir juos užsikišęs už striukės išeidavo pro kasas nesusimokėjęs; asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad N. R. atpažino D. B. kaip asmenį, kuris 2021 m. lapkričio 21 d. įvykdė keturias vagystes iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ adresu, (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis paėmė iš parduotuvės alkoholinių gėrimų, prekes paslėpė už striukės ir pro kasas praėjo už jas nesusimokėjęs, šios aplinkybės nepastebint nei kasininkei, nei kitiems parduotuvėje buvusiems asmenims. Tai patvirtina, kad D. B. savo veiksmais siekė užvaldyti svetimą turtą, savo sumanymą pilnai įgyvendino išeidamas iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes ir tokiu būdu neteisėtai užvaldydamas svetimą turtą. Visos veikos įvykdytos veikiant slaptai. Kaltinamasis, būdamas subrendęs, suaugęs, pakaltinamas asmuo, ne kartą anksčiau teistas už vagystes, neabejotinai suvokė, kad savo veiksmais daro teisei priešingą veiką ir to norėjo bei siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nors kaltinamasis teigė, kad galvojo, jog kiekvieną kartą jis daro administracinį nusižengimą, tačiau jo veiksmų ir elgesio pobūdis rodo, jog visus veiksmus jungė vieninga tyčia ir tikslas. Kaltinamasis parodė, kad alkoholinius gėrimus vogė turėdamas tikslą sau vartoti ir juos parduoti, taip įsigyjant lėšų pragyvenimui. Byloje nustatyta, kad vos per pusvalandį laiko į parduotuvę buvo užėjęs keturis kartus, kiekvieną kartą pagrobdavo mažiausiai po du butelius stiprių alkoholinių gėrimų, iš viso pagrobė 9 butelius stiprių alkoholinių gėrimų. Toks trumpas laiko tarpas tarp padarytų veikų, rodo, jog visus veiksmus jungė vieningas noras ir tikslas pagrobti kuo daugiau alkoholinių gėrimų ir tai patvirtina, jog asmuo veikė vieninga nekonkretizuota tiesiogine tyčia. Būtent todėl teisiškai kvalifikuojant šią kaltinamojo neteisėtą veiką nustatant pagrobto turto vertę įvertinama bendra per visus keturis kartus neteisėtai užvaldyto ir pasisavinto turto vertė – 196,91 eur. Šiuo atveju pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 5 MGL ir atitinka privilegijuotos vagystės nusikalstamos veikos sudėties objektyvųjį požymį – dalyką.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta konstatuojama, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji svetimo nedidelės vertės svetimo turto grobimo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai D. B. 2022 m. vasario 7 d. nuo 19.28 val. iki 22.53 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobus alkoholinių gėrimų už 59,75 Eur ir būnant neblaiviam pasikėsinus atvirai pagrobti 22,98 Eur vertės svetimą turtą, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, liudytojų M. K., G. S., A. L. parodymais, vaizdo kamerų įrašais, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, administracinių nusižengimų bylų medžiagomis, kuriose administracinių nusižengimų teisena buvo nutraukta, kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino visas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. pripažino, kad kaltinime nurodytomis laiko ir vietos aplinkybėmis buvo kaltinime nurodytoje parduotuvėje ir pagrobė alkoholinių gėrimų bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą – alkoholinius gėrimus. Be kaltinamojo prisipažinimo faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti įrodymai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareiškimas, kad iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pil. D. B., gim. (duomenys neskelbtini)., 2022 m. vasario 7 d. nuo 19.28 val. iki 22.53 val. pagrobė alkoholinių gėrimų, bendros 59,75 Eur vertės, ir pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 22,98 Eur vertės; liudytojos parduotuvės darbuotojos G. S. parodymai, kad 2022 m. vasario 7 d. vakare apie 21 val. jai nepažįstama vyras pasakė, kad matė, kaip išėję iš parduotuvės vyrai traukė iš savo drabužių alkoholinius gėrimus, netrukus po tuo užėjo du vyriai ir nuėjo į alkoholinių gėrimų skyrių, iš ten išeinant ji bandė paspausti mygtuką, kuris uždaro duis, tačiau pamatęs šią aplinkybę vyras ėmė bėgti ir spėjo pro duris pabėgti, po kiek laiko vėl užėjo šie asmenys ir nuėjo į alkoholinių gėrimų skyrių, pirmasis išėjo aukštesnis vyras, o po to žemesnis, kuriam ji pasakė padėti alkoholinius gėrimus, iš pradžių vyras vieną butelį padėjo, bet paskui pasiėmė ir bandė bėgti pro duris, daužė jas buteliu; liudytojo apsaugos darbuotojo M. K. parodymai, kad jis per nuotolį stebėdamas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kameras, pamatė, kaip antrą kartą atėjo iš matymo jam žinomas D. B., jam žinomas kaip asmuo, pastoviai iš prekybos centrų vykdantis vagystes, kuris alkoholio skyriuje į savo drabužius krovėsi alkoholį, šį faktą pastebėjusi kasininkė G. S. su pultu užrakino parduotuvės duris, apie 22.53 val. D. B. praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes, kasininkė bandė sustabdyti D. B., tačiau pastarasis nereagavo į jos raginimą sustoti, brovėsi pro stiklines duris, kelis kartus spyrė į duris, bandė suduoti su pagrobtu buteliu kasininkei ir agresyviai elgdamasis bandė pasišalinti su pagrobtomis prekėmis; A. L. parodymai, kad išgirdusi prie triukšmą ir atėjusi prie kasų, ji matė anksčiau jau matytą žemesnį vyrą (D. B.), kuris rankoje laikydamas butelį alkoholinio gėrimo reikalavo G. S. atidaryti duris, grasino išdaužyti duris, o G. S. rankomis buvo paėmusi už jo striukės rankovės, reikalavo palikti butelius; vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip laikotarpiu nuo 19.28 val. iki 22.53 val. D. B. du kartus užėjęs į parduotuvę ir paėmęs alkoholinius gėrimus, užsikišęs už rūbų pasišalina už juos nesusimokėjęs, trečią kartą, pastebėjęs, kad kasininkė siekia uždaryti duris, paspartinęs žingsnį spėja apsišalinti pro duris, už prekes nesusimokėjęs, o ketvirtą kartą pasišalinti nespėja, nes užblokuojamos durys; administracinių nusižengimų bylų medžiaga, iš kurių matyti, kad dėl atskirų 2022 m. vasario 7 d. vagysčių iš šios parduotuvės pradėtos administracinių nusižengimų bylų teisenos buvo nutrauktos, nustačius, kad šiuose kaltinamojo veiksmuose yra vienos tęstinės nusikalstamos veikos požymių.

Byloje nustatyta, kad du kartus kaltinamasis praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes, butelius turėdamas palėpęs po drabužiais ir vagystės fakto nepastebint nei darbuotojams, nei kitiems pašaliniams asmenims. Trečią kartą, kaip matyti iš aptartų įrodymų, kaltinamasis praeidamas pro kasas pastebėjo, kad kasininkė siekia užblokuoti duris, dėl ko paspartino žingsnį. Tai rodo, kad suprato, jog jo neteisėtus veiksmus, t. y. ketinimą pagrobti svetimą turtą, pastebėjo ir matė parduotuvės darbuotoja. Šiuo atveju laikytina, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai. Ketvirtą kartą jau praeinant pro kasas kasininkė pareikalavo atiduoti turimus gėrimus ir tai patvirtina, jog kaltinamajam aiškiai buvo žinoma ir suprantama, kad jo ketinimą įvykdyti vagystę pastebėjo parduotuvės darbuotoja, nepaisant to, jis butelio atiduoti neketino, bandė išdaužti duris ir pasišalinti su paimtomis prekėmis, už kurias neatsikaitė. Tai atitinka atvirosios vagystės požymius. Visos šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nuskalstamas veikas, baustas už smulkias vagystes administracine tvarka, suprato, jog elgiasi neteisėtai, pavojingai, suprato, kad dėl tokių veiksmų turto savininkui bus padaryta žala, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tris iš šių kartų tikslą įgyvendinti pavyko, o ketvirtuoju atveju tam sutrukdė parduotuvės darbuotojų pasipriešinimas, t. y. tikslas nebuvo pasiektas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Apibendrinant darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji pasikėsinimo įvykdyti atvirą vagystę požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal 178 straipsnio antrą dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį.

Šiuo atveju, kaip ir ankstesniu, t. y. 2021 m. lapkričio 21 d. atveju, kaltinamojo veiksmų ir elgesio pobūdis rodo, jog visus veiksmus 2022 m. vasario 7 d. vakare užeinant į tą pačią parduotuvę ir neteisėtai užvaldant bei siekiant neteisėtai užvaldyti alkoholinius gėrimus jungė vieninga tyčia ir tikslas. Kaltinamasis parodė, kad alkoholinius gėrimus vogė turėdamas tikslą sau vartoti ir juos parduoti, taip įsigyjant lėšų pragyvenimui. Byloje nustatyta, kad vos per kelias valandas į parduotuvę buvo užėjęs keturis kartus, kiekvieną kartą pagrobdavo stiprių alkoholinių gėrimų, tris kartus sumanymą pavyko realizuoti, ketvirtą kartą veiką nutraukė darbuotojų pastabumas ir aktyvūs veiksmai. Toks trumpas laiko tarpas tarp padarytų veikų rodo, jog visus veiksmus jungė vieningas kaltinamojo noras ir tikslas pagrobti kuo daugiau alkoholinių gėrimų ir tai patvirtina, jog asmuo veikė vieninga nekonkretizuota tiesiogine tyčia. Kadangi paskutinioji veika nurūko pasikėsinimo stadijoje bandant svetimą turtą pagrobti atviruoju būdu, o pagrobiant svetimą turtą atviruoju būdu turto vertė veikos kvalifikavimui įtakos neturi, darytina išvada, jog šiuo atveju kaltinamojo veiksmai tiek slapta pagrobiant dalį alkoholinių gėrimų, tiek ir pasikėsinant dalį alkoholinių gėrimų pagrobti atvirai pagrįstai kvalifikuota kaip viena nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnis, 1 dalies 13 punktas).

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvė apribojimo arba arešto bausmes.

BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

Kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale kaltinamasis nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 82), Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi 2021 m. kovo 15 d. ir laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. liepos 19 d, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos išvada patvirtina, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 4). Dėl šių aplinkybių abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

D. B. veikdamas tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (2021 m. lapkričio 21 d. nedidelės vertės turto vagystė) priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, kita (2022 m. vasario 7 d. pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą) – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad asmuo nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, taip pat 2022 m. vasario 7 d. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Vena veika baigta, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nusikalstamos veikos nukreiptos į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas anksčiau teistas penkis kartus, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių. Pažymėtina, jog vieną iš veikų kaltinamasis padarė jau žinodamas, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vyksta bylos nagrinėjimas teisme, žinodamas, kad vos už kelių dienų bus priimtas sprendimas ir ankstesnėje byloje nurodęs, kad dėl veikų gailisi, išreiškęs neigiamą požiūrį į tokį savo elgesį. Kita veika padaryta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus vos porai mėnesių po nuosprendžiu kaltinamajam teismo parodytu pasitikėjimu atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Šios aplinkybės D. B. charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį, nepaisantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir linkusį daryti nusikalstamas veikas, piktnaudžiaujantį teismo parodytu pasitikėjimu, todėl jam skirtinos griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės rūšys: už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 30 parų arešto, už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu ir skirtinos sumažintos bausmės: už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 20 parų arešto, už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Teismas pažymi, jog nei BK 64¹ straipsnio nuostatos, nei kitos baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos konkrečiai nenustato, ar pirma turi būti atskiros bausmės subendrinamos, o po to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinama subendrinta bausmė, ar pirma turi būti atskiros bausmės sumažinamos, o po to sumažintos bausmės subendrinamos tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių kaltu pripažįstamas D. B. šiuo nuosprendžiu, nėra tarpusavyje susijusios, už jas D. B. gali būti teisiamas ir atskirais nuosprendžiais, kurių kiekvienu atveju už atskirą nusikalstamą veiką būtų taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, o vėliau atskirais nuosprendžiais paskirtos sumažintos bausmės bendrinamos skiriant bausmes vėlesniais nuosprendžiais ar vykdymo procese sprendžiant nuosprendžių vykdymo klausimą. Tokiu būdu nusikalstamas veikas padaręs asmuo, teisiamas atskirais nuosprendžiais, atsidurtų teisiškai jam palankesnėje situacijoje, nes skiriant atskirais nuosprendžiais bausmes ir jas pirmiau sumažinant vienu trečdaliu, o po to bendrinant tarpusavyje, pirminė bausmė savaime jau būtų 1/3 trečdaliu mažesnė, prie kurios būtų visiškai ar iš dalies pridedamos kitos bausmės arba bausmės būtų apimamos. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad asmenį teisiant vienu nuosprendžiu už kelias atskiras savarankiškas nusikalstamas veikas ir tokiu būdu siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, jo teisinė padėtis negali būti blogesnė, nei tuo atveju, jeigu jis būtų teisiamas atskirais nuosprendžiais.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog D. B. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas pirmiausia, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinamos, o po to subendrinamos tarpusavyje jau sumažintos bausmės. Tai neprieštarauja ir paties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-13-719/2019).

Kadangi veikos, už kurias D. B. teisiamas šiuo nuosprendžiu, priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir labai skiriasi pagal savo pavojingumą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir skirtina subendrinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Kadangi viena iš veikų padaryta prieš priimant paskutinįjį 2021 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi subendrinama su ankstesniuoju nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, nes kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi, sutiko atlyginti žalą, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2021 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m vasario 8 d. 01.10 val. iki 2022 m vasario 14.00 val. viena para, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 256,66 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 111–112). Jo dydį sudaro pagrobtų prekių vertė.

Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad vagystės metu civiliniam ieškovui dėl pagrobtų prekių kaltinamojo neteisėtais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala. Pagrobtų prekių vertė ir padarytos žalos dydis yra pagrįstas, įrodytas, abejonių nekelia, kaltinamasis iš esmės civilinio ieškinio dydžio neginčijo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už D. B. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 140 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kaltinamajam šiuo nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys, be to, iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos buvo daromos siekiant finansinės naudos ir negebant rasti išeičių kaip gauti pajamų legaliu būdu, kaltinamasis yra daug kartų baustas administracine tvarka piniginėmis baudomis, kurių nemoka, teismas sprendžia, jog šių proceso išlaidų priteisimas gali apsunkinti žalos atlyginimą, padidinti ir taip didelių įsipareigojimų naštą ir tokiu būdu demotyvuoti kaltinamąjį siekti atlyginti žalą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

D. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, padėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, esantys byloje, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 20 parų arešto.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 4 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 4 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 mėnesius 20 dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2021 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 8 d. 01.10 val. iki 2022 m. vasario 14.00 val. – vieną parą, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. B. 256,66 eurų turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. B. neišieškoti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.