Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-741-468/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-06
Bylos Nr.
1S-741-468/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
M. K.
Kategorijos

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1S–741-468/2014

Teisėjas Olegas Zaicevas Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.;

(S)

2.5.19.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. K. gynėjo advokato G. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 07 14 d. nutarties, kuria nuteistojo M. K. gynėjo advokato G. P. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2014 04 04 d. atsisakymo tenkinti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir 2014 05 15 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo, kuriuo atsisakyta naikinti Lygtinio paleidimo komisijos sprendimą, netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. Šakių rajono apylinkės teismo 2010 03 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 3 d., 22 str. 1 d. bei 149 str. 3 d., ir vadovaujantis BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p., subendrinus paskirtąsias bausmes, M. K. paskirta galutinė 5 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

2011 05 05 d. Kauno apygardos teismo nutartimi M. K. apeliacinis skundas dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 03 15 d. nuosprendžio atmestas, Šakių rajono apylinkės teismo 2010 03 15 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

2011 12 06 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi M. K. kasacinis skundas atmestas.

2014 06 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo M. K. gynėjo advokato G. P. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 04 04 d. atsisakymo tenkinti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir 2014 05 15 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo, kuriuo atsisakyta naikinti Lygtinio paleidimo komisijos sprendimą, panaikinimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 07 14 d. nutartimi nuteistojo M. K. gynėjo advokato G. P. skundas buvo atmestas.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistojo M. K. gynėjas advokatas G. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 07 14 d. nutartį, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos komisijos 2014 04 04 d. sprendimą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 05 15 d. sprendimą ir taikyti nuteistojo M. K. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodoma, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2014 04 04 d. atsisakymą teikti teikimą dėl M. K. lygtinio paleidimo, motyvuoja tuo, kad BVK 158 str. 2 p. nustatyta, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Tačiau ši nuostata įsigaliojo nuo 2013 01 01 d., t. y. tik po to, kai M. K. jau buvo pradėjęs atlikinėti jam paskirtą bausmę, kas, nuteistojo gynėjo vertinimu, suponuoja išvadą, jog M. K. pradėjus atlikinėti bausmę galiojo kita BVK 158 str. dalies redakcija, kuri nustatė, galimybę jį teikti svarstyti lygtinio paleidimo komisijai. Gynėjo teigimu, Lygtinio paleidimo komisija, atsisakydama svarstyti ir teikti M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nesivadovavo bendraisiais baudžiamosios teisės principais, tarp jų ir esminiu principu, nustatančiu, kad sunkesnis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios. Įstatymo numatytą būtinąją bausmės dalį nuteistasis atlikinėjo dar neįsigaliojus minėtai BVK 158 str. 2 p. redakcijai, o sprendžiant klausimą dėl nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nepagrįstai buvo vadovautasi nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusia BVK 158 str. 2 p. nuostata, kuri blogina nuteistojo teisinę padėtį.

Pažymima, kad BVK laikytinas baudžiamuoju įstatymu ir jam taikytini bendrieji baudžiamosios teisės principai, tarp jų ir teisinę nuteistojo padėtį švelninančio įstatymo galiojimo atgal principas bei švelnesnės redakcijos įstatymo galiojimo principas (BK 3 str. 2 d.). Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo vertinimu, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, privalėjo vadovautis būtinosios bausmės dalį atliekant galiojusia BVK redakcija, nebloginusia nuteistojo M. K. teisinės padėties ir svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą bei teikti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo tvirtinti teismui. Ši nuomonė grindžiama teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu nutartimis (Kauno apygardos teismo 2012-09-05 nutartis Nr. lS-1533-238/2012, Kauno apygardos teismo nutartis 1S-1971-238/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014-04-01 nutartis Nr. 1S-327-166-2014).

Pabrėžiama, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2014 04 04 d. atsisakyme tenkinti teikimą dėl M. K. lygtinio paleidimo, nevertino ir neanalizavo aplinkybių, nurodytų nuteistojo prašyme, kurios yra reikšmingos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

Skundas netenkinamas.

Išnagrinėjus nuteistojo M. K. gynėjo advokato G. P. skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą konstatuotina, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos argumentacija pakankama, todėl naikinti jos apygardos teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad nuteistasis M. K. 2014 03 10 d. kreipėsi į Vilniaus pataisos namus, prašydamas suėjus įstatymo numatytam terminui taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos namų institutą likus šešiems mėnesiams iki jo galimo lygtinio paleidimo, taikant intensyvią priežiūrą, tačiau 2014 m. balandžio 4 d. raštu Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas A. L., atsakydamas į nuteistojo M. K. prašymą, informavo, kad, vadovaujantis 2012 06 05 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 str. papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. IX-2040 (Žin., 2002, Nr. 73-3084; 2005, Nr. 58-2002; 2012, Nr. 4-110) 1 ir 2 str. nuostatomis, nuo 2013 01 01 d. lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, nuteistiems pagal BK 149 str. 3 d., 4 d., 150 str. 3 d., 4 d., 151 str. 2 d., 151¹ str. ir 153 str., todėl lygtinio paleidimo institutas M. K. atžvilgiu negali būti taikomas.

Analogiškos pozicijos laikėsi ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 05 15 d. rašte Nr. 2S-2647, nurodydamas, kad BVK 3 str. nuostatos imperatyviai nustato, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami pagal šiuo metu galiojančias BVK nuostatas, nepriklausomai nuo to, ar bausmių vykdymo teisės aktai yra švelnesni ar griežtesni už prieš tai galiojusius aktus. Su tokia Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pozicija sutiko ir pirmosios instancijos teismas, jai pritaria ir aukštesnysis teismas.

BVK 158 str. 2 p. (įstatymo redakcija nuo 2013 01 01 d.) inter alia numato, kad lygtinai iš pataisos namų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, M. K. Šakių rajono apylinkės teismo 2010 03 15 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 str. 3 d., 22 str. 1 d. bei 149 str. 3 d., padarymą, todėl, vadovaujantis 2013 01 01 d. įsigaliojusiomis BVK 158 str. nuostatomis, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas M. K. atžvilgiu negali būti taikomos, ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

Atmetant nuteistojo M. K. gynėjo skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju M. K. atžvilgiu, vadovaujantis BK 3 str., turėtų būti taikomos LR BVK nuostatos, galiojusios iki 2013 01 01 d. BVK 158 str. redakcijos, nenumatančios draudimo taikyti lygtinį paleidimą asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, pažymėtina, kad nors BK 3 str. numato, jog baudžiamasis įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį turi grįžtamąją galią, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šio straipsnio nuostatos taikomos baudžiamajam, o ne bausmių vykdymo tvarką nustatančiam įstatymui.

BVK 3 str. reglamentuoja bausmių vykdymo įstatymo taikymą. Šio straipsnio 1 d. imperatyviai numato, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, iš ko darytina pagrįsta išvada, kad lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis. Nors bausmės vykdymo pradžioje M. K. atžvilgiu galiojo švelnesnio, palankesnio BVK 158 str. nuostatos, tačiau jų galiojimo metu nuteistasis nebuvo įgijęs teisės į lygtinį paleidimą, kadangi tokia teisė jam būtų atsiradusi tik 2014 04 01 d., t.y. jau įsigaliojus naujoms BVK 158 str. nuostatoms.

Šių aplinkybių kontekste papildomai pasisakytina ir dėl BVK 3 str. 3 d., kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Pažymėtina, kad įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar taikytinas šiuo metu galiojanti ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija, todėl šioje byloje, priešingai nei skunde apygardos teismui nurodo nuteistojo M. K. gynėjas, vadovautis BVK 3 str. 3 d. negalima. Kitų atvejų, kai taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose nėra numatyta.

Atsakant į skundo argumentus, kad Vilniaus pataisos namų komisija 2014 04 04 d. atsisakyme teikti teikimą dėl nuteistojo M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepasisakė ir nevertino aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, akcentuotina, kad esant sąlygoms, kurios draudžia taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nėra pagrindo vertini nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu bei kitų aplinkybių.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, visapusiškai įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutarė:

nuteistojo M. K. gynėjo advokato G. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė