Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajai (privačiai kaltintojai) ir civilinei ieškovei N. Š. ir jos įgaliotam atstovui advokatui Vladislovui Mikšai,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji L. K. smurtaudama nežymiai sužalojo nukentėjusiąją N. Š.:

ji, 2012 m. birželio 8 d., apie 15 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, smurtaudama, tai yra turėtu rankoje dujų balionėliu papurškusi dujų nukentėjusiajai N. Š. į veidą ir į akis, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas abiejų akių I laipsnio gleivinių ir ragenos cheminis nudeginimas, nežymiai ją sužalojo.

Kaltinamoji L. K. dėl padaryto nusikaltimo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. birželio 8 d. ji leidosi laiptine į lauką pasiimti katino, ir ją laiptinėje pirmame aukšte užpuolė nukentėjusioji N. Š., davė jai iš jėgos į krūtinę ir ji nukrito nuo jos svorio atbula. Kai ji nukrito, pamatė, kad nukentėjusioji iš rankinuko traukia kažkokį aštrų daiktą, panašų į atsuktuvą, išsigandusi, kad ši ją gali sužaloti, nieko nelaukdama ji iš kišenės išsitraukė dujų balionėlį ir gulėdama pradėjo nukentėjusiajai purkšti į veidą. Po to pašokusi ji dar kartą dujų balionėliu papurškė N. Š. į veidą.

Nukentėjusioji N. Š. parodė, jog 2012 m. birželio 8 d. apie 15 val. jai grįžus iš poliklinikos, jos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje pirmame aukšte, prie pašto dėžučių, ją užpuolė jos kaimynė L. K., kuri jai į veidą ir į akis pripurškė iš dujų balionėlio dujų, ji negalėjo matyti, kvėpuoti, jai dėl to labai skaudėjo. Dėl šio įvykio kreipėsi į gydytojus ir į policiją. Po šio įvykio jai labai pablogėjo sveikata, regėjimas.

Liudytoja D. T. parodė, jog yra nukentėjusiosios N. Š. šeimos gydytoja, jai žinoma apie tai, jog nukentėjusioji buvo skambinusi į Kalniečių šeimos klinikas bei pranešė, kad, ją užpuolė kaimynė. Dėl šio užpuolimo ji buvo nuvežta į Klinikas.

Liudytojas T. V. parodė, jog yra tyrėjas ir 2012 m. birželio 11 d. į juos kreipėsi nukentėjusioji N. Š., nurodydama, jog gyvenamojo namo laiptinėje, jos kaimynė L. K. jai papurškė dujų į akis. Dėl šio įvykio buvo atliktas tyrimas. Keli namo kaimynai teigė, jog jautė, kad laiptinėje pripurkšta dujų. Kad purškė dujų neneigė ir pati L. K.. Dėl šio sužalojimo buvo patarta nukentėjusiajai kreiptis privataus kaltinimo tvarka.

Liudytojas V. G. parodė, jog yra nukentėjusiosios ir kaltinamosios kaimynas, jam grįžus iš sodo namo kaimynai pasakojo, kad L. K. papurškė N. Š. dujų. Dėl šio įvykio buvo atvažiavusi policija ir greitoji pagalba.

Liudytoja G. M. parodė, jog yra akių gydytoja ir skaitė, jog N. Š. medicininėje kortelėje yra įrašas apie tai, jog jai buvo padarytas akių sužalojimas, ji buvo atvežta greitosios pagalbos mašina į Kauno klinikų traumų punktą, jai buvo suteikta pirmoji pagalba, ją apžiūrėjo daktaras dėl pirmo laipsnio cheminio akių nudegimo.

Liudytoja L. K. parodė, jog ji dirba Kalniečių šeimos klinikoje ir yra apylinkės sesutė. Tiksliai dienos, kada viskas vyko, neprisimena, tačiau prisimena, kad nukentėjusioji N. Š. jai skambino pranešdama , kad jai įpurškė dujų į akis ir prašė pagalbos.

Liudytoja Z. Č. parodė, jog yra nukentėjusiųjų kaimynė, gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini) name. Tą dieną kai įvyko konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios, kurio metu N. Š. buvo papurkšta dujų, ji buvo sode. Jai paskambino brolis E. Č. ir pasakė, jog laiptinėje išgirdęs triukšmą jis atidarė buto duris ir pamatė, kaip L. K. purškė dujas, o N.buvo užsidengusi akis. Jis pradėjo rėkti, o L. sakė, kad jis nesikištų, tada brolis užtrenkė buto duris. Kuomet grįžo iš sodo vakare, namo laiptinės durys buvo atidarytos, laiptinėje jautėsi dujų kvapas. Kaltinamoji ir nukentėjusioji konfliktuoja tarpusavyje jau senai, bet dėl ko ji nežino.

Liudytoja O. L. parodė, kad 2012 m. vasaros pradžioje jai paskambino N. Š. ir paprašė, kad ji pas ją atvyktų. Jai atvažiavus kitą dieną nukentėjusioji jai papasakojo, jog laiptinėje jai kaimynė pripurškė į akis dujų. Ji matė blogai, jai skaudėjo akis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. G436/13 (02) konstatuota, jog 2012 m. birželio 8 d. Kauno klinikose N. Š. buvo konstatuotas abiejų akių 1 laipsnio cheminis gleivinių ir ragenos nudegimas, kuris galėjo būti padarytas papurškus į akis dujų balionėliu. Abiejų akių 1 laipsnio cheminis gleivinių ir ragenos nudegimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (105-106 b.l.).

Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK VP Eigulių policijos nuovados išsireikalautos ir teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtos medžiagos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 25 -At-00601-2012, matyti, jog 2012 m. birželio 9 d. į minėtą policijos komisariatą kreipėsi N. Š. su pareiškimu, nurodydama, jog 2012 m. birželio 8 d., apie 16 val. V. Landsbergio – Žemkalnio g. 2-ojo namo, Kaune, laiptinėje konflikto metu kaimynė L. K. jai į akis papurškė ašarinių dujų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nors kaltinamoji L. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir paaiškino, jog ji dujų nukentėjusiajai į akis papurškė išsigandusi, jog ši ją sužalos, tačiau atsižvelgiant tiek į byloje ištirtus įrodymus, tiek ir į pačios nukentėjusiosios amžių (jai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 80 m.) bei sveikatos būklę, šie kaltinamosios parodymai vertintini kritiškai, kaip jos gynybinė versija bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nuskalstamą veiką. Teismo nuomone, L. K. kaltė dėl nežymaus nukentėjusiosios sužalojimo visiškai įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (nukentėjusiosios N. Š., liudytojų D. T., T. V., V. G., Z. Č., L. K., Z. Č., O. L. parodymais, ekspertizės aktu, o taip pat iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK VP Eigulių policijos nuovados išsireikalautos ir teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtoje medžiagoje, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 25 -At-00601-2012 esantys duomenys), kurie leidžia konstatuoti, jog L. K. 2012 m. birželio 8 d., apie 15 val., gyvenamojo namo, esančio V. Landsbergio – Žemkalnio g. 2, Kaune, laiptinėje, smurtaudama, tai yra paveikdama mechaniniu būdu nukentėjusiosios kūną, tai yra turėtu rankoje dujų balionėliu papurškusi dujų nukentėjusiajai N. Š. į veidą ir į akis, ją nežymiai sužalojo. Dėl šių smurtinių kaltinamosios veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas abiejų akių I laipsnio gleivinių ir ragenos cheminis nudeginimas. Šis jos nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kadangi kaltinamoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl savo smurtinių veiksmų gali sužaloti nukentėjusiąją ir nors kilusių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Jos padaryta veika visiškai atitinka BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Nukentėjusioji N. Š. taip pat kaltino L. K. tuo, jog ši 2012 m. gegužės 23 d., būdama neblaivi, laukė jos gyvenamojo namo, esančio V. Landsbergio – Žemkalnio g. 2, Kaune, laiptinėje prie spaudos dėžučių ir N. Š. atėjus pasiimti spaudą, užpuolė ją su peiliu ir įpjovė į ranką, jai supjaustė peiliu rodomąjį, didįjį ir bevardį kairės rankos pirštą ir tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą (117-118 b.l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmę bylai išspręsti teisingai. Esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., kurioje nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymai vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus bylai reikšmingus klausimus.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. K. dėl aukščiau paminėto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. gegužės 23 d. ji nukentėjusiosios su peiliu nepuolė ir jos nesužalojo.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus matyti, jog ekspertizės akte konstatuota, kad N. Š. pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų apie 2012 m. gegužės 23 d. patirtus sužalojimus nėra (106 b.l.). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu ekspertas Dainius Tumėnas teismui paaiškino, jog kuom ir kada galėjo būti padaryti sužalojimai N. Š. ant pirštų pasakyti tiksliai negalima (144 b.l.). Paties įvykio, kuomet, anot nukentėjusiosios, kaltinamoji ją užpuolė būtent peiliu ir juo jai supjaustė pirštus, niekas nematė. Nukentėjusioji parodė, jog po šio įvykio, antrą dieną pas ją buvo atėjusi medicinos sesuo L. K., ji viską matė ir žino (82 b.l.), tačiau šiuos jos parodymus paneigia liudytojos, medicinos sesers L. K. parodymai, kadangi ji teisiamajame posėdyje parodė, jog N. Š. dėl rankos įpjovimo pas ją nesikreipė, neatsimena tokių aplinkybių, kad jai buvo įpjauta į pirštus, jos su aprišta ranka ji nematė (86-87 b.l.). Teismui nėra pagrindo netikėti šiais liudytojos L. K. parodymais, kadangi jie nuoseklūs bei logiški. Teismo nuomone šie liudytojos parodymai yra patikimi, nes jos nei su kaltinamąja nei su nukentėjusiąja nesieja jokie santykiai, ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, parodymus davė įspėta dėl melagingų parodymų davimo, teismui prisiekusi. Abejonių teismui dėl nukentėjusiosios N. Š. duotų parodymų objektyvumo, apie tai, jog kaltinamoji užpuolė ją laiptinėje su peiliu ir įpjovė į ranką, jai supjaustė pirštus, kelia tai, jog ji į policijos pareigūnus iš karto po įvykio nesikreipė, o apie tai jiems pranešė tik 2012 m. rugsėjo 3 d. ir šias aplinkybes patvirtina teisminio nagrinėjimo metu apžiūrėtos ir išsireikalautos iš Kauno miesto VPK Žaliakalnio PK medžiagos, pagal kurias atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 25-At-00601-12 ir Nr. 25-At-00840-12. Be to, kaip matyti iš 2012m. birželio 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 25-At-00570-2012, L. K. buvo kreipusis 2012 m. gegužės 28 d. į Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK su pareiškimu, pranešdama, jog 2012 m. gegužės 23 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ją sužalojo kaimynė N. Š. (51-52 b.l.). Šias aplinkybes, jog pirmoji dėl sužalojimo 2012 m. gegužės 23 dieną kreipėsi kaltinamoji L. K., bet ne N. Š. patvirtino ir apklaustas tyrėjas T. V. (84 b.l.).

Teismas neneigia, jog 2012 m. gegužės 23 d. konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios galėjo kilti. Liudytojai Z. Č. ir V. G., kurie yra nukentėjusiosios ir kaltinamosios kaimynai, teismui patvirtino, jog nukentėjusioji N. Š. ir kaltinamoji L. K. nuolat konfliktuoja. Tačiau minėtos dienos pačios konflikto aplinkybės, kurias nurodo nukentėjusioji, kelia teismui pagrįstų abejonių. Be to, teismas atmeta liudytojos Z. Č. parodymus, apie tai, jog atėjusi nukentėjusioji N. Š. parodė jai kruvinas rankas ir jai sakė, kad Lidija supjaustė jai rankas. Taip pat teismas atmeta liudytojos O. L. parodymus apie tai, jog N. Š. jai sakė, kad ją kaimynė užpuolė ir perpjovė ranką. Šios minėtos liudytojos pačios įvykio nematė, aplinkybes žino tik iš nukentėjusiosios pasakojimo, kuri yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, jas sieja draugiški santykiai, todėl jų duoti parodymai negali būti laikomi pakankami kaltinamosios kaltei įrodyti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms (nagrinėjamu atveju – privačiai kaltintojai – nukentėjusiajai N. Š.); kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012).

Ištyrus ir įvertinos byloje esančių duomenų visumą, matyti, jog įrodymų neginčijamai patvirtinančių kaltinamosios L. K. kaltę, dėl to, jog ji nukentėjusiosios N. Š. skunde nurodytu laiku ir vietoje, būdama neblaivi, užpuolė ją su peiliu ir įpjovė į ranką, jai supjaustė peiliu rodomąjį, didįjį ir bevardį kairės rankos pirštą, taip sukeldama jai fizinį skausmą, nėra, bet kokios abejonės šioje byloje vertinamos kaltinamosios naudai, todėl ji dėl jai inkriminuotos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., tai yra dėl 2012 m. gegužės 23 d. N. Š. fizinio skausmo sukėlimo, išteisintina, konstatuojant, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant kaltinamajai bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamoji L. K. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, baigtas. Ji neteista (31 b.l.), administracine tvarka nebausta (34 b. l.), yra pensininkė, turi negalią (119-120 b.l.), priklausomybės ligų centre neužregistruota (32 b.l.), Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (35 b.l.). Jos atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taigi atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, kaltinamajai L. K. skirtina BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį už padarytą nusikaltimą - laisvės apribojimas, jo trukmę nustatant artimesnę minimaliai, o taip pat, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios N. Š. teisėtus interesus, kartu su bausme kaltinamajai L. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens (BK 42 str. 1 d. 3 p., 48 str., 67 str. 3d. 72¹ str.).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji N. Š. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti jai iš L. K. 2 408, 42 litų turtinei ir 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Patirtą turtinę žalą ji motyvavo tuom, jog nusikaltimo padarymo metu, kuomet jai buvo papurkšta dujų į akis, L. K. sugadino jos akinius, kurie kainavo 727, 27 litus, o likusią sumą išleido vaistams už akių gydymą. Neturtinę žalą motyvavo tuom, jog dėl L. K. įvykdyto prieš ją smurto, ji ilgam neteko sveikatos, patyrė skausmą, dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą (117 -118, 128 b.l.).

Nukentėjusiosios N. Š. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 7 straipsnyje nurodytą rungimosi principo turinį ir minėto kodekso 110 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintas civilinio ieškovo teises bei pareigas matyti, kad civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis. Ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas (BPK 115 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.). Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Kaip paminėta aukščiau, nukentėjusioji N. Š. teismui nurodė, jog dėl kaltinamosios L. K. neteisėtų veiksmų – dujų papurškimo į veidą ir į akis, ji patyrė 2 408, 42 litų turtinę žalą, kadangi L. K. sugadino jos akinius ir naujų akinių pirkimas jai kainavo 727, 27 litus, o taip pat ji išleido daug pinigų vaistams, akių gydymui bei pateikė teismui mokėjimo kvitus. Iš pateiktų kvitų matyti, jog 2012 m. birželio 12-14 d. nukentėjusioji pirko naujus akinius už kuriuos ir jų gamybą viso sumokėjo 390,50 litų (43 b.l.). Ekspertizės akte nurodyta, jog nudegimo gydymui N. Š. buvo paskirta praplovimui akims tirpalu „Navivision“ 3 kartus per dieną bei tepalas „Corneregel“ (106 b.l.). Nei viename iš nukentėjusiosios pateiktų mokėjimų kvitų minėtų vaistų nėra nurodyta (43-44, 72-76, 129-134, 137-139, 141-142 b.l.). Kiek ji šių vaistų sunaudojo, kiek už juos sumokėjo ji teismui nenurodė, šių vaistų įsigijimą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Priešingai, nukentėjusioji teismui pateikė mokėjimo kvitus, kurie yra susiję su jos nuolatinėmis ligomis: glaukoma, katarakta ir lėtiniu galvos smegenų kraujotakos sutrikimu. Šioje byloje apklausti nukentėjusiąją gydantys gydytojai, patvirtino, jo nukentėjusioji N. Š. dar prieš įvykį sirgo glaukoma, katarakta, lėtiniu galvos smegenų kraujotakos sutrikimu, dėl ko jai buvo nuolat išrašomi jos pateiktuose kvituose nurodyti vaistai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į pateiktus teismui įrodymus dėl turtinės žalos dydžio jos prašoma priteisti 2 408, 42 litų suma mažintina, nukentėjusiajai priteisiant iš kaltinamosios 390,50 litų turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamosios panaudoto smurto prieš nukentėjusiąją, tai yra papurškimo jai dujų į veidą ir į akis, ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą bei pažeminimą, dėl šio sužalojimo jai teko patirti nepatogumų kasdieniniame gyvenime, lankytis pas gydytojus bei kurį laiką gydytis. Todėl šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, jog jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6. 250 str. 1 d.). Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoją teismą tai pat atsižvelgti į pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas atsižvelgia į tai jog, kaltinamoji L. K. teismo kalta pripažinta tik dėl vienos nusikalstamos veikos - nukentėjusiosios nežymaus sužalojimo, o taip pat į kaltinamosios turtinę padėtį - ji yra pensininkė ir jos gaunamos kiekvieną mėnesį pajamos yra tik 903,35 litų senatvės pensija (56-57 b.l.), o taip pat į tai, jog šis sužalojimas – dujų papurškimas nukentėjusiajai į akis neturėjo įtakos jos regėjimo pablogėjimui, tai patvirtino teismui ją gydantys gydytojai D. T., G. M., Cezarijus Boim, bei ekspertas D. T. (84 -85, 94-95, 145 b.l.). Todėl, atsižvelgiant į tai kas paminėta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios pareikštas 5000 litų reikalavimas atlyginti neturtinei žalai yra mažintinas, priteisiant nukentėjusiajai iš kaltinamosios 1000 litų neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5 str., 6. 250 str. 2 d.).

Dėl proceso išlaidų.

Nukentėjusiosios įgaliotas atstovas advokatas Vladislovas Mikša prašė teismo iš kaltinamosios L. K. priteisti nukentėjusiajai jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji N. Š. už skundo, tiesiogiai susijusio su jos interesais privataus kaltinimo byloje surašymą ir už atstovavimą byloje advokatui Vladislovui Mikšai. sumokėjo 800 litų (11, 49 b.l.). Šis advokatas nukentėjusiąją atstovavo viso teisminio nagrinėjimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-28/2011).

Šioje byloje nukentėjusioji N. Š. kaltino L. K. dviejų nusikalstamų veikų, pagal BK 140 str. 1 d. padarymu. Teismui išteisinus kaltinamąją dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiosios prašoma priteisti suma, atsižvelgiant ir į protingumo bei teisingumo kriterijus, mažintina per pusę, priteisiant jai iš kaltinamosios L. K. 400 litų, turėtų išlaidų advokato, dalyvavusios šioje privataus kaltinimo byloje paslaugoms apmokėti.

Dėl daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Išsireikalautos apžiūrai medžiagos, pagal kurias atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 25-At-00601-12 ir Nr. 25-At-00840-2012 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 415 str.,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. (dėl 2012 m. birželio 8 d. N. Š. nežymaus sužalojimo) ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu ir, vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72¹ str., skirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios N. Š., uždraudžiant jai vienerius metus bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja N. Š., lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji N. Š., terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios N. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš L. K. 390,50 Lt (tris šimtus devyniasdešimt litų ir 50 centų) turtinei žalai ir 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajai N. Š. iš L. K. 400 Lt (keturis šimtus litų) advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiosios įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti.

Daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: išsireikalautas apžiūrai medžiagas, pagal kurias atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 25-At-00601-12 ir Nr. 25-At-00840-2012, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui.

L. K. pagal BK 140 str. 1 d. (dėl 2012 m. gegužės 23 d. N. Š. fizinio skausmo sukėlimo) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.